b83359e9-72fc-4a3c-9fcc-e956c6430446 · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-217-755/2020 Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00912-2019-7 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 9 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyginto Mažuikos, Laimanto MisiÅ«no, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens A.

S. atskirÄ jį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020-04-30 nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos praÅ¡ymÄ suinteresuotiems asmenims (vaikų atstovams pagal įstatymÄ ) J. S. ir A. S. dėl teismo leidimo paimti vaikus iÅ¡ jų atstovų pagal įstatymÄ . Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡duoti teismo leidimÄ paimti iÅ¡ tėvų J.

S. ir A. S. jų nepilnamečius vaikus: L. S., gim. (duomenys neskelbtini), G. S., gim. (duomenys neskelbtini), L. S., gim. (duomenys neskelbtini), G. S., gim. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pagrindas iÅ¡duoti teismo leidimÄ yra tėvų nesirÅ«pinimas vaikais, nesugebėjimas užtikrinti jiems psichologiÅ¡kai saugios aplinkos, nuolatiniai konfliktai Å¡eimoje, vaikų kategoriÅ¡kas atsisakymas grįžti namo, dėl ko kyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

2. Tarnyba 2020-03-31 gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Utenos AVPK) budėtojų, kurie pranešė, kad policijos pareigÅ«nams gavus praneÅ¡imÄ ir nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), rasti be priežiÅ«ros palikti keturi vaikai. Tarnybos specialistams nuvykus nurodytu adresu, buvo nustatyta, kad vaikų motina J. S. yra dingusi ir namuose nepasirodė nuo 2020-03-27, telefonu su ja susisiekti nepavyko. Vaikų tėvui A. S. nustatyta kardomoji priemonė nesiartinti prie Å¡eimos, vyksta ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje.

Namuose be priežiÅ«ros palikti vaikai neturėjo maisto, buvo nevalgę, neÅ¡variais drabužiais, namuose neÅ¡vara. Tarnybos specialistai, atsižvelgdami į vaikų norÄ ir siekdami užtikrinti jų teises ir geriausius interesus, nusprendė paimti juos iÅ¡ nesaugios aplinkos. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 3. Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mai 2020-04-30 nutartimi Tarnybos praÅ¡ymÄ tenkino, leido paimti nepilnamečius vaikus iÅ¡ jų motinos J. S. ir tėvo A. S..

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J. ir A. S. Å¡eima laikotarpiais nuo 1999-06-08 iki 2010-12-29 ir nuo 2018-01-24 iki 2018-06-30 buvo įtraukta į Socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ dėl socialinių įgÅ«džių stokos. Tarnyba iÅ¡ Utenos APVK Molėtų rajono policijos komisariato yra gavusi praneÅ¡imus apie vaikų teisių pažeidimus J. ir A. S. Å¡eimoje 2019-06-13, 2019-06-30, 2019-10-02, 2020-02-10 (smurtas artimojoje aplinkoje). 2019-10-04 G. S. atžvilgiu nustatytas I grėsmės lygis dėl patirto smurto iÅ¡ tėvo, 2019-08-16 ir 2019-10-04 visų vaikų atžvilgiu nustatytas I grėsmės lygis dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų. 2020-01-29 vertinta L.

S. situacija ir nustatytas pagalbos poreikis; 2020-02-18 vertinta visų nepilnamečių vaikų situacija ir nustatytas pagalbos poreikis. 2020-03-18 Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad A. S. sukėlė trumpai trukusį fizinį skausmÄ nepilnamečiui sÅ«nui ir jo veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sudėtį, tačiau, teismui įvertinus kaltininko asmenybę, susitaikymÄ su sÅ«numi ir turint pagrindo manyti, kad A.

S. nedarys naujų nusikalstamų veikų, jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla nutraukta.

5. Å eimoje nuolat vyksta konfliktai tarp sutuoktinių, kviečiami policijos pareigÅ«nai. Å eimai kiekvieno apsilankymo metu buvo siÅ«loma psichologo pagalba, tačiau jos kaskart atsisakoma. 2020-04-09 sudarius mobiliÄ jÄ komandÄ suinteresuotų asmenų Å¡eimai, viso mobiliosios komandos darbo laikotarpiu bendravimas su J. S. buvo apsunkintas: ji nesilaikė susitarimų, neatsiliepinėjo į telefoninius skambučius, nereaguodavo į SMS praneÅ¡imus. 2020-04-22 susisiekus telefonu, ji mobiliosios komandos pagalbos atsisakė.

