b83f682e-4fa9-43b2-8ff1-fd94cdf91671 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr       Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-59-271/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-14376-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3., 45.4.7. Vilniaus miesto apylinkės teismas N U T A R T I S Vilnius, 2015 m. vasario 20 d.           Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski,sekretoriaujant A.Nikitinai, dalyvaujant skundo pareiškėjui I. L., jo atstovui advokatui V.Sviderskiui, nukentėjusiosios R. S. atstovei advokatei N. Ž.,suinteresuotam asmeniui G.

S., jo atstovei advokatei N. Ž.,Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniajam specialistui A. G.,teismo ekspertizės centro ekspertui V. Å .,                                                     n u s t a t ė : Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK VieÅ¡osios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialistas R. M. 2014-03-12 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr.61P-8788631-14 I.

L. dėl to, kad jis 2013-11-23, apie 13.33 val., Jonavos r., Gudžionių k. ribose, vairuodamas vadovaujamai bendrovei priklausanti automobilį SAAB 9-3, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nebuvo apdraustas įstatymo nustatyta tvarka, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, prieÅ¡ keisdamas važiavimo kryptį, t.y., prieÅ¡ sukdamas į kairę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ko pasėkoje pasukęs į kairę užtvėrė keliÄ jo automobilį lenkusiai transporto priemonei VW Vento, valstybinis numeris Nr.(duomenys neskelbtini) kuriÄ vairavo G.

S., ir su ja susidÅ«rė. Ä®vykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 106 p. ir 238 p. reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d. ir 127 str. 2 d. numatytus teisės pažeidimus. Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK VieÅ¡osios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio virÅ¡ininkė D. S. 2014-03-24 nutarimu Nr.61N-9389987-14 už Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d. ir 127 str. 2 d. numatytų teisės pažeidimų padarymÄ , pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. nuostatas, I.

L. paskyrė galutinę 150 Lt dydžio baudÄ .              Nukentėjusioji R. S. Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK VieÅ¡osios policijos Kelių policijos poskyrio 2014-03-24 priimtÄ I. L. atžvilgiu nutarimÄ apskundė Jonavos rajono apylinkės teismui, kuris 2014-07-14 nutartimi šį skundÄ atmetė.             Kauno apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs nukentėjusiosios R. S. apeliacinį skundÄ , 2014-09-15 nutartimi patenkino jį iÅ¡ dalies: panaikino Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį, administracinio teisės pažeidimo bylÄ grÄ Å¾ino iÅ¡ naujo tirti įgaliotai institucijai - Kauno apskrities Jonavos rajono PK VieÅ¡osios policijos skyriaus Kelių policijos poskyriui.

Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad teismo iÅ¡analizuotos ir iÅ¡vardintos bylos aplinkybės leidžia manyti, kad I. L. veiksmai kelyje buvo chuliganiÅ¡ki - lenkiančiam automobiliui be jokios dingsties trukdant jį aplenkti, staigiai keičiant važiavimo kryptį ir užkertant jam keliÄ bei atsitrenkiant į lenkiantį automobilį - buvo tyčiniai ir sukėlė realų pavojų tiek eismo, tiek savo bei kitų asmenų saugumui. Tai patvirtina ir tokio elgesio pasekmės - abiejų vairuotojų automobiliai buvo apgadinti.

Byloje nėra jokių duomenų, kad toks I. L. elgesys buvo išprovokuotas kito vairuotojo, kad jis susidariusioje situacijoje turėjo elgtis dėl teisėtų tikslų, taigi, toks I. L. veikimas susidariusioje situacijoje vertintinas kaip akivaizdžiai neadekvatus, todėl yra pagrindas I. L. veiksmus kvalifikuoti pagal ATPK 124(2) straipsnio 2 dalį (t.1 b.l.26).            2014-09-24 Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialistas R. M.

I. L. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. 61P-878631-14, kuriame nurodė, kad vairuotojas 2013-11-23 apie 13.33 val. Jonavos rajone, Gudžionių kaimo ribose, vairuodamas automobilį, pažeidė KET 9 p., 28 p., 143 p., 238 p. reikalavimus, nesilaikė bÅ«tinų atsargumo priemonių, matydamas paskui ta pačia kryptimi artėjantį ir jį lenkiantį automobilį VW Vento, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, keldamas pavojų sau ir kitų žmonių saugumui, tyčia staigiai pasuko vairÄ Ä¯ kairę, užtvėrė jo automobilį lenkusiai transporto priemonei keliÄ , ko pasekoje abu automobiliai susidÅ«rė.

Įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais veiksmais jis įvykdė administracinius teisės pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 124(2) str. 2 d. (t.1 b.l.19). Byla buvo perduota nagrinėti kitai policijos įstaigai ir 2014-11-11 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimu I. L. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., 127 str. 2 d. ir 124(2) str. 2 d. bei, pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., nubaustas 1800 Lt (521 euro) bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 22 mėnesių terminui.

             Skundo pareiÅ¡kėjas I. L. praÅ¡o panaikinti nutarimÄ kaip nepagrįstÄ , administracinę bylos teisenÄ jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad ankstesnio 2014-03-24 nutarimo jis neskundė, o jam paskirtÄ už padarytus pažeidimus baudÄ sumokėjo. Teismo posėdžio metu jis nurodė, kad G. S. įmonė yra skolinga jo vadovaujamai įmonei apie pusę milijono litų. Noro atsiskaityti jis nerodo, todėl vyksta įvairÅ«s teisminiai procesai. Abu žinojo, kokiais automobiliais jie važinėja.

Eismo įvykio dienÄ jis buvo kaimelyje, kur gyvena G. S., automobiliu SAAB 9-3 pravažiavo Å¡alia namo, kurį ketino pirkti, apžiÅ«rinėjo namÄ iÅ¡ fasadinės pusės. Pamatė, kad G. S. stebi jį, pradėjo fotografuoti, todėl iÅ¡važiavo. Važiavo namo žvyrkeliu. Maždaug po 6-7 minučių važiavimo (nuo G. S. namo buvo apie 4-5 km) pamatė, jog iÅ¡ paskos važiuoja sidabrinės spalvos automobilis. Kad tai G. S. automobilis, jis nesuprato. Kelias toje vietoje natÅ«raliai daro kairės pusės vingį, yra nedidelis nuolydis.

Jis važiavo nedideliu greičiu, apie 40 km/h. Automobilis iÅ¡ paskos pasivijo jo automobilį, lenkdamas jį Å¡is automobilis pakirto jam („padarė pjovimÄ â€œ). Tuo metu jis turėjo galimybę stabdyti ar pasukti į kairę, nes prieÅ¡ingu atveju žvyrkelyje jis nuvažiuotų į kelkraÅ¡tį. Pasirinko sukti į kairę, dėl ko ir įvyko automobilio kontaktas su jį lenkiančiu automobiliu, po ko jis iÅ¡ karto nusuko deÅ¡iniau, o netrukus jis ir kitas vairuotojas stabdė ir sustojo kairėje kelio pusėje.

Supranta, kad spontaniškai pasielgė kvailai, kad yra kaltas dėl eismo įvykio, tačiau tikrai nedarė to tyčia. Tik įvykus įvykiui suprato, kad susidūrė su G. S. vairuojamu automobiliu. Eismo įvykio metu buvo apgadintas jo vairuojamo automobilio vairuotojo pusės priekinis žibintas, bamperio galiukas, kuriuo jis atsitrenkė į automobilio VW Vento bamperį. Mano, jog jei jis būtų pasukęs į dešinę, pasekmės jam būtų buvusios sunkios, nes važiavo jis žvyrkeliu. G. S. toje situacijoje tiesiog išprovokavo jį, o jis pasuko į kairę ir taip pasidavė provokacijai.

Automobilis SAAB 9-3 priklauso jo vadovaujamai bendrovei. Tik po eismo įvykio sužinojo, kad nėra privalomojo draudimo. Sutinka su Å¡iuo pažeidimu.Nukentėjusiosios R. S. atstovė advokatė N. Ž. praÅ¡o I. L. skundÄ atmesti. Nurodo, kad Å¡ioje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad I. L. veikė iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, todėl jo atžvilgiu priimtas 2014-11-11 nutarimas Nr.10N-19645833-14 yra pagrįstas ir teisėtas. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ne tik G. S. aiÅ¡kinimai, tačiau ir kita bylos medžiaga: eismo įvykio ir automobilių apžiÅ«ros rezultatai, byloje atliktos auto-techninės ekspertizės iÅ¡vada.

Atsiliepime į pateiktÄ skundÄ teigiama, kad I. L. ginčija bylos aplinkybes, nustatytas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo nutartimi. Jo skundas grindžiamas nebÅ«tomis aplinkybėmis. Jis praÅ¡o panaikinti visÄ nutarimÄ , nors neginčija tos dalies, kuria jis nubaustas pagal ATPK 123 str. 5 d. ir 127 str. 2 d. Kauno apygardos teismas 2014-09-15 nutartimi nustatė, kad atsižvelgiant į ekspertizės akte nustatytas aplinkybes ir įvykio vietos schemÄ yra pagrindas teigti, kad I. L. pažeidė KET (atitinkamos redakcijos) 106 ir 125 p.p. reikalavimus, nes be jokio reikalo blokavo G.

S. keliÄ , kai Å¡is bandė aplenkti I. L.. Byloje, be I. L. parodymų, nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog jis buvo priverstas iÅ¡važiuoti iÅ¡ savo kelio juostos. Teismas nustatė, kad I. L., staigiai keisdamas važiavimo kryptį, užkirsdamas G. S. vairuojamam automobiliui keliÄ ir atsitrenkdamas į jį tyčia ir be jokios pateisinamos priežasties trukdė G. S. atlikti lenkimo manevrÄ , todėl laikė, kad I. L. veiksmai kvalifikuotini tarp kita ko pagal ATPK 124(2) str. 2 d.

Nutartis yra įsiteisėjusi, todėl turi res judicata galiÄ . Todėl I. L. argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės, jo skundas atmestinas. Be to, I. L. skundas grindžiamas nebÅ«tomis faktinėmis aplinkybėmis, tai yra mėginimas tiesiog iÅ¡vengti atsakomybės už padarytus administracinius teisės pažeidimus, nes jis aiÅ¡kina, kad G. S., prieÅ¡ lenkdamas jį, priartėjo dideliu greičiu. Tačiau teismo nutartimi nustatyta, kad G. S. važiavo leistinu, apie 50 km/h greičiu. Tokia iÅ¡vada padaryta atsižvelgiant į įvykio schemÄ , Lietuvos teismo ekspertizės centro akto iÅ¡vadas.

Pažymėtina, kad I. L. keičia savo anksčiau duotus ir nutartyje užfiksuotus parodymus, kad jis į G. S. automobilį trenkėsi tariamai gindamasis, t.y. siekdamas išvengti nustūmimo į griovį. Skunde jis jau pripažįsta, kad tai nebuvo gynyba. Naujoji I. L. pozicija prieštarauja įsiteisėjusios teismo nutarties nustatytoms bylos aplinkybėms. G. S. jam jokios grėsmės nekėlė. Be to, nutartyje padaryta išvada, kad I. L. tyčia staigiai pakeitė važiavimo kryptį, pakirto G.

S. vairuojamam automobiliui keliÄ ir atsitrenkė į jį.Suinteresuotas asmuo G. S. teismo posėdžio metu parodė, kad iki eismo įvykio dienos nežinojo, kokį automobilį vairuoja I. L.. 2013-11-23 buvo prie savo namo, kai pastebėjo, jog prie kaimynų (asocialių žmonių) namo stovi tamsios spalvos automobilis. Vairuotojo nematė. Po kiek laiko Å¡is automobilis pravažiavo Å viesos gatve, kur yra jo namas, apsisuko, sustojo. Suprato, kad yra sekamas, norėjo fotografuoti, tačiau nespėjo. Kad tai buvo I.

L. vairuojamas automobilis, jis nesuprato. Po kiek laiko jis susiruošė važiuoti automobiliu VW Vento. Važiavo aplinkkeliu, apie 60 km/h greičiu. Priekyje pamatė važiuojant tamsios spalvos automobilį, kurio greitis buvo mažesnis. Parodė posÅ«kio signalÄ , pradėjo lenkti šį automobilį, matomumas buvo geras. Susilyginus automobiliams, pastebėjo, kad Å¡alia važiavusi maÅ¡ina priartėjo prie jo automobilio. Jis pasitraukė, tuomet vairuotojas staigiai pasuko į jo automobilį, pataikė į deÅ¡inės pusės dureles, dėl ko jis stabdė, nuvažiavo nuo kelio ir sustojo.

Tamsios spalvos automobilis pavažiavo toliau ir taip pat sustojo. IÅ¡ to automobilio iÅ¡Å¡oko vairuotojas, o paaiÅ¡kėjo, kad tai buvo I. L., pribėgo prie jo, atidarė duris, sugriebė jį už kaklo ir pradėjo tampyti. Mano, kad tÄ avarijÄ jis sukėlė specialiai, tyčia, kad galėtų jį įbauginti. Gal jis (I. L.) stebėjo, gal laukė kur nors kelyje. Po susidÅ«rimo I. L. pavartojo jo atžvilgiu smurtÄ , už kÄ vėliau buvo nuteistas. Nuo 2011 metų su juo (I. L.) vyksta teisminiai ginčai.

Jis kreipėsi į teismus dėl šmeižto, sveikatos sutrikdymo, kaip ir dėl šio eismo įvykio. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis, remontas kainavo virš 1000 Lt.Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atstovas A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo manymu 2014-11-11 nutarimas yra pagrįstas. Administracinio teisės pažeidimo byloje yra auto - techninės ekspertizės išvada. KET nepasakyta nieko, kas yra chuliganiškas vairavimas, tokio punkto taisyklėse aplamai nėra.

IÅ¡ praktikos yra žinoma, kad normali reakcija vairuotojo atsiradus kliūčiai - bėgti nuo jos, Å¡iuo atveju vairuotojas (I. L.) suko vairÄ Ä¯ kliÅ«tį, tai nelogiÅ¡kas veiksmas ir pasakymas. Veiksmas buvo padarytas dėl chuliganiÅ¡ko vairavimo. IÅ¡ vairuotojo G. S. pusės staigaus manevro nebuvo, automobiliai kontaktavo slystamai, o ne kirto vienas kitÄ . I. L. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies Kompetentingų valstybės institucijų nustatytame teisiniame reguliavime įtvirtinta, jog eismo dalyviai keliuose ir kitose eismui skirtose vietose turi vadovautis eismo saugumo, atsargumo, pagarbos kitiems eismo dalyviams bei aplinkai principais.KET III dalies „Bendrosios eismo dalyvių pareigos“ 4 punktas įtvirtina, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, o 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui.

Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. ATPK 301 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigÅ«no) priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

             Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.I. L. buvo nubaustas už tai, kad, vairuodamas automobilį SAAB 9-3, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) matydamas paskui jį artėjantį ir jį lenkiantį automobilį VW Vento, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G.

S., iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, staigiai suko vairÄ Ä¯ kairę, užtvėrė keliÄ jį lenkiančiam automobiliui, dėl ko ir įvyko susidÅ«rimas, ko pasėkoje buvo apgadinti abu automobiliai. Å i jo veika buvo kvalifikuota pagal LR ATPK 127 str. 2 d., kaip eismo įvykis nulėmęs R. S. automobilio sugadinimÄ , remiantis Kelių eismo taisyklių 9 punktu, numatančiu, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti.

Be to, kad jis pažeidė KET 28 (transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui) ir 143 (lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais) punktų reikalavimus.Dar jis buvo patrauktas atsakomybėn pagal LR ATPK 123 str. 5 d. (transporto priemonės valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo neturėjimas).Šių pažeidimų faktų (pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 123 str. 5 d.) neginčija ir vairuotojas I.

L..Byloje yra kilęs ginčas dėl I. L. veiksmų kvalifikavimo pagal LR ATPK 124(2) str. 2 d..ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje numatytas chuliganiÅ¡kas vairavimas apibrėžiamas kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui, arba savo ar kitų žmonių saugumui. Toks veiksmas padaromas tik tyčia.Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančių įrodymų visumÄ daro iÅ¡vadÄ , kad surinkta pakankamai įrodymų, kurie leido policijos įstaigai  neabejotinai spręsti, kad 2013 m. lapkričio 23 d. apie 13.30 val. vairuotojas I.

L., vairuodamas automobilį SAAB 9-3 Jonavos rajone, žvyrkelyje tarp JurgeliÅ¡kių ir Gudžionių kaimų, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, keldamas pavojų sau ir kitų asmenų (Å¡iuo atveju - G. S.), tyčia staigiai pasuko vairÄ Ä¯ kairę, taip užtvėrė keliÄ jo automobilį lenkusiai transporto priemonei, dėl ko įvyko eismo įvykis, abu automobiliai susidÅ«rė ir buvo apgadinti.Vairuotojas I. L. buvo nubaustas už tai, kad veikė iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, keldamas pavojų sau ir kitų asmenų (Å¡iuo atveju G.

S.) saugumui, tyčia staigiai pasuko vairÄ Ä¯ kairę ir užtvėrė jį lenkiančiam automobiliui keliÄ , dėl ko automobiliai susidÅ«rė. Å ie jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal LR ATPK 124(2) str. 2 d.Pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį administracinėn atsakomybėn asmuo gali bÅ«ti patrauktas tada, kai yra Å¡ios sÄ lygos:

1) chuliganiškos paskatos;

2) vairavimas sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi, turi bÅ«ti nustatytos abi nurodytos aplinkybės. Taip pat bÅ«tina nustatyti, kad asmuo (vairuotojas) tyčia ir kartu dėl chuliganiÅ¡kų paskatų kėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.Asmens (vairuotojo) veikos kelyje pasirinkimo bÅ«das, kaip ir kiti objektyvios pusės požymiai, turi esminę reikÅ¡mę tinkamai juridinei teisės pažeidimo kvalifikacijai. Taip pat bÅ«tina nustatyti kelių eismo taisyklių pažeidimo faktÄ bei tai, kad pažeidimai kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui.Tam, kad bÅ«tų galima vertinti vairuotojo veiksmus kaip chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ , reikia neabejotinai nustatyti, kad, vairuodamas automobilį, asmuo veikė tyčia ir kartu iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų.

Taigi, nepakanka nustatyti, kad vairuotojas pažeidė KET reikalavimus, turi būti įrodytos jo veiksmų chuliganiški motyvai ir paskatos. Chuliganiškos paskatos pasireiškia vairuotojo tyčiniais, aktyviais veiksmais, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka, eismo saugumas, kai vairavimo parodomas aiškus visuomenės negerbimas ir kai nėra konkrečių, aiškių motyvų ir tikslų tokiam elgesiui. Aktyvūs veiksmai - tai automobilio vairavimas, kuomet asmuo tyčia pažeidžia kelių eismo taisykles, dėl ko kyla pavojus eismo saugumui arba savo ir kitų žmonių saugumui.

Teismų praktikoje yra gana daug įvairių pavyzdžių, įvairių elgesio variantų, kurie kvalifikuojami, kaip chuliganiÅ¡kas vairavimas. Neretai tai yra vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę saugumui, taip pat KET pažeidimas, sukėlęs pavojingÄ situacijÄ Â (Vilniaus apygardos teismo administracinė byla Nr. ATP-58-195/2012, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo byla Nr.N/444-665/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje 2AT-72-2014).Paties 2013-11-23 eismo įvykio, automobilių susidÅ«rimo ir pasekmių, kaip fakto, aplinkybės įrodytos administracinės teisės pažeidimo byloje esančiais duomenimis, tarp jų eismo įvykio vietos, automobilių apžiÅ«ros rezultatais (t.1 b.l. 40-45), policijos pareigÅ«nų N. J. ir S. T. tarnybiniais praneÅ¡imais (t.1 b.l. 36-37), Teismo ekspertizės centro ekspertizės 2014-03-03 aktu Nr.11-3446(13) (t.1 b.l. 59-67).

Auto-techninės ekspertizės iÅ¡vada nustatyta, kad pagrindine sÄ lyga eismo įvykiui kilti buvo vairuotojo I. L. veiksmai, kuomet jis suko automobilį į kairę ir taip užtvėrė keliÄ jį lenkiančiam automobiliui VW Vento, kurį vairavo G. S. (t.1 b.l.59-67).Å iame kontekste turi bÅ«ti atsakyta į pagrindinį klausimÄ , ar vairuotojas I. L. staigiai pasuko kelyje į automobilį į kairę iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, ar jis taip veikė dėl neatsargumo, tiesiog netinkamai įvertinęs situacijÄ kelyje.Abu vairuotojai pripažįsta, kad iki eismo įvykio jie buvo pažįstami.

I. L. nurodo, kad jie konfliktavo, nes G. S. įmonė negrÄ Å¾ino jo vadovaujamai įmonei teismo priteistos skolos. Iki eismo įvykio abu dalyvavo įvairiuose teisminiuose procesuose. I. L. teigia, kad iki įvyko eismo įvykis, jis nežinojo, kad iÅ¡ paskos jo automobilio važiuoja ir jį lenkia bÅ«tent G. S. vairuojamas automobilis. G. S. savo ruožtu, teigia, kad tÄ avarijÄ I. L. sukėlė specialiai, tyčia, kad galėtų jį įbauginti. Kad Å¡is stebėjo jį kelyje, laukė. Tokiu bÅ«du, pagal suinteresuotÄ asmenį G.

S., vairuotojas I. L. veikė tyčia. Taip pat byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad iki eismo įvykio I. L. automobilis pravažiavo pro G. S. namÄ kaime. Pastarasis matė jį, norėjo fotografuoti, bet nespėjo. Po kiek laiko žvyrkelyje susidÅ«rė jų automobiliai. Konfliktinę situacijÄ tarp vairuotojų patvirtina ir pridėti prie bylos medžiagos teismų sprendimai, nuosprendžiai (t.1 b.l.142-187).I. L. nurodo, kad jam taip ir neaiÅ¡ku, kodėl G. S., kaip paaiÅ¡kėjo, netrukus po to, kai jie matėsi kaime, pasivijo jo automobilį žvyrkelyje, 4-5 km atstumu nuo savo namo, lenkė ir tokiu bÅ«du provokavo.

Savo ruožtu G. S. teigia, kad kaime jis matė tamsios spalvos automobilį, vairuotojo neįžiÅ«rėjo, stebėjo ir norėjo fotografuoti tik todėl, kad automobilis jam kėlė įtarimų. O vėliau žvyrkeliu jis važiavo su reikalais, I. L. galėjo jo tiesiog laukti kelyje. Esant konfliktinei situacijai tarp abiejų asmenų ir galimam abiejų jų suinteresuotumui, teismui taip ir nepavyko tiksliai patvirtinti ar paneigti vieno ir kito keliamų versijų, kodėl jie abu susitiko bÅ«tent tam kelyje, ar atpažino vienas kitÄ .

Tačiau, bet kokiu atveju, konfliktinės situacijos buvimas eismo dalyviams, šiuo atveju I. L., neleido elgtis kelyje neteisėtai ir tyčia šiurkščiai pažeidinėti kelių eismo taisyklių reikalavimus.            Vairuotojas I. L. nurodo, kad, kuomet pamatė jį lenkiantį iš kairės pusės sidabrinės spalvos automobilį, turėjo arba stabdyti automobilį, arba pasukti į kairę, nes priešingu atveju jo automobilis būtų nuslydęs nuo kelio. Jeigu jis būtų pasukęs į dešinę žvyrkelyje, pasekmės jam būtų buvusios sunkios.

Jo pasirinkimas buvo spontaniÅ¡kas, tyčios užtverti keliÄ jį lenkiančiam automobiliui jis neturėjo.Tačiau byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie neabejotinai paneigia I. L. nurodytÄ aplinkybę, kad vairuotojo G. S. veiksmai lenkimo metu jam kėlė pavojų. Kaip matyti iÅ¡Â G. S. parodymų, jis parodė posÅ«kio signalÄ ir pradėjo lenkimo manevrÄ , kai kitas vairuotojas pasuko link jo, automobiliai susidÅ«rė. Jokiais savo veiksmais vairuotojo I. L. jis neprovokavo. Teismo proceso metu I. L. savo veiksmų taip pat neaiÅ¡kina kito vairuotojo neleistinais veiksmais kelyje, o tiesiog nurodo, kad „pasielgė spontaniÅ¡kai, kvailai“.

Nustatyta, kad važiuoti jo eismo juosta ir kryptimi vairuotojui I. L. niekas netrukdė, jis pats pripažįsta, kad važiavimo greitis buvo apie 40 km/h, todėl kitam automobiliui atliekant jo lenkimo manevrÄ , jis turėjo tiesiog važiuoti savo juosta, jis gi suko automobilį į kairę, užtvėrė keliÄ jį lenkiančiam automobiliui ir po susidÅ«rimo iÅ¡ karto pasuko į deÅ¡inę, atsitraukdamas nuo automobilio VW Vento. Tai matyti iÅ¡ ekspertizės akto, eismo įvykio vietos apžiÅ«ros rezultatų, prie bylos pridėtų nuotraukų (t.1 b.l. 64-66, 40, 84).Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas V.

Å . patvirtino ekspertizės iÅ¡vadÄ ir nurodė, kad tikėtina tokia eismo įvykio eiga, kai vairuotojas I. L. staigiai keitė automobilio, SAAB 9-3 važiavimo kryptį į kairę link automobilio VW Vento, kairės pusės priekine dalimi slysdamas kontaktavo su į kairę nusukinėjusio ir stabdžiusio G. S. automobilio VW Vento, deÅ¡inės pusės sparnu ir durelėmis. SusidÅ«rimo metu vairuotojas I. L. suko automobilį SAAB 9-32 į deÅ¡inę, automobiliams atsiskyrus, pasuko link kelio kairio kraÅ¡to ir sustabdė automobilį. Ekspertizės iÅ¡vadoje nurodyta: ...<"SusidÅ«rimo metu vairuotojas I.

L. suko automobilį SAAB 9-3 į deÅ¡inę, automobiliams atsiskyrus, pasuko link kelio kairio kraÅ¡to ir sustabdė...> (t.1 b.l.66). Tai paneigia I. L. aiÅ¡kinimus, jog jis bijojo sukti automobilį į deÅ¡inę, nes jam galėjo bÅ«ti sunkių pasekmių. Tyrimo medžiagoje nėra nustatyta, kokiu atstumu lenkimo pradžios momentu vairuotojas G. S. turėjo objektyviÄ galimybę matyti keliÄ , todėl negalima nustatyti, ar techniniu požiÅ«riu lenkimas Å¡iame kelio ruože buvo priimtinas. Pagrindinė sÄ lyga eismo įvykiui kilti buvo tai, kad I.

