Legislator Case Law & Legislation
b83104f8-0529-4cb4-af0f-f3d3d7c3cdc5 AI generated

b83104f8-0529-4cb4-af0f-f3d3d7c3cdc5 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number b83104f8-0529-4cb4-af0f-f3d3d7c3cdc5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. ATP-800-628/2013Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01721-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.; 62.; 45.4.3. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS       2013 m. liepos 29 d.      Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal A. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarimo, kuriuo A.

Legislator headnote

AI generated

b83104f8-0529-4cb4-af0f-f3d3d7c3cdc5 · Vilniaus apygardos teismas: Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad A. M. padarė jam inkriminuojamÄ administracinį teisės pažeidimÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. ATP-800-628/2013Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01721-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.; 62.; 45.4.3. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS       2013 m. liepos 29 d.      Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal A. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarimo, kuriuo A.

M. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., ir nubaustas 2000 (dviejų tÅ«kstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams;n u s t a t ė :Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu A. M. pripažintas kaltu už tai, kad jis 2013-02-04, 05.05 val., Vilniuje, Konstitucijos pr. 16, vairavo automobilį Audi V8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įtariama neblaivus ir policijos pareigÅ«no reikalavimu nesileido patikrinamas ar nėra neblaivus.

Tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.Apeliaciniu skundu A. M. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti.Apeliaciniame skunde nurodo, kad automobilio nevairavo. Jo parodymai buvo nuoseklÅ«s, nesikeitė ne tik bylos nagrinėjimo teisme metu, bet ir paties įvykio užfiksavimo metu. 2013-02-04 pareigÅ«nams taip pat nurodė, kad jis nevairavo automobilio, todėl ir atsisakė tikrintis blaivumÄ .

Pažymi, kad, kai policijos pareigūnai privažiavo prie jo (A. M.) automobilio, jis stovėjo išlipęs ir rūkė. Pareigūnų paklaustas, kas yra automobilio savininkas, o jam (A. M.) atsakius, kad jis yra automobilio savininkas, policijos pareigūnams to pakako ir jie tiesiog pradėjo forminti įvykį, kaltindami jį vairavus automobilį neblaiviame stovyje. Pareigūnai net nebandė aiškintis aplinkybių, neklausė jo paaiškinimų, jiem pakako to, jog jis yra automobilio savininkas ir, kad jis tuo metu buvo neblaivus.

Apeliantas pabrėžia, kad bylos nagrinėjimo metu jis neneigė, kad įvykio metu buvo neblaivus.Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo jo nuosekliais parodymais, kuriuos iÅ¡ esmės patvirtino ir byloje apklausti liudytojai – R. B.. Å is liudytojas patvirtino, kad jis (A. M.) nevairavo automobilio, kad nuo pat vakaro pradžios automobilį vairavo jis, t. y. liudytojas, ir V. S..Apeliaciame skunde apeliantas atkreipia dėmėsi į tai, kad byloje nėra jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, iÅ¡skyrus policijos pareigÅ«nų teiginius bei jų suraÅ¡ytus atitinkamus tarnybinius praneÅ¡imus, kurie prieÅ¡tarauja jo bei liudytojų parodymams.Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nebuvo gauta.Apeliacinis skundas netenkinamas.Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu, A.

M. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., už tai, kad atsisakė tikrintis blaivumÄ . Tačiau apeliaciniu skundu nesutinkama su tokiu apelianto veiksmų kvalifikavimu, teigiant, kad pastarasis automobilio nevairavo, o pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu netinkamai vertino byloje pateiktų įrodymų visumÄ .Kaip įtvirtinta Lietuvos Respublikos ATPK 257 str., administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad A. M. padarė jam inkriminuojamÄ administracinį teisės pažeidimÄ .

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, iÅ¡analizavo ir įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo dviejų tÅ«kstančių iki trijų tÅ«kstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo deÅ¡imties iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

IÅ¡ Å¡ios teisės nuostatos seka, kad, asmuo už Å¡iame straipsnyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymÄ gali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn keliais atvejais: jei automobilį vairavo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus arba vidutinis girtumo laipsnis, arba vairuotojas vengė neblaivumo patikrinimo, arba alkoholį vartojo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.Kaip matyti iÅ¡ administracinio teisės pažeidimo protokolo, suraÅ¡yto A. M. (b. l. 2), jis 2013 m. vasario 4 d. apie 05.05 val., Vilniuje, Konstitucijos pr. 16, vairavo automobilį įtariama neblaivus ir policijos pareigÅ«nui pareikalavus, nesileido, kad jam bÅ«tų patikrintas blaivumas.

Taigi administracinio teisės pažeidimo protokolas A. M. buvo suraÅ¡ytas kaip automobilio vairuotojui, už neblaivumo patikrinimo vengimÄ . Todėl nagrinėjamu atveju, svarbu nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengė tikrintis blaivumÄ ir, ar pastarasis tikrai vairavo automobilį.Nors tiek apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde A. M. pripažįsta, jog atsisakė tikrintis blaivumÄ , tačiau nurodo, kad tai padarė tik dėl to, kad automobilio nagrinėjamo įvykio metu jis nevairavo, automobilį vairavo jo draugas R.

B., tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus vertina kritiškai.Kaip matyti iš byloje pateikto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės policijos pareigūnės N. S. tarnybinio paaiškinimo (b. l. 9), patruliuodama kartu su vyr. patruliu G. A. bei patrule D. D., apie 05.05 val. Upės g., netoli Konstitucijos pr. 16 adresu esančio prekybos centro “CUP”, pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį. Kai automobilis įvažiavo į prekybos centro „CUP“ aikštelę, policijos pareigūnai nusprendė jį patikrinti.

Atomobilis Audi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojo aikštelėje. Patrulis G. A. priėjo prie automobilio vairuotojo ir paprašė pateikti dokumentus. Vyras, sėdėjęs automobilio vairuotojo vietoje, išlipo iš automobilio ir pateikė dokumentus. Vėliau paaiškėjo, jog tai buvo A. M.. Nuo pastarojo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Į klausimus, ar A. M. vairavo automobilį, jis atsakė, kad nevairavo. Kartu su pastaruoju, automobilyje buvo dar du vyrai, kurie prisistatė kaip D.

D. ir V. S.. Jie abu paaiÅ¡kino, kad į A. M. automobilį įsėdo Turgaus g. prie naktinės parduotuvės ir kartu nusprendė pasivažinėti. Ä®tarus, kad vairuotojas vairavo neblaivus, į įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviestas V-1716 ekipažas girtumui nustatyti. Vairuotojas atsisakė bÅ«ti patikrintas, aiÅ¡kino, kad automobilio jis nevairavo, o tiesiog ėjo pro Å¡alį. Ä® įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviestas ekipažas V-1851 administracinio teisės pažeidimo protokolui suraÅ¡yti. Jiems vairuotojas taip pat atsisakė tikrintis blaivumÄ .

A. M. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Kadangi vairuotojas paaiÅ¡kino, kad yra blaivus ir ruoÅ¡iasi toliau vairuoti automobilį, bet akivaizdžiai matėsi, kad yra neblaivus, automobilis Audi buvo priverstinai nuvežtas į saugomÄ aikÅ¡telę. Nagrinėjamo įvykio forminimo metu, A. M. bÅ«damas policijos pareigÅ«nų tarnybiniame automobilyje, keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais, nervavosi, bandė iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio. AnalogiÅ¡kas nagrinėjamo įvykio aplinkybes savo tarnybiniuose praneÅ¡imuose paaiÅ¡kino ir policijos pareigÅ«nai G.

A., D. D., A. A. bei A. Å . (b. l. 6 – 10), tokias pačias nagrinėjamo įvykio aplinkybes, patvirtinančias, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo automobilį ir atsisakė tikrintis blaivumÄ , policijos pareigÅ«nai nurodė ir apklausiami pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas Å¡ių liudytojų parodymus, neturi pagrindo abejoti jų patikimumu. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad policijos pareigÅ«nai prie apelianto automobilio privažiavo, kai pastarasis iÅ¡lipęs iÅ¡ jo rÅ«kė, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks A.

M. argumentas vertinamas kritiškai. Tiek pirminiuose paaiškinimuose, tiek apklausiami pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, policijos pareigūnai aiškiai nurodė, jog sustabdžius automobilį Audi, automobilio vairuotojo vietoje sėdėjo būtent A. M., kurio ir buvo paprašyta pateikti dokumentus. Pareigūnų parodymai buvo nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitems bei patvirtini byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