6. Dėl sudėtingų tėvų tarpusavio santykių vaikai namuose jaučiasi nesaugūs nei psichologiškai, nei fiziškai, namo grįžti atsisako. Suinteresuotas asmuo J. S. teismo posėdžio metu pripažino, kad vaikams turbūt būtų saugiau laikinai pagyventi pas globėjus, kol bus išspręstas jos ir vyro skyrybų klausimas. Tėvai susidariusioje situacijoje yra pasyvūs, nepriima pagalbos, o dėl tokio nebendradarbiavimo kyla pavojus vaikų saugumui, vaikų palikimas tėvų šeimoje šiuo metu neatitiktų geriausių vaikų interesų.

7. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytų faktinių aplinkybių ir aktualaus teisinio reglamentavimo visumÄ , sprendė, kad egzistuoja įstatymo nustatytas pagrindas paimti nepilnamečius vaikus iÅ¡ jų tėvų, todėl Tarnybos praÅ¡ymÄ tenkino ir leidimÄ iÅ¡davė. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 8. Atskiruoju skundu A. S. praÅ¡o panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020-04-30 nutartį ir priimti naujÄ nutartį – pareiÅ¡kimÄ leisti vaikus paimti iÅ¡ Å¡eimos atmesti.

9. Nurodo, kad pirmosios teismas neatkreipė dėmesio, kad Tarnyba akivaizdžiai pervertino 2020-03-31 atvejo reikÅ¡mę, nes vaikai nėra maži – L. yra 17 m., G. – 15 m., L. – 14 m., G. – 11 m. amžiaus ir keletÄ dienų gali pabÅ«ti vieni. A. S. vaikais negalėjo pasirÅ«pinti, nes jam yra nustatyta kardomoji priemonė nesiartinti prie Å¡eimos.

10. Vienkartinis atvejis negali sÄ lygoti kraÅ¡tutinės priemonės - vaikų paėmimo iÅ¡ Å¡eimos taikymo. Ypač atsižvelgiant į tai, kad teismas pažymėjo, kad iki vaikų paėmimo, motina deda pastangas rÅ«pindamasi vaikais, jos ir vaikų santykiai Å¡ilti ir artimi. Namie bÅ«davo maisto, vaikai aprÅ«pinti.

11. Teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, vadovavosi keletu atskirų situacijų, kuomet buvo gauti praneÅ¡imai apie vaiko teisių pažeidinėjimÄ , tačiau: 2019-06-13 atvejis buvo menkavertis, sÅ«naus L. pastÅ«mimas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių; 2019-06-30 praneÅ¡imas buvo, kad jis metė keptuvę į savo anÅ«kÄ , tačiau tai nėra susiję nei su vienu iÅ¡ nepilnamečiu vaiku; 2019-10-02 praneÅ¡imas neva jis užsuko dukrai G. rankÄ , dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas; 2020-02-10 neva jis sÅ«nui L. sukėlė fizinį skausmÄ , jį pastumdamas, po to priremdamas prie sienos ir spausdamas galvÄ . 2020-03-18 nuosprendžiu buvo pripažinta, kad jis sukėlė fizinį skausmÄ , tačiau byla nutraukta susitaikius.

Kadangi teismui bÅ«tina sÄ lyga patvirtinti kaltinamojo ir nukentėjusio susitaikymÄ , yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl mano, kad teismas negali pakeisti savo vertinimo ir laikyti, kad vaikams su tėvu nėra saugu. Byloje nėra duomenų, kokius procesinius nutarimus priėmė policija ir/ar prokuratÅ«ra dėl 2019-06-13 ir 2019-10-02 įvykių. Pažymi, kad visi incidentai susiję tik su jaunesniais vaikais.

12. Teigia, kad byloje yra pakankamai duomenų, kad jis yra geras tėvas: 2020-02-12 pagalbos planas, kuriame nurodyta, kad vaikai namie jaučiasi gerai ir saugiai, santykiai su tėvais geri; 2020-04-06 Molėtų socialinės paramos centro raštas, kuriame nurodyta, kad maisto namie būdavo visada. 2020-03-31 užfiksuotas maisto nebuvimo atvejis yra vienkartinis ir nerodo sistemingumo.

13. Vaikų nenoras grįžti namo, pervertintas, nes mano, kad vaikai patys negali apsispręsti kur jie norėtų gyventi.

14. Nurodo, kad Tarnyba neturi siÅ«lyti pagalbos Å¡eimoms, kurioms ji nėra reikalinga. Mano, kad Å¡iuo atveju, apsigyvenimas krizių centre, beprasmė psichologo pagalba ir kita, tik bÅ«tų trikdę normalų Å¡eimos gyvenimÄ . Pirmosios instancijos teismas, turėjo iÅ¡samiai motyvuoti pasinaudojimo tokia pagalba tikėtinÄ teigiamÄ poveikį, tačiau to nepadarė. Taip pat neturėjo preziumuoti, kad Tarnyba tinkamai nustatė grėsmės lygius, o patikrinti ar Å¡ie lygiai nustatyti pagrįstai.

15. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ .

16. Nurodo, kad 2020-03-31 pagrįstai nusprendė paimti vaikus iÅ¡ Å¡eimos, nes vaikai buvo palikti vieni namuose nuo 2020-03-27, namuose nebuvo maisto, vaikai nevalgę, neÅ¡varÅ«s, motina telefonu neatsiliepė, tėvui (apeliantui) buvo taikoma kardomoji priemonė – nesiartinti prie Å¡eimos, vaikai iÅ¡reiÅ¡kė norÄ bÅ«ti paimti iÅ¡ namų. Taigi, sprendimas paimti vaikus iÅ¡ nesaugios aplinkos buvo priimtas pagrįstai. Å iuo atveju vaikų amžius nėra esminis rodiklis, nes tėvai turi rÅ«pintis savo vaikais, o Å¡iuo atveju nebuvo užtikrinta, kad vaikai turėtų pakankamai maisto, nebuvo su jais kontaktuojama.

17. Nurodo, kad byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai bei vaikų paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad vaikams nėra saugu namuose, Å¡eimoje vyksta nuolatiniai konfliktai. Nagrinėjamu atveju vaikų nuomone buvo iÅ¡klausyta teik vaikų paėmimo metu, tiek vertinat vaikų situacijÄ , tiek prieÅ¡ teismo posėdį. Vaikai iÅ¡sakė nenorÄ grįžti į namus, nes namuose nesijaučia saugiai.

18. Tėvai (suinteresuoti asmenys) nepriima siÅ«lomos pagalbos, patys nerodo jokios iniciatyvos ir nesiima jokių veiksmų siekiant susigrÄ Å¾inti vaikus į Å¡eimÄ . PareiÅ¡kėja siÅ«lė laikinai vienam iÅ¡ tėvų su vaikais apsigyventi Krizių centre arba vaikų laikinÄ jÄ priežiÅ«rÄ organizuoti pas giminaičius, buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad taikant laikinÄ jÄ priežiÅ«rÄ , bÅ«tų teikiama paslaugos, bandoma spręsti tarpusavio konfliktus. Abu tėvai kategoriÅ¡kai atsisakė kartu su vaikais vykti į Krizių centrÄ .

19. Pažymi, kad apeliantas teismo posėdžio metu teigė, jei išsiskirtų su žmona, tai geriau vaikai liktų globos namuose. Vaikų motina sutiko, kad vaikai laikinai gyventų su globėjais, kol ji išsiskirs su vyru.

20. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, pagrįstai įvertino, kad tėvai yra pasyvūs, nepriima pagalbos, o dėl tokio nebendradarbiavimo kyla pavojus vaikų saugumui, vaikų palikimas namuose neatitiktų geriausių vaikų interesų. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 21. Atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).

22. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovių apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal apeliančių nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

23. Byloje sprendžiama dėl teismo nutarties, kuria leista paimti vaikus iÅ¡ jų atstovų pagal įstatymÄ (tėvo ir motinos), teisėtumo bei pagrįstumo.

24. CK 3.254 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai yra Å¡io kodekso 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaikÄ iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ . Remiantis Å¡io straipsnio 2 dalimi, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaikÄ Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, privalo per 3 darbo dienas, o iÅ¡imtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per 5 darbo dienas, kreiptis į teismÄ dėl leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ . PraÅ¡ymas iÅ¡duoti leidimÄ paimti vaikÄ iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK XXXIX skyriaus normos (579 – 582 straipsniai) reglamentuoja bylų dėl teismo leidimų iÅ¡davimo ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedÅ«rų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal civilinį kodeksÄ Â bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimo tvarkÄ .

25. Teismo nutartimi patvirtinamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos atliktas veiksmas – vaiko paėmimas iÅ¡ Å¡eimos. Spręsdamas teismo leidimo paimti vaikÄ iÅ¡davimo klausimÄ , teismas turi įvertinti vaiko paėmimo iÅ¡ Å¡eimos organizavimo procesÄ , t. y., dėl kokių priežasčių buvo paimtas vaikas ir ar nebuvo galimybės užtikrinti vaikui saugiÄ aplinkÄ kitu bÅ«du, pavyzdžiui, teikiant pagalbÄ Å¡eimai, ar buvo iÅ¡naudotos galimybės sustiprinti Å¡eimÄ ir palikti joje vaikÄ . Vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaikÄ pagrįstumÄ , teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visÄ vaiko ir jo Å¡eimos situacijÄ bei galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. civilinė byla Nr. e3K-3-182-916/2020).

26. Byloje nustatyta, kad J. S. ir A. S. Å¡eimoje auga jų nepilnamečiai vaikai: L. S., gim. (duomenys neskelbtini), G. S., gim. (duomenys neskelbtini), L. S., gim. (duomenys neskelbtini), G. S. , gim. (duomenys neskelbtini). Tarnyba 2020-03-31 gavusi praneÅ¡imÄ iÅ¡ Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Utenos AVPK) budėtojų, rado namuose be priežiÅ«ros paliktus keturis nepilnamečius vaikus. Vaikų motina J. S. namuose nepasirodė nuo 2020-03-27, telefonu su ja susisiekti nepavyko. Vaikų tėvui A.

S. nustatyta kardomoji priemone nesiartinti prie Å¡eimos, nes vyksta ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Namuose be priežiÅ«ros palikti vaikai neturėjo maisto, buvo nevalgę, neÅ¡variais drabužiais, namuose neÅ¡vara. Visi keturi vaikai iÅ¡reiÅ¡kė norÄ iÅ¡važiuoti iÅ¡ namų ir nurodė asmenis, pas kuriuos galėtų apsistoti. Tarnybos specialistai, siekdami užtikrinti nepilnamečių vaikų teises ir geriausius interesus, nusprendė paimti juos iÅ¡ jiems nesaugios aplinkos.

27. Apeliantas nesutinka su teismo nutartimi iÅ¡duoti leidimÄ paimti vaikus ir teigia, jog nepilnamečiai vaikai yra pakankamai suaugę ir kelias dienas galėjo pabÅ«ti be suaugusiųjų priežiÅ«ros, alkoholiu jis nepiktnaudžiauja, smurtavimas prieÅ¡ vaikus buvo tik epizodinis ir mažareikÅ¡mis. Su tokiais apelianto argumentais nesutinkama.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai leido paimti vaikus iÅ¡ jų atstovų pagal įstatymÄ , t. y., iÅ¡ J. S. ir A. S., nes motinai palikus vienus vaikus be maisto ir iÅ¡vykus 5 dienoms, neturint galimybės su ja susiekti, Å¡alyje paskelbto karantino metu, o tėvui dėl taikomos kardomosios priemonės negalint pasirÅ«pinti vaikais, nebuvo užtikrinama saugi vaikams aplinka (CPK 185 straipsnis). Tai pripažino ir vaikų motina, kuri sutiko, kad nepilnamečiai vaikai laikinai pagyventų pas globėjus, nes vyras vartoja smurtÄ jos ir vaikų atžvilgiu, piktnaudžiauja alkoholiu, ji jo bijo.

29. Å ias aplinkybes patvirtina ir byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai bei vaikų paaiÅ¡kinimai. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad J. ir A. S. Å¡eima laikotarpiais nuo 1999-06-08 iki 2010-12-29 ir nuo 2018-01-24 iki 2018-06-30 buvo įtraukta i Socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ dėl socialinių įgÅ«džių stokos. Tarnyba iÅ¡ Utenos APVK Molėtų rajono policijos komisariato yra gavusi praneÅ¡imus apie vaikų teisių pažeidimus J. ir A. S. Å¡eimoje 2019-06-13, 2019-06-30, 2019-10-02, 2020-02-10 (smurtas artimojoje aplinkoje). 2019-10-04 G.

