2019-10-16 Nr. AB-19755-3-61-3-02305-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-671-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02305-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.2; 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės - Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, priimtos sprendžiant pareiškėjo S. F. skundo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. F. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. 14097, Nr. 34161 ir priteisti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų; 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti, ar Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 22 straipsnio 6 dalis, 23 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 26 straipsnio 5 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, 53 straipsnio 1 daliai; 3) bylą nagrinėti teisėjų kolegijoje arba teismo plenarinėje sesijoje; 4) nedelsiant atnaujinti nutraukto elektros energijos pareiškėjo gyvenamajam butui tiekimą ir pranešti prokurorui dėl nusikalstamų veikų vykdymo bei viešojo intereso gynimo; 5) sujungti pareiškėjo skunde nurodytas bylas; 6) priteisti pareiškėjui padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos subjektų neteisėtų veikų, kuri 2019 m. birželio 22 d. skundo įteikimo teismui dieną buvo – 506 065,55 Eur dydžio.

Kadangi pareiškėjo paduotas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 ir 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. skundo trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamoje dalyje, pašalinti.

2019 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjas pateikė teismui paaiškinimus, kad nesutinka su teisėjos nutartimi, kuria jam buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, pareiškėjo vertinimu teisėja priėmusi jo netenkinančią nutartį yra aplaidi.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. 14097, Nr. 34161. Skundo dalį dėl reikalavimų: 1) nedelsiant atnaujinti nutraukto elektros energijos pareiškėjo gyvenamajam butui tiekimą; 2) priteisti pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos subjektų neteisėtų veikų, kuri 2019 m. birželio 22 d. skundo įteikimo teismui dieną buvo lygi 506 065,55 Eur, laikė nepaduotu. Pareiškėją atleido nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Teismas dėl pareiškėjo reikalavimų (kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; bylą nagrinėti teisėjų kolegijoje arba teismo plenarinėje sesijoje; sujungti pareiškėjo skunde nurodytas bylas) pasisakė 2019 m. liepos 4 d. nutartyje. Paaiškino pareiškėjui, kad šie reikalavimai yra ne materialaus pobūdžio reikalavimai, o procesinio pobūdžio prašymai.

Teismo vertinimu, pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje jam nurodytų skundo trūkumų neištaisė, kas lėmė, kad teismas pareiškėjo dalį skundo reikalavimų laikė nepaduotais.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas taip pat prašo pranešti prokurorui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos Jolitos Rasiukevičienės veiksmų bei Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkų prašo teikti motyvuotą prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai drausmės bylos iškėlimui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos Jolitos Rasiukevičienės veiksmų.

Pareiškėjo teigimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra akivaizdžiai neteisinga, neteisėta ir nepagrįsta, nemotyvuota. Pareiškėjas nurodo, kad visi faktai ir reikšmingos aplinkybės teisingai nurodyti skunde.

Pareiškėjas tvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos nusikalstamai aplaidžiai priimta 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis dalį skundo laikyti nepaduotu, kuri yra išvestinė iš ankstesnių šios teisėjos nutarčių, sąmoningai varžė Konstitucijoje ir tarptautiniuose susitarimuose įtvirtintą asmens teisę į teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo dalį skundo laikė nepaduotu.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi, be kita ko, buvo nustatęs pareiškėjo skundo trūkumus, kuriuos pašalinti nustatė terminą iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. Pareiškėjas, gavęs šią nutartį, joje nurodytų trūkumų nešalino. Pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės teigia, kad jam nepagrįstai buvo nustatyti skundo trūkumai ir buvo apribota teisė kreiptis į teismą.

Pirmosios instancijos teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi nustatydamas pareiškėjo skundo trūkumus, iš esmės nurodė pareiškėjui sukonkretinti jo abstrakčius, painiai suformuluotus skundo reikalavimus, taip pat konkrečiai nurodyti aplinkybes, su kuriomis sieja prašomą atlyginti žalą.

Šiuo aspektu primintina, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus.

Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartyje padaryta išvada, kad pareiškėjo skundo dalis neatitiko ABTĮ reikalavimų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde 2); 3); 4); 5); 6) reikalavimus suformulavo painiai, nerišliai, jie neatitiko ABTĮ 88 straipsnio nustatytų teismo galimų priimti sprendimų rūšių. Kaip minėta, iš nerišliai dėstomo skundo turinio nėra aiškus ir faktinis galimų reikalavimų pagrindas.

Taigi, teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turinį ir prie jo pridėtus dokumentus, sprendžia, jog šiuo atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai nustatė terminą pareiškėjui šioje nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, kadangi visuma teismo nustatytų pareiškėjo skundo trūkumų (neatitikimai ABTĮ reikalavimams) laikytini esminiais ir trukdė pradėti administracinės bylos teiseną pagal tokį pareiškėjo skundą. Pareiškėjas nurodytų skundo trūkumų nešalino, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui teismo nustatytu terminu nepašalinus skundo trūkumų šioje byloje, skundžiama 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi, pagrįstai pareiškėjo dalį skundo laikė nepaduotu.

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad šiuo atveju teisėjos, priėmusios skundžiamą nutartį, veiksmuose nenustatyta pareiškėjo atskirajame skunde nurodytų nusikalstamų veikų požymių, todėl, vadovaujantis ABTĮ 111 straipsnio 1 dalimi, apie tai pranešti prokurorui nėra pagrindo.

Vertinant pareiškėjo prašymą, adresuotą Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkams, teikti prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismo teisėjai, priėmusiai pareiškėjo skundžiamą nutartį, pažymėtina, kad teisėjo drausminės atsakomybės klausimas nėra nagrinėjamos administracinės bylos procesinis klausimas, jis nėra susijęs su pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimais, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis pareiškėjo atskirąjį skundą, plačiau nurodytu klausimu nepasisako.

Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarties dalis, kuria nutarta pareiškėjo dalį skundo reikalavimų laikyti nepaduotais ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė - Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė