2020-12-15 Nr. ANB-976-4-37-3-00007-2020-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-61-648/2020

Teisminio proceso Nr. 4-37-3-00007-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.1; 21.1.7; 21.12.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. atstovo advokato Vilmanto Poškaus prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) G. G. 2020 m. sausio 21 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį už tai, kad jis 2019 m. spalio 26 d. apie 9.00 val. „V.“ medžiotojų būrelio plotuose, (duomenys neskelbtini), vykusios medžioklės varant metu, pažeisdamas aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Medžioklės taisyklės) 58.24 punkto draudimą medžioti suaugusius elninių žvėrių patinus varant, graižtviniu šautuvu „Tikka T3, 3006“ Nr. (duomenys neskelbtini) sumedžiojo 3–4 metų raguotą briedžio patiną. Be to, po sumedžiojimo jis (G. G.) kartu su A. G. briedžio patiną išskrodė ir išvertė vidurius, po to kartu su M. S., V. K., P. P. bei A. G. gyvūno kūną pakrovė į automobilio „Toyota Land Cruiser“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priekabą, kad gyvūnas būtų nuvežtas į dorojimo vietą, taip G. G. vykdė neteisėtai sumedžioto licencijuojamo (limituojamo) gyvūno dorojimą ir gabenimą, taip pažeidė Medžioklės taisyklių 28, 58.2.2, 58.2.3, 58.24 punktų reikalavimus.

2. Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutarimu G. G. administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, sudėties.

3. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarimu Institucijos skundas tenkintas, Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutarimas panaikintas ir priimtas naujas nutarimas, kuriuo G. G. nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda 1000 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 290 straipsnio 9, 10 dalimis, paskirtos administracinio poveikio priemonės: teisės medžioti atėmimas vieneriems metams ir graižtvinio šautuvo „Tikka T3, 3006“ Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Vadovaujantis ANK 664, 665 straipsniais, iš G. G. priteista valstybei 5993 Eur už laukinei gyvūnijai padarytą žalą, įpareigojant šią sumą sumokėti per trejus metus nuo nutarimo priėmimo dienos į Aplinkos apsaugos departamento sąskaitą.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. birželio 3 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. atstovo advokato Vilmanto Poškaus prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. atstovas advokatas V. Poškus prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarimą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutarimą. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Apygardos teismo nutarimas yra neteisėtas, nes šis teismas padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, kurie turėjo įtakos neteisėtam teismo sprendimui priimti. Aptardamas teismų praktikos nuostatas dėl administracinės atsakomybės taikymo už administracinių nusižengimų padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018), dėl teisinio tikrumo principo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai) ir bendrojo baudžiamosios teisės principo nullum crimen, nulla poena sine lege (nėra nusikaltimo ir bausmės be įstatymo) laikymosi pareiškėjas teigia, kad administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik tais atvejais ir už tokius pažeidimus, kurie yra konkrečiai bei aiškiai apibrėžti įstatymuose, ir negalima plečiamai aiškinti administracinę atsakomybę nustatančių teisės aktų (teisės normų) bei taikyti administracinę atsakomybę plačiau, negu ją nustatė (apibrėžė) įstatymų leidėjas.

5.2. Pareiškėjas išsamiai išdėsto nagrinėjamo įvykio ir faktines bylos aplinkybes, cituoja Medžioklės taisyklių 22 punkto, 28 punkto 4 pastraipos, 58.2.2, 58.2.3 ir 58.24 punktų reikalavimus ir teigia, kad pareigą informuoti Instituciją atitinkamu telefono numeriu turėjo medžioklės vadovas T. M., bet ne medžiotojas G. G.. Medžioklės taisyklių 58 punkte, reglamentuojančiame medžiotojo pareigas ir su medžiokle susijusią draudžiamą veiklą, taip pat nėra nustatyta pareiga medžiotojui telefonu informuoti Aplinkos apsaugos departamentą apie sumedžiotus gyvūnus pagal Medžioklės taisyklių 28 punkto reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad medžiotojo G. G. 2019 m. spalio 26 d. nušautas sužeistas 3–4 metų briedžio patinas buvo įrašytas į medžioklės lapą bei surašytas nustatytos formos aktas, t. y. nušauto gyvūno įforminimas buvo atliktas nepažeidžiant Medžioklės taisyklių 22 punkto reikalavimų. Be to, nei ANK, nei Medžioklės taisyklėse nėra nustatyta, kad, medžiotojui nepranešus telefonu Aplinkos apsaugos departamentui apie sumedžiotą gyvūną, tokiais atvejais, kaip nustatyta Taisyklių 28 punkte, yra laikoma, kad šis gyvūnas sumedžiotas neteisėtai, padarant žalos gamtai. Kartu tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti gyvūną (briedžio patiną) sumedžiojus neteisėtai.

5.3. Skundžiamame nutarime nepagrįstai nurodyta, kad G. G., negavęs jokio atsakymo iš medžioklės vadovo apie Aplinkos apsaugos departamento nurodymus, turėjo suprasti ir neabejotinai suprato, kad šiai institucijai nebuvo pranešta apie jo sumedžiotą gyvūną, savo iniciatyva jis to taip pat nepadarė, nors turėjo visas sąlygas ir galimybes, taip šiurkščiai pažeidė Medžioklės taisyklių 28 ir 58.2.2 punktus ir tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, požymius. Tačiau pagal Medžioklės taisyklių 74 punktą šiurkščiu šių taisyklių pažeidimu nėra laikomas nepranešimas Institucijai telefonu apie sumedžiotą gyvūną. Plečiamasis ANK ir Medžioklės taisyklių normų turinio aiškinimas ne atskleidžia, o iš esmės keičia bei papildo teisės normos turinį, todėl nėra galimas, nes straipsnio dispozicijoje, kurioje apibrėžta pažeidimo objektyvioji pusė, pateiktas baigtinis sąrašas veikų dėl neteisėtai sumedžioto gyvūno, kurias atlikęs asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Kartu pareiškėjas pažymi, kad plečiamasis įstatymo normų aiškinimas, kuriuo plečiama asmens administracinė ar baudžiamoji atsakomybė, viešojoje teisėje yra negalimas (piktnaudžiavimas teise), ir toks aiškinimas, kai teisės pažeidimas nėra tiksliai apibrėžtas įstatyme, nėra galimas, nes tai sunkina asmens padėtį jo nenaudai. Dėl to pareiškėjas teigia, kad teismas, išplėsdamas ANK 290 straipsnio 8 dalį ir Medžioklės taisyklių 22 punkte griežtai apibrėžtą neteisėto gyvūno sumedžiojimo sąvoką ir inkriminuodamas G. G. administracinę atsakomybę pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, t. y. G. G. pripažino kaltu už veiką, kuri nenurodyta nei Medžioklės taisyklėse, nei ANK 290 straipsnio 8 dalies dispozicijoje. Toks skundžiamame nutarime konstatuotas neteisėtos medžioklės buvimas prieštarauja neteisėtos medžioklės apibrėžimui, suformuluotam Medžioklės taisyklėse, ir tai yra esminis materialiosios teisės pažeidimas, pripažįstant G. G. kaltu pagal aptariamą ANK 290 straipsnio 8 dalį.

5.4. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad 2019 m. spalio 26 d. apie 9 val. „V.“ medžiotojų būrelio plotuose teisėtos medžioklės metu, turint teisę medžioti antramečius briedžio patinus, G. G. sumedžiojo 3–4 metų briedžio patiną, šis, dar prieš dorojant, buvo įrašytas į medžioklės lapą ir surašytas nustatytos formos aktas apie sumedžiotą gyvūną. Byloje nustatyta ir tai, kad šis aktas pirmą darbo dieną buvo pateiktas Institucijai. Be to, įvertinus Medžioklės taisyklių 28 punkte nustatytą galimą medžiotojo sąžiningą klaidą (dėl amžiaus skirtumo, atsižvelgiant į šūvio atstumą, žvėries dydį, selekciją, ragų dydį ir šakų skaičių, vietovės reljefą), buvo sumedžiotas briedžio patinas, atitinkantis šio punkto reikalavimus. Tai, kad prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto nebuvo telefonu informuotas Aplinkos apsaugos departamentas, negali būti laikoma patvirtinimu, kad 3–4 metų briedžio patinas buvo sumedžiotas neteisėtai, – ANK ir Medžioklės taisyklės nenustato, kad medžiotojui nepranešus telefonu Institucijai apie sumedžiotą gyvūną, kaip tokiais atvejais nurodyta Medžioklės taisyklių 28 punkte, yra laikoma, kad šis gyvūnas sumedžiotas neteisėtai. Dėl to pareiškėjas teigia, kad apygardos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nutarimą ir pripažindamas G. G. kaltu pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, netinkamai taikė ir aiškino šio įstatymo nuostatas, taip padarė materialiosios teisės normos taikymo klaidą, kuri turėjo esminę įtaką priimant neteisėtą sprendimą (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

5.5. Aptardamas įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas ANK 569 straipsnio 5 dalyje, ir teismų praktikoje pripažįstamus atvejus, kada yra konstatuojami jų esminiai pažeidimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, e2AT-29-895/2017, 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019), pareiškėjas teigia ir tai, kad apygardos teismas nepagrįstai vertino kaip liudytojų apklaustų ir įvykio dieną vykusioje medžioklėje dalyvavusių medžiotojų parodymus kaip nepatikimus. Teismo argumentai, kad „po šios medžioklės tie patys medžiotojai, kurie, be jokios abejonės, yra gerai pažįstami, priklauso tam pačiam būreliui, gabeno G. G. sumedžiotą briedžio patiną, jį dorojo bei netgi išsidalino mėsą, yra tam tikra prasme suinteresuoti bylos baigtimi“, yra nepakankami, kad būtų paneigtos faktinės bylos aplinkybės, t. y. kad buvo sumedžiotas sužeistas 3–4 metų briedžio patinas. Teismas, paneigdamas liudytojų T. M., M. S., I. A. (I. A.), V. K., N. S. parodymus (kurie, beje, buvo įspėti dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimą), tik formaliai ir vienpusiškai nurodė, jog šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, teismas šių liudytojų parodymų nevertino su kitais byloje esančiais įrodymais (medžioklės ekspertų G. An. ir A. R. pažyma; Aplinkos apsaugos departamentui pateiktu nustatytos formos aktu apie sumedžiotą sužeistą briedžio patiną; liudytojo A. A. parodymais (matė briedžio kūne 2 šautines žaizdas (kakle ir krūtinėje už plaučių) ir kt.), kurie byloje nėra nuginčyti ar pripažinti negaliojančiais. Todėl pareiškėjas teigia, kad teismo atliktas įrodymų vertinimas iš esmės neatitinka ANK 569 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes nebuvo įvertintas bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų visetas, neatsižvelgta į nekaltumo prezumpcijos principo (ANK 566 straipsnio 1 dalis) reikalavimus, skundžiamame nutarime nurodyti prieštaringi argumentai ir nepašalintos byloje esančios pagrįstos abejonės dėl G. G. kaltės. Taip apygardos teismas padarė esminius proceso teisės pažeidimus, kurie lėmė esminį materialiosios teisės normos – ANK 290 straipsnio 8 dalies – pažeidimą (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

5.6. Pareiškėjas, pažymėdamas konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės principus (tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų), teigia, kad nagrinėjamoje byloje formuojama ydinga teismų praktika, kai teismas pripažįsta asmens veiką nusižengimu, nustatytu ANK 290 straipsnio 8 dalyje, tokiais atvejais, kurie nėra nustatyti įstatymo leidėjo ir griežtai apibrėžti įstatyme (teisės akte). Nagrinėjamoje byloje pateikti rašytiniai įrodymai (administracinio teisės pažeidimo 2016 m. lapkričio 17 d. protokolas) patvirtina, kad toje pačioje Institucijoje yra formuojama netinkama praktika, kai panašios ar analogiškos veikos (nepranešimas Aplinkos apsaugos departamentui apie sumedžiotą gyvūną Medžioklės taisyklių 28 punkto atveju) kvalifikuojamos skirtingai, t. y. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 1 dalį, atitinkančią dabar galiojančią ANK 290 straipsnio 1 dalį.

6. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjas Kęstutis Dičius atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. atstovo advokato V. Poškaus prašymą teigia, kad su prašymu nesutinka. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:

6.1. Nagrinėjamoje byloje apygardos teismas neatliko jokio plečiamojo nei administracinę atsakomybę apibrėžiančių ANK 290 straipsnio 8, 11 dalių, nei Medžioklės taisyklių punktų, į kuriuos nukreipia minėtos ANK normos, aiškinimo, šiuos teisės aktus aiškino ir taikė tiksliai pagal jų turinį. Prašyme visiškai ignoruojama ANK 290 straipsnio 11 dalis ir, vadovaujantis Medžioklės taisyklių 22 punktu, kuris skirtas visai kitiems atvejams, remiamasi logika, netinkančia nagrinėjamos bylos situacijai. Atsiliepime aptariamos ANK 290 straipsnio 8 dalies ir iki 2020 m. spalio 15 d. galiojusio Medžioklės taisyklių 58.24 punkto (draudusio medžioti varant suaugusius elninių žvėrių patinus, išskyrus briedžių ir tauriųjų elnių antramečius patinus) nuostatos ir pažymima, kad būtent G. G. per nagrinėjamo įvykio metu vykusią medžioklę varant sumedžiojo 3–4 metų elninio žvėries – briedžio patiną, t. y. jis aiškiai pažeidė įvykio metu galiojusį Medžioklės taisyklių 58.24 punktą ir sumedžiojo gyvūną, kurio neturėjo teisės sumedžioti.

6.2. Pagal ANK 290 straipsnio 11 dalies nuostatas, administracinės atsakomybės neužtraukia Medžioklės taisyklėse nustatyta tvarka įforminti gyvūno, kurio sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimo atvejai. Pagal Medžioklės taisyklių 58.2.2 punktą, tokie administracinės atsakomybės neužtraukiantys gyvūno sumedžiojimo atvejai ir jų įforminimo tvarka nustatyti Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose, iš šių atvejų nagrinėjamu atveju yra reikšmingi du, t. y. sumedžiojamas sužeistas gyvūnas ir medžioklėje varant, teisėtai medžiojant antramečius briedžių patinus, sumedžiojamas ne to amžiaus gyvūnas (amžius negali skirtis daugiau kaip dvejais metais). Šių sumedžiojimo atvejų įforminimas susideda iš privalomų dalių: 1) atitinkamo įrašo medžioklės lape padarymo ir nustatytos formos akto surašymo; 2) pranešimo Aplinkos apsaugos departamentui šiame punkte nurodytu telefonu, jis atliekamas prieš gyvūno dorojimą arba prieš išvykimą iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama. Tačiau nagrinėjamo įvykio metu nei prieš G. G. sumedžioto briedžio patino dorojimo pradžią (išskrodimą ir vidurių išvertimą), nei prieš gyvūno išvežimą iš medžioklės plotų vieneto į lupyklą Institucija nurodytu telefonu informuota nebuvo. Kartu tai reiškia, kad nėra įvykdytos ANK 290 straipsnio 11 dalyje ir Medžioklės taisyklėse nustatytos įforminimo sąlygos, t. y. G. G. atsakomybė pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį nėra pašalinama.

6.3. Priešingai nei teigiama prašyme, Medžioklės taisyklių 22 punkte nurodytų veiksmų neatlikimas sukuria gyvūno sumedžiojimo neteisėtumą, o pagal ANK 290 straipsnio 11 dalies ir Medžioklės taisyklių 58.2.2 ir 28 punktų reikalavimus, nepranešus Aplinkos apsaugos departamentui nėra pašalinamas jau esantis gyvūno sumedžiojimo neteisėtumas. Todėl prašyme nepagrįstai teigiama, kad nei ANK, nei Medžioklės taisyklių 22 ar kituose punktuose nėra nustatyta, jog, nepranešus Medžioklės taisyklių 28 punkte nurodytais atvejais Aplinkos apsaugos departamentui, gyvūnas laikomas sumedžiotu neteisėtai. Byloje nėra ginčo, kad G. G. aptariamu atveju neturėjo pareigos pranešti Institucijai apie savo sumedžiotą gyvūną, kaip nustatyta Medžioklės taisyklių 28 punkte, ir jis nėra nubaustas už tokios pareigos nevykdymą. Nubaustojo santykis su nepranešimu Aplinkos apsaugos departamentui šioje byloje buvo vertintas siekiant atskleisti subjektyvųjį G. G. inkriminuotų nusižengimų požymį – kaltę. Juolab kad jo ir nebūtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn už neteisėtą gyvūno sumedžiojimą, jeigu jis būtų pagrįstai įsitikinęs, jog apie sumedžiotą gyvūną yra pranešta Aplinkos apsaugos departamentui ir leista pradėti gyvūno dorojimą ar gabenimą, arba jis nebūtų turėjęs jokių galimybių nei paveikti už pranešimą Institucijai atsakingo asmens, kad šis praneštų, nei pranešti pats. Dėl to teismas skundžiamame nutarime teisingai nurodė, kad G. G. nesidomėjo, kokie gauti nurodymai iš Aplinkos apsaugos departamento dėl sumedžioto gyvūno, suprato, kad šiai Institucijai apie sumedžiotą gyvūną nebuvo pranešta, savo iniciatyva jis to taip pat nepadarė, nors turėjo visas sąlygas ir galimybes.

6.4. Pareigūnas pažymi ir tai, kad ANK 290 straipsnio 11 dalyje, Medžioklės taisyklių 58.2.2 bei 28 punktuose nustatytas griežtas ir formalizuotas reglamentavimas turi racionalų pagrindą, nes, iš karto nepranešus medžioklę Lietuvos Respublikoje kontroliuojančiai institucijai (Aplinkos apsaugos departamentui) apie gyvūno sumedžiojimą, užkertamas kelias greitai ir objektyviai patikrinti, ar iš tiesų gyvūnas prieš sumedžiojimą jau buvo sužeistas ir ar iš tiesų medžioklėje varant buvo teisėtai medžiojami antramečiai tauriųjų elnių ar briedžių patinai (pastarasis patikrinimas, be kita ko, turėtų apimti ir įvertinimą, ar gyvūną sumedžiojęs medžiotojas nepiktnaudžiavo ir iš tikrųjų siekė sumedžioti būtent antrametį patiną, ar pagal šūvio aplinkybes (atstumą, vietovės reljefą ir pan.) nebuvo protingos galimybės nustatyti, kad gyvūnas yra vyresnio amžiaus nei antrametis). Tuo tarpu, praėjus kelioms dienoms po medžioklės, kai medžiotojai seniai išvykę iš medžioklės vietos, o gyvūnas jau išdorotas bei medžiotojų pasidalytas, objektyvus gyvūno sumedžiojimo aplinkybių patikrinimas praktiškai tampa neįmanomas. Kartu tai reiškia, kad teismas skundžiamame nutarime visiškai pagrįstai konstatavo, jog aplinkybės, kad buvo sumedžiotas sužeistas gyvūnas ar kad vyresnis, nei leidžiama sumedžioti, gyvūnas buvo sumedžiotas dėl sąžiningos klaidos, turi būti nustatytos Medžioklės taisyklių 28 punkte nustatyta tvarka, o šios tvarkos nesilaikius (nepranešus Institucijai), minėtos aplinkybės vertintinos kaip neįrodytos.

6.5. Institucijos nuomone, apygardos teismo pateiktas apylinkės teisme kaip liudytojų apklaustų ir medžioklėje dalyvavusių kitų medžiotojų parodymų (apie tai, kad G. G. sumedžiotas gyvūnas buvo sužeistas) kaip nepatikimų vertinimas yra motyvuotas, teismas teisingai pripažino tokius liudytojų parodymus nepatikimais ir ANK nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Apygardos teismo nutarimo argumentai dar kartą patvirtina pranešimo Institucijai svarbą objektyviam aplinkybių nustatymui ir ANK 290 straipsnio 11 dalyje bei Medžioklės taisyklių 58.2.2, 28 punktuose nustatyto griežto ir formalizuoto reglamentavimo pagrįstumą. Apibendrinant atsiliepime teigiama, kad apygardos teismas materialiosios ir (ar) proceso teisės normų nepažeidė, todėl šio teismo priimtas nutarimas paliktinas nepakeistas ir tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo prašymą nėra pagrindo.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Pareiškėjo G. G. atstovo advokato V. Poškaus prašymas tenkinamas iš dalies.

Dėl atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribų ir pareiškėjo argumentų dėl teismo padarytų procesinių pažeidimų

8. Pareiškėjas G. G. atstovas advokatas V. Poškus pateiktame prašyme teigia, kad G. G. administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs apygardos teismas liudytojų (įvykio dieną vykusioje medžioklėje dalyvavusių medžiotojų) parodymus apie tai, kad buvo sumedžiotas sužeistas gyvūnas, nepagrįstai vertino kaip nepatikimus, toks vertinimas buvo formalus ir vienpusiškas, liudytojų parodymai nevertinti su kitais bylos įrodymais, nebuvo įvertintas bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų visetas, taip pažeistos ANK 567 straipsnio 5 dalies nuostatos, tai yra padarytas esminis proceso teisės pažeidimas.

9. ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindas yra padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. ANK 662 straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, iš naujo įrodymai netiriami ir nevertinami, faktinės bylos aplinkybės nenustatomos; šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai nekvestionuojant byloje nustatytų aplinkybių ir (ar) atlikto įrodymų vertinimo, jeigu jis nėra susijęs su konkrečiais esminiais procesiniais pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-20-648/2018, 2AT-12-628/2019, 2AT-34-303/2019, 2AT-38-895/2019, 2AT-23-489/2020). Taigi, argumentai, kuriais neigiamos teismų nustatytos faktinės aplinkybės, ginčijamas išvadų, padarytų įvertinus įrodymus, pagrįstumas, nėra atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas, nes nesusiję su teisės taikymu.

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais; taip pat kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, e2AT-29-895/2017, 2AT-38-976/2020). Tai reiškia, kad kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas sprendžia dėl įrodymų pakankamumo suformuoti vidiniam įsitikinimui, darant išvadas dėl bylai reikšmingų aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad proceso dalyviai taip pat turi teisę teikti teismui, jų nuomone, bylai reikšmingus duomenis, kelti versijas ir kt. Tačiau teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime ANK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

11. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, pažeidimai, susiję su įrodymų vertinimu, gali būti pripažįstami esminiais proceso pažeidimais, sukliudžiusiais teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, tais atvejais, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020).

12. Patikrinusi šią bylą teisės taikymo aspektu, tokių pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė. Iš bylos medžiagos ir apygardos teismo priimto nutarimo turinio matyti, kad teismai, tinkamai laikydamiesi įstatymo reikalavimų, įvertino visus bylai teisingai išnagrinėti reikšmingus įrodymus, faktines aplinkybes nustatė remdamiesi įrodymų visumos vertinimu. Apygardos teismas nustatė iš dalies kitokias gyvūno sumedžiojimo aplinkybes nei pirmosios instancijos teismas, tai yra teismas nenustatė, kad G. G. medžioklės metu sumedžiojo sužeistą 3–4 metų amžiaus briedžio patiną ar jį sumedžiojo dėl sąžiningos klaidos. Teismo nutarime nurodyti išsamūs teismo daromų išvadų motyvai dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių, taip pat dėl medžioklėje dalyvavusių ir teisme parodymus davusių liudytojų parodymų patikimumo ir pakankamumo, jie paremti įrodymų visumos vertinimu. Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiškėjo teiginiai, kad apygardos teismas nevertino bylai reikšmingų įrodymų visumos ir padarė esminius įrodymų vertinimo pažeidimus.

Dėl ANK 290 straipsnio 8 dalies taikymo

13. ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą. Šioje normoje nurodytos trys alternatyvios veikos – gyvūno sumedžiojimas neturint teisės, neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas bei neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno dorojimas. Šios veikos yra alternatyvios, todėl administracinei atsakomybei pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį pakanka bent vienos iš minėtų veikų atlikimo.

14. Apygardos teismas, išnagrinėjęs Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą, nustatė, kad G. G. pažeidė Medžioklės taisyklių 28, 58.2.2, 58.2.3, 58.24 punktus, t. y.: 2019 m. spalio 26 d. apie 9 val. „V.“ medžiotojų būrelio plotuose, (duomenys neskelbtini), vykusios medžioklės varant metu graižtviniu šautuvu „Tikka T3, 3006“ Nr. (duomenys neskelbtini) jis sumedžiojo 3–4 metų raguotą briedžio patiną; po to, padedamas kitų asmenų, išskrodė briedžio patiną ir išvertė jo vidurius, o paskui gyvūno kūną pakrovė į automobilio priekabą, kad gyvūnas būtų nuvežtas į dorojimo vietą, taip jis vykdė neteisėtai sumedžioto licencijuojamo (limituojamo) gyvūno dorojimą ir gabenimą. Taigi teismas nustatė, kad G. G. padarė visas tris ANK 290 straipsnio 8 dalyje nurodytas veikas.

15. Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Taigi traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti visus konkretaus administracinio nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

16. Byloje yra kilęs ginčas dėl 3–4 metų amžiaus raguoto briedžio patino sumedžiojimo teisėtumo. Minėta, kad viena iš veikų, už kurios padarymą administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį traukiamas medžiotojas, yra gyvūno sumedžiojimas neturint tam teisės. Aptariamo nusižengimo tiesioginis objektas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios medžiojamosios gyvūnijos apsauga. Nusižengimo dalykas – medžiojami gyvūnai, tai yra laukiniai gyvūnai, kurie Medžioklės taisyklėse yra priskirti medžiojamiesiems (Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis); medžiojamų gyvūnų sąrašas yra nurodytas Medžioklės taisyklių (čia ir toliau yra nurodoma veikų padarymo metu nuo 2019 m. spalio 16 d. galiojusių Medžioklės taisyklių punktų redakcijos) 3, 15.1–15.2, 54, 55 punktuose. Veika – laukinės gyvūnijos medžiojimas šiuos gyvūnus sekant, tykant, persekiojant, šaudant arba gaudant. Nusižengimo subjektas yra specialusis, tai yra medžiotojas – fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikoje išduotą medžiotojo bilietą arba užsienio šalyse išduotą analogišką dokumentą, pripažįstamą Lietuvos Respublikoje (Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 18 dalis). Nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-689/2020, 2AT-5-689/2020).

17. ANK 290 straipsnio 8 dalies dispozicija yra blanketinė, nes ANK neaprašyti medžiojimo neturint teisės atvejai, todėl normos dispozicija netiesiogiai nukreipia į kitus norminius teisės aktus, reglamentuojančius medžioklę Lietuvos Respublikoje, – pirmiausia į Medžioklės taisykles. Tokiu atveju traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn kaltinime turi būti nurodytas konkretus Medžioklės taisyklių punktas ar punktai, kuriuos asmuo pažeidė.

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. G., medžiodamas leistinu būdu – varant, sumedžiojo 3–4 metų amžiaus (suaugusį) raguotą briedžio patiną. Medžioklės taisyklių 58.24 punktas draudžia turinčiam teisę medžioti asmeniui medžioti suaugusius elninių žvėrių patinus, išskyrus briedžių ir tauriųjų elnių antramečius patinus, varant, grandine, katilu, todėl apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad G. G., pažeisdamas minėtas nuostatas, sumedžiojo suaugusį briedžio patiną neturėdamas tam teisės.

19. Asmenys, pažeidę Medžioklės taisykles, traukiami administracinėn, civilinėn ar baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka (Medžioklės taisyklių 76 punktas). ANK 290 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad administracinės atsakomybės neužtraukia Medžioklės taisyklėse nustatyta tvarka įforminti gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimo atvejai. Todėl, sprendžiant apie G. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagrįstumą, svarbu nustatyti, ar neturint teisės sumedžioto suaugusio briedžio patino sumedžiojimo faktas buvo įformintas Medžioklės taisyklėse nustatyta tvarka.

20. Tokia tvarka yra nustatyta Medžioklės taisyklių 28 punkte, jame, be kita ko, nurodyta, kad: 1) kai medžioklėje varant, teisėtai medžiojant antramečius tauriųjų elnių ir (ar) briedžių patinus, sumedžiojamas ne to amžiaus (amžius negali skirtis daugiau kaip dvejais metais) gyvūnas, medžioklės lape nedelsiant (pasibaigus varymui) įrašomas atitinkamas įrašas apie šį atvejį ir surašomas nustatytos formos aktas, jis ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną pateikiamas Aplinkos apsaugos departamentui; 2) medžioklės plotų naudotojai apie tai, kad medžioklėje varant, teisėtai medžiojant antramečius tauriųjų elnių ir (ar) briedžių patinus, sumedžiotas ne to amžiaus gyvūnas, prieš pradėdami sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykdami iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, telefonu 8 (5) 273 2995 informuoja Aplinkos apsaugos departamentą.

21. Apygardos teismas nustatė, kad suaugusio briedžio sumedžiojimas nustatyta tvarka nebuvo įformintas tinkamai, nes buvo įvykdyta tik viena iš dviejų būtinų sąlygų, tai yra medžioklės vadovas apie G. G. sumedžiotą 3–4 metų suaugusį briedžio patiną padarė įrašą medžioklės lape ir surašė atitinkamos formos aktą, tačiau apie sumedžiotą gyvūną nebuvo pranešta Medžioklės taisyklėse nurodytu telefonu Aplinkos apsaugos departamentui. Todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad buvo pažeisti Medžioklės taisyklių 28 punktas ir 58.2.2 punktas, draudžiantis teisę medžioti turinčiam asmeniui sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti jis neturi teisės, išskyrus Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytus ir nustatyta tvarka įformintus atvejus.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad ANK 290 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta imperatyvi taisyklė dėl administracinės atsakomybės netaikymo medžiotojui už gyvūno sumedžiojimą neturint teisės, todėl Medžioklės taisyklėse nustatytos tvarkos nesilaikymas (visiškas ar dalinis) yra pagrindas traukti medžiotoją administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį. Medžiotojo atsakomybės šiuo atveju nešalina ir tai, kad pagal Medžioklės taisyklių 28 punkto nuostatas apie neturint teisės sumedžiotą gyvūną pranešti Aplinkos apsaugos departamentui turi medžioklės plotų naudotojas (nagrinėjamu atveju tokia pareiga „V.“ medžiotojų būrelio valdybos sprendimu nustatyta medžioklės vadovui).

23. Medžioklės įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtinta medžiotojo pareiga laikytis šio įstatymo, Medžioklės taisyklių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, taip pat racionalios ir etiškos medžioklės reikalavimų. Nors Medžioklės taisyklių 28 punkte nustatytoje tvarkoje nėra tiesiogiai įtvirtinta medžiotojo pareiga pranešti Aplinkos apsaugos departamentui apie neturint teisės sumedžiotą gyvūną, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Medžioklės taisyklių 58.2.2 punkte nustatyto draudimo pažeidimas pagal Medžioklės taisyklių 74.1 punktą yra laikomas šiurkščiu Medžioklės taisyklių pažeidimu.

24. Taigi pagal aptariamas Medžioklės taisyklių ir ANK 290 straipsnio 8 ir 11 dalių nuostatas konstatuotina, kad G. G., sumedžiojęs gyvūną, kurį sumedžioti neturėjo teisės, tam, kad jo veiksmai nebūtų laikomi šiurkščiu Medžioklės taisyklių pažeidimu ir jis nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn, turėjo elgtis taip, kad būtų įvykdyti Medžioklės taisyklių 28 punkte nustatyti reikalavimai: pirma, po gyvūno sumedžiojimo pasibaigus varymui nedelsiant būtų padarytas įrašas medžioklės lape ir surašytas nustatytos formos aktas (tokie veiksmai turi būti atliekami gyvūno sumedžiojimo vietoje), antra, prieš pradėdamas doroti ar gabenti sumedžiotą gyvūną, įsitikinti, kad medžioklės vadovas pranešė apie Medžioklės taisyklių pažeidimą atsakingai institucijai.

25. Pažymėtina, kad pagal teismų nustatytas aplinkybes administracinėn atsakomybėn patrauktas G. G. yra patyręs medžiotojas, vadovauja medžiotojų būreliui, turi medžiotojo selekcininko kvalifikaciją, todėl preziumuotina, kad jis gerai žino Medžioklės įstatymo, Medžioklės taisyklių ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę Lietuvos Respublikoje, nuostatas. Todėl G. G. elgesys, ignoruojant Medžioklės taisyklėse įtvirtintus privalomus reikalavimus, susiklosčiusioje situacijoje negali būti laikomas nereikšmingu atsakomybės prasme ar pateisinamas tuo, kad galimai kiti asmenys nevykdė savo pareigos informuoti Aplinkos apsaugos departamentą apie Medžioklės taisyklių pažeidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad G. G. suprato, jog apie sumedžiotą gyvūną nebuvo pranešta Aplinkos apsaugos departamentui, o pats tokių veiksmų nesiėmė, nors turėjo visas sąlygas ir galimybes tai padaryti.

26. Apibendrindama tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas G. G. veikoje pagrįstai nustatė visus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusižengimo, nurodyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje (gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimas), sudėties požymius.

27. Kita vertus, apygardos teismas, pripažindamas G. G. kaltu už neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ir dorojimą, materialiosios teisės normas taikė netinkamai. Apygardos teismas nustatė, kad G. G. po suaugusio briedžio patino sumedžiojimo, padedamas kitų asmenų, išskrodė briedžio patiną ir išvertė jo vidurius, o paskui gyvūno kūną pakrovė į automobilio priekabą, kad gyvūnas būtų nuvežtas į dorojimo vietą, taip jis vykdė neteisėtai sumedžioto licencijuojamo (limituojamo) gyvūno dorojimą ir gabenimą, taip pažeidė Medžioklės taisyklių 58.2.3 punktą, kuris draudžia asmeniui, turinčiam teisę medžioti, gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyta atsakomybė ne už bet kokio neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą ar dorojimą, o konkrečiai tik už neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ir dorojimą. Taigi šių nusižengimų dalykas normos dispozicijoje apibrėžiamas sąvoka „licencijuojamas gyvūnas“, kurios aprašymo normos dispozicijoje ar kituose ANK straipsniuose nėra. Taigi tam, kad būtų išsiaiškinti nusižengimo objekto (dalyko) požymiai, šios normos dispozicija nukreipia į kitus norminius teisės aktus – Medžioklės įstatymą ir Medžioklės taisykles.

29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia, jog licencija medžiojamajam gyvūnui sumedžioti – dokumentas, suteikiantis teisę sumedžioti jame nurodytą medžiojamąjį gyvūną tam tikru laikotarpiu. Iki 2018 m. gegužės 15 d. galiojusių Medžioklės taisyklių 2.2 punkte vartojama sąvoka licencija medžiojamajam gyvūnui sumedžioti – dokumentas, suteikiantis teisę sumedžioti jame nurodytą medžiojamąjį gyvūną tam tikru laikotarpiu. Licencija yra užklijuota ant specialios paskirties plombos, skirtos sumedžiotam licencijuojamam gyvūnui pažymėti, informacinės plokštelės, specialios paskirties plomba ir licencija yra neatskiriamos.

30. Tačiau tokia laukinių gyvūnų medžiojimo tvarka galiojo tol, kol aplinkos ministro 2018 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-365 buvo pripažinti netekusiais galios ar pakeisti Medžioklės taisyklių punktai, reguliavę licencijų medžiojamam gyvūnui sumedžioti išdavimo tvarką, ir nuo 2018 m. gegužės 15 d. šios licencijos buvo panaikintos.

31. Vadinasi, veikų, už kurias yra nubaustas G. G., padarymo metu Medžioklės taisyklėse nebebuvo nuostatų dėl medžiojamų gyvūnų, kurių naudojimas buvo reguliuojamas licencijuojant jų medžioklę. Nėra pagrindo laikyti, kad kaltinime nuoroda į Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkto, kuris draudžia gabenti neteisėtai sumedžiotą kanopinį gyvūną, pažeidimą atitinka aptariamo administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius (dalyką). Pažymėtina, kad nors G. G. administracinio nusižengimo protokole surašytame kaltinime ir apygardos teismo suformuluotame kaltinime yra nurodyta, jog jis vykdė neteisėtai sumedžioto licencijuojamo (limituojamo) gyvūno gabenimą ir dorojimą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad taip yra išsprendžiama nusižengimo sudėties požymio dalyko nustatymo problema. Teismų praktikoje yra pasakyta, kad negalima laikyti, jog sąvokos limituojami gyvūnai (gyvūnai, kurių medžioklė limituojama, nustatant leidžiamų sumedžioti gyvūnų skaičių vieno medžioklės sezono metu) ir licencijuojami gyvūnai (gyvūnai, kurių medžioklė galima tik turint nustatyta tvarka įsigytas licencijas jiems sumedžioti) yra tapačios. Aiškinant priešingai būtų išplėstos administracinės atsakomybės ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-648/2020).

32. Taigi nors ANK 290 straipsnio 8 dalis nustato administracinę atsakomybę už neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą, tačiau tiek ANK, tiek galiojančiose Medžioklės taisyklėse nebėra apibrėžta, kas yra licencijuojamas gyvūnas. Kadangi negalima nustatyti vieno iš būtinųjų nusižengimo objektyviosios pusės sudėties požymio – dalyko, tai nėra visų administracinio nusižengimo sudėties požymių, todėl negalima ir administracinė atsakomybė. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas netinkamai taikė įstatymą, dėl to padarytas esminis materialiosios teisės pažeidimas, todėl teismo nutarimas keistinas, pašalinant iš kaltinimo aplinkybes dėl neteisėtai sumedžioto licencijuojamo (limituojamo) gyvūno gabenimo ir dorojimo.

33. Kadangi kaltinimo apimtis mažėja, yra pagrindas mažinti G. G. paskirtos nuobaudos – baudos dydį. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į apygardos teismo nustatytas nuobaudai skirti ir jai individualizuoti reikšmingas aplinkybes, baudą sumažina iki 800 Eur. Tuo tarpu apygardos teismo paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės atėmimas vieneriems metams (skirtas minimalus terminas) ir graižtvinio šautuvo „Tikka T3, 3006“ Nr. (duomenys neskelbtini) (nusižengimo padarymo įrankio) konfiskavimas – paliekamos nepakeistos, nes jos yra paskirtos pagrįstai, laikantis ANK 290 straipsnio 9 ir 10 dalių nuostatų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarimą:

pašalinti iš kaltinimo aplinkybes dėl neteisėtai sumedžioto licencijuojamo (limituojamo) gyvūno gabenimo ir dorojimo;

sumažinti pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį paskirtą baudą iki 800 Eur.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Artūras Pažarskis