Legislator Case Law & Legislation
b83cb2d7-53be-460b-a183-94a345ab2f06 AI generated

b83cb2d7-53be-460b-a183-94a345ab2f06 · Kauno apygardos teismas

Case Number b83cb2d7-53be-460b-a183-94a345ab2f06
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apriboti laikinai motinos valdžiÄ D. F., gim. (duomenys neskelbtini), mažametės S. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; apriboti neterminuotai tėvo valdžiÄ A. B., gim. (duomenys neskelbtini), mažametės S. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu;

Legislator headnote

AI generated

b83cb2d7-53be-460b-a183-94a345ab2f06 · Kauno apygardos teismas: įsakymu Nr. 13B-1323, likusiai be tėvų globos mažametei S. B., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji globa, skiriant globos namus „Užuovėja“ vaiko laikinuoju globėju, nustatant vaiko globos vietÄ kartu su globėju. Atsakovė pradėjo nuolat bėgti iÅ¡ globos namų. Pabėgimo motyvas - noras susitikti su vaiko tėvu ir jam parodyti vaikÄ . Bėgdavo tiek su kÅ«dikiu, tiek be jo. Globos namų „Užuovėja“ nuomone, D. F. neužtikrino dukros saugumo, negebėjo patenkinti kÅ«dikio fiziologinių bei emocinių poreikių.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2A-1475-896/2020 Teisminio proceso 2-17-3-01285-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; (S) 2.3.5.2.1; 2.3.9.2.1 Kauno apygardos teismas S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 17 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Ramunei Marcinkevičienei, dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms S. M. ir A.

U. (nuotoliniu bÅ«du per Zoom), atsakovams D. B. ir A. B. ir jų atstovui advokatui Linui Mažonui, tretiesiems asmenims V. B. ir R. B., trečiųjų asmenų atstovei advokatei AuÅ¡rinei Zaburienei (nuotoliniu bÅ«du per Zoom), teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Jonavos rajono savivaldybėje ir trečiųjų asmenų V.

B. ir R. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2007-490/2020 pagal ieÅ¡kovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Jonavos rajono savivaldybėje patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams D. F. ir A. B. dėl laikino ir nuolatinio tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos, vaiko globėjo skyrimo, globos vietos, materialinio iÅ¡laikymo nustatymo, tretieji asmenys V.

B. ir R. B. ir pagal atsakovų D. F. ir A. B. prieÅ¡ieÅ¡kinius dėl globos panaikinimo ir vaiko grÄ Å¾inimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Jonavos rajono savivaldybėje (toliau – ir ieÅ¡kovas) patikslintu ieÅ¡kiniu prašė:

1) apriboti laikinai motinos valdžiÄ D. F., gim. (duomenys neskelbtini), mažametės S. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu;

2) apriboti neterminuotai tėvo valdžiÄ A. B., gim. (duomenys neskelbtini), mažametės S. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu;

3) priteisti iÅ¡ D. F. ir A. B. materialinį iÅ¡laikymÄ S. B. nuo ieÅ¡kinio priėmimo dienos iki jos pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis įmokomis iÅ¡ kiekvieno po 80 Eur, pavedant jomis disponuoti globėjui globotinio interesais;

4) nustatyti S. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globÄ ;

5) skirti S. B. nuolatine globėja V. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant kartu su globėja;

6) paskirti V. B. S. B. nuosavybės teise priklausančio turto administratore.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovai yra mažametės S. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. S. B. tėvystė nustatyta (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei D. F. nustatyta laikina globa, ji buvo apgyvendinta Jonavos vaikų globos namuose. Atsakovės mama A. F. mirė (duomenys neskelbtini), brolių, seserų atsakovė neturi. Atsakovė, gyvendama Jonavos globos namuose, palaikė artimus ryšius su romų tautybės žmonėmis, dažnai bėgdavo iš globos namų, vartojo alkoholinius gėrimus.

Nustačius nėštumÄ , atsakovė D. F. buvo motyvuojama atsisakyti žalingų įpročių, mokytis motinystės įgÅ«džių, tačiau siÅ«lomos pagalbos atsakovė nepriėmė. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 13B-369 atsakovės laikinuoju globėju paskirti globos namai „Užuovėja“, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nepilnametei D. F. pagimdžius dukrÄ S., Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. 13B-1323, likusiai be tėvų globos mažametei S. B., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji globa, skiriant globos namus „Užuovėja“ vaiko laikinuoju globėju, nustatant vaiko globos vietÄ kartu su globėju. Atsakovė pradėjo nuolat bėgti iÅ¡ globos namų. Pabėgimo motyvas - noras susitikti su vaiko tėvu ir jam parodyti vaikÄ . Bėgdavo tiek su kÅ«dikiu, tiek be jo. Globos namų „Užuovėja“ nuomone, D. F. neužtikrino dukros saugumo, negebėjo patenkinti kÅ«dikio fiziologinių bei emocinių poreikių.

Vaiko priežiÅ«ra buvo nenuosekli. Yra buvę atvejų, kad vaikÄ palieka vienÄ kambaryje, niekam nepasakiusi, kad iÅ¡eina, pamirÅ¡ta, neateina, kai praÅ¡oma nuraminti įsiverkusiÄ dukrÄ . D. F. į darbuotojų pastabas dėl kÅ«dikio priežiÅ«ros reaguodavo prieÅ¡iÅ¡kai, nesilaikė globos namų vidaus tvarkos taisyklių. 2017 m. lapkričio 6 d. paaiÅ¡kėjo, jog atsakovė D. F. laukiasi antrojo kÅ«dikio. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 13B-55 mažametės S. B., gim. (duomenys neskelbtini), laikinÄ ja globėja paskirta V.

B., mažametės gyvenamoji vieta nustatyta su laikinÄ ja globėja. Jonavos rajono socialinių paslaugų centras (toliau – Centras) atsakovei bendrÄ sias ir specialiÄ sias paslaugas teikia nuo 2018 m. birželio 20 d. S. B. laikinosios globos peržiÅ«ros atvejo vadybos posėdžiai vyko 2018 m. gruodžio 4 d. ir 2019 m. birželio 5 d. Kadangi atsakovas teigė, kad jis yra S. biologinis tėvas, pagalbos planas buvo sudarytas ir jam. Atsižvelgiant į tai, kad pirmojo posėdžio metu atsakovai pažadėjo dėti visas pastangas susigrÄ Å¾inti dukrÄ S., buvo nutarta vaiko laikinÄ jÄ globÄ pratęsti.

Antrojo posėdžio metu buvo nustatyta, kad atsakovai pagalbos plane numatytus žingsnius įvykdė iÅ¡ dalies: neprisidėjo prie dukters materialinio iÅ¡laikymo, nedalyvavo efektyvios tėvystės įgÅ«džių mokymuose, iÅ¡ numatytų 8-ių kartų atsakovė tik 1 kartÄ lankėsi Gargždų socialinių paslaugų centre, iÅ¡ 3-jų numatytų kartų, 2 kartus dalyvavo susitikime su dukra Gargždų socialinių paslaugų centre, bendradarbiavimas su socialine darbuotoja buvo nepakankamai aktyvus.

Atsakovas visiškai nesirūpina savo mažamete dukra S. B., yra visiškai nusišalinęs nuo jos auklėjimo, nebendradarbiauja su socialines paslaugas teikiančiais specialistais, neteikia dukrai materialinio išlaikymo, nevyksta į susitikimus su dukra, jos nelanko, nekuria emocinio ryšio.

3. Atsakovai, nesutikdami su patikslintu ieÅ¡kiniu, pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinius, praÅ¡ydami atmesti patikslintÄ ieÅ¡kinį ir panaikinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 13B-1323 „Dėl laikinosios globos nustatymo S. F.“ nustatytÄ atsakovės D. F., gim. (duomenys neskelbtini), laikinÄ motinos valdžios apribojimÄ nepilnametės dukros S. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir dukrÄ S. B., gim. (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inti jiems nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

4. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad jos turtinė padėtis yra sunki, jos gaunamos pajamos yra naÅ¡laičio pensija ir socialinės iÅ¡mokos, todėl neįmanoma patenkinti poreikius pilna apimtimi. Å i aplinkybė negali bÅ«ti naudojama prieÅ¡ jÄ ir tai negali bÅ«ti pagrindas atimti iÅ¡ atsakovų Å¡eimos dukrÄ . Ji nori, kad dukra S. gyventų kartu su Å¡eima, nori iÅ¡saugoti vaikų tarpusavio ryšį, nes augina kitus vaikus: A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), kurių tėvas yra atsakovas A.

B.. Jokių nusiskundimų, priekaiÅ¡tų dėl Å¡ių vaikų priežiÅ«ros jai nėra. Nėra nustatyta aplinkybių, kad dukros S. atžvilgiu atsakovė elgiasi netinkamai, daro jai žalingÄ Ä¯takÄ . Atsakovė neturi žalingų įpročių, nevartoja alkoholio, narkotinių medžiagų. Situacija yra iÅ¡ esmės pasikeitusi, atsakovė turi Å¡eimÄ , jiems padeda A. B. mama A. T.. Atsakovė bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, stengiasi įgyti socialinius įgÅ«džius. Jai teikiamos bendrosios ir socialinės paslaugos.

A. B. pripažino tėvystę S. F. atžvilgiu. Jie su A. B. gyvena Å¡eimoje. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 15 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinius tenkino, panaikino Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 13B-1323 likusiai be tėvų globos mažametei S. F. (dab. B.), gimusiai (duomenys neskelbtini), nustatytÄ laikinÄ jÄ globÄ ir mažametę S. B., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾ino atsakovams D.

F. ir A. B..

6. Teismas nustatė, kad atsakovė D. F. dukrÄ S. pagimdė bÅ«dama nepilnametė Vilniaus globos namų „Užuovėja“ auklėtinė, dėl Å¡ios priežasties mažametei S. F., gim. (duomenys neskelbtini), kaip likusiai be tėvų globos, buvo nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju skiriant globos namus „Užuovėja“. Atsakovė, jos paaiÅ¡kinimu, penkis kartus bėgo iÅ¡ globos namų pas dukters tėvÄ atsakovÄ , tris iÅ¡ jų – kartu su dukra, kol paskutinį kartÄ , palikusi dukrÄ S. globos namuose, į juos negrįžo.

Atsižvelgdamas į tai, Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. sausio 10 d. įsakymu S. F., gim. (duomenys neskelbtini), laikinÄ ja globėja paskyrė V. B., vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė kartu su globėja. Atsakovai sužinoję, kad pakeistas dukters S. laikinasis globėjas, ėmėsi žygių sužinoti, kur jų dukra yra. Jų paaiÅ¡kinimu, tai jiems pavyko ne iÅ¡ karto. Kadangi atsakovai buvo motyvuoti dukrÄ susigrÄ Å¾inti, bendradarbiavo su socialiniais darbuotojais, nuo 2018 m. birželio 20 d.

D. F. praÅ¡ymu Jonavos rajono socialinių paslaugų centras ėmė teikti jai bendrÄ sias ir specialiÄ sias paslaugas. 2018 m. gruodžio 4 d. įvyko S. B. laikinosios globos peržiÅ«ros atvejo vadybos posėdis, kurio metu, atsakovams pažadėjus dėti visas pastangas susigrÄ Å¾inti dukrÄ S., buvo nutarta vaiko laikinÄ jÄ globÄ pratęsti, o abiems atsakovams buvo sudarytas pagalbos planas. Atsakovai šį pagalbos planÄ Ä¯vykdė iÅ¡ dalies, pagal iÅ¡gales lankė dukrÄ , nes nebuvo paprasta tai padaryti dėl didelio atstumo, domėjosi jos sveikata ir ugdymu, siekė artimesnio ryÅ¡io su ja, atsakovė pagal galimybes teikė materialinį iÅ¡laikymÄ .

7. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad Å¡iuo metu atsakovų Å¡eimoje stebimi akivaizdÅ«s teigiami pokyčiai: atsakovai sudarė santuokÄ , A. B. oficialiai pripažino dukters S. tėvystę, atsakovai, A. B. tėvų remiami, pagerino savo gyvenimo ir buities sÄ lygas, kurios tapo pakankamos atsakovų Å¡eimai gyventi ir patvirtina jų norÄ ir pastangas keistis bei siekimÄ sudaryti geras gyvenimo sÄ lygas savo vaikams, patiems juos auginti ir auklėti. Teismas atsižvelgė, kad dukrai S. gimus, abu atsakovai buvo dar nepilnamečiai, D.

F. buvo naÅ¡laitė ir gyveno globos namuose, jie abu neturėjo nei gyvenimiÅ¡kos patirties, nei socialinių įgÅ«džių, nei normalių sÄ lygų auginti savo pirmagimę dukrÄ , tačiau jie nuosekliai siekė jÄ susigrÄ Å¾inti, bendradarbiaudami su valstybinėmis institucijomis, keisdami savo elgesį į teigiamÄ pusę. Å iuo metu atsakovai augina dar du vaikus: A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), bei laukiasi ketvirto vaiko. Duomenų, kad jie netinkamai rÅ«pintųsi Å¡iais vaikais, vaiko teisių apsaugos institucija nepateikė, kas taip pat įrodo, kad atsakovų požiÅ«ris į Å¡eimÄ ir vaikus yra pasikeitęs į gerÄ jÄ pusę.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad, pasikeitus atsakovų elgesiui į teigiamÄ pusę, nėra pagrindo atsakovei D. F. laikinai riboti motinos valdžiÄ , o atsakovui A. B. taikyti griežčiausiÄ tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimÄ suvaržančiÄ priemonę - neterminuotÄ tėvų valdžios apribojimÄ . Teismo nuomone, tėvų valdžios apribojimas Å¡ioje situacijoje bÅ«tų prieÅ¡ingas mažametės S. B. interesams. Teismas sprendė, kad taip pat nėra pagrindo nustatyti nuolatinę globÄ mažametei S. B., gim. (duomenys neskelbtini), skirti jai nuolatinę globėjÄ bei spręsti dėl iÅ¡laikymo priteisimo, todėl ieÅ¡kinį atmetė.

8. Teismas konstatavo, kad atsakovų Å¡eimos padėtis pasikeitė į teigiamÄ pusę, jie turi galimybes sudaryti mažametei S. B. tinkamas gyvenimo ir ugdymo sÄ lygas, tuo užtikrinant prigimtinę jos teisę augti Å¡eimoje kartu su tėvais ir kitais broliais ir seserimis. Duomenų, kad atsakovai galėtų kenkti mažametės S. interesams, byloje nenustatyta. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 9. IeÅ¡kovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Jonavos rajono savivaldybėje (toliau – ir ieÅ¡kovas) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį civilinėje byloje Nr. 2-2007-490/2020 patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais argumentais: 9.1. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovė D. B. laikinosios globos laikotarpyje neįvykdė jai sudaryto pagalbos plano nurodytų įsipareigojimų: neprisidėjo prie dukters materialinio iÅ¡laikymo, nedalyvavo efektyvios tėvystės įgÅ«džių mokymuose, iÅ¡ numatytų 8-ių kartų atsakovė tik 1 kartÄ lankėsi Gargždų socialinių paslaugų centre, iÅ¡ 3-jų numatytų kartų, 2 kartus dalyvavo susitikime su dukra Gargždų socialinių paslaugų centre, bendradarbiavimas su socialine darbuotoja buvo nepakankamai aktyvus.

Tuo tarpu atsakovas A. B. visiÅ¡kai nesirÅ«pino savo mažamete dukra S. B., yra visiÅ¡kai nusiÅ¡alinęs nuo jos auklėjimo, nebendradarbiavo su socialines paslaugas teikiančiais specialistais, neteikė dukrai materialinio iÅ¡laikymo, nevyko sistemingai į susitikimus su dukra, jos nelankė, neatkÅ«rė emocinio ryÅ¡io. Å ias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytoja V. J.. Atsakovų veiksmai, siekiant susigrÄ Å¾inti dukrÄ Ä¯ Å¡eimÄ , suintensyvėdavo tik prieÅ¡ teismo posėdžius ar atvejo vadybos posėdžius.

Liudytoja R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad Å¡eima yra motyvuota vykdyti pagalbos planÄ , nors jį vykdo dalinai, teisindamiesi, kad kažko nepadaro dėl vaikų ligos. Ji pagal planÄ Ä¯ savaitę kartÄ lanko atsakovų Å¡eimÄ , kuriems reikia pagalbos ugdant socialinius įgÅ«džius dėl Å¡varos ir tvarkos. Liudytoja O. M. teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovai pagalbos planÄ Ä¯vykdė tik iÅ¡ dalies. Atsakovai buvo raÅ¡tiÅ¡kai atsisakę Å¡eimai teikiamų socialinių paslaugų.

Darytina iÅ¡vada, kad socialinių paslaugų centro ir vaiko teisių apsaugos centro specialistai dėjo visas pastangas pasiekti tikslÄ grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ Å¡eimÄ , o ne atsakovai. Tai, kad prieÅ¡ teismo posėdžius ar atvejo vadybos posėdžius atsakovai įvykdė keletÄ pagalbos Å¡eimai plane numatytų įsipareigojimų, nelaikytina akivaizdžiais teigiamais pokyčiais atsakovų Å¡eimoje, siekimu pakeisti savo gyvenimo bÅ«dÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vien tik domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius.

Tinkamas vaiko poreikių indentifikavimas yra viena iÅ¡ tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviÅ¡komis pareigomis laikytini kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-92/2014). 9.2. IÅ¡ teismui pateiktų raÅ¡ytinių duomenų matyti, kad bendravimo su socialiniais darbuotojais stebimas atsakovės D. B. nepagarbus, paÅ¡aipus elgesys, bendrauja pakeltu tonu, bendraudama su specialistais gulinėja ant stalo, žaidžia telefonu, demonstruoja žemÄ dalyvavimo konsultacijose motyvacijÄ , kas akivaizdžiai įrodo apie atsakovės netinkamÄ pavyzdį savo dukrai ir atsakovės netinkamÄ pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo dukrÄ .

Atsakovei trÅ«ksta kasdienio gyvenimo, bendravimo kultÅ«ros, socialinių įgÅ«džių. Atsakovė pragyvena iÅ¡ gaunamų socialinių iÅ¡mokų, niekada nedėjo pastangų susirasti darbÄ . Atsakovei yra diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, reikÅ¡mingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F70.1), tačiau iÅ¡ byloje esančių dokumentų nesimato, ar atsakovei yra taikomas koks nors gydymas ir kaip gali pasireikÅ¡ti reikÅ¡mingas elgesio sutrikimas, kas kelia abejonių dėl atsakovės gebėjimo pasirÅ«pinti savo dukra, užtikrinti vaiko saugumÄ .

Atsakovo A. B. atžvilgiu buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl fizinio skausmo sukėlimo, plėšimo, turto prievartavimo, dėl neteisėto disponavimo Å¡aunamuoju ginklu, kas pagrįstai kelia abejonių, kad atsakovas savo doru elgesiu gali užtikrinti dukrai saugiÄ aplinkÄ . Atsakovas niekur nedirba, du kartus atsisakė Užimtumo tarnybos siÅ«lomo darbo be pateisinamos priežasties, kas pagrįstai leidžia manyti, kad atsakovas A. B. neketina pradėti dirbti ir keisti savo gyvenimo bÅ«do. Atsakovai gyvena iÅ¡ D.

B. gaunamų neįgalumo išmokų, jos našlaitės pašalpos bei kitų socialinių išmokų. Atsakovų turtinė padėtis nestabili, todėl kelia pagrįstų abejonių dėl jų galimybės patenkinti būtiniausius S. B. poreikius. Atsakovas nebendravo ir nebendradarbiavo nei su vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais, nei su socialinių paslaugų darbuotojais, neprisidėjo prie dukros išlaikymo, neatstatė emocinio ryšio su dukra, neturi pajamų, gyvenamoji vieta yra nepastovi.

10. Tretieji asmenys V. B. ir R. B., atstovaujami advokatės AuÅ¡rinės Zaburienės, apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-2007-490/2020 ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, o atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinius atmesti; apeliacinės instancijos teismui laikantis nuomonės, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė patikslintÄ ieÅ¡kinį ir pagrįstai tenkino prieÅ¡ieÅ¡kinius, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos principu, nustatyti pereinamojo laikotarpio priemones, padėsiančias užtikrinti S. B. pasiruoÅ¡imÄ persikelti ir atsakovų pasirengimo tinkamai rÅ«pintis dukra kontrolę; prijungti naujus įrodymus, priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais argumentais: 10.1. Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė ir nevertino bylos aplinkybių, susijusių su atsakovų pareigos auklėti ir iÅ¡laikyti savo dukrÄ S. B. vykdymu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad per laikotarpį nuo paskutinio atvejo vadybos posėdžio 2019 m. birželio 5 d. iki dabar atsakovė D. F. su dukra S. buvo susitikusi tik 3 kartus, o atsakovas A. B. tik vienÄ kartÄ . Ir po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo atsakovai į susitikimÄ su dukra neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė.

Atsakovų nurodomos aplinkybės, kad su dukra negali susitikti dėl tolimo atstumo, yra tik bandymas pasiteisinti. Atsakovams yra sudarytos visos sÄ lygos susitikti ir bendrauti su dukra, bet suteikiamomis galimybėmis atsakovai nesinaudoja. Atsakovams buvo suteikta galimybė vykti pas dukrÄ , keliones organizuojant socialinių paslaugų centro darbuotojams. Nebendraudami su dukra, atsakovai neturi visiÅ¡kai jokio supratimo apie vaiko poreikius, pomėgius, tad nesugebėtų ne tik Å¡ių poreikių patenkinti, bet net jų atpažinti.

Pareigos auklėti vaikÄ vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rÅ«pinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Atsakovai per visÄ laikÄ neskyrė visiÅ¡kai jokio iÅ¡laikymo savo dukrai, iÅ¡skyrus tai, kad 2 kartus nupirko sauskelnių. Atsakovų nurodoma aplinkybė, kad iÅ¡laikymo dukrai neteikia, nes nepasitiki globėja V. B., yra visiÅ¡kai iÅ¡galvota. Teismo argumentas, kad atsakovė D. F. pagal galimybes teikė iÅ¡laikymÄ , yra visiÅ¡kai nepagrįsta, neįrodyta ir tik patvirtinanti apeliantų argumentus apie Å¡aliÅ¡kÄ ir neobjektyvų bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . 10.2.

Teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, kad atsakovų elgesys dukros atžvilgiu pasikeitė. IÅ¡laikymo dukrai atsakovai ir toliau neteikia. Atsakovas A. B. tėvystę pripažino tik 2019 m. rugsėjo 13 d., nors nuo pat dukros gimimo žinojo, kad yra jos tėvu. Tėvystės iÅ¡ karto nepripažino, nes nenorėjo teikti dukrai iÅ¡laikymo. Ä® susitikimÄ su dukra atsakovas buvo atvykęs 2018 m. spalio 18 d. ir 2020 m. vasario 13 d. Jokiais kitokiais bÅ«dais ar priemonėmis su dukra atsakovas nebendravo ir toliau nebendrauja, jos pomėgiais ir poreikiais nesidomi.

Atsakovė su dukra per globos laikotarpį buvo atvykusi susitikti 6 kartus. Apsilankymai pas dukrÄ padažnėdavo prieÅ¡ numatytus atvejo vadybos ir teismo posėdžius. Susitikimų metu atsakovė sunkiai iÅ¡laiko dėmesį ties mergaite, dažnai naudojasi telefonu, dažnai atsiliepia į skambučius ir pati skambina, atsiriboja nuo mergaitės. Å ios aplinkybės vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, kad nėra ne tik artimo, bet ir bet kokio ryÅ¡io tarp atsakovų ir jų dukros. Atsakovai ir toliau nei vienas nedirba.

Teismo nurodytos aplinkybės, kad atsakovai susituokė, kad pagerino savo gyvenimo ir buities sÄ lygas, yra tik iÅ¡oriniai pasikeitimai, liečiantys tik pačius atsakovus ir jų buities sÄ lygas, bet nedarantys jokios įtakos atsakovų bendravimui su dukra. 10.3. Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė ir nevertino aplinkybių, susijusių su teisėtų S. B. interesų augti saugioje ir darnioje aplinkoje užtikrinimu. Ne atsakovai kreipėsi į teismÄ dėl laikinosios globos panaikinimo ir vaiko sugrÄ Å¾inimo tėvams, o ieÅ¡kovas, padaręs iÅ¡vadas, kad yra pagrindas riboti atsakovų valdžiÄ ir tęsti S. B. globÄ , kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl tėvų valdžios apribojimo ir iÅ¡ to sekančių pasekmių taikymo. 10.4.

Teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadas, kad atsakovai turi galimybes sudaryti mažametei S. B. tinkamas gyvenimo ir ugdymo sÄ lygas, tuo užtikrinant jai teisę augti Å¡eimoje kartu su tėvais ir kitais broliais ir seserimis. Atsakovai gyvena dviejų kambarių bute, viename kambaryje yra viengulė lova su čiužiniu be patalynės ir vaikÅ¡tynė, antrame kambaryje viengulė lova ir vaikiÅ¡ka lovytė su patalyne. Bute gyvena atsakovai su dviem vaikais: A. B., gimusia (duomenys neskelbtini), ir A. B., gimusiu (duomenys neskelbtini).

Atsakovė D. F. laukiasi dar vieno kÅ«dikio, kuris turėtų gimti (duomenys neskelbtini). Atsakovų Å¡eimoje iÅ¡ viso gyventų Å¡eÅ¡i žmonės. Duomenys apie galimai nuolatinę atsakovų gyvenamÄ jÄ vietÄ byloje atsirado tik nuo 2020 m. sausio mėn., kai buvo pareikalauta iÅ¡siaiÅ¡kinti, kur vis dėlto gyvena atsakovai, nes procesiniuose bylos dokumentuose atsakovės D. F. gyvenamoji vieta nurodoma (duomenys neskelbtini), Jonava. 2019 m. liepos 9 d. ji informavo, kad persikelia gyventi į (duomenys neskelbtini), Kaune, 2019 m. liepos 23 d. pranešė, kad vėl gyvens Jonavoje.

Nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovų galimybių užtikrinti vienÄ iÅ¡ pagrindinių vaiko teisių - teisę į gyvenimo sÄ lygas, bÅ«tinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi. Buto nuomos sutartis yra sudaryta su atsakovo A. B. tėvu M. B., sutartis Nekilnojamojo turto registre neįregistruota, o byloje esanti informacija apie skolas už butÄ taip pat nesuteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad teisė turėti tinkamas gyvenimo sÄ lygas yra užtikrinta.

Atsakovai neturi tinkamų ir ugdymo sÄ lygų, visame bute yra tik vienas stalas virtuvėje, nėra nei vienos kėdės ar kitokių baldų, visame bute nesimato jokių vaikiÅ¡kų žaislų ar kitokių priemonių, skirtų vaikų ugdymui ar lavinimui. Byloje esanti atsakovus charakterizuojanti medžiaga (atsakovės D. F. nepagarbus ir įžūlus elgesys, atsakovo A. B. atžvilgiu pradėti net penki ikiteisminiai tyrimai dėl fizinio skausmo sukėlimo, plėšimo, turto prievartavimo, dėl neteisėto disponavimo neÅ¡aunamuoju ginklu) kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovų galimybių bÅ«ti dukrai doro elgesio pavyzdžiu, dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikÄ bei užtikrinti jai saugiÄ aplinkÄ .

Atsakovų pajamos yra tik atsakovės D. F. gaunamos socialinės išmokos bei išmokos vaikams, tad visiškai akivaizdu, kad iš legaliai gaunamų pajamų atsakovai nėra pajėgūs užtikrinti net elementariausių šeimoje augančių mažamečių vaikų poreikių. Teismas taip pat nevertino aplinkybių, susijusių su atsakovės D. F. sveikata. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovei D. F. yra nustatytas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo.

Tačiau byloje nėra jokių duomenų, įrodančių, kad atsakovė gydosi, o galimų pasekmių, jeigu atsakovė nesigydo, teismas taip pat nevertino ir į tai neatsižvelgė. Nurodytos aplinkybės įrodo, kad atsakovai neturi galimybių sudaryti dukrai S. B. tokių gyvenimo sÄ lygų, kokių reikia jos fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, todėl teismas visiÅ¡kai nepagrįstai ir neteisėtai tenkino atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinius. 10.5. Teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo sprendimo vykdymui taikyti pereinamojo laikotarpio, nes bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovų ir jų dukters S. B. ryÅ¡ys yra atkurtas ir papildomos priemonės vaiko ir tėvų ryÅ¡io stiprinimui bÅ«tų perteklinės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, siekiant grÄ Å¾inti vaikÄ tėvams, taikomos pereinamojo laikotarpio priemonės, užtikrinant vaiko pasiruoÅ¡imÄ persikelti ir tėvų pasirengimo tinkamai rÅ«pintis vaikų kontrolę, turėtų bÅ«ti parenkamos priemonės, kurios nesudaro sÄ lygų uždelsti ir kitaip pasunkinti vaiko grÄ Å¾inimÄ tėvams, nesant tam akivaizdžių ir svarbių vaiko interesams priežasčių.

Galimybių kilti nurodytų vaiko grÄ Å¾inimo problemų yra mažiau, kai nustatoma vaiko grÄ Å¾inimo tvarka aiÅ¡kiai apibrėžtomis sÄ lygomis ir terminais. Per 2,5 metų įvykę keletas susitikimų su dukra S. nesudarė galimybių atsakovams užmegzti artimo glaudaus ryÅ¡io su dukra S. Vaikas dėl retų epizodinių susitikimų atsakovų nepažįsta. Per minėtÄ laikotarpį atsakovai neatvežė/ neatsiuntė Å¡eimos foto albumo, kad mergaitė bÅ«tų supažindinama su biologine Å¡eima.

S. B. nuo 2018 m. sausio mėnesio gyvena su apeliantais. Nuo laikinosios globos nustatymo praėjo didelis laiko tarpas, atsakovai dukros neaugino, ja nesirÅ«pino, S. B. jų nepažįsta. Tai, kad atsakovai per dvejus su puse metų keletÄ kartų buvo susitikę su dukra, jokiu bÅ«du negali bÅ«ti laikoma, jog ji pažįsta savo tėvus ir kad atsakovų ir jų dukters S. B. ryÅ¡ys yra atkurtas. Staiga nutraukus S. B. ir globėjų (apeliantų) ryÅ¡ius, vaikas bÅ«tų paveiktas psichologiÅ¡kai. Nustačius pereinamÄ jį laikotarpį, bÅ«tų pasirÅ«pinta geriausių vaiko interesų užtikrinimu bei kontrole vaikui augti saugioje ir stabilioje aplinkoje.

Vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos principu, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikus nepakeistÄ , bÅ«tina nustatyti pereinamojo laikotarpio priemones, padėsiančias užtikrinti vaiko pasiruoÅ¡imÄ persikelti ir atsakovų pasirengimo tinkamai rÅ«pintis dukra kontrolę. 10.6. Prie bylos prijungtini nauji įrodymai, kurių pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo po bylos iÅ¡nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Gargždų socialinių paslaugų centro teikiamos ketvirčio ataskaitos apie teiktÄ pagalbÄ globėjams (rÅ«pintojams) ir įvaikintojams paslaugÄ patvirtina, kad atsakovė D.

F. (pavardė po santuokos – B.) buvo žadėjusi pas dukrÄ atvažiuoti 2020 m. birželio 26 d., tačiau ir vėl į susitikimÄ su dukra neatvažiavo, nes „neišėjo“. Papildomai teikiami įrodymai patvirtina, kad atsakovų ryÅ¡ys su dukra nėra atkurtas, kad atsakovai ir toliau nesistengia Å¡io ryÅ¡io kurti, kad dukra iÅ¡ tiesų atsakovų nedomina, kad aktyvÅ«s atsakovų veiksmai prasidėdavo tik prieÅ¡ bylos nagrinėjimÄ , o, teismui priėmus atsakovams palankų sprendimÄ , jie ir vėl nebemato jokio reikalo dėti kokių nors pastangų artimam ryÅ¡iui su dukra S. užmegzti.

11. IeÅ¡kovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Jonavos rajono savivaldybėje atsiliepimu į trečiųjų asmenų V. B. ir R. B. apeliacinį skundÄ praÅ¡o trečiųjų asmenų apeliacinį skundÄ tenkinti, pilnai palaiko trečiųjų asmenų apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, taip pat praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .

12. Atsakovas A. B. atsiliepimu į trečiųjų asmenų V. B. ir R. B. apeliacinį skundÄ praÅ¡o trečiųjų asmenų apeliacinį skundÄ netenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, padarė pagrįstas iÅ¡vadas apie akivaizdžius pokyčius atsakovų Å¡eimoje, todėl sprendimas yra teisingas.

13. Tretieji asmenys V. B. ir R. B., atstovaujami advokatės AuÅ¡rinės Zaburienės, atsiliepimu į ieÅ¡kovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Jonavos rajono savivaldybėje apeliacinį skundÄ praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ tenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomi sekantys argumentai: 13.1.

Tretieji asmenys visiÅ¡kai sutinka su ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytais argumentais, kad teismas vienpusiÅ¡kai ir visiÅ¡kai neobjektyviai vertino faktines aplinkybes, susijusias su akivaizdžiais teigiamais pokyčiais atsakovų Å¡eimoje. Atsakovai nededa jokių pastangų keisti susidariusios padėties ar savo gyvenimo bÅ«do, o visi tariamai teigiami pokyčiai atsakovų Å¡eimoje atsirado po bylos iÅ¡kėlimo teisme ir tik siekiant formaliai įrodyti ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ . Teismas visiÅ¡kai nevertino aplinkybių, susijusių su atsakovų bendravimu su dukra ir jų pastangas ryÅ¡iui su dukra atkurti.

Teismo išvada, jog byloje surinktais ir anksčiau ištirtais įrodymais yra nustatyta, kad mažametė S. B. pažįsta savo tėvus, močiutę, žino apie sesę, susitikimų ar telefoninių pokalbių metu su jais noriai bendrauja, yra padaryta remiantis vien atsakovės D. B. bylos nagrinėjimo metu teiktais paaiškinimais. Teismas visiškai nevertimo byloje esančių Biologinių tėvų ir šeimoje globojamo vaiko susitikimo protokolų, kuriuose nurodoma, kad jau po valandos bendravimo su dukra pastebimas mamos (atsakovės D.

F.) nuovargis, astenizacija, jai tampa sunku iÅ¡laikyti dėmesį ties dukra, pradeda ignoruoti dukrÄ , ryÅ¡ys tarp jos ir dukros pradeda trÅ«kinėti. Susitikimų metu mama (atsakovė D. F.) sunkiai iÅ¡laiko dėmesį ties mergaite, dažnai naudojasi telefonu, dažnai atsiliepia į skambučius ir pati skambina, atsiriboja nuo mergaitės. Atsakovų susitikimai su dukra S. yra reti, nereguliarÅ«s ir netiesioginiai. Pasikeitimai atsakovės D. B. elgesyje (dažnesni skambučiai dukrai, noras susitikti, globėjų kaltinimas vaiko nepriežiÅ«ra ir pan.) prasidėdavo prieÅ¡ teismo posėdžius, t. y. kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė D.

B. turėtų kÄ pasakyti teismui, o ne todėl, kad iÅ¡ tiesų siekė bendravimo su dukra ir ryÅ¡ių su ja atkÅ«rimo. Po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo atsakovai į susitikimÄ su dukra ir vėl neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė. 13.2. Teismas nevertino liudytojų V. J., R. P. ir O. M. parodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovo bylos nagrinėjimo metu nurodytas aplinkybes, jog: (i) atsakovų veiksmai, siekiant susigrÄ Å¾inti dukrÄ Ä¯ Å¡eimÄ , suintensyvėdavo tik prieÅ¡ teismo posėdžius ar atvejo vadybos posėdžius; (ii) pagalbos Å¡eimai planas yra vykdomas tik dalinai, dėl neatliktų įpareigojimų teisinantis vaikų ligomis; (iii) atsakovai 2019 m. rugpjūčio 16 d. raÅ¡tu buvo atsisakę Å¡eimai teikiamų socialinių paslaugų, ko pasėkoje dabartinė Å¡eimos situacija Jonavos rajono socialinių paslaugų centro specialistams nėra žinoma. 13.3.

Atsakovei D. B. trÅ«ksta bendravimo kultÅ«ros, socialinių įgÅ«džių, kÄ patvirtina nepagarbus ir paÅ¡aipus atsakovės D. B. bendravimas su socialiniais darbuotojais, bendravimas pakeltu tonu, gulinėjimas ant stalo bendravimo su specialistais metu, žemos motyvacijos dėl dalyvavimo konsultacijose demonstravimas ir pan. Atsakovus charakterizuojanti bylos medžiaga, atsakovo A. B. nenoras dirbti, nuolatinių pajamų (iÅ¡skyrus soc. iÅ¡mokas ir iÅ¡mokas vaikams) neturėjimas, leidžia laikyti pagrįstais apeliacinio skundo motyvus, kad atsakovų gyvenimo bÅ«das darytų ypatingÄ Å¾alÄ mažametės S. B. pasaulėžiÅ«rai, o teismas, neįvertinęs nurodytų aplinkybių, priėmė nepagrįstÄ ir todėl naikintinÄ sprendimÄ . 13.4.

Teismas netinkamai vertino atsakovų galimybes užtikrinti geriausius mažametės S. B. interesus. Bute, kuriame gyvena atsakovai, nėra elementariausių sÄ lygų gyventi 6 asmenų Å¡eimai, už butÄ yra paskaičiuotos didelės skolos. Atsakovai iÅ¡laikymo dukrai neteikia. Teismas nesiaiÅ¡kino, kokias galimybes remti atsakovų Å¡eimÄ A. B. tėvai turės grÄ Å¾inus į Å¡eimÄ S. ir gimus dar vienam vaikui.

14. A. D. B., atstovaujama advokatės Virginijos Bradulskienės, atsiliepimuose į ieÅ¡kovo ir trečiųjų asmenų apeliacinius skundus praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei. Atsiliepimuose į apeliacinius skundus nurodomi sekantys argumentai: 14.1. Apelianto argumentai, kad atsakovės paÅ¡aipus, nepagarbus elgesys ir kita su specialistais, įrodo, kad yra pagrindas apriboti atsakovės motinos teises, yra nepagrįsti.

Tai nėra susiję su motinos valdžios apribojimo pagrindais ir tai yra apelianto subjektyvi nuomonė. 14.2. Atsakovės sveikatos bÅ«klė (lengvas protinis atsilikimas) nesudaro pagrindo apriboti jai motinos valdžiÄ , kad ir laikinai. Nėra nustatyta aplinkybių, kad dėl savo sveikatos bÅ«klės atsakovė blogai elgiasi su vaikais, nesirÅ«pina jais. PrieÅ¡ingai, byloje yra nustatytos aplinkybės, kad vaikais atsakovė tinkamai rÅ«pinasi. 14.3. Apelianto argumentas, kad atsakovė neatkÅ«rė emocinio ryÅ¡io su dukra, yra nepagrįstas.

Atsakovė dukrÄ S. lankė, ji atsakovę pažįsta, su atsakove bendrauja, žaidžia. 14.4. Apeliantas neatsižvelgė į tai, kad globėjas S. paskirtas iÅ¡ Klaipėdos rajono, kas sudaro ypač didelius sunkumus nuvykti pas dukrÄ : susisiekimas visuomeniniu transporto labai sunkus, socialinių darbuotojų pagalbos visada reikia praÅ¡yti. Atsakovė, bÅ«dama nėščia, vyko iÅ¡ Jonavos į (duomenys neskelbtini) kaimÄ visuomeniniu transportu, pavėlavo. Tokia aplinkybė negali bÅ«ti pagrindu vertinti atsakovės elgesį kaip netinkamÄ .

Globėja gyvena labai toli nuo atsakovės Å¡eimos gyvenamosios vietos ir tai sudaro atsakovei keblumų lankymuisi, tuo labiau, kad atsakovė turi dar du mažamečius vaikus ir dėl sveikatos bÅ«klės ribotas atsakovės iÅ¡vykimas. 14.5. Atsakovai susitvarkė gyvenamojo bÅ«sto problemas, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , butÄ adresu (duomenys neskelbtini), Jonavoje. ButÄ pritaikė nepilnamečių vaikų poreikiams. Atsakovė bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, stengiasi įgyti socialinius įgÅ«džius.

Atsakovei teikiamos bendrosios ir socialinės paslaugos. 14.6. Atsakovė neatsisako pareigos teikti iÅ¡laikymÄ , tai daro pagal savo galimybes. Tai negali bÅ«ti pagrindas atimti iÅ¡ atsakovės Å¡eimos dukrÄ . Apeliantas, atstovaudamas valstybę, kuri atsakovei moka tokiÄ maÅ¾Ä neįgalumo paÅ¡alpÄ , remiasi Å¡iuo pagrindu ir tai vertinama, kaip atsakovei nepalanki aplinkybė. Tai pažeidžia protingumo, sÄ Å¾iningumo principus. Tuo atveju, jeigu atsakovei bÅ«tų mokama pakankama ir atitinkanti atsakovės poreikius neįgalumo paÅ¡alpa, tai ir atsakovės iÅ¡laidos vaikams bÅ«tų pakankamos.

Dirbti pagal darbo sutartį atsakovė neturi galimybės dėl to, kad augina mažamečius vaikus. Jų palikti nėra jokios galimybės ugdymo įstaigose, o asmens, galinčio atsakovei pagelbėti nuolat, nėra. Nebuvo nustatyta netinkama vaikų priežiÅ«ra, netinkamas auklėjimas. 14.7. Nėra pagrindo laikinam motinos valdžios apribojimui vieno vaiko atžvilgiu. Nėra nustatyta aplinkybių, kad dukros S. atžvilgiu atsakovė elgiasi netinkamai, daro jai žalingÄ Ä¯takÄ , o kitų vaikų atžvilgiu atsakovės elgesys bÅ«tų tinkamas.

Nėra aplinkybių, kad S. yra iÅ¡skiriama iÅ¡ kitų vaikų, atsakovai nori, kad S. bÅ«tų grÄ Å¾inta į jų Å¡eimÄ . 14.8. Skunde nurodoma, kad atsakovė retai lankosi pas dukrÄ S., o po teismo sprendimo priėmimo nebuvo nuvykusi. Nuo paskutinio atvejo vadybos posėdžio 2019 m. birželio 5 d. iki dabar atsakovė su dukra S. buvo susitikusi, tačiau tuo laikotarpiu atsakovės sveikatos bÅ«klė buvo prasta dėl nėštumo, buvo laikotarpis po gimdymo, kai negalėjo nuvykti. Ä® Å¡ias aplinkybes apeliantė visai neatsižvelgia, nes S. gyvena labai toli nuo atsakovės gyvenamosios vietos.

Tolimas atstumas apsunkina susitikimus ir tai nėra bandymas pasiteisinti. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

16. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas reikalavimas dėl terminuoto motinos ir neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, ir patenkintas prieÅ¡ieÅ¡kinių reikalavimas dėl laikinosios globos nepilnamečiam vaikui panaikinimo ir vaiko grÄ Å¾inimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl terminuoto motinos ir neterminuoto tėvo valdžios apribojimo 17. Byloje sprendžiamas ginčas dėl terminuoto motinos ir neterminuoto tėvo valdžios apribojimo nepilnamečio vaiko atžvilgiu.

18. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad D. B. ir A. B. yra S. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (t. 1, b. l. 8, t. 2, b. l. 40).

19. S. B. 2017 m. liepos 10 d. nustatyta laikinoji globa nuo 2017 m. liepos 3 d., skiriant globos namus „Užuovėja“ vaiko laikinuoju globėju, nustatant vaiko globos vietÄ kartu su globėju (t. 1, b. l. 10).

20. Vaiko tėvas A. B. tėvystę pripažino administracine tvarka 2019 m. rugsėjo 13 d. Atsakovas A. B. per globos laikotarpį su dukra buvo susitikęs 2 kartus: 2018 m. spalio 18 d. ir 2020 m. vasario 13 d. Atsakovė D. F. su dukra buvo susitikusi 6 kartus: 2018 m. spalio 18 d., 2018 m. gruodžio 20 d., 2019 m. gegužės 20 d., 2019 m. birželio 17 d., 2019 m. birželio 25 d., 2019 m. spalio 14 d.

21. A. B. ir D. F. susituokė (duomenys neskelbtini) (t.3 , b. l. 145).

22. A. B. ir D. B. yra vaikų A. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

23. A. B. ir D. B. su vaikais gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Jonavoje. 2020 m. gegužės 21 d. Å¡eimos aplinkos sÄ lygų tyrimo akte nurodyta, kad butas yra 2 kambarių, apie 40 kv.m. Butas su visais patogumais, jame yra pagrindiniai namų apyvokos daiktai (t. 3, b. l. 128-136).

24. Atvejo vadybos posėdžiai, kurių metu vyko S. B. laikinosios globos (rūpybos) peržiūros, organizuoti du kartus: 2018 m. gruodžio 4 d. ir 2019 m. birželio 5 d. 2018 m. gruodžio 4 d. vykusio laikinosios globos peržiūros/atvejo vadybos posėdžio metu siekiant, kad vaiko tėvai D. B. ir A. B. atstatytų ryšį su dukra, bendru posėdyje dalyvavusių specialistų ir šeimos narių sprendimu sudarytas pagalbos planas šeimai:

1) D. B. įsipareigojo nuo 2019 m. vasario mėn. teikti iÅ¡laikymÄ dukrai periodinėmis iÅ¡mokomis po 50 Eur per mėnesį;

2) dalyvauti tikslinėse socialinio darbuotojo konsultacijose pozityvios tėvystės, konfliktų valdymo, įgÅ«džių ugdymo klausimais ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę;

3) savarankiÅ¡kai lankyti dukrÄ Gargždų SPC, ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, apie planuojamÄ susitikimÄ globėjai praneÅ¡ant prieÅ¡ savaitę;

4) tarpininkaujant centro specialistams gruodžio 17-23, gegužės 2-17 dienomis (vienÄ iÅ¡ dienų) nuvykti į Gargždų SPC aplankyti dukters, susitikime dalyvaujant specialistams;

5) nustatyti dukrai tėvystę;

6) A. B. įsidarbinti ir iÅ¡laikyti darbÄ ;

7) aktyviai bendradarbiauti su socialine darbuotoja sprendžiant socialines problemas, sistemingai ir laiku dalyvauti tikslinėse konsultacijose. Tėvai įsipareigojimus vykdė tik iš dalies.

25. IÅ¡ biologinių tėvų ir Å¡eimoje globojamo vaiko susitikimų protokolų matyti, kad susitikimų metu vaikas užmezga kontaktÄ su biologine motina D. B., tačiau jÄ suvokia ne kaip motinÄ (t. 1, b.l. 80, 85, 87, 100), tuo tarpu globėjÄ V. B. vadina mama, nerimauja ir verkia, kai Å¡i pasiÅ¡alina ir patalpos (t. 1, b.l. 81, 85, 87, 100). Be to, iÅ¡ socialinės darbuotojos V. P. paaiÅ¡kinimų teismo posėdyje bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu nustatyta, kad 2020 m. vasario 13 d. atsakovo A. B. susitikimas su S. B. vyko sklandžiai, atsakovas labai stengėsi užimti dukrÄ , kuri jautėsi gerai. Susitikimas, kuris truko apie 2 valandas, vyko pozityviai.

26. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ terminuotai apriboti motinos D. B. ir neterminuotai apriboti tėvo A. B. valdžiÄ dukros S. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Teismas konstatavo, kad atsakovų Å¡eimos padėtis pasikeitė į teigiamÄ pusę, jie turi galimybes sudaryti mažametei S. B. tinkamas gyvenimo ir ugdymo sÄ lygas, tuo užtikrinant prigimtinę jos teisę augti Å¡eimoje kartu su tėvais ir kitais broliais ir seserimis. Duomenų, kad atsakovai galėtų kenkti mažametės S. interesams, byloje nenustatyta, o tėvų valdžios apribojimas Å¡ioje situacijoje bÅ«tų prieÅ¡ingas mažametės S. B. interesams.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumÄ , jų tarpusavio ryšį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados nepagrįstos ir yra du savarankiÅ¡ki pagrindai apriboti atsakovų tėvų valdžiÄ dukros atžvilgiu:

1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikÄ ;

2) nesirūpina vaiku.

28. Tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikÄ , rÅ«pintis jo sveikata, iÅ¡laikyti, sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str. 2 d.). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimÄ suvaržančių priemonių, esant atitinkamoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko interesus, yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.160 str. 2 d., 3.180 str.). Teismas gali priimti sprendimÄ laikinai ar neterminuotai apriboti tėvų valdžiÄ , nustačius bent vienÄ iÅ¡ CK 3.180 str. 1 d. iÅ¡vardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų. Minėtoje nuostatoje numatyti Å¡ie pagrindai, kai tėvai (vienas jų):

1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus;

2) piktnaudžiauja tėvų valdžia;

3) žiauriai elgiasi su vaikais;

4) daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu;

5) nesirÅ«pina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos Å¡ių sÄ lygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikinÄ ar neterminuotÄ tėvų valdžios apribojimÄ .

29. Taigi, esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieÅ¡ingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobÅ«dį. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti laikinÄ atsakovų tėvo ir motinos valdžios apribojimÄ , įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių praÅ¡oma apriboti tėvų valdžiÄ , analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su Å¡eimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi bÅ«ti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiÅ¡kia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi bÅ«ti atsižvelgiama į jo interesus.

30. Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į Å¡eimos ryÅ¡ius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartÄ bylose yra pažymėjęs, kad Å¡eimos iÅ¡skyrimas yra labai rimto pobÅ«džio apribojimas. Toks žingsnis turi bÅ«ti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Å vedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi bÅ«ti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti vieÅ¡ojoje globoje ir tėvų intereso vėl bÅ«ti kartu su vaiku.

Sprendžiant Å¡iÄ užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali bÅ«ti virÅ¡esni už tėvų interesus. Tėvams negali bÅ«ti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalÄ vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymÄ pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09).

31. Vadovaujantis Å¡iomis nuostatomis, nagrinėjant bylÄ dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo, svarbu nustatyti ar yra tėvų veiksmai (neveikimas), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama prieÅ¡ingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir, tokius veiksmus (neveikimÄ ) nustačius, pateikti jų pobÅ«džio įvertinimÄ .

32. Atsakovai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikÄ . Atsakovai nepilnametei dukrai neteikia iÅ¡laikymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, bet kuris socialiai atsakingas asmuo, besirÅ«pinantis savo pareigomis vaiko atžvilgiu, turi suvokti, kad vaikui gyvenant nuo jo skyrium, vaikui reikalingas iÅ¡laikymas, nes reikia užtikrinti jo bÅ«tinuosius poreikius, tokius kaip bÅ«stas, maistas, sveikatos apsauga, higiena ir kt. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad vaikas skyrium nuo atsakovės D. B. gyvena nuo 2018 m. sausio 10 d.

Atvejo vadybos posėdžio, kurio metu vyko S. B. laikinosios globos (rÅ«pybos) peržiÅ«ra, vykusio 2018 m. gruodžio 4 d., atsakovė D. B. įsipareigojo nuo 2019 m. vasario mėn. teikti iÅ¡laikymÄ dukrai po 50 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis. Teismo posėdžio, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, atsakovė nurodė, kad ji su globėja susitarė, kad vaikui iÅ¡laikymÄ teiks globėjai nusiųsdama sauskelnių. Globėja patvirtino, kad iÅ¡ atsakovės du kartus gavo sauskelnių siuntinį, kuris maždaug atitiko 50 Eur vertę.

Be to, dar du kartus atsakovė atsiuntė kelis vaiko drabužius. Kito iÅ¡laikymo atsakovai vaikui neteikė. Atsakovė, be to, nurodė, kad iÅ¡laikymo neteikė, nes nepasitikėjo globėja ir nežinojo ar Å¡i tinkamai panaudos vaikui skirtÄ iÅ¡laikymÄ .

33. Suvokimas, kad vaiko poreikiai turi bÅ«ti užtikrinti ir nuoseklus bei kryptingas veikimas, siekiant suteikti vaikui materialinę paramÄ , rodo pasirengimÄ vykdyti tėvų pareigas. Atsakovai, susilaukdami vaikų, prisiėmė atsakomybę jais pasirÅ«pinti tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Tuo tarpu atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad kokiu nors bÅ«du siekė Å¡iÄ savo pareigÄ Ä¯gyvendinti. 100 Eur vertės sauskelnių ir kelių drabužių nupirkimas per trejų metų laikotarpį nevertintinas kaip iÅ¡laikymo, atitinkančio vaiko poreikius, suteikimas. Atsakovų argumentai, kad nepasitikėjo globėja ir dėl to neteikė iÅ¡laikymo, atmestini, nes byloje nėra jokių duomenų, kad globėja bÅ«tų netinkamai atlikusi savo pareigas. Å ių aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadas, kad atsakovai yra socialiai neatsakingi ir vengia vykdyti savo pareigas dukrai.

34. Be to, atsakovų vengimas auklėti vaikÄ , o kartu ir atsakovų nesirÅ«pinimas vaiku pasireiÅ¡kia tuo, kad jie nepakankamai bendrauja su vaiku. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad nuo 2018 m. sausio 10 d., t. y. per beveik trejų metų laikotarpį atsakovė D. B. su vaiku buvo susitikusi 6 kartus, atsakovas A. B. – 2 kartus. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių įrodymų, atsakovė buvo įpareigota su vaiku susitikti ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį. Toks susitikimų dažnumas buvo nustatytas pagalbos plane, siekiant, kad tarp vaiko ir atsakovės bÅ«tų atkurtas ryÅ¡ys.

Taigi, iÅ¡ esmės atsakovės susitikimų su vaiku dažnumas nebuvo ribojamas, tačiau buvo nustatytas minimalus susitikimų grafikas, užtikrinantis motinos ir vaiko ryÅ¡io atkÅ«rimÄ . Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, atsakovė nedėjo pastangų, kad atkurtų ryšį su vaiku, o atsakovas, - kad jį suformuotų, todėl vaikas jų nelaiko savo Å¡eima. Be to, spręstina, kad nuotolinis nesistemingas bendravimas telefonu, vaikui esant tokio amžiaus kaip S. B., nekuria vaiko ir jo biologinių tėvų ryÅ¡io, nes nesant nuolatinio tikro bendravimo, yra nepakankamas. 35.

„Šeimos gyvenimas“ – fakto klausimas, priklausantis nuo artimų asmeninių ryÅ¡ių egzistavimo (Marckx prieÅ¡ BelgijÄ , 1979 m. 31 p. K. ir T. prieÅ¡ SuomijÄ [DK], 2001 m., 150 p.).

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad vaikui bylos nagrinėjimo metu yra 3 metai 5 mėnesiai. Jis nuo 6 mėnesių amžiaus gyvena su globėja ir jos sutuoktiniu ir laiko juos savo Å¡eima. Akivaizdu, kad vaikas visÄ savo gyvenimÄ , kiek jis prisimena, gyveno globėjos Å¡eimoje, globėjos namus laiko savo namais. Atitinkamai kraujo ryÅ¡ių nebuvimas automatiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad tokie santykiai nepatenka į Å¡eimos sÄ vokÄ (Nazarenko prieÅ¡ RusijÄ , 2015 m., 58 p.). Vaiko ir globėjos ryÅ¡ys, vaiko požiÅ«riu, yra nuolatinis, jis kitos Å¡eimos nepažįsta ir nelaiko savęs jos dalimi, o vien biologinis vaiko ir tėvo (motinos) ryÅ¡ys be papildomų teisinių arba faktinių elementų, rodančių artimų asmeninių ryÅ¡ių buvimÄ , ipso facto nereiÅ¡kia Å¡eimos gyvenimo (Ahrens prieÅ¡ VokietijÄ , 2010, 59 p.).

37. EŽTT nuomone, sÄ voka „šeimos gyvenimo gerbimas“ reiÅ¡kia, kad biologinė ir socialinė tikrovė yra svarbesnė už teisinę prezumpcijÄ (1994 m. spalio 27 d. sprendimas byloje Kroon ir kt. prieÅ¡ Nyderlandus, pareiÅ¡kimas Nr. 18535/91).

38. Ta aplinkybė, kad vaikas susitikimų metu užmezga kontaktÄ su atsakovais, teisėjų kolegijos vertinimu, nereiÅ¡kia, kad vaikas pripažįsta juos kaip socialiai artimus asmenis. Be to, iÅ¡ susitikimų protokolų matyti, kad vaikas, bendraudamas su atsakovais, po kurio laiko pradeda pasigesti globėjos, Å¡aukia jÄ , ieÅ¡ko, taip iÅ¡reikÅ¡damas artimo žmogaus ir saugumo trÅ«kumÄ .

39. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė D. B. paskutinį kartÄ su vaiku buvo susitikusi 2019 m. spalio 14 d., t. y. daugiau nei prieÅ¡ metus. Atsakovės argumentas, kad ji dažniau su vaiku susitikti negalėjo, nes tarp jos ir vaiko gyvenamosios vietos yra didelis atstumas, ji per trejus metus tris kartus laukėsi ir gimdė, Å¡iuo metu augina dar tris jaunesnius už S. vaikus, atmestinas. Nors objektyviai sutiktina, kad trys nėštumai ir gimdymai bei trijų vaikų iki trejų metų auginimas apsunkino atsakovės galimybes dažniau bendrauti su dukra S., spręstina, kad tokios aplinkybės susiklostė dėl pačios atsakovės veiksmų, t. y. ji pasirinko gimdyti ir auginti kitus vaikus, o ne atstatyti ryšį su globojama dukra.

40. Įvertinta ir tai, kad atsakovas A. B. niekada negyveno kartu su vaiku, jį matė tik kelis kartus. Todėl darytina išvada, kad A. B. turi ne atstatyti ryšį su vaiku, o jį sukurti. Atsakovas A. B. nepateikė jokių argumentų, kodėl nuo vaiko gimimo žinodamas, kad jis vaiko tėvas, nesiekė sukurti ryšio su vaiku.

41. Vertindamas tÄ aplinkybę, kad atsakovai gyvena Jonavoje, o S. B. globėja Klaipėdos rajone, t. y. pakankamai toli vieni nuo kitų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovai, siekdami atkurti ryšį su vaiku, galėjo pakeisti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ atsakovai neturi turto Jonavoje, nė vienas iÅ¡ jų nedirba, jų pajamas sudaro tik socialinės iÅ¡mokos (jos galėtų bÅ«ti mokamos ir gyvenant kitos savivaldybės teritorijoje), vaikai yra tokio amžiaus, kad jų socialiniai ryÅ¡iai apsiriboja artimiausios Å¡eimos aplinka. Taigi, spręstina, kad atsakovų intereso atkurti ir sukurti ryšį su dukra negalėjo įtakoti jų socialiniai interesai gyvenant dideliu atstumu, o atsakovų argumentas, kad vaiko globa nustatyta toli nuo jų gyvenamosios vietos, atmestinas.

42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad nors nėra jokių duomenų, kad atsakovai neturi socialinių įgÅ«džių stokos auginti kitus vaikus, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jie pasirengę vykdyti tėvų valdžiÄ dukros S. B. atžvilgiu. Teisėjų kolegija, teismo posėdžio metu iÅ¡klausiusi atsakovų paaiÅ¡kinimų, sprendžia, kad jie nesuvokia skirtumo tarp vaikų, kuriuos nuolat augino Å¡eimoje, ir dukros, kuri jau trejus metus globojama kitoje Å¡eimoje, poreikių. Teismo posėdžio metu atsakovai nurodė, kad tuo atveju, jei vaikas jiems bÅ«tų grÄ Å¾intas, jie nuvyktų pas globėjÄ , pabendrautų su dukra, kad Å¡iai nereikėtų staiga bÅ«ti atskirtai nuo globėjos, ir jÄ pasiimtų į savo namus.

Toks atsakovų supratimas, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo aiÅ¡kų nepasirengimÄ užtikrinti geriausius vaiko interesus, nes taip jiems veikiant vaikas staiga bÅ«tų atskirtas nuo visos savo socialinės aplinkos ir žmonių, kuriuos laiko savo Å¡eima. Be to, įvertintina, kad net ir tuo atveju, jei bÅ«tų nustatyta, jog atsakovai yra pasirengę vykdyti tėvų valdžiÄ dukros S. B. atžvilgiu, vaikas nėra pasirengęs persikelti pas atsakovus ir gyventi jų Å¡eimoje.

43. CK 3.161 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenustato ko kita. Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, bÅ«ti auklėjamas ir aprÅ«pinamas savo tėvų Å¡eimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Tai prigimtinė žmogaus teisė, kuri atitinka pagrindinę tėvų pareigÄ ir teisę iÅ¡auginti savo vaikus.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnis taip pat teigia, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į Å¡eimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryÅ¡ius ir jų iÅ¡saugojimÄ , o 12 straipsnis nurodo, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su savo tėvais ar kitais teisėtais savo atstovais. Atlikdami savo pareigas, tėvai, lyginant su kitais asmenimis, turi pirmumo teisę. Vaiko teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius priskiriama prie pagrindinių vaiko teisių kaip teisė, garantuojanti jo fundamentalių interesų ir poreikių patenkinimÄ .

44. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko teisė žinoti savo tėvus, bÅ«ti jų auklėjamam ir vaiko teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius ne visada reiÅ¡kia tÄ patį. Nors Lietuvos Respublikos teisinis reguliavimas vaikui leidžia turėti ne daugiau kaip du tėvus, t. y. motinÄ ir tėvÄ , tačiau tai nereiÅ¡kia, kad vaiko Å¡eimÄ visada sudarys tik vaiko tėvas ir motina. Konstitucinė Å¡eimos samprata grindžiama Å¡eimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraiÅ¡umu, pagalba ir panaÅ¡iais ryÅ¡iais bei savanoriÅ¡ku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o Å¡ių santykių iÅ¡raiÅ¡kos forma konstitucinei Å¡eimos sampratai esminės reikÅ¡mės neturi (žr.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugpjūčio 28 d. nutarimÄ ). Todėl dėl galinčių kilti įvairių situacijų (tėvų negyvenimas kartu, tėvų negalėjimas rÅ«pintis vaiku ir t. t.) vaiko Å¡eimÄ gali sudaryti ir kiti asmenys nei biologiniai vaiko tėvai, pavyzdžiui, vaiko patėvis, pamotė, vaiko seneliai, globėjai ir pan., kurie rÅ«pinasi vaiku, turi su juo emocinį kontaktÄ ir užtikrina jo kaip savarankiÅ¡kos asmenybės ugdymÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad „šeimos gyvenimo“ egzistavimas ar nebuvimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio tikslais iÅ¡ esmės yra fakto klausimas, priklausantis nuo to, ar praktikoje egzistuoja glaudÅ«s asmeniniai ryÅ¡iai (žr. sprendimo K. ir T. prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 25702/94, 150 punktÄ ).

45. EŽTT yra pažymėjęs, kad asmens teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius nėra absoliuti ir jos ribojimas galimas, jei jis atliktas „pagal įstatymÄ â€œ, juo siekiama vieno iÅ¡ teisėtų tikslų pagal 8 straipsnio 2 dalį ir jis gali bÅ«ti laikomas bÅ«tinu demokratinėje visuomenėje (be kita ko, žr. 2015 m. spalio 22 d. sprendimo Jovanovic prieÅ¡ Å vedijÄ , peticijos Nr. 10592/12, 74 punktÄ ).

46. Konvencijos 8 straipsnis apima tėvų teisę imtis priemonių siekiant susivienyti su savo vaiku ir nacionalinių valdžios institucijų pareigÄ imtis tokių veiksmų. Tai taip pat taikoma tais atvejais, kai tarp tėvų ir (arba) kitų vaikų Å¡eimos narių dėl vaikų kyla bendravimo ir gyvenamosios vietos ginčų (žr. 2015 m. sausio 13 d. sprendimo byloje Manic prieÅ¡ LietuvÄ , Nr. 46600/11, 101 punktÄ ). Vis dėlto nacionalinės valdžios institucijų pareiga imtis priemonių susivienijimui palengvinti nėra absoliuti, nes tėvų su vaikais, kurie kurį laikÄ gyveno su kitais asmenimis, suvienijimas gali bÅ«ti neįmanomas iÅ¡kart ir gali reikėti parengiamųjų priemonių.

Tokio pasirengimo pobÅ«dis ir mastas priklausys nuo kiekvienos bylos aplinkybių, tačiau visų suinteresuotų asmenų supratimas ir bendradarbiavimas visada yra svarbi sudedamoji dalis. Nors nacionalinės valdžios institucijos turi dėti visas pastangas, kad palengvintų tokį bendradarbiavimÄ , bet koks įpareigojimas Å¡ioje srityje taikyti prievartÄ turi bÅ«ti ribotas, nes turi bÅ«ti atsižvelgiama į visų susijusių asmenų interesus, taip pat į jų teises ir laisves, ypač į geriausius vaiko interesus ir teises pagal Konvencijos 8 straipsnį.

Tais atvejais, kai kontaktas su tėvais gali kelti grėsmę Å¡iems vaiko interesams ar pažeisti tas teises, nacionalinės valdžios institucijos turi rasti teisingÄ pusiausvyrÄ tarp jų (EŽTT 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimas byloje Khusnutdinov ir X. prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 76598/12, par. 80), o balansavimo procese pirmiausia turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į geriausius vaiko interesus, kurie, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį ir rimtumÄ , gali bÅ«ti svarbesni už tėvus (žr. Didžiosios kolegijos sprendimo Sahin prieÅ¡ VokietijÄ , peticijos Nr. 30943/96, 66 punktÄ ; 2011 m. sausio 25 d. sprendimo Płaza prieÅ¡ LenkijÄ , peticijos Nr. 18830/07, 71 punktÄ ).

47. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad vaiko faktinė Å¡eima yra jo globėjos Å¡eima, taip pat nustačius, kad atsakovai globos laikotarpiu nepakankamai siekė bendrauti su dukra ir tokiais savo veiksmais neatkÅ«rė ir nesukÅ«rė ryÅ¡io su dukra, be to, neteikė dukrai iÅ¡laikymo, t. y. nevykdė tėvų valdžios dukros atžvilgiu, bei nesirÅ«pino dukra, spręstina, kad yra pagrindas riboti tėvų valdžiÄ vaiko atžvilgiu, o atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinių reikalavimas grÄ Å¾inti jiems dukrÄ atmestinas.

48. Atsižvelgtina į ieÅ¡kinio reikalavimÄ , kuriuo praÅ¡oma terminuotai apriboti motinos ir neterminuotai apriboti tėvo valdžiÄ dukros atžvilgiu. IeÅ¡kovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaiko motinos valdžiÄ vaiko atžvilgiu praÅ¡oma apriboti terminuotai, nes Å¡i siekia atkurti ryšį su vaiku, kai tuo tarpu atsakovas jokių pastangų nededa. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu atsakovams susituokus, gyvenant Å¡eimoje, auginant kitus vaikus, jiems kartu teikiant socialines paslaugas ir darant iÅ¡vadÄ , kad atsakovų ryÅ¡ys su dukra ateityje gali bÅ«ti sukurtas, padėtis gali pasikeisti, taigi nėra pagrindo atsakovo valdžiÄ dukros atžvilgiu riboti neterminuotai. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas - ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies ir tėvų valdžia abiejų atsakovų atžvilgiu apribojama terminuotai.

49. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors apribojus tėvų valdžiÄ tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, bet tėvams iÅ¡lieka teisė matytis su vaiku, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai prieÅ¡tarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis), o įrodžius, kad tėvas (motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikÄ , tėvų valdžios apribojimas gali bÅ«ti panaikintas (CK 3.181 straipsnis). Dėl nuolatinės globos nustatymo 50. IeÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti S. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globÄ ir skirti S. B. nuolatine globėja V. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant kartu su globėja.

51. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad S. B. laikinÄ ja globėja nuo 2018 m. sausio 10 d. paskirta V. B., nustatant vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su globėja (t. 1, b.l. 11). Globėjos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su globėja. 2019 m. sausio 4 d. sprendimu dėl vaiko laikinosios globos (rÅ«pybos) tęsimo Nr. 4SD-70, be tėvų globos likusio vaiko S. F., gim. (duomenys neskelbtini), laikinoji globa V. B. Å¡eimoje pratęsta ne ilgiau kaip iki 2019 m. liepos 10 d. (t. 1., b.l. 12).

Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos rajone 2020 m. rugsėjo 10 d. Globojamo (rÅ«pinamo) vaiko aplankymo akto iÅ¡vadoje nurodyta, kad S. B. globėjos Å¡eimoje yra sudarytos labai geros gyvenimo sÄ lygos, atitinkančios vaiko amžių, iÅ¡sivystymÄ bei poreikius. Globėja tinkamai atlieka savo pareigas, visapusiÅ¡kai užtikrina vaiko interesus. IÅ¡ akto turinio matyti, kad vaikas lanko darželį, pats vaikas yra nurodęs, kad čia jos namai ir jai čia patinka (t. 86-89). V. B. sutinka tapti vaiko nuolatine globėja, laikinÄ jÄ globÄ vykdo tinkamai (t. 1, b.l. 60-61, 62-79, 93-97, 109-113, 115-118), yra pasirengusi globoti vaikÄ (t. 2, b.l. 11-15).

52. CK 3.257 straipsnyje numatyti vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo pagrindai:

1) abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs;

2) abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų teismo paskelbti mirusiais arba pripažinti nežinia kur esančiais;

3) vaikas įstatymų nustatyta tvarka atskirtas nuo tėvų;

4) tėvystės ar artimos giminystės ryšiai nuo vaiko radimo dienos nenustatyti per tris mėnesius;

5) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais šioje srityje;

6) abiem tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų yra neterminuotai apribota tėvų valdžia.

53. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ioje byloje atsakovams tėvų valdžia vaiko atžvilgiu apribota terminuotai. Taigi, nėra CK 3.257 straipsnyje numatytų vaiko nuolatinės globos (rÅ«pybos) nustatymo pagrindų. Tačiau kartu pažymėtina, kad vadovaujantis CK 3.253 straipsnio 2 dalimi vaiko laikinoji globa (rÅ«pyba) trunka ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Nustačiusi, kad tėvai (tėvas ar motina), kuriems teikiamos socialinės paslaugos ir kita kompleksinė pagalba, deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ Å¡eimÄ , valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali priimti sprendimÄ tęsti laikinÄ jÄ globÄ (rÅ«pybÄ ), tačiau ne ilgiau negu Å¡eÅ¡is mėnesius.

Bendra laikinosios globos (rÅ«pybos) trukmė su pratęsimu negali virÅ¡yti aÅ¡tuoniolikos mėnesių termino. CK 3.183 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad priėmęs sprendimÄ apriboti tėvų valdžiÄ , teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rÅ«pybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia iÅ¡laikymÄ vaikui. Be to, iÅ¡ CPK 4961 straipsnyje įtvirtinto reglamentavimo, matyti, kad teismas, priėmęs sprendimÄ apriboti tėvų valdžiÄ , turi pareigÄ savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rÅ«pybos nustatymo ir kt., nagrinėjimÄ .

54. Laikinoji globa yra laikinas sprendimas vaikui, tuo tarpu tolesnei vaiko gerovei užtikrinti turi bÅ«ti priimami nuoseklÅ«s į ateitį orientuoti geriausiai jo interesus atitinkantys nuolatiniai sprendimai – arba grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ Å¡eimÄ , arba nustatyti jam nuolatinę globÄ , arba jį įvaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

55. Teisėjų kolegija įvertina, kad vaiko laikinoji globa trunka jau daugiau nei trejus metus, t.y. tapo nuolatinio pobūdžio, vaikas nuo 2018 m. sausio 10 d. globojamas tos pačios globėjos, gyvena kartu su globėja.

56. Atsižvelgiant į anksčiau minėtÄ teisinį reglamentavimÄ , kad vaiko globa (rÅ«pyba) turi bÅ«ti nustatyta teismo sprendimu, o teismo sprendimu gali bÅ«ti nustatyta tik nuolatinė globa (rÅ«pyba), todėl skirtina vaiko S. B. nuolatinė globa.

57. Byloje esančių duomenų visuma ir jų tarpusavio ryÅ¡ys patvirtina, kad globėja savo funkcijas vykdo tinkamai, nėra jokių duomenų apie tai, kad bÅ«tų pažeidžiami vaiko interesai. Be to, įvertintina tai, kad tarp globėjos ir vaiko yra stiprus emocinis ryÅ¡ys, todėl, atsižvelgiant į vaiko amžių, kito globėjo skyrimas pažeistų vaiko interesus. Todėl vaiko S. B. nuolatine globėja skirtina V. B., gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant kartu su globėja. Dėl iÅ¡laikymo priteisimo 58. CK 3.195 straipsnyje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo iki pilnametystės pareiga iÅ¡lieka ir tiems tėvams, kuriems yra apribojama tėvų valdžia vaikų atžvilgiu, nebent vaikas yra įvaikinamas.

59. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti vaikui S. B. iÅ¡ atsakovų A. B. ir D. B. iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis, mokamomis kas mėnesį iÅ¡ kiekvieno po 80 Eur.

60. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. IÅ¡laikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Ä®statymai nenustato jokio iÅ¡laikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus iÅ¡laikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nurodyti kriterijai nuosekliai iÅ¡plėtoti kasacinio teismo praktikoje.

61. Pažymėtina, kad vaikas yra 3 metų 6 mėnesių amžiaus, lanko darželį. Byloje nėra duomenų, kad vaikas turi specialiųjų poreikių.

62. Apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad vaiko tėvai turi užtikrinti ne tik fiziologinius, bet ir kitus vaiko poreikius. Pažymėtina, kad neįmanoma tiksliai apskaičiuoti kiekvieno vaiko poreikių patenkinimo sumos, be to, ji nuolat kinta, tačiau, atsižvelgtina į nuosekliÄ teismų praktikÄ , kad vidutiniÅ¡kai vaiko, neturinčio specialiųjų poreikių, bÅ«tinuosius poreikius patenkina suma, atitinkanti pusę minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio. IeÅ¡kovas iÅ¡ atsakovų iÅ¡ kiekvieno praÅ¡o priteisti po 80 Eur iÅ¡laikymÄ , mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį, t.y. gerokai mažesnę nei pusę minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio sumÄ . Todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti suma nevirÅ¡ija vaiko poreikių.

63. Atsakovas A. B. yra jaunas, darbingas, tačiau nedirba, jokių pajamų neturi. Atsakovė nedirba, augina (duomenys neskelbtini) gimusį vaikÄ . Atsakovės pajamas sudaro tik apie 675 Eur socialinės iÅ¡mokos. Atsakovai augina tris vaikus iki 3 metų amžiaus. Tačiau pažymėtina, kad atsakovai gyvena kartu, yra jauni ir darbingi, todėl bent vienas iÅ¡ jų turi visas galimybes dirbti, gauti pajamas ir iÅ¡laikyti skyrium gyvenančiÄ dukrÄ . Teismas sprendžia, kad visos abejonės dėl atsakovų turtinės padėties vertintinos vaiko naudai, nes Å¡eimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).

Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius.

Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

64. Ä®vertinęs vaiko poreikius, atsakovų galimybes teikti iÅ¡laikymÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovų iÅ¡ kiekvieno iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis mokamomis kas mėnesį po 80 Eur dukrai S. B. pagrįstas.

65. Vaiko globėja yra paskirta V. B.. IeÅ¡kovas praÅ¡o vaiko globėjÄ paskirti S. B. nuosavybės teise priklausančio turto administratore. Teisėjų kolegija pažymi, kad vaikas neturi turto, o vaikui priteisto iÅ¡laikymo lėšoms disponuoti globėja skirtina ne turto administratore, o uzufruktore.

66. Iš atsakovės D. B. išlaikymas priteisiamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019-08-16), o iš A. B. nuo patikslinto ieškinio, kuriuo A. B. įtrauktas atsakovu, priėmimo dienos (2019-10-30). Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 67. Ieškinys tenkinamas iš dalies, nes A. B. atžvilgiu tėvo valdžia apribota ne neterminuotai, o terminuotai. Kiti ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinys patenkintas 90 proc. dalimi. Todėl proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų sumai iš atsakovų priteistinos trečiojo asmens V. B. turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovai įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

68. Trečiasis asmuo V. B. bylos nagrinėjimo metu patyrė tokias bylinėjimosi iÅ¡laidas: 1155 Eur iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, 75 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimÄ , 1015 Eur iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡ viso 2245 Eur. Todėl trečiojo asmens V. B. naudai iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis priteistina po 1010,25 Eur.

69. Be to, iÅ¡ atsakovų proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas (CPK 93 str. 1 d.), t.y. 67,50 Eur (nuo 75 Eur) žyminio mokesčio už ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl tėvų valdžios apribojimo, 67,50 Eur (nuo75 Eur) už apeliacinio skundo pateikimÄ , po 28,80 Eur (80 x 12 x 3 proc.) už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo bei po 36,43 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nuo 50,54 Eur iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme ir 30,42 Eur iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ . IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Terminuotai apriboti atsakovės D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), motinos valdžiÄ ir atsakovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), tėvo valdžiÄ dukros S. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti S. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globÄ . Paskirti V. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vaiko S. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatine globėja ir nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su globėja. Priteisti iÅ¡ D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), materialinį iÅ¡laikymÄ S. B., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis iÅ¡mokomis, mokamomis po 80 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) kas mėnesį iki jos pilnametystės nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019-08-16) Å¡iÄ sumÄ indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, V.

B., a.k. (duomenys neskelbtini), paskiriant iÅ¡laikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise iÅ¡imtinai vaiko interesams tenkinti. Priteisti iÅ¡ A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), materialinį iÅ¡laikymÄ S. B., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis iÅ¡mokomis, mokamomis po 80 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) kas mėnesį iki jos pilnametystės nuo patikslinto ieÅ¡kinio priėmimo dienos (2019-10-30) Å¡iÄ sumÄ indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, V. B., a.k. (duomenys neskelbtini), paskiriant iÅ¡laikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise iÅ¡imtinai vaiko interesams tenkinti.

Priteisti iÅ¡ D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), ir A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), po 1010,25 Eur (vienÄ tÅ«kstantį deÅ¡imt eurų 25 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas V. B., a.k. (duomenys neskelbtini). PrieÅ¡ieÅ¡kinius atmesti. Priteisti iÅ¡ D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), ir A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), po 96,30 Eur (devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 30 ct) žyminio mokesčio bei 36,43 Eur (trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 43 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 8872567, sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai Nijolia Indreikienė Virginija Lozoraitytė Tomas Romeika