2025-02-05 Nr. AB-2346-3-61-3-06042-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-92-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06042-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Hcasista“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Hcasista“ skundą atsakovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Hcasista“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos (toliau – ir Vilniaus TLK) taikinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. 25SS-58 „Dėl atsisakymo priimti skundą“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Vilniaus TLK Komisiją išspręsti praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas Sprendimas iš esmės grindžiamas tuo, jog atsakovo veiklą reglamentuojantys teisės aktai – Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas, Vilniaus teritorinės ligonių kasos nuostatai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos Taikinimo komisijos darbo reglamentas nenumato termino skundui paduoti atnaujinimo (pratęsimo) instituto, todėl skundas, paduotas praleidus šiuose teisės aktuose nustatytą 30 dienų terminą, nenagrinėjamas ir grąžinamas pareiškėjui.

Pareiškėjas teigė, kad paminėtuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose atsakovo veiklą, nustatytas 30 dienų terminas pateikti skundą Komisijai laikytinas procesiniu terminu. Mokslinėje doktrinoje aiškinama, kad ginčo, kylančio iš administracinių teisinių santykių, sprendimas tokia seka, kai byla nagrinėjama ikiteismine ne per teismą tvarka, o po to, administraciniame teisme, yra vieningas, nuoseklus, neskaidomas procesas, nes išankstinis skundo nagrinėjimas ne teismo tvarka yra sudėtinė administracinių bylų teisenos dalis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ketvirtasis skirsnis). Be to, ABTĮ 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Tai reiškia, kad tas pats ginčas yra nagrinėjamas tiek kvaziteisminėje institucijoje, tiek administraciniame teisme. Taigi kreipimosi dėl ginčo išnagrinėjimo minėta tvarka turėtų būti tokia pat, kaip ir kreipiantis į administracinį teismą.

Pareiškėjas nurodė, kad šiuo atveju atsakovas, Sprendimą grįsdamas tuo, jog jo paties nuostatai bei darbo reglamentas, t. y. vidiniai administravimo dokumentai, nenumato praleisto termino atnaujinimo ir tuo pagrindu atsisakęs nagrinėti pareiškėjo skundą, iš esmės blogina besikreipiančiojo (pareiškėjo) padėtį: net neturėdamas galimybės atnaujinti praleisto termino užkirto kelią tinkamam teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui. Taigi, nors minėtieji teisės aktai, reglamentuojantys tiek atsakovo veiklą, tiek jo ir pareiškėjo tarpusavio santykius, iš tikrųjų nenumato praleisto termino skundui pateikti atnaujinimo instituto, tačiau šiuo atveju turėjo būti taikomos ABTĮ numatytos nuostatos, reglamentuojančios praleisto termino atnaujinimo institutą.

Pareiškėjas teigė, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, nepagrįstai netaikė ABTĮ 30 straipsnio, todėl iš esmės net nenagrinėjo pareiškėjo 2024 m. spalio 4 d. prašyme nurodytų termino paduoti skundą praleidimo priežasčių, ir atsisakydamas priimti skundą neteisėtai užkirto tolimesnį kelią teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos. Todėl Sprendimas naikintinas ir atsakovas įpareigotinas išspręsti termino pateikti skundą atnaujinimo klausimą iš esmės.

II. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Teismas nurodė, kad nėra ginčo dėl to, jog susiklosčiusiam teisiniam santykiui – ginčui dėl Vilniaus TLK 2024 m. rugpjūčio 29 d. ekspertizės pažymos Nr. 1EP-49 „Apie uždarosios akcinės bendrovės „Hcasista“ neplaninio patikrinimo rezultatus“ taikomas privalomas išankstinis ginčo nagrinėjimas ne teismo tvarka.

Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, draudžiamųjų ir teritorinių ligonių kasų ginčus dėl privalomojo sveikatos draudimo vykdymo nagrinėja teritorinės ligonių kasos taikinimo komisija. Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisija privalo per 30 dienų nuo kreipimosi, o jeigu reikia papildomos informacijos ir tyrimo – papildomai per 15 dienų, išnagrinėti prašymą ir priimti sprendimą. Tai, ar suinteresuotas asmuo praleido terminą kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, ar nėra pagrindo šiam terminui atnaujinti, visų pirma sprendžia pati išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, o ne teismas.

Teismas sprendė, kad esant nustatytam privalomam išankstiniam ginčų nagrinėjimui ne teismo tvarka ir nesant duomenų apie tai, jog pareiškėjas pasinaudojo ar mėgino naudotis šia tvarka, kad buvo priimtas koks nors Vilniaus TLK sprendimas dėl pareiškėjo skundo, nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjas nebeturi galimybės pasinaudoti išankstiniu ginčų nagrinėjimu ne teismo tvarka.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 4 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl

naikintina. Teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl to, kad pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovui, kaip išankstinio nagrinėjimo ne per teismą institucijai, pirmiausiai ir pateikė 2024 m. spalio 4 d. prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Atsakovas skundžiamu Sprendimu atsisakė priimti ir nagrinėti pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 29 d. skundą, o prašymo atnaujinti praleistą terminą net nenagrinėjo, kadangi, atsakovo vertinimu, jo paties nuostatai bei darbo reglamentas, t. y. vidiniai administravimo dokumentai, nenumato praleisto termino atnaujinimo instituto. Pareiškėjas būtent dėl šio atsakovo Sprendimo kreipėsi į teismą su 2024 m. spalio 29 d. skundu, t. y. po to, kai išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka institucija priėmė procesinį sprendimą. Be kita ko, pats atsakovas nurodė, kad dėl jo priimto Sprendimo, vadovaujantis ABTĮ 28 straipsnio 1 dalimi, gali būti kreipiamasi į teismą.

Pareiškėjas pažymi, kad skundu prašo ne teismo išnagrinėti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, o būtent įpareigoti tai padaryti atsakovą, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti dėl to, kad pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti nustatęs, kad pareiškėjas nepasinaudojo nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir nėra duomenų, jog jis nebeturi galimybės pasinaudoti šia tvarka.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad jis su skundu būtent ir kreipėsi į Vilniaus TLK Komisiją, kaip į išankstinio nagrinėjimo ne per teismą instituciją, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti, tačiau jo prašymas net nebuvo nagrinėjamas, nes, atsakovo vertinimu, jo paties nuostatai bei darbo reglamentas (vidiniai administravimo dokumentai) nenumato praleisto termino atnaujinimo instituto. Pareiškėjas būtent dėl šio atsakovo Sprendimo kreipėsi į teismą su 2024 m. spalio 29 d. skundu, t. y. po to, kai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija atsisakė priimti jo skundą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Bendrovė 2024 m. spalio 7 d. Vilniaus TLK Komisijai pateikė skundą dėl 2024 m. rugpjūčio 29 d. ekspertizės pažymos Nr. 1EP-49 „Apie uždarosios akcinės bendrovės Hcasista neplaninio patikrinimo rezultatus“. Vilniaus TLK Komisija skundžiamu Sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kadangi skundas paduotas praleidus Vilniaus TLK nuostatuose bei Vilniaus TLK Komisijos darbo reglamento nustatytą 30 dienų terminą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Sprendimą ir įpareigoti Vilniaus TLK Komisiją išspręsti praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą.

Sveikatos draudimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiamųjų ir teritorinių ligonių kasų ginčus dėl privalomojo sveikatos draudimo vykdymo nagrinėja teritorinės ligonių kasos taikinimo komisija. Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisija privalo per 30 dienų nuo kreipimosi, o jeigu reikia papildomos informacijos ir tyrimo – papildomai per 15 dienų, išnagrinėti prašymą ir priimti sprendimą.

Pagal Teritorinių ligonių kasų nuostatų, patvirtintų Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2021 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1K-141, 34 punktą, Taikinimo komisija sprendžia ginčus tarp draudžiamųjų, sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių, Sveikatos draudimo įstatymo 262 straipsnyje nurodytų ūkio subjektų, Sveikatos draudimo įstatymo 261 straipsnyje nurodytų ūkio subjektų, jei TLK yra sudariusi Sveikatos draudimo įstatymo 261 straipsnyje nurodytas sutartis, taip pat ginčus dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų apmokėjimo ir sutarčių vykdymo. Skundas Taikinimo komisijai turi būti pateikiamas raštu ne vėliau kaip per 30 dienų po to, kai draudžiamajam, sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei įteikiamas TLK sprendimas, kurį draudžiamasis, sveikatos priežiūros įstaiga ar vaistinė skundžia.

Pagal Vilniaus teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos darbo reglamento, patvirtinto Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2014 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1V-285 (Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 13 d. įsakymo Nr. 1V-335 redakcija), 16 punktą, skundai dėl ginčų, numatytų reglamento 12 ir 13 punktuose, taikinimo komisijai turi būti pateikiami raštu ne vėliau kaip per 30 dienų po to, kai draudžiamajam, asmens sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei įteikiamas TLK sprendimas, kurį draudžiamasis, asmens sveikatos priežiūros įstaiga ar vaistinė skundžia. Jei skundas per nustatytą terminą nepateikiamas, taikinimo komisija atsisako jį priimti. Tokiu atveju skundas grąžinamas draudžiamajam, asmens sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei. Šio reglamento 27 punkte numatyta, kad Taikinimo komisijos sekretorius, gavęs informaciją apie ginčą, nedelsdamas apie tai informuoja taikinimo komisijos pirmininką (jei jo nėra – pirmininko pavaduotoją). Taikinimo komisijos pirmininkas (jei jo nėra – pirmininko pavaduotojas) įvertina, ar nėra praleistas reglamento 16 punkte nustatytas kreipimosi į taikinimo komisiją terminas. Jei šis terminas praleistas, taikinimo komisija atsisako priimti skundą ir jis grąžinamas pareiškėjui. Jei skundas pateiktas reglamento 16 punkte nustatytu terminu, yra suderinama posėdžio, kuriame šis skundas bus nagrinėjamas, vieta ir laikas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nėra ginčo, jog susiklosčiusiam teisiniam santykiui taikomas privalomas išankstinis ginčo nagrinėjimas ne teismo tvarka. Šios aplinkybės neginčija ir pareiškėjas. Tai, kad tokio pobūdžio ginčams Sveikatos draudimo įstatymo 40 straipsnyje nustatytas privalomas išankstinis ginčo nagrinėjimas ne teisme yra nurodęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-603/2010, 2011 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-116/2011).

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų bei skunde teigia pareiškėjas, jis, pasinaudodamas teisės aktuose nustatyta privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, su skundu 2024 m. spalio 7 d. kreipėsi į Vilniaus TLK Komisiją, prašydamas panaikinti 2024 m. rugpjūčio 29 d. ekspertizės pažymą Nr. 1EP-49 „Apie uždarosios akcinės bendrovės Hcasista neplaninio patikrinimo rezultatus“, taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Minėta, kad Vilniaus TLK Komisija skundžiamu Sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kadangi skundas paduotas praleidus Vilniaus TLK nuostatuose bei Vilniaus TLK Komisijos darbo reglamento nustatytą 30 dienų terminą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas, naudodamasis privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, su skundu kreipėsi į Vilniaus TLK Komisiją, tačiau jo skundą atsisakyta priimti dėl to, jog praleistas terminas skundui paduoti.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad atsakovas skundžiamu Sprendimu atsisakė priimti ir nagrinėti pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 29 d. skundą bei nenagrinėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, kadangi, atsakovo vertinimu, jo paties nuostatai bei darbo reglamentas, t. y. vidiniai administravimo dokumentai, nenumato praleisto termino atnaujinimo instituto.

Teisėjų kolegija, vertindama šiuos pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad, kaip matyti iš Vilniaus TLK nuostatų bei Komisijos darbo reglamento, juose nėra numatyta galimybė atnaujinti terminą skundui paduoti, o nustačius, jog skundas paduotas praleidus 30 dienų terminą, skundą atsisakoma priimti ir jis grąžinamas pareiškėjui. Atkreiptinas dėmesys, kad tai, ar suinteresuotas asmuo praleido terminą kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ir, jog nėra pagrindo šiam terminui atnaujinti, visų pirma sprendžia pati išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, o ne teismas. Be kita ko, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog net ir pripažinus, kad terminas kreiptis į teritorinės ligonių kasos taikinimo komisiją praleistas, neatmetama galimybė spręsti klausimą dėl termino atnaujinimo (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-995/2013).

Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog pareiškėjas nėra pasinaudojęs teisės aktuose nustatyta privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Hcasista“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė