b83a67ab-1b39-4e50-bc5b-6a8922a2fec6 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr        Civilinė byla Nr. 2S-1841-302/2011                                     Procesinio sprendimo kategorija 128.17; 122.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2011 m. gruodžio 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienėteismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi suinteresuoto asmens D. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB Swedbank pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, suinteresuotas asmuo D.

P. (skolininkė, įkeisto turto savininkė), n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas (kreditorius) AB Swedbank kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, praÅ¡ydamas pradėti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ suinteresuoto asmens (skolininkės ir įkeisto turto savininkės) D. P. , jai nevykdant hipoteka užtikrintos prievolės – 2004-12-22 kredito sutarties Nr. 04-059128-FA, 2005-06-22 susitarimo Nr. 04-059128-FA (su visais vėlesniais padarytais jos pakeitimais ir papildymais).

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi areÅ¡tavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės teise priklausančius D. P. , 0,1000 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , su priklausiniu – 245,09 kv. m. ploto gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini) ), uždraudžiant įkeistų daiktų savininkei jais disponuoti. IÅ¡aiÅ¡kino daiktų savininkei, kad areÅ¡tavus įkeistÄ turtÄ , ji netenka teisės perleisti turto kitiems asmenims, taip pat įkeisti, iÅ¡nuomoti, kitaip suvaržyti teises į turtÄ arba mažinti jo vertę.

Ä®spėjo skolininkę (įkeisto daikto savininkę), kad negrÄ Å¾inus skolos, t. y. 49 168,44 EUR negrÄ Å¾into kredito, 692,39 EUR nesumokėtų palÅ«kanų, 105,98 EUR delspinigių už laiku nesumokėtÄ kreditÄ , 47,39 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palÅ«kanas, viso – 50 014,20 EUR bei 133 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidų per vienÄ mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iÅ¡ varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti. Teismas, nustatęs, kad kreditorius tinkamai įvykdė pareigÄ praneÅ¡ti kitai sutarties Å¡aliai apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ , o skolininkė buvo tinkamai apie tai informuoti, įkeistÄ turtÄ areÅ¡tavo.

IÅ¡vadÄ dėl tinkamo praneÅ¡imo apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ teismas motyvavo tuo, kad banko laiÅ¡kai, adresuoti skolininkei, siųsti kredito sutartyje ir hipotekos lakÅ¡te nurodytais adresais – (duomenys neskelbtini), pasiekė jos gyvenamÄ jÄ (įkeisto turto buvimo) vietÄ , tačiau gavėja registruotos paÅ¡to korespondencijos siuntos neatsiėmė (persikraustė), o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimÄ bÅ«tų iÅ¡ anksto praneÅ¡ta kitai sutarties Å¡aliai, neturi bÅ«ti aiÅ¡kinamas tik kaip asmeninis praneÅ¡imo įteikimas; sutarties Å¡alys privalo bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sÄ Å¾iningai (CK 6.158 straipsnio 1 d., 200 straipsnio 1 dalis), todėl negali bÅ«ti pateisinamas sutarties Å¡alies elgesys, kai Å¡alis vengia priimti sutarta siunčiamÄ praneÅ¡imÄ , nepraneÅ¡usi pakeičia gyvenamÄ jÄ vietÄ , neinformavusi kitos Å¡alies ilgam laikui iÅ¡vyksta ir pan., asmeniui Å¡ios pareigos nevykdant, kreditoriai turi teisę siųsti praneÅ¡imus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje.

Teismas vadovavosi Civiliniame kodekse įtvirtinta prezumpcija, nustatančia, kad praneÅ¡imas tapo žinomas adresatui tuo momentu, kai jis pasiekė adresato gyvenamÄ jÄ ar verslo vietÄ (buveinę), skyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį praneÅ¡imÄ (CK 6.166 straipsnis) (2009 m. birželio 18d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009).Teismui nustačius, kad priimta nutartis neįteikta skolininkei, dėl ko tolimesnis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas negalimas, nustatė pareiÅ¡kėjui terminÄ patikslinti skolininkės gyvenamosios vietos adresÄ ar nurodyti kitus galimus procesinių dokumentų įteikimo jai bÅ«dus.

PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu teismas 2010-12-15 nutartimi leido įteikti procesinius dokumentus skolininkei D. P. per pasirinktÄ antstolį. Nepavykus nutarties įteikti pasirinktu bÅ«du, 2011-01-20 nutartimi teismas leido įteikti procesinius dokumentus vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. PareiÅ¡kėjas (kreditorius) pateikė teismui pakartotinį praÅ¡ymÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto, praÅ¡ydamas parduoti už skolÄ iÅ¡ varžytynių hipotekos lakÅ¡tu įkeistus nekilnojamuosius daiktus, priteisti sutartines palÅ«kanas, kurios sudaro 6 mėn. eurų LIBOR + 1,55 proc. marža, nuo negrÄ Å¾intos kredito sumos, skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo, priteisti 5 proc.

įstatymines palÅ«kanas nuo visos kredito gavėjo įsiskolinimo sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visos kredito grÄ Å¾inimo dienos. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011 m. kovo 14 d. nutartimi iÅ¡ieÅ¡kojo kreditoriaus naudai iÅ¡ D. P. skolÄ , t.y. 49 168,44 EUR negrÄ Å¾into kredito, 1 149,39 EUR nesumokėtų palÅ«kanų, 263,17 EUR delspinigių už laiku nesumokėtÄ kreditÄ , 133,98 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palÅ«kanas, viso – 50 714,98 EUR bei 333,20 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, 6 mėn. EURIBOR+1,55 proc. sutartinių metinių kintamų palÅ«kanų nuo negrÄ Å¾intos kredito sumos, 5 proc. metines palÅ«kanas nuo praÅ¡ymo gavimo dienos iki visiÅ¡ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Priverstinai pardavė iÅ¡ varžytynių D. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: 0,1000 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , su priklausiniu – 245,09 kv. m. ploto gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini) (Å¡iuo metu (duomenys neskelbtini) .). Teismas tenkino pareiÅ¡kimÄ nenustatęs, kad skolininkė per vienÄ mėnesį nuo areÅ¡to nutarties jai įteikimo (vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du) bÅ«tų grÄ Å¾inusi kreditoriui visÄ skolÄ .

Suinteresuotas asmuo (skolininkė ir įkeisto turto savininkė) D. P. atskiruoju skundu praÅ¡o skundžiamÄ teismo nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad ji nuolat gyveno tuo pačiu adresu, kuriuo buvo siunčiami dokumentai, todėl jie turėjo jai bÅ«ti įteikti, kad galėtų tinkamai ginti savo teises. Nurodo, kad Å¡iuo metu ji bando vesti derybas su pareiÅ¡kėju, tačiau jai nesudaromos galimybės sumažinti ir mokėti kreditÄ Å¡iuo jai sunkiu periodu mažesnėmis dalimis.

PareiÅ¡kėjas (kreditorius) AB Swedbank atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad teismas tinkamai įvykdė įstatymo reikalavimus ir atliko visas nustatytas privalomas procedÅ«ras, kurių teisėtumo skolininkė neginčija, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutarties. Atskirasis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentus, byloje surinktÄ medžiagÄ , sprendžia, kad hipotekos skyriaus teisėjos nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis procesinės teisės normų, reglamentuojančių praÅ¡ymų dėl skolos iÅ¡ įkeisto turto iÅ¡ieÅ¡kojimo pateikimo ir tenkinimo, nepažeidžiant kitų procesinės teisės normų, civilinio proceso principų, todėl tokios teismo nutarties nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalis nurodo, kad jeigu skolininkas per hipotekos lakÅ¡te nustatytÄ terminÄ neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiÅ¡kimu dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo arba teisės administruoti įkeistÄ daiktÄ suteikimo. Hipotekos teisėjas priima nutartį areÅ¡tuoti įkeistÄ daiktÄ ir įregistruoja jÄ turto areÅ¡to aktų registre bei raÅ¡tu įspėja skolininkÄ ir įkeisto daikto savininkÄ , kad negrÄ Å¾inus skolos per vienÄ mėnesį nuo sutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iÅ¡ varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui.

To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu skola per vienÄ mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrÄ Å¾inta, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiÅ¡kimu į hipotekos skyrių dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Gavęs pareiÅ¡kimÄ , hipotekos teisėjas priima nutartį už skolÄ Ä¯keistÄ daiktÄ parduoti iÅ¡ varžytinių. Jeigu nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos praėjus dviem mėnesiams hipotekos kreditorius nesikreipė dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo arba teisės administruoti įkeistÄ daiktÄ suteikimo, hipotekos teisėjas priima nutartį panaikinti įkeisto daikto areÅ¡tÄ ir iÅ¡registruoja nutartį areÅ¡tuoti įkeistÄ daiktÄ iÅ¡ turto areÅ¡to aktų registro.Atskirajame skunde nurodoma, kad suinteresuotas asmuo neturėjo galimybės tinkamai susipažinti su teismo priimta nutartimi dėl turto areÅ¡to, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka ir sprendžia, kad jis neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Pažymėtina, kad suinteresuotam asmeniui nutartis dėl turto areÅ¡to buvo įteikta vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du nustačius, kad tiek kredito sutartyje, tiek hipotekos lakÅ¡te nurodytais jo gyvenamosios (įkeisto turto buvimo) vietos adresais pareiÅ¡kėjui siunčiant praneÅ¡imÄ dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo jo rasti nepavyko, siųsti dokumentai grįžo neįteikti, nes Å¡is asmuo, kaip matyti iÅ¡ grÄ Å¾inimo priežasčių, nurodytų ant vokų, persikraustė, „nežinomas“ (b.l. 40).

Atsižvelgiant į tokias aplinkybes pirmosios instancijos teismui nepavykus įteikti procesinių dokumentų suinteresuotam asmeniui D. P. (duomenys neskelbtini) adresu, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis procesinės teisės normų, pagrįstai įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ patikslinti duomenis apie suinteresuoto asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ arba pasirinkti kitus procesinių dokumentų įteikimo bÅ«dus. Nepavykus įteikti procesinių dokumentų per antstolį ir paskelbus apie nutartį vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, laikytina, kad pareiÅ¡kėjai tapo žinoma apie tokiÄ nutartį jos paskelbimo dienÄ .

Pažymėtina, kad pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobÅ«džio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos Civiliniame kodekse, Civilinio proceso kodekse ir kituose teisės aktuose nurodytos sÄ lygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ įkeisto turto ir kt. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedÅ«ra.

Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimÄ , siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar atitinkamÄ procedÅ«rÄ jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jam vykdyti bÅ«tini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas praÅ¡omas veiksmas, o prieÅ¡ingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti praÅ¡omÄ procedÅ«rÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v.

G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009). Nutartimi dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su kreditavimo sutarties neįvykdymo teisinėmis pasekmėmis, prievolės dydžiu, tarp kreditoriaus ir skolininkų / įkeisto turto savininko kilusiu ginču dėl įkeisto turto vertės, nevertina, kokios priežastys sutrukdė skolininkams / įkeisto turto savininkui įvykdyti prievolinius įsipareigojimus kreditoriui, bei kokios jų galimybės susitaikyti ir tęsti sutarties vykdymÄ , tik konstatuoja, ar pareiÅ¡kėjas turi subjektinę teisę kreiptis į hipotekos skyrių Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio pagrindu, ir kad hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, bei vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalimi areÅ¡tuoti įkeistÄ turtÄ , preziumuodamas, kad hipotekos lakÅ¡te esantys duomenys yra teisingi.

Tokiu bÅ«du apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdama į tai, jog hipotekos kreditorius turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimÄ iÅ¡ įkeisto turto, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolės grÄ Å¾inti skolÄ arba nepilnai tokiÄ prievolę įvykdo (Civilinio kodekso 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.216 straipsnis), sprendžia, kad hipotekos teisėja neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti pareikÅ¡to pareiÅ¡kimo dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ suinteresuoto asmens hipoteka įkeisto turto.Atskirajame skunde dėstomi argumentai, susiję su suinteresuoto asmens nurodomomis aplinkybėmis, jog jai priklausančio turto rinkos vertė gerokai virÅ¡ija suteiktÄ kreditÄ ir palÅ«kanas, neturi teisinės reikÅ¡mės tikrinant skundžiamos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Pažymėtina, kad pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobÅ«džio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos Civiliniame kodekse, Civilinio proceso kodekse ir kituose teisės aktuose nurodytos sÄ lygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ įkeisto turto ir kt. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedÅ«ra.

Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimÄ , siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar atitinkamÄ procedÅ«rÄ jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jam vykdyti bÅ«tini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas praÅ¡omas veiksmas, o prieÅ¡ingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti praÅ¡omÄ procedÅ«rÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v.

G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009). Taigi nutartimi dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo hipotekos teisėjas tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio nuostatomis priima atitinkamÄ sprendimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, bet nevertina aplinkybių, susijusių su tikslingumu parduoti įkeistÄ daiktÄ iÅ¡ varžytynių. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, jog ji, manydama, kad jos teisės, susijusios su minėtos kreditavimo sutarties vykdymu, yra pažeidžiamos, nesutikdama su pareiÅ¡kėjo reikalavimu priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ , turi teisę kreiptis į teismÄ pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles siekdama apginti, jos manymu, pažeistas teises.

Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama hipotekos skyriaus teisėjos nutartis paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktas).Teismo turėtos pašto išlaidos, kurios neviršija 10 Lt, nepriteistinos vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 str. 6 d.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, teismas n u t a r ė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja              Romualda Janovičienė