Legislator Case Law & Legislation
b83d81f2-a933-45da-9eef-ac78d2a9a004 AI generated

b83d81f2-a933-45da-9eef-ac78d2a9a004 · Klaipėdos apylinkės teismas

Case Number b83d81f2-a933-45da-9eef-ac78d2a9a004
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t.y. tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Legislator headnote

AI generated

b83d81f2-a933-45da-9eef-ac78d2a9a004 · Klaipėdos apylinkės teismas: pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikÅ¡mę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sÄ lygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).

Keywords

AI generated
transmission of bank documents banking law bank guarantee claim event bank account information fraudulent bankruptcy monitoring of bank accounts
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2YT-3284-676/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01374-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos 2.5.3; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 31 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant V. Ž., Renatai Garuolienei, dalyvaujant vertėjai S. A., pareiÅ¡kėjo J. K. (J. K.) atstovams S. G. (S. G.), advokato padėjėjai D. T., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

K. (J. K.) pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau – VÄ®) „Turto bankas“. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. K. (V. K.), miręs (duomenys neskelbtini), po savo sÅ«naus V. K. (V. K.), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimÄ priėmė pradėdamas paveldėtÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjo atstovas pagal įgaliojimÄ S. G. yra jo pusbrolis.

PareiÅ¡kėjo J. K. tėvai yra V. K. (V. K.) ir K. K.. V. K. ir K. K. be sÅ«naus J. K., dar turėjo sÅ«nų V. K.. Po pareiÅ¡kėjo mamos K. K. mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimÄ priėmė sutuoktinis V. K. bei sÅ«nus V. K.. V. K. 2007 m. gruodžio 9 d. surašė oficialų testamentÄ . V. K. gyveno kartu su tėvu V. K. tame pačiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kurį abu, kiekvienas atskiras savo dalis, paveldėjo (vienas po sutuoktinės, o kitas po motinos) K. K. mirties. (Duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjo brolis V.

K. mirė, o jo tėvas V. K. ir toliau liko gyventi V. K. bute, kurį visÄ prižiÅ«rėjo kaip savo, mokėjo visus su bÅ«sto iÅ¡laikymu susijusius mokesčius. PareiÅ¡kėjo tėvas V. K. nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo po savo sÅ«naus mirties dėl dvasinių iÅ¡gyvenimų, emocinio sukrėtimo, o galimai ir nesuvokdamas, kad reikia kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo, dėl savo garbaus amžiaus manydamas, kad visas butas priklauso jam. (Duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjo tėvas V.

K. mirė. Po tėvo mirties, įstatymu nustatytu terminu, t.y. per 3 mėnesius, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į notarÄ priimti palikimÄ ir užvedė paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ bylÄ . Priimant palikimÄ po V. K. mirties tapo žinoma, kad V. K. mirus sÅ«nui V. K., po pastarojo mirties nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo. K. V. K. mirė bÅ«damas iÅ¡situokęs, jo dukra J. K. jo mirties metu jau buvo mirusi anksčiau, o V. K. be dukters kitų vaikų neturėjo, vaikaičių taip pat neturėjo, motina buvo mirusi, tai po jo (V.

K.) mirties palikimÄ pagal įstatymÄ turėjo teisę priimti pastarojo tėvas V. K. bei brolis J. K., kuris, kaip ir tėvas, taip pat nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo. Po V. K. mirties pareiÅ¡kėjo tėvas V. K. gyveno iÅ¡ dalies ir V. K. priklausančiame bute ir visÄ jį valdė, prižiÅ«rėjo kaip savo, mokėjo visus su bÅ«sto iÅ¡laikymu susijusius mokesčius. Todėl tokie veiksmai laikytini kaip palikimo priėmimas, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ . Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjo V.

K. palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo paliktojo turto priėmimÄ valdyti. Tuo atveju, jei visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiÅ¡kimo pagrįstumu, neprieÅ¡tarauja, kad pareiÅ¡kimas bÅ«tų patenkintas. PraÅ¡o nagrinėti pareiÅ¡kimÄ teismo nuožiÅ«ra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo J. K. atstovai S. G. ir advokato padėjėja D.

T. palaikė pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes ir prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Teismas konstatuoja: bylos duomenimis nustatyta, kad po pareiÅ¡kėjo J. K. mamos K. K. mirties (duomenys neskelbtini), mamos palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėjo tėvas V. K. bei pareiÅ¡kėjo brolis V. K.. (Duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo brolis V. K., tačiau po jo mirties į notarų biurÄ dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Mirus pareiÅ¡kėjo broliui V. K., jo tėvas V. K. liko gyventi tame pačiame bute adresu (duomenys neskelbtini), kurio dalis (3/8) priklausė V.

K., jį prižiÅ«rėjo kaip savo, mokėjo už buto iÅ¡laikymÄ mokesčius. (Duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjo tėvas V. K. mirė. Po savo tėvo V. K. mirties, įstatymu nustatytu terminu, t.y. per 3 mėn. pareiÅ¡kėjas Kulikovas per savo įgaliotinį S. G. kreipėsi į notarÄ priimti palikimÄ ir užvedė paveldėjimo bylÄ , palikimas po V. K. mirties yra priimtas ir ji priėmė pareiÅ¡kėjas J. K., liko nepriimtas palikimas atsiradęs po pareiÅ¡kėjo brolio V. K. mirties. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo tėvas V.

K., miręs (duomenys neskelbtini), po savo sÅ«naus V. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimÄ priėmė pradėdamas paveldėtÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Juridiniai faktai - tai įvairÅ«s įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdÅ«s arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Dėl to įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti faktÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsniai).

Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikÅ¡mę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sÄ lygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).

Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015). Vienas iÅ¡ juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų yra palikimo priėmimo fakto nustatymas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymo tvarkÄ reglamentuoja CPK 444 - 448 straipsniai. Duomenys, kad asmuo priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami, todėl konstatuotina, kad praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto pareiÅ¡kėjai negali patvirtinti jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ , valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo bÅ«du – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ . Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ar įpėdinis šį turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl turinčio juridinę reikÅ¡mę palikimo priėmimo fakto nustatymo yra gausi ir nuosekliai iÅ¡plėtota. Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise.

Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš:

1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t.y. tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t.y. ar įpėdinis priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikÅ¡mę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, jog Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai.

Jeigu pareiÅ¡kėjas turėtų tiesioginių praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismÄ , todėl į Å¡iÄ aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, bÅ«tina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimÄ . Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neiÅ¡vengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog prielaida bÅ«tų motyvuota, t.y. kad ji bÅ«tų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad prieÅ¡ingos prielaidos tikimybė bÅ«tų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009).

Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobÅ«džio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali bÅ«ti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktÄ , o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumÄ pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

Tačiau, nepaisant tokiose bylose esančios įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. IÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

Remiantis bylos duomenimis bei įrodymais, po V. K. mirties per nustatytÄ terminÄ nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurÄ nesikreipta, paveldėjimo byla neužvesta; įregistruotų mirusio asmens testamentų nėra. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po V. K. mirties jo palikimÄ bÅ«tų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimÄ sudarantį turtÄ kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu.

PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, pateikti paaiÅ¡kinimai, pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo tėvas V. K., po savo sÅ«naus V. K. mirties ir toliau liko gyventi V. K. bute adresu (duomenys neskelbtini), butÄ prižiÅ«rėjo, mokėjo komunalinius mokesčius už šį turtÄ , su komunalinių paslaugų tiekėjais sudarinėjo sutartis, t.y. elgėsi su likusiu turtu kaip su savu. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo tėvas V. K. po savo sÅ«naus V.

K. mirties, faktiÅ¡kai savo aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, todėl jis laikytinas priėmusiu palikimÄ (CK 5.51 straipsnis). Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, įvertinus tai, kad praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas neprieÅ¡tarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, taip ir tai, kad praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto pareiÅ¡kėjas negali patvirtinti kitais raÅ¡ytiniais įrodymais, pripažintina, jog pareiÅ¡kimas yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas, nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, jog pareiÅ¡kėjo tėvas V.

K. (V. K.), miręs (duomenys neskelbtini), po savo sÅ«naus V. K. (V. K.), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (paveldėjimo teisės liudijimui gauti)(CPK 448 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 444, 448 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjo J. K. (J. K.), gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), po savo sÅ«naus V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (paveldėjimo teisės liudijimui gauti). Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėjas Raimondas Dilys