S. atžvilgiu nustatytas I grėsmės lygis dėl patirto smurto iÅ¡ tėvo, 2019-08-16 ir 2019-10-04 visų vaikų atžvilgiu nustatytas I grėsmės lygis dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų. 2020-01-29 vertinta L. S. situacija ir nustatytas pagalbos poreikis; 2020-02-18 vertinta visų nepilnamečių vaikų situacija ir nustatytas pagalbos poreikis. 2020-03-18 Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad A. S. sukėlė trumpai trukusį fizinį skausmÄ nepilnamečiui sÅ«nui ir jo veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sudėtį, tačiau Å¡alims susitaikius, jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vaikai kategoriškai atsisakydami grįžti į namus, nurodo, kad bijo tėvo, bei, kad sutiktų grįžti į namus, jeigu „jų nemuštų“.

30. Teismo posėdyje apeliantas pats prisipažino, kad vartoja alkoholį, nes žmona turi kitÄ draugÄ ir savaitgaliais pas jį iÅ¡važiuoja. Tai tęsiasi jau metus laiko. Apeliantas, nors ir turi problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau pats Å¡ios problemos nepripažįsta, teismo posėdyje teigė, kad vienas „bambalis“ į dienÄ nesiskaito ir nesistengia jos įveikti. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, byloje yra pakankamai įrodymų patvirtinančių jo netinkamÄ elgesį vaikų ir žmonos atžvilgiu ir tai nėra vienkartiniai atvejai, o nuolatinis elgesys, kuris traumuoja vaikus ir fiziÅ¡kai ir emociÅ¡kai.

31. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad vaikai Å¡eimoje dėl nuolatinių konfliktų jaučiasi nesaugiai, patiria neigiamus iÅ¡gyvenimus. Motina ir tėvas nepriima siÅ«lomos pagalbos, patys nerodo deramos iniciatyvos ir nesiima aktyvių veiksmų siekiant susigrÄ Å¾inti vaikus į Å¡eimÄ . Jiems buvo siÅ«lyta kartu su vaikais 1aikinai pagyventi Krizių centre, tačiau jie kategoriÅ¡kai atsisakė su vaikais vykti į centrÄ . Taigi, Tarnyba stengėsi užtikrinti vaikams saugiÄ aplinkÄ , nepaimant vaikų iÅ¡ tėvų, tačiau patys tėvai nepasinaudojo Å¡alia galimybe.

32. Tėvai taip pat atsisakė mobiliosios komandos, psichologo pagalbos, jie nebendradarbiauja su Tarnybos darbuotojais. Apelianto teiginiai, kad institucijos siÅ«loma pagalba yra tik kiÅ¡imasis į Å¡eimÄ , tik patvirtina, kad jis nesupranta situacijos rimtumo ir, kad požiÅ«ris į vaikų auklėjimÄ yra atsainus. Todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, kad situacija Å¡eimoje artimiausiu metu gali teigiamai esmingiau pasikeisti.

33. Nors vaikai jau yra pakankamai dideli, tačiau tėvai turi pareigÄ auklėti ir rÅ«pintis savo vaikais (CK 3.165 straipsnis), o ne perkelti savo pareigas kitiems asmenims, t.y., mažesnius vaikus palikti vyresnių vaikų priežiÅ«rai. Motinai nuolat esant iÅ¡vykus iÅ¡ namų ir kuriantis gyvenimÄ su kitu vyru, o tėvui vartojant alkoholį ir smurtaujant, vaikams Å¡eimoje nesudaromos sÄ lygos saugiai augti ir vystytis, todėl vaikai į Å¡eimÄ kol kas negali bÅ«ti grÄ Å¾inami. Kaip minėta ankščiau, tai pripažįsta ir vaikų motina.

34. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, vaikai aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo nenorÄ gyventi su tėvais, Å¡i vaikų nuomonė, nesikeitė nuo pat vaikų paėmimo iki teismo posėdžio (CK 3.164 straipsnis). S. vaikai yra 17, 16, 14, 11 metų amžiaus, jau gebantys iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę, todėl pirmosios instancijos pagrįstai atsižvelgė ir į iÅ¡sakytÄ vaikų pozicijÄ Å¡iuo klausimu.

35. Kiti apelianto teiginiai esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui neturi, todėl teisėjų kolegija jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

36. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020-04-30 nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis neskundžiama. Teisėjai Eigirdas Činka Vygintas Mažuika Laimantas MisiÅ«nas