b83d81f2-a933-45da-9eef-ac78d2a9a004 · KlaipÄdos apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedveiksmų fakto ir 2) veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priÄmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai â įpÄdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobÅ«dis â tai įpÄdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t.y. tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesÄius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-586/2007, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Legislator headnote
AI generatedb83d81f2-a933-45da-9eef-ac78d2a9a004 · KlaipÄdos apylinkÄs teismas: pareiÅ¡kÄjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinanÄių atitinkamÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kÄjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinanÄių juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sÄ lygoms (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
?CivilinÄ byla Nr. e2YT-3284-676/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01374-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos 2.5.3; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) KLAIPÄDOS APYLINKÄS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužÄs 31 d. KlaipÄda KlaipÄdos apylinkÄs teismo KlaipÄdos miesto rÅ«mų teisÄjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant V. Ž., Renatai Garuolienei, dalyvaujant vertÄjai S. A., pareiÅ¡kÄjo J. K. (J. K.) atstovams S. G. (S. G.), advokato padÄjÄjai D. T., vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo J.
K. (J. K.) pareiÅ¡kimÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo ValstybÄs įmonÄ (toliau â VÄ®) âTurto bankasâ. Teismas n u s t a t Ä : pareiÅ¡kÄjas praÅ¡o nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad V. K. (V. K.), mirÄs (duomenys neskelbtini), po savo sÅ«naus V. K. (V. K.), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimÄ priÄmÄ pradÄdamas paveldÄtÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. NurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjo atstovas pagal įgaliojimÄ S. G. yra jo pusbrolis.
PareiÅ¡kÄjo J. K. tÄvai yra V. K. (V. K.) ir K. K.. V. K. ir K. K. be sÅ«naus J. K., dar turÄjo sÅ«nų V. K.. Po pareiÅ¡kÄjo mamos K. K. mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimÄ priÄmÄ sutuoktinis V. K. bei sÅ«nus V. K.. V. K. 2007 m. gruodžio 9 d. suraÅ¡Ä oficialų testamentÄ . V. K. gyveno kartu su tÄvu V. K. tame paÄiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kurį abu, kiekvienas atskiras savo dalis, paveldÄjo (vienas po sutuoktinÄs, o kitas po motinos) K. K. mirties. (Duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kÄjo brolis V.
K. mirÄ, o jo tÄvas V. K. ir toliau liko gyventi V. K. bute, kurį visÄ prižiÅ«rÄjo kaip savo, mokÄjo visus su bÅ«sto iÅ¡laikymu susijusius mokesÄius. PareiÅ¡kÄjo tÄvas V. K. nesikreipÄ Ä¯ notarÄ dÄl palikimo priÄmimo po savo sÅ«naus mirties dÄl dvasinių iÅ¡gyvenimų, emocinio sukrÄtimo, o galimai ir nesuvokdamas, kad reikia kreiptis į notarÄ dÄl palikimo priÄmimo, dÄl savo garbaus amžiaus manydamas, kad visas butas priklauso jam. (Duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kÄjo tÄvas V.
K. mirÄ. Po tÄvo mirties, įstatymu nustatytu terminu, t.y. per 3 mÄnesius, pareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į notarÄ priimti palikimÄ ir užvedÄ paveldÄjimo teisÄs pagal įstatymÄ bylÄ . Priimant palikimÄ po V. K. mirties tapo žinoma, kad V. K. mirus sÅ«nui V. K., po pastarojo mirties nesikreipÄ Ä¯ notarÄ dÄl palikimo priÄmimo. K. V. K. mirÄ bÅ«damas iÅ¡situokÄs, jo dukra J. K. jo mirties metu jau buvo mirusi anksÄiau, o V. K. be dukters kitų vaikų neturÄjo, vaikaiÄių taip pat neturÄjo, motina buvo mirusi, tai po jo (V.
K.) mirties palikimÄ pagal įstatymÄ turÄjo teisÄ priimti pastarojo tÄvas V. K. bei brolis J. K., kuris, kaip ir tÄvas, taip pat nesikreipÄ Ä¯ notarÄ dÄl palikimo priÄmimo. Po V. K. mirties pareiÅ¡kÄjo tÄvas V. K. gyveno iÅ¡ dalies ir V. K. priklausanÄiame bute ir visÄ jį valdÄ, prižiÅ«rÄjo kaip savo, mokÄjo visus su bÅ«sto iÅ¡laikymu susijusius mokesÄius. TodÄl tokie veiksmai laikytini kaip palikimo priÄmimas, pradÄjus faktiÅ¡kai valdyti paveldÄtÄ turtÄ . Suinteresuotas asmuo VÄ® âTurto bankasâ atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ nurodÄ, kad nÄra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikÄjo V.
K. palikimo perÄjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinanÄių ar paneigianÄių faktinį palikÄjo paliktojo turto priÄmimÄ valdyti. Tuo atveju, jei visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinÄjus byloje esanÄius įrodymus, teismas įsitikintų pareiÅ¡kimo pagrįstumu, neprieÅ¡tarauja, kad pareiÅ¡kimas bÅ«tų patenkintas. PraÅ¡o nagrinÄti pareiÅ¡kimÄ teismo nuožiÅ«ra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Teismo posÄdžio metu pareiÅ¡kÄjo J. K. atstovai S. G. ir advokato padÄjÄja D.
T. palaikÄ pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes ir praÅ¡Ä pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Teismas konstatuoja: bylos duomenimis nustatyta, kad po pareiÅ¡kÄjo J. K. mamos K. K. mirties (duomenys neskelbtini), mamos palikimÄ priÄmÄ pareiÅ¡kÄjo tÄvas V. K. bei pareiÅ¡kÄjo brolis V. K.. (Duomenys neskelbtini) mirÄ pareiÅ¡kÄjo brolis V. K., taÄiau po jo mirties į notarų biurÄ dÄl paveldÄjimo niekas nesikreipÄ, paveldÄjimo byla neužvesta. Mirus pareiÅ¡kÄjo broliui V. K., jo tÄvas V. K. liko gyventi tame paÄiame bute adresu (duomenys neskelbtini), kurio dalis (3/8) priklausÄ V.
K., jį prižiÅ«rÄjo kaip savo, mokÄjo už buto iÅ¡laikymÄ mokesÄius. (Duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kÄjo tÄvas V. K. mirÄ. Po savo tÄvo V. K. mirties, įstatymu nustatytu terminu, t.y. per 3 mÄn. pareiÅ¡kÄjas Kulikovas per savo įgaliotinį S. G. kreipÄsi į notarÄ priimti palikimÄ ir užvedÄ paveldÄjimo bylÄ , palikimas po V. K. mirties yra priimtas ir ji priÄmÄ pareiÅ¡kÄjas J. K., liko nepriimtas palikimas atsiradÄs po pareiÅ¡kÄjo brolio V. K. mirties. PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad jo tÄvas V.
K., mirÄs (duomenys neskelbtini), po savo sÅ«naus V. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimÄ priÄmÄ pradÄdamas paveldÄtÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Juridiniai faktai - tai įvairÅ«s įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybÄs, kurių pagrindu atsiranda, pasikeiÄia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeiÄia ar baigiasi subjektinÄs teisÄs ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nÄra akivaizdÅ«s arba nÄra juos patvirtinanÄių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinÄs teisÄs. DÄl to įstatymas numato galimybÄ suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti faktÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 444, 445 straipsniai).
JuridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybÄs:
1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi turÄti juridinÄ reikÅ¡mÄ;
2) pareiÅ¡kÄjas neturi dokumentų, patvirtinanÄių tÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ ;
3) pareiÅ¡kÄjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinanÄių atitinkamÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kÄjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinanÄių juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sÄ lygoms (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).
Kai nÄra bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, klausimas dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo nenagrinÄtinas teisme (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015). Vienas iÅ¡ juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄių faktų yra palikimo priÄmimo fakto nustatymas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinio fakto dÄl palikimo priÄmimo nustatymo tvarkÄ reglamentuoja CPK 444 - 448 straipsniai. Duomenys, kad asmuo priÄmÄ palikimÄ faktiÅ¡kai pradÄjÄs jį valdyti, nÄra registruojami ar kitaip dokumentuojami, todÄl konstatuotina, kad praÅ¡omo nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto pareiÅ¡kÄjai negali patvirtinti jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais.
JuridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto dÄl palikimo priÄmimo nustatymas reikalingas paveldÄjimo teisÄs liudijimui gauti. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau â CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priÄmimo bÅ«dų: įpÄdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dÄl palikimo priÄmimo arba pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mÄnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
PažymÄtina, kad nors asmens, pradÄjusio faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ , valia nÄra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), taÄiau toks palikimo priÄmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priÄmimo bÅ«du â asmuo laikomas priÄmusiu palikimÄ . Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpÄdinis laikomas priÄmusiu palikimÄ , jeigu jis pradÄjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesÄius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Taigi teismas, sprÄsdamas, ar įpÄdinis priÄmÄ palikimÄ , pradÄdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpÄdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpÄdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ paveldimÄ turtÄ , ar įpÄdinis šį turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktika bylose dÄl turinÄio juridinÄ reikÅ¡mÄ palikimo priÄmimo fakto nustatymo yra gausi ir nuosekliai iÅ¡plÄtota. Faktinis palikimo priÄmimas reiÅ¡kia, kad įpÄdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikÄjo turtÄ nuosavybÄs teise.
Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš:
1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priÄmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai â įpÄdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobÅ«dis â tai įpÄdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t.y. tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesÄius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-586/2007, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Taigi, ar įpÄdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpÄdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t.y. ar įpÄdinis priÄmÄ palikimÄ , faktiÅ¡kai pradÄdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatÄs ir įvertinÄs konkreÄios situacijos aplinkybes (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad bylose dÄl turinÄių juridinÄ reikÅ¡mÄ faktų nustatymo įrodinÄjimo ypatumÄ lemia tai, jog Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai.
Jeigu pareiÅ¡kÄjas turÄtų tiesioginių praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ patvirtinanÄių įrodymų, tai jam apskritai nereikÄtų kreiptis į teismÄ , todÄl į Å¡iÄ aplinkybÄ, kad įrodinÄjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, bÅ«tina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimÄ . Bylose, kuriose įrodinÄjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neiÅ¡vengiamas. DÄl to kasacinis teismas yra pabrÄžÄs, kad yra svarbu, jog prielaida bÅ«tų motyvuota, t.y. kad ji bÅ«tų pagrįsta byloje esanÄiais įrodymais, kad prieÅ¡ingos prielaidos tikimybÄ bÅ«tų mažesnÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-406/2009).
Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnÄ negu tiesioginių, tai teismo sprendimÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobÅ«džio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali bÅ«ti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktÄ , o dÄl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumÄ pagal konkreÄios bylos aplinkybes (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
TaÄiau, nepaisant tokiose bylose esanÄios įrodinÄjimo proceso specifikos, įrodinÄjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinÄjant tenka įrodinÄjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. IÅ¡vada dÄl konkreÄios faktinÄs aplinkybÄs egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. gegužÄs 17 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-218/2010; 2010 m. gegužÄs 10 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-206/2010).
Remiantis bylos duomenimis bei įrodymais, po V. K. mirties per nustatytÄ terminÄ nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurÄ nesikreipta, paveldÄjimo byla neužvesta; įregistruotų mirusio asmens testamentų nÄra. Byloje nÄra duomenų, leidžianÄių manyti, kad po V. K. mirties jo palikimÄ bÅ«tų priÄmÄ ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nÄra duomenų, leidžianÄių manyti, kad į palikimÄ sudarantį turtÄ kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu.
PareiÅ¡kÄjo nurodytos aplinkybÄs, pateikti paaiÅ¡kinimai, pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjo tÄvas V. K., po savo sÅ«naus V. K. mirties ir toliau liko gyventi V. K. bute adresu (duomenys neskelbtini), butÄ prižiÅ«rÄjo, mokÄjo komunalinius mokesÄius už šį turtÄ , su komunalinių paslaugų tiekÄjais sudarinÄjo sutartis, t.y. elgÄsi su likusiu turtu kaip su savu. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjo tÄvas V. K. po savo sÅ«naus V.
K. mirties, faktiÅ¡kai savo aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytÄ trijų mÄnesių terminÄ pradÄjo paveldimÄ turtÄ valdyti, todÄl jis laikytinas priÄmusiu palikimÄ (CK 5.51 straipsnis). Esant nustatytoms faktinÄms bylos aplinkybÄms ir jas patvirtinantiems įrodymams, įvertinus tai, kad praÅ¡omas nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktas neprieÅ¡tarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, taip ir tai, kad praÅ¡omo nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto pareiÅ¡kÄjas negali patvirtinti kitais raÅ¡ytiniais įrodymais, pripažintina, jog pareiÅ¡kimas yra pagrįstas ir įrodytas, todÄl tenkintinas, nustatytinas juridinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktas, jog pareiÅ¡kÄjo tÄvas V.
K. (V. K.), mirÄs (duomenys neskelbtini), po savo sÅ«naus V. K. (V. K.), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priÄmÄ jo palikimÄ faktiÅ¡kai pradÄdamas paveldimÄ turtÄ valdyti (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). JuridinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktas nustatomas turto paveldÄjimo tikslu (paveldÄjimo teisÄs liudijimui gauti)(CPK 448 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 444, 448 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ tenkinti.
Nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kÄjo J. K. (J. K.), gimusio (duomenys neskelbtini), tÄvas V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirÄs (duomenys neskelbtini), po savo sÅ«naus V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priÄmÄ jo palikimÄ faktiÅ¡kai pradÄdamas paveldimÄ turtÄ valdyti. JuridinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktas nustatomas turto paveldÄjimo tikslu (paveldÄjimo teisÄs liudijimui gauti). Sprendimas per 30 dienų nuo priÄmimo gali bÅ«ti skundžiamas KlaipÄdos apygardos teismui per KlaipÄdos apylinkÄs teismo KlaipÄdos miesto rÅ«mus.
TeisÄjas Raimondas Dilys