Legislator Case Law & Legislation
b8316979-51ba-4a7d-a4a9-caaa0faeb2ea AI generated

b8316979-51ba-4a7d-a4a9-caaa0faeb2ea · Å ilutės rajono apylinkės teismas

Case Number b8316979-51ba-4a7d-a4a9-caaa0faeb2ea
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę; skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

Legislator headnote

AI generated

b8316979-51ba-4a7d-a4a9-caaa0faeb2ea · Å ilutės rajono apylinkės teismas: sutuoktinis atsakovas A. J. pagal 2016-08-11 pasiraÅ¡ytÄ neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 0183 pradėjo dirbti UAB „Statyk pats“, kuri įsipareigojo jam mokėti 427 Eur darbo užmokestį per mėnesį ir priedus pagal įsakymus. Antstolė A.TamaÅ¡auskienė 2016-10-21 Turto areÅ¡to aktu Nr. S-16-153-28771 areÅ¡tavo 50 proc. atsakovės L. J. sutuoktinio atsakovo A. J. gaunamo darbo užmokesčio darbovietėje UAB „Statyk pats“ ir pasiÅ«lė kreiptis į teismÄ dėl atsakovės turto dalies, esančios bendrai su sutuoktiniu, nustatymu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2-321-750/2017 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-03013-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1.; 2.3.2.6.3. 3.2.6.5. (S)                                                                                            ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S 2017 m. balandžio 5 d.Šilutė Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zimantienė,sekretoriaujant Vaidai Gumuliauskienei,dalyvaujant ieškovės atstovei L.

G., atsakovams A. J., L. J. ir jos atstovui advokatui Rimvydui Kairiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieÅ¡kinį atsakovams L. J. ir A. J., tretiesiems asmenims antstolėms Andželai TamaÅ¡auskienei ir Astai PliuÅ¡kevičienei, Klaipėdos teritorinei muitinei dėl povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, n u s t a t ė :

             IeÅ¡kovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ieÅ¡kiniu praÅ¡o 2016-11-14 Vedybų (povedybinę) sutartį, sudarytÄ tarp atsakovų L. J. ir A. J. (notarinio registro Nr. Nr. 3871) (toliau – Povedybinė sutartis) pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento II dalyje dėl „Turto, įgyto santuokos metu, teisinis režimas“ (3 punktas), kad „nuo šios sutarties sudarymo dienos santuokos metu kiekvieno sutuoktinio savo vardu įgytas ir/arba įregistruotas bÅ«simas turtas (įskaitant pinigines lėšas kredito įstaigų sÄ skaitose, pajamas iÅ¡ darbinės veiklos ar verslo, paÅ¡alpas, pensijas ir kt.) yra to sutuoktinio nuosavybė“ ir taikyti restitucijÄ minėto sandorio dalies nurodyto turto atžvilgiu.

Ieškinyje nurodė ir ieškovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad Povedybine sutartimi pažeisti ieškovės, kaip kreditorės (išieškotojos) interesai. 2016-11-14 balanso duomenimis atsakovės L. J. skola valstybės biudžetui sudarė 18220,10 Eur. Iki santuokos sudarymo atsakovės 1996-12-20 įsigyti 2 žemės sklypai yra areštuoti antstolės A. Pliuškevičienės ir jiems apribota disponavimo teisė. Sutuoktinių bendro turto padalijimo sutartį, kuria pažeidžiami vieno iš sutuoktinių kreditorių interesai (nagrinėjamu atveju sutuoktinio A.

J. gaunamas darbo užmokestis priklauso tik jam, o nedirbančiai L. J. lieka tik jos iki santuokos sudarymo įsigyti 656 Eur vertės žemės sklypai bei į sutartį neįrašyti namų apyvokos daiktai), kreditorius gali ginčyti (CK 6.66 str.). Būtent pagal ieškovės sprendimus (išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius teisės pažeidimus iš atsakovės turto, t. y. 2016-02-05 Nr. (23.31-08) 483-3575 dėl 6500 Eur ir 2016-05-31 Nr. (23.31-08) 483-63497 dėl 10200 Eur) antstolei A.

TamaÅ¡auskienei 2016-10-21 areÅ¡tavus turtÄ , sutuoktiniai L. J. ir A. J. 2016-11-14 Povedybine sutartimi siekė iÅ¡vengti atsakomybės pagal atsakovės prievoles. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad atsakovės atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų nutarimai priimti 2015-07-16 ir 2016-03-09, t. y., kai jos sutuoktinis A. J. jau buvo atlikęs bausmę. Povedybinės sutarties sudarytos tarp atsakovų sutuoktinių L. J. ir A. J. 22.3 p. nurodyta, kad Å¡is sandoris sutuoktinių kreditorių interesų nepažeidžia, todėl ieÅ¡kovė (kaip kreditorė) turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę.

Atsakovų santuoka nėra nutraukta, o tai, kad atsakovai yra deklaravę savo gyvenamÄ jÄ vietÄ skirtingais adresais, sietina su tuo, kad jie neturi nuosavybės teise priklausančio bÅ«sto. Atsakovei buvo žinoma apie prievolę valstybei. IeÅ¡kovė neturi įrodymų, kad buvo bÅ«tina sudaryti Povedybinę sutartį, todėl tai leidžia teigti, jog sutuoktiniai sudarė sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo. Apie savo 18220,10 Eur dydžio įsiskolinimus žinojusi atsakovė apie tai galėjo informuoti sutuoktinį.

Galimai siekiant iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo A. J. turto dalies - darbo užmokesčio, ir buvo sudaryta Povedybinė sutartis, abu sutuoktiniai sutiko su turto padalijimu, o apie atsakovės prievolę valstybei notaro neinformavo. Atsakovei sutikus, kad iÅ¡ jos sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio dalies nebÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koma jos asmeninė skola, ne tik sumažėjo atsakovės mokumas, bet ieÅ¡kovės galimybė bent kiek atgauti skolÄ tapo realiai neįmanoma. 2016-10-21 buvo areÅ¡tuotas atsakovo darbo užmokestis.Atsakovė L.

J. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir paaiÅ¡kino, kad ji santuokÄ su atsakovu A. J. sudarė 2008-02-14 Å¡iam atliekant bausmę pataisos namuose, tačiau jie niekada kartu santuokinio gyvenimo negyveno. Atsakovas laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo nuo 2007-02-06 iki 2015-04-03, o po jo paleidimo į laisvę sutuoktiniai iki Å¡iol gyvena skirtingais adresais. Bandė nutraukti santuokÄ , tačiau kol kas tai padaryti nepavyko. Kodėl ji su sutuoktiniu Povedybinę sutartį sudarė tik 2016-11-14 paaiÅ¡kinti negali, Å¡iÄ sutartį sudaryti ir jos sÄ lygas pasiÅ«lė A.

J.. Sutinka, kad nei dalis iÅ¡ jos 18220,10 Eur skolos valstybei nėra iÅ¡ieÅ¡kota. Sutuoktinis nežinojo apie jos įsiskolinimÄ .Atsakovas A. J. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir paaiÅ¡kino, kad nuo 2007-02-06 iki 2015-04-03 jis atlikinėjo bausmę pataisos namuose ir 2008-02-14 sudarė santuokÄ su atsakove, tikslu, kad jam bÅ«tų pritaikytas lygtinis paleidimas. Su L. J. jis niekada kartu santuokinio gyvenimo negyveno ir apie jos įsiskolinimus už administracines nuobaudas nežinojo. 2016-08-11 įsidarbino UAB „Statyk pats“, kur turėjo gauti sutartÄ 427 Eur dydžio darbo užmokestį.

IÅ¡ Å¡ios bendrovės buhalterės sužinojo, kad darbdavys gauna antstolių raÅ¡tus ne tik dėl jo paties, bet ir sutuoktinės L. J. įsiskolinimų iÅ¡ieÅ¡kojimo, todėl buvo areÅ¡tuotas jo darbo užmokestis. Abu su sutuoktine nusprendė 2016-11-14 sudaryti Povedybinę sutartį. Kadangi iÅ¡ jo darbo užmokesčio buvo iÅ¡ieÅ¡komos sutuoktinės skolos, jis 2017-03-14 nutraukė darbo santykius su minėta bendrove.Tretieji asmenys antstolė Andžela TamaÅ¡auskienė, antstolė Asta PliuÅ¡kevičienė, Klaipėdos teritorinė muitinės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jiems tinkamai praneÅ¡ta apie civilinės bylos nagrinėjimÄ , praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta.IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.IÅ¡ ieÅ¡kovės atstovės, atsakovų paaiÅ¡kinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad antstolės Andželos TamaÅ¡auskienės kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0153/13/01243, Nr. 0153/16/00119 ir Nr. 0153/16/00932 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko sprendimus 2016-02-05 Nr. (23.31-08) 483-3575 dėl 6500,00 Eur ir 2016-05-31 Nr. (23.31-08) 483-63497 dėl 10200 Eur baudų už administracinius teisės pažeidimus bei 14,08 Eur delspinigių, be to, pagal Å ilutės rajono apylinkės teismo 2011-09-19 vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 1-215-351/2011 dėl 1506,02 Eur, iÅ¡ viso dėl 18220,10 Eur sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės (atsakovės) L.

J. į valstybės biudžetÄ . Be to, antstolių A. TamaÅ¡auskienės ir A. PliuÅ¡kevičienės kontorose atsakovės atžvilgiu vykdoma dar 16 vykdomųjų bylų dėl kitų įsiskolinimų bei turto konfiskavimų.Atsakovų L. J. ir A. J. santuoka įregistruota 2008-02-14 Vilniaus miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o Nr. 429) iki Å¡iol nenutraukta.Antstolė A. TamaÅ¡auskienė nustatė, kad skolininkė (atsakovė) L. J. nedirba, likvidaus turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , neturi, o jos bendra įsiskolinimų ir vykdymo iÅ¡laidų suma sudaro 21430,81 Eur.PaaiÅ¡kėjo, kad atsakovės L.

J. sutuoktinis atsakovas A. J. pagal 2016-08-11 pasiraÅ¡ytÄ neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 0183 pradėjo dirbti UAB „Statyk pats“, kuri įsipareigojo jam mokėti 427 Eur darbo užmokestį per mėnesį ir priedus pagal įsakymus. Antstolė A.TamaÅ¡auskienė 2016-10-21 Turto areÅ¡to aktu Nr. S-16-153-28771 areÅ¡tavo 50 proc. atsakovės L. J. sutuoktinio atsakovo A. J. gaunamo darbo užmokesčio darbovietėje UAB „Statyk pats“ ir pasiÅ«lė kreiptis į teismÄ dėl atsakovės turto dalies, esančios bendrai su sutuoktiniu, nustatymu.

Atsakovė L. J. 2016-11-09 pareiÅ¡kimu kreipėsi į Å ilutės rajono apylinkės teismÄ praÅ¡ydama nustatyti, kad jai bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu priklauso du žemės sklypai Inkaklių k. ir Žagatpurvių k., ŠvėkÅ¡nos sen., Å ilutės r., ir buitinė technika, o atsakovui - iÅ¡ UAB „Statyk pats“ gaunamas darbo užmokestis yra jo asmeninė nuosavybė (CPK 667 str.). Pagal šį atsakovės pareiÅ¡kimÄ užvesta civilinė byla Nr. e2YT-222-299/2017, kuri iki Å¡iol teisme neiÅ¡nagrinėta.Po to, kai antstolė 2016-10-21 areÅ¡tavo dalį atsakovo darbo užmokesčio, 2016-11-14 atsakovai L.

J. ir A. J. sudarė Vedybų (povedybinę) sutartį (notarinio registro Nr. Nr. 3871), kurios II dalies „Turto, įgyto santuokos metu, teisinis režimas“ 3 punkte susitarė, kad nuo Å¡ios sutarties sudarymo dienos santuokos metu kiekvieno sutuoktinio savo vardu įgytas ir/arba įregistruotas bÅ«simas turtas (įskaitant pinigines lėšas kredito įstaigų sÄ skaitose, pajamas iÅ¡ darbinės veiklos ar verslo, paÅ¡alpas, pensijas ir kt.) yra to sutuoktinio nuosavybė.Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė VMI ginčija atsakovų L.

J. ir A. J. 2016-11-14 sudarytos Povedybinės sutarties dalį ir teigia, kad pastarieji Å¡io sandorio sudaryti neprivalėjo, sandoris pažeidžia ieÅ¡kovės, kaip kreditorės, teises, o atsakovai apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana) (CK 6.66 str.). IeÅ¡kovė teigia, kad ginčijama Povedybinė sutartis buvo sudaryta abiem sutuoktiniams galimai žinant apie atsakovės didelę skolÄ valstybės biudžetui, kuri iÅ¡ieÅ¡koma priverstine tvarka. Sudarydami Povedybinę sutartį atsakovai siekė iÅ¡vengti įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės (atsakovės) sutuoktinio darbo užmokesčio, sumažino atsakovei priklausančiÄ turto dalį bendrame sutuoktinių turte bei pablogino ieÅ¡kovės galimybes iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ .

Atsakovai L. J. ir A. J. su ieÅ¡kovės reikalavimais nesutiko ir teigia, kad jie nuo pat 2008-02-14 santuokos sudarymo niekada kartu negyveno santuokinio gyvenimo, o atsakovas A. J. apie sutuoktinės atsakovės L. J. įsiskolinimus nežinojo. Pažymėtina, kad teismo posėdyje atsakovas A. J. pripažino, kad sudaryti ginčo Povedybinę sutartį jie nusprendė po to, kai antstoliai sutuoktinės įsiskolinimų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipė į jo darbo užmokestį, be to, dėl tos pačios priežasties jis 2017-03-14 nutraukė ir darbo sutartį.CK 6. 66 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti.

Tam, kad bÅ«tų galima pripažinti sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, bÅ«tina nustatyti visas actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu. Kaip matyti viena iÅ¡ tokių bÅ«tinų sÄ lygų yra ta, jog ginčo sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl Å¡ios actio Pauliana sÄ lygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylÄ pagal actio Pauliana, turi bÅ«ti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai: ar dėl sudaryto ginčijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebėjimÄ vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami kitais bÅ«dais, pasunkinant galimybę kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininkÄ .

Kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygÄ â€“ kitokį kreditoriaus teisių pažeidimÄ , kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo bÅ«ti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iÅ¡ esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iÅ¡ skolininko turto, nes, sudarius ginčijamÄ sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi.

Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažįstamas toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo. Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę.

Pažymėtina, kad tokiÄ susidariusiÄ situacijÄ privalo įrodyti kreditorius, praÅ¡antis taikyti actio Pauliana (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimÄ , priimtÄ civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, kai teismo nutartimi vykdymo procese nustatyta vieno iÅ¡ sutuoktinių, kaip skolininko, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Tokia sutartis nelaikytina  prieÅ¡taraujančia gerai moralei ar vieÅ¡ajai tvarkai, taigi nėra pagrindo konstatuoti niekinį tokios povedybinės sutarties pobÅ«dį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016). IÅ¡ to seka, kad įstatymas nedraudžia sudaryti povedybinių sutarčių, esant prasidėjusiam vykdymo procesui.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę atsakovei L.

J.. Atsakovai pasinaudojo įstatyme garantuota teise nustatyti santuokoje įgyto turto teisinį režimÄ Ä¯ ateitį. IÅ¡ ginčijamos Povedybinės sutarties turinio matyti, kad joje atsakovai susitarė, jog nuo Å¡ios sutarties sudarymo dienos santuokos metu kiekvieno sutuoktinio savo vardu įgytas ir/arba įregistruotas bÅ«simas turtas (įskaitant pinigines lėšas kredito įstaigų sÄ skaitose, pajamas iÅ¡ darbinės veiklos ar verslo, paÅ¡alpas, pensijas ir kt.) yra to sutuoktinio nuosavybė (3 p.).

Atsakovai, sudarydami Povedybinę sutartį, jokio turto neperleido, tik nustatė po santuokos sudarymo kiekvieno sutuoktinio įgyjamo turto teisinį režimÄ (CK 3.83 straipsnis), t. y. nukreipė povedybinės sutarties veikimÄ Ä¯ ateitį. Atsakovė L. J. tiek iki Povedybinės sutarties sudarymo, tiek po jos sudarymo likvidaus turto neturėjo, nes jos turimi 2 pakankamai nedidelės vertės žemės sklypai (0.4090 ha ploto, 191 Eur vertės Žagatpurvių k. bei 1.000 ha, 465 Eur vertės Inkaklių k. Å vėkÅ¡nos sen.

Å ilutės r.) areÅ¡tuoti dėl ankstesnių įsiskolinimų, o turimų kilnojamųjų buities daiktų vertė nenustatyta. Be to Å¡ių daiktų ( Å¡aldytuvo, televizoriaus, skalbimo maÅ¡inos ir pan.) vertė akivaizdžiai nepakankama padengti atsakovės įsiskolinimams. Atsakovas A. J., kaip paaiÅ¡kino teismui, dėl sutuoktinės įsiskolinimų iÅ¡ jo darbo užmokesčio, nuo 2017-03-14 nutraukė darbo sutartį ir jokių pajamų nebeturi. Byloje taip pat nepateikta duomenų apie kitÄ atsakovams nuosavybės teise priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡ kurio galėtų bÅ«ti tenkinami ieÅ¡kovės reikalavimai.

Taigi, aptartos aplinkybės patvirtina, kad pati skolininkė (atsakovė) L. J. neturi turto ir pajamų, iÅ¡ ko galėtų bÅ«ti vykdomi iÅ¡ieÅ¡kojimai. Todėl pripažintina, kad Povedybinės sutarties II dalies 3 punkte, kuriame susitarta, jog po sutarties sudarymo atsakovų vardu įgytas ir/arba įregistruotas bÅ«simas turtas, tarp jų ir pajamos iÅ¡ darbinės veiklos, pripažintinas to sutuoktinio nuosavybe, pažeidžia kreditoriaus Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės teises, nes antstoliai negalėjo nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į vienintelį atsakovei priklausiusį bendrosios jungtinės nuosavybės turtÄ â€“ atsakovės sutuoktinio darbo pajamų dalį.

Tai nustačius laikytina, kad atsakovės galimybės įvykdyti ieÅ¡kovei prievoles reikÅ¡mingai pasunkėjo.Pažymėtina, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys laikomos nesÄ Å¾iningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais (CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Å i įstatyme įtvirtinta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija gali bÅ«ti paneigta. Bylos duomenimis atsakovai nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos nepaneigė, todėl atsakovai nelaikytini sÄ Å¾iningais.

Be to, atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ patvirtina aplinkybė, jog ginčo sutartis buvo sudaryta po antstolės A. TamaÅ¡auskienės 2016-10-21 Turto areÅ¡to akto, kuriuo areÅ¡tuotas skolininkės sutuoktiniui priklausančio darbo užmokesčio dalis, suraÅ¡ymo. Pažymėtina ir tai, kad atsakovai 2016-11-14 Povedybinę sutartį sudarė netukus po to, kai atsakovė 2016-11-09 kreipėsi į teismÄ dėl jos turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu, t. y. pastarojo darbo užmokesčio dalyje, nustatymo (CPK 667 str.) ir civilinė byla Nr. e2YT-222-299/2017 Å¡iuo klausimu iki Å¡iol neiÅ¡nagrinėta.Ä®statymas nustato, kad areÅ¡tuoto turto teisinio režimo keitimas prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinis ir negaliojantis (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Atsakovų L. J. ir A. J. 2016-11-14 sudaryta Povedybinė sutartis pripažintina negaliojančia kaip prieÅ¡taraujanti imperatyviai įstatymo normai nuo sudarymo momento ta apimtimi, kuria atsakovo A. J. gaunamas darbo užmokestis pripažintas jo asmenine nuosavybe, nes Povedybinė sutartis sudaryta po jo darbo užmokesčio daliai taikyto areÅ¡to. Vykdymo procesas nenumato galimybės iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti į turtÄ , kuris nebuvo areÅ¡tuotas. Teismo nuomone, nukreipus iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ skolininko dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, toks turtas pirmiausia areÅ¡tuojamas.

Nukreipus iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ darbo užmokestį, areÅ¡tas taikomas ir tai darbo užmokesčio daliai, kuri priklausys ateityje. IÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ darbo užmokesčio procesinis ypatumas yra tas, kad turto areÅ¡tas nėra formalizuotas. Antstolio siunčiamas patvarkymas pervesti jam darbo užmokesčio dalį savo pasekmėmis prilyginamas turto areÅ¡tui, kadangi antstolio reikalavimai privalomi visiems asmenims (CPK 585 straipsnis). Skolininko turto areÅ¡tas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtÄ arba Å¡ios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnis).

Disponavimas areÅ¡tuotu turtu yra apribotas įstatymo. Todėl sandoris, kuriuo keičiamas areÅ¡tuoto turto teisinis režimas, prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Tokio sandorio Å¡alys neturi teisės sudaryti, o notaras negali patvirtinti. Toks sandoris teismo vertintinas kaip niekinis. Kaip rodo bylos duomenys, kad atsakovų Povedybinė sutartis buvo sudaryta 2016-11-14, t. y. po to, kai iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo nukreiptas į atsakovei priklausančiÄ sutuoktinio darbo užmokesčio dalį.

Pradėjus priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«rÄ ir iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ darbo užmokestį, areÅ¡tas taikomas ir tai darbo užmokesčio daliai, kuri priklausys ateityje. Todėl Povedybinė sutartis, tiek kiek ji liečia atsakovei priklausančiÄ atsakovės sutuoktinio darbo užmokesčio dalį, konstatuota niekine.Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, iÅ¡ jų viseto sprendžia, kad, nors po Povedybinės sutarties sudarymo atsakovų bendrosios jungtinės (asmeninės) nuosavybės teise valdomo turto statuso iki sutarties sudarymo nepakeitė, tačiau pažeidė kreditoriaus, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo teises, nes antstoliai nebegalėjo nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į atsakovės sutuoktinio darbo pajamų dalį, todėl atsakovės galimybės vykdyti savo prievoles ieÅ¡kovei reikÅ¡mingai pasunkėjo bei gali pasunkėti ateityje.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė įrodė, jog ji turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į skolininkę (atsakovę), ginčijama Povedybinė sutartis pažeidžia ieÅ¡kovės teises, nėra suėjęs vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, atsakovė ginčijamo sandorio neprivalėjo sudaryti, ji buvo nesÄ Å¾ininga, nes akivaizdžiai žinojo (turėjo žinoti), kad sudaroma Povedybinė sutartis pažeis ieÅ¡kovės teises, ieÅ¡kovės reikalavimas jau buvo nukreiptas į skolininkės sutuoktinio darbo užmokestį, atsakovas, sudaręs su sutuoktine ginčijamÄ sandorį, taip pat buvo nesÄ Å¾iningas (CK 6.66 str.).

Be to, Povedybinė sutarties dalis, kuria buvo pakeistas areštuoto turto, t. y. skolininkės sutuoktinio darbo užmokesčio dalies, teisinis režimas, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl pripažintina niekine ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.). Esant aptartiems motyvams, siekiant apginti ieškovės teises ir teisėtus interesus, pripažintina niekine ir negaliojančia tarp atsakovų 2016-11-14 sudaryta Povedybinė sutartis nuo jos sudarymo momento ta apimtimi, kuria nuo šios sutarties sudarymo dienos santuokos metu atsakovo A.

J. pajamos iš darbinės veiklos ar verslo, pašalpos, pensijos ir kitos pajamos pripažintos jo asmenine nuosavybe, t.y. sutarties II dalies 3 punktas.Atsižvelgiant į tai, kad 2016-11-14 Povedybinės sutarties II dalies 3 punkte numatytas atsakovų susitarimas pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu, todėl 2016-10-21 turto areštu Nr. S-16-153-28771 areštuotas atsakovės sutuoktinio A. J. iš UAB „Statyk pats“ darbo užmokestis skirtinas atsakovės L. J. ieškovės turimam įsiskolinimui padengti.

CK 6.145 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ , kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidÄ , arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtÄ , pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, kad atsakovas A. J. pagal minėtÄ Povedybinę sutartį, kurios 3 punkte numatyta sÄ lyga pripažinta negaliojančia gavo neteisėtai ar per klaidÄ kokį turtÄ , todėl esant tokioms aplinkybėms ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl restitucijos taikymo atmestinas.   IÅ¡ esmės ieÅ¡kinys patenkintas, todėl iÅ¡ atsakovų L.

J. ir A. J. priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, t.y. po 20,50 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ . (CPK 96 str. 1d.) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 279 str. teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento atsakovų L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytos 2016-11-14 Vedybų (povedybinės) sutarties (notarinio registro Nr. Nr. 3871) II dalies „Turto, įgyto santuokos metu, teisinis režimas“ 3 punktÄ kuriame teigiama nuo Å¡ios sutarties sudarymo dienos santuokos metu kiekvieno sutuoktinio savo vardu įgytas /arba įregistruotas bÅ«simas turtas ( įskaitant pinigines lėšas kredito įstaigų sÄ skaitose , pajamas iÅ¡ darbinės veiklos ar verslo , paÅ¡alpas, pensijas ir kt.) yra to sutuoktinio asmeninė nuosavybė.Priteisti iÅ¡ atsakovės L.

J. 20,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo A. J. 20,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ . LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant Å ilutės rajono apylinkės teismui. Teisėja                                                                                                                          Dalia Zimantienė