L. staigiai pasuko automobilį į kairę, taip užtvėrė keliÄ jo automobilį lenkiančiam G. S. automobiliui VW Vento. Techninių priežasčių keisti judėjimo kryptį gana staigiai, kada vyko lenkimas, nebuvo, eksperto nuomone, buvo SAAB 9-3 vairuotojo tyčios elementas. SAAB 9-3 vairuotojui nebuvo jokių kliūčių ir kitų priežasčių keisti judėjimo kryptį į kairę.Kaip matyti iÅ¡ ekspertizės metu padaryto eismo įvykio eigos atkÅ«rimo grafinio atvaizdavimo automobilis VW Vento lenkimo metu važiavo savo eismo juosta, jokios kliÅ«ties automobiliui SAAB 9-3 nedarė (t. 1 b.l. 64).

Tai paneigia I. L. aiÅ¡kinimus apie tai, kad kitas vairuotojas jį „pakirto“. Pažymėtina ir tai, kad I. L. nurodė, jog važiuojantį iÅ¡ paskos sidabrinės spalvos automobilį jis matė dar iki pastarojo bandymo lenkti.Tokiu bÅ«du, visos iÅ¡vardintos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad I. L. veiksmai buvo chuliganiÅ¡ki, kadangi jis be jokios dingsties, staigiai pasuko į kairę, užtvėrė keliÄ jo automobilį lenkiančiam automobiliui, dėl ko pastarojo vairuotojas turėjo stabdyti ir nuvažiavo nuo kelio.

Avarijos metu buvo apgadinti abu automobiliai. Todėl vairuotojo I. L. veiksmai 2014-11-11 nutarimu buvo pagrįstai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124(2) str. 2 d. (chuliganiškas vairavimas). Pažymėtina, kad  G. S. nurodo į I. L. galimo veikimo motyvus, kurie, pagal jį, siejami su asmeniškumu, t.y. esamu konfliktu. I. L. atstovas advokatas V.Sviderskis nurodo, kad chuliganiškų paskatų esmė - tarp kaltininko ir nukentėjusiojo neturi būti susiklostę jokie asmeniniai santykiai, priešingu atveju veiksmų negalima kvalifikuoti kaip atliktų iš chuliganiškų paskatų.

ChuliganiÅ¡kos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį. Å ioje vietoje teismas pažymi, kad teismų praktikoje kvalifikuojant asmens veiksmus kaip chuliganiÅ¡kus yra pripažįstama, kad asmeninio pobÅ«džio paskatų buvimas ne visada paneigia veikos prieÅ¡ingumÄ vieÅ¡ajai tvarkai.

Kai asmeniniams santykiams spręsti asmuo pasirenka tokį veikimo bÅ«dÄ , kuriuo akivaizdžiai ir grubiai trikdoma visuomenėje priimta tvarka, demonstruojant akivaizdžiÄ nepagarbÄ visuomenėje priimtoms elgesio normoms, tokiomis aplinkybėmis padaryta veika atitinka chuliganiÅ¡ko veikimo požymius. Tokiu bÅ«du iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus teismas daro iÅ¡vadÄ , kad I. L. administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 124(2) str. 2 d. patrauktas pagrįstai ir teisėtai. LR ATPK 124 (2) str. 2 d. dispozicija nenumatyta pasekmė – turto sugadinimas.

Nors paprastai chuliganiÅ¡ku vairavimu nesiekiama sukelti konkrečių pasekmių – eismo įvykio, Å¡iuo atveju tokios pasekmės atsirado, buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu apgadinta kito asmens transporto priemonė. Todėl I. L. veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuojami tiek pagal LR ATPK 124 (2) str. 2 d., tiek pagal LR ATPK 127 str. 2 d., kadangi nei viena iÅ¡ Å¡ių veikų, paimta atskirai, neapima visų I. L. veikos padarinių.  Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. nustato, kad nuobauda skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytÄ teisės pažeidimÄ , nustatytose ribose, tiksliai laikantis Å¡io kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Turi bÅ«ti atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.I. L. 2014-11-11 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimu pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis vairavo automobilį neapsidraudęs ir nebÅ«damas apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, pažeidė KET 238 p. reikalavimus ir padarė teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d.

Nutarimu I. L. už šį pažeidimÄ paskirta 110 Lt (31 euro) bauda. Ankstesniu 2014-03-24 Jonavos rajono PK VieÅ¡osios policijos Kelių policijos poskyrio nutarimu I. L. už Å¡iÄ veikÄ buvo baustas 100 Lt bauda. Å ioje dalyje nutarimo niekas neskundė, todėl I. L. paskirtoji bauda mažintina iki 100 Lt (28 eurų), nes pabloginti atsakomybėn traukiamo asmens padėtį galima tik tuo atveju, jeigu yra institucijos arba nukentėjusiojo (-sios) skundas ( ATPK 302 str. 2d.).Be to I. L. 2014-11-11 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis, vairuodamas automobilį SAAB 9-3, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, pažeidė KET 9 p. ir 28 p. reikalavimus bei tyčia, veikdamas iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų pasuko vairÄ Ä¯ kairę, užtvėrė jo automobilį lenkusiai transporto priemonei keliÄ , ko pasekoje įvyko susidÅ«rimas.

Ä®vykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 143 punkto (KET redakcija iki 2014-10-11) reikalavimus ir padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 124(2) str. 2 d. Skundžiamu nutarimu už LR ATPK 127 str. 2 d. numatytÄ pažeidimÄ I. L. paskirta 5 mėnesių atėmimo teisės vairuoti transporto priemonės nuobauda, už LR ATPK 124(2) str. 2 d. numatytÄ pažeidimÄ skirta 1800 Lt (521 euro) bauda su 22 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.          2014-11-11 nutarime kaip vairuotojo I.

L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo nurodyta, kad jis pažeidimÄ padarė iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų (t.1 b.l.110). Teismo vertinimu Å¡i aplinkybė yra A. L. veikÄ kvalifikuojantis požymis, kuris užtraukia jam atsakomybę pagal LR ATPK 124(2) str. 2 d., todėl jis kaip jo veikÄ kvalifikuojanti aplinkybė negali bÅ«ti pripažintas dar ir sunkinančiu jo atsakomybę. Sunkina A. L. atsakomybę tik tai, kad tos pačios rÅ«Å¡ies (LR ATPK X skirsnyje numatytus) pažeidimus jis padarė pakartotinai per vienerius metus, bÅ«damas 2013-07-06 baustas už kitÄ KET pažeidimÄ â€“ greičio virÅ¡ijimÄ .

Todėl nuobaudos, A. L. paskirtos pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 124(2) str. 2d. mažintinos: pagal LR ATPK 127 str. 2 d. iki 3 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, pagal LR ATPK 124(2) str. 2 d. – iki 1200 Lt (347 eurų) dydžio baudos su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams.                   Dėl bylinėjimosi išlaidų Nukentėjusiosios R. S. atstovė advokatė N. Ž. prašo priteisti nuketėjusiajai iš I.

L. jos patirtas proceso iÅ¡laidas – 280,35 eurų teisinei pagalbai apmokėti pagal 2014-12-31 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Serija APB Nr.001914 ir Swedbanko pavedimÄ Nr.47 už atsiliepimo į I. L. skundÄ parengimÄ . IÅ¡laidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kompensavimas numatytas LR ATPK 279 str. Å iame straipsnyje yra numatyta, kad nukentėjusiesiems kompensuojamas darbo užmokestis, ne mažesnis už vidutinį, arba sumokama už atitraukimÄ nuo įprasto užsiėmimo proporcingai laikui, kurį jie sugaiÅ¡o dėl atvykimo į organÄ (pas pareigÅ«nÄ ), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylÄ , ir kad kompensuojamos jų turėtos iÅ¡laidos dėl atvykimo į organÄ (pas pareigÅ«nÄ ), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylÄ .

Taigi ATPK normos reglamentuoja, kam, kokia tvarka ir kokios išlaidos atlyginamos administracinių teisės pažeidimų bylose. Nukentėjusiojo išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, nėra kompensuojamos. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios atstovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1d. 5p., 3022 str., 3024 str., teismas                                                 NUTARĖ :

I. L. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. lapkričio 11 nutarimÄ Nr.10N-19645833-14 pakeisti:už pažeidimÄ pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124(2) str. 2 d. A. L. paskirtÄ nuobaudÄ Â sumažinti iki 1200 Lt (347 eurų) dydžio baudos su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams.už pažeidimÄ pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d. A. L. paskirtÄ nuobaudÄ Â sumažinti iki 100 Lt (28 eurų) dydžio baudos;už pažeidimÄ pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

A. L. paskirtÄ nuobaudÄ Â sumažinti iki 3 mėnesių trukmės teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo.             LR ATPK 33 str. pagrindu galutinė nuobauda I. L. nustatytina 1200 Lt (347 eurų) dydžio bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams.             PaÅ¡alinti iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. lapkričio 11 nutarimo Nr.10N-19645833-14 apraÅ¡omosios dalies kaip atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę tai, kad pažeidimÄ jis padarė iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų.             Kitoje dalyje nutarimÄ palikti nepakeistÄ .             Nutartis 20 dienų terminu gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

             Teisėjas                                                                                                          P.Borkovski