2026-01-22 Nr. AB-1776-4-16-3-00743-2025-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1700-556/2026

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00743-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant G. A.,

dalyvaujant asmeniui, prisistatančiam (duomenys neskelbtini) piliečiu A. K. ir jo atstovei advokatei S. J.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. Z.,

vertėjams M. A. ir I. N.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens, prisistatančio (duomenys neskelbtini) piliečiu, A. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2026 m. sausio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl asmens, prisistatančio (duomenys neskelbtini) piliečiu, A. K. taikomo sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti sulaikymo terminą asmeniui, prisistatančiam (duomenys neskelbtini) piliečiu, A. K. (toliau – ir Užsienietis) iki 2026 m. balandžio 5 d., bet ne ilgiau nei bus išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir priimtas galutinis sprendimas jo byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Centras Teikime nurodė:

2.1. Lietuvos Respublikos teritorijoje, 2025 m. spalio 2 d. buvo sustabdytas lengvasis automobilis, kurį vairavo Latvijos Respublikos pilietis ir kaip keleiviai vyko 7 tamsaus gymio asmenys, kurie prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiais. Tarp vykusių keleivių buvo ir Užsienietis. Buvo nustatyta Užsieniečio teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, kad asmuo į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtu būdu, neturėdamas jokių dokumentų suteikiančių teisę atvykti ar būti Lietuvos Respublikoje. Užsienietis būdamas sulaikytas išreiškė norą prašytis prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

2.2. 2025 m. spalio 10 d. Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti valstybę, atsakingą už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą.

2.3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. lapkričio 5 d. sprendimu Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. sausio 2 d.

2.4. Užsienietis 2025 m. gruodžio 10 d., turėdamas leidimą išeiti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos, esančios Pabradėje, ir pasinaudojęs šia teise, išvyko iš apgyvendinimo vietos ir į ją negrįžo. 2025 m. gruodžio 10 d. 18.10 val. Užsienietis buvo sulaikytas iki 48 val. ir perduotas Centrui.

2.5. Užsienietis yra pateikęs prieglobsčio prašymą ir turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau jo prašymas dar nėra išnagrinėtas. Nustatyta, kad jis pažeidė migracijos taisykles, savavališkai paliko apgyvendinimo vietą ir buvo sulaikytas prie Lenkijos Respublikos valstybės sienos, ketindamas neteisėtai išvykti iš Lietuvos valstybės. Tokie veiksmai rodo piktnaudžiavimą prieglobsčio procedūra ir siekį išvengti grąžinimo į kilmės šalį. Siekiant užkirsti kelią Užsieniečio pasislėpimo ar pabėgimo rizikai ir užtikrinti sprendimų priėmimą dėl asmens teisinės padėties, Užsienietis turi būti laikomas Centre.

II. 3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai Švenčionyse 2026 m. sausio 5 d. sprendimu (toliau – ir Sprendimas) tenkino Centro teikimą ir pratęsė asmeniui, pristatančio (duomenys neskelbtini) piliečiu, A. K. paskirto sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje terminą iki 2026 m. balandžio 5 d., bet ne ilgiau nei išnyks Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai (Įstatymo 14021 str.).

4. Teismas nustatė, jog nuo teismo 2025 m. gruodžio 12 d. sprendimo priėmimo Užsieniečio teisinė padėtis nepasikeitė, asmuo vis dar yra prieglobsčio prašytojas, o jo prašymas nėra išnagrinėtas. Migracijos departamentas pakeitė ankstesnį 2025 m. spalio 23 d. sprendimą dėl atsakingos valstybės nustatymo ir nusprendė nagrinėti prašymą skubos tvarka.

5. Teismas nurodė, jog Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta, o jo prieglobsčio prašymo motyvai vis dar neaiškūs. Užsienietis pažeidė alternatyvią sulaikymo priemonę — negrįžo į apgyvendinimo vietą ir buvo sulaikytas bandydamas neteisėtai išvykti iš Lietuvos valstybės. Dėl šių aplinkybių teismas vertino, kad informacijos apie prašymo motyvus negali būti gauta nesulaikius Užsieniečio.

6. Teismas nustatė, kad yra Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punkte, esant 5 dalies 6, 11 punktuose nustatytoms aplinkybėms. Teismas nurodė, jog atsižvelgus į minėtas aplinkybes, didelė tikimybė, kad Užsienietis gali vėl bandyti neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo trukdydamas išsiaiškinti prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą dėl šio prašymo ir jį įvykdyti, todėl nėra galimybės švelnesnėmis nei sulaikymas priemonėmis užtikrinti siekiamų tikslų.

7. Teismas nusprendė pratęsti Užsieniečiui paskirto sulaikymo terminą iki 2026 m. balandžio 5 d., bet ne ilgiau nei išnyks Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai (Įstatymo 14021 str.).

III. 8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo Sprendimą ir paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

9. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad sulaikymas yra kraštutinė priemonė, taikytina tik tada, kai nėra kitų alternatyvų. Be to, bet koks judėjimo laisvės suvaržymas, prilygstantis sulaikymui, turi atitikti konstitucines žmogaus teisių ribojimo sąlygas. Užsienietis taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1251-968/2024. Nors minėtoje byloje konstatuota, kad Užsieniečio elgesys leidžia manyti apie galimą pasislėpimą vengiant išsiuntimo, tai nebuvo pakankama priežastis taikyti sulaikymą. Nurodytoje byloje apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad nebuvo nustatyta jokių papildomų ypatingų aplinkybių, galinčių pateisinti tokį griežtą judėjimo laisvės apribojimą.

9.2. Pasikeitus Įstatymui nuo 2025 m. sausio 1 d., alternatyvi sulaikymui priemonė, apgyvendinimas be teisės palikti teritoriją be leidimo, iš esmės liko tokia pati kaip anksčiau. Pasikeitė tik apgyvendinimo centrų pavadinimai ir institucija, kuriai jie pavaldūs. Praktinis priemonės taikymas nesikeičia – asmuo būtų apgyvendinamas tame pačiame Pabradės centre ir negalėtų jo palikti be vadovo ar įgalioto asmens leidimo. Judėjimo laisvė būtų ribojama tik centro teritorijoje, o išvykimas galimas tik gavus leidimą, kaip ir iki Įstatymo pakeitimų.

9.3. Užsienietis pripažino pažeidęs išvykimo tvarką (laiku negrįžo į Centrą), dėl tokio savo elgesio gailisi ir nurodo, jog už tokį savo elgesį praleido mėnesį sulaikyme. Užsieniečio vertinimu nėra pagrindo manyti, kad jis nebendradarbiauja ar kelia grėsmę viešajai tvarkai. Jo prieglobsčio prašymas nagrinėjamas skubos tvarka, tačiau sprendimas ilgą laiką nepriimamas, todėl papildomas laisvės ribojimas tampa dar mažiau pagrįstas. Esant tokioms aplinkybėms, proporcingesnė priemonė būtų ne sulaikymas, o alternatyvi priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje su pareiga nepalikti jos teritorijos be leidimo. Ši priemonė užtikrintų, kad Užsienietis negalėtų išvykti iš Centro be vadovo leidimo ir taip būtų pasiekti Įstatyme numatyti tikslai. Tuo pačiu būtų išlaikyta pusiausvyra tarp valstybės interesų ir asmens teisės į judėjimo laisvę.

10. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2026 m. sausio 5 d. sprendimą.

11. Centras pažymi, jog apeliantas nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų buvusios žinomos ar įvertintos pirmosios instancijos teisme. Jo skundas iš esmės grindžiamas siekiu iš naujo vertinti faktines aplinkybes, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir motyvuotą sprendimą.

12. Centras nurodo, kad Užsieniečio prieglobsčio prašymas dar nėra galutinai išnagrinėtas, todėl jis turi prieglobsčio prašytojo statusą, Migracijos departamentas nuo 2025 m. spalio 23 d. nagrinėja prašymą suteikti prieglobstį skubos tvarka, kadangi prašyme suteikti prieglobstį pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar asmeniui gali būti suteiktas prieglobstis. Minėto sprendimo priėmimo laikotarpiu Užsienietis turi teisę būti tik Lietuvos Respublikos teritorijoje ir pareigą laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir tvarkos. Užsienietis pasirašytinai buvo supažindintas su savo teisėmis ir pareigomis bei Dublino sistemos procedūra, 2025 m. gruodžio 8 d. Priėmimo ir apgyvendinimo agentūros Pabradės skyriaus vadovui pateikęs prašymą laikinai palikti apgyvendinimo vietą, išėjo iš jos ir negrįžo atgal, pagal operatyvinę informaciją, buvo sustabdytas kelyje Kaunas – Marijampolė – Suvalkai prie Lenkijos Respublikos sienos. Užsieniečio veiksmai rodo piktnaudžiavimą prieglobsčio procedūra ir siekį gauti judėjimo laisvę savo asmeniniams tikslams, t. y. pasiekti norimą Europos Sąjungos valstybę, todėl svarbu atkreipti dėmesį į Užsieniečio elgesį ir apriboti judėjimo laisvę laikotarpiui kol bus priimtas sprendimas prieglobsčio byloje. Pagal Įstatymo nuostatas, Užsieniečio bandymas pasitraukti į kitą valstybę narę laikytinas sąmoningu teisės normų nepaisymu ir rodo, kad Užsienietis nesilaiko nei nacionalinio, nei Europos Sąjungos teisės aktų.

13. Kaip nurodo Užsienietis, jo prieglobsčio prašymas turėjo būti išnagrinėtas 2025 m. lapkričio 6 d., tačiau šio prašymo nagrinėjimas skubos tvarka, įskaitant apklausų organizavimą, priklauso Migracijos departamento kompetencijai. Centras dalyvauja tik sulaikymo, alternatyvių priemonių taikymo ir sprendimų vykdymo kontrolės etapuose, todėl neturi įgaliojimų daryti įtakos prieglobsčio bylos nagrinėjimo eigai ar apimčiai.

14. Centras nurodo, jog Užsieniečio veiksmai rodo piktnaudžiavimą prieglobsčio procedūra ir siekį gauti judėjimo laisvę savo asmeniniams tikslams, t. y. pasiekti norimą Europos Sąjungos valstybę, todėl svarbu atkreipti dėmesį į Užsieniečio elgesį ir apriboti judėjimo laisvę laikotarpiui kol bus priimtas sprendimas prieglobsčio byloje. Centras remiasi, Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, kuris leidžia sulaikyti prieglobsčio prašytoją, jei be sulaikymo negalima išsiaiškinti jo prašymo motyvų ir, įvertinus Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti vengdamas grąžinimo ar išsiuntimo iš Lietuvos.

15. Centras pažymi, jog Užsieniečiui taikant alternatyvią sulaikymui priemonę nebuvo pasiekti Įstatymo tikslai, todėl pirmosios instancijos teismas pratęsė sulaikymą. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad Centre Užsieniečiui yra užtikrinamos visos būtinosios sąlygos, reikalingos jo poreikiams patenkinti, sveikatos priežiūra, socialinės bei psichologinės paslaugos.

16. Centras remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje nebendradarbiavimas paprastai sietinas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu. Užsienietis, žinodamas jam nustatytus įpareigojimus, sąmoningai juos pažeidė, palikdamas laikino apgyvendinimo vietą ir mėgindamas neteisėtai išvykti iš Lietuvos. Tokie veiksmai laikytini tyčiniu institucijų sprendimų nepaisymu, atitinkančiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo apibrėžtą nebendradarbiavimo ir piktybiškumo kriterijų.

17. Atsižvelgiant į Užsieniečio atvykimo ir buvimo aplinkybes, tikėtina, kad prieglobsčio prašytojas, gavęs galimybę laisvai judėti, gali pasislėpti ar išvykti į kitas ES valstybes, pažeisdamas įstatymus ir keldamas nelegalios migracijos grėsmę, taip trukdydamas priimti ir įvykdyti sprendimus jo atžvilgiu, todėl sulaikymas laikytinas pagrįsta ir proporcinga priemone.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Apeliacijos dalykas – Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2026 m. sausio 5 d. sprendimo, kuriuo tenkintas Centro Teikimas ir pratęstas Užsieniečiui taikomas sulaikymas Centre iki 2026 m. balandžio 5 d., bet ne ilgiau nei bus išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir priimtas galutinis sprendimas jo byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

19. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Užsieniečio tapatybė nenustatyta, taip pat nėra išsiaiškinti jo prieglobsčio prašymo motyvai, Užsienietis pažeidė alternatyvią sulaikymo priemonę — negrįžo į apgyvendinimo vietą ir buvo sulaikytas bandydamas neteisėtai išvykti iš Lietuvos valstybės, nusprendė tenkinti Centro Teikimą ir pratęsė Užsieniečiui taikomą sulaikymą Centre.

20. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo arba netaikyti judėjimo laisvės apribojimų, motyvuodamas tuo, kad sulaikymas yra neproporcinga ir nebūtina priemonė Įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti.

21. Tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).

22. Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

23. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Aptariamo straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šio straipsnio 1-14 punkte nurodytos aplinkybės.

24. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022 ir kt.).

25. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

26. Nagrinėjamu atveju Užsienietis nesutinka su jam teismo parinkta ir pratęsta judėjimo laisvės Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimo priemone – sulaikymu ir laiko ją per griežta, todėl prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pritaikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo arba netaikyti jam judėjimo laisvės apribojimų.

27. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo Užsieniečiui taikyti švelnesnės (alternatyvios) sulaikymo priemonės, kadangi Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti Migracijos departamentui priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje, o su tuo susiję priešingi apeliacinio skundo argumentai vertinami kaip bendro, hipotetinio pobūdžio, todėl nesudaro pagrindo kitaip vertinti šioje byloje nustatytų aplinkybių. Laisvai judėdamas Užsienietis gali išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydamas priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties.

28. Teisėjų kolegija pažymi, jog Užsienietis buvo pasirašytinai supažindintas su savo teisėmis ir pareigomis bei Dublino sistemos procedūra, 2025 m. gruodžio 8 d. Priėmimo ir apgyvendinimo agentūros Pabradės skyriaus vadovui pateikęs prašymą laikinai palikti apgyvendinimo vietą, išėjo iš jos ir atgal negrįžo, pagal operatyvinę informaciją buvo sustabdytas kelyje Kaunas – Marijampolė – Suvalkai prie Lenkijos Respublikos sienos.

29. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir ginčo šalių argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad Įstatymo tikslų nėra galima pasiekti mažiau Užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis, pirmosios instancijos teismo pritaikyta sulaikymo priemonė yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų, Įstatyme įtvirtintų, tikslų.

30. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Asmens, prisistatančio (duomenys neskelbtini) piliečiu, A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2026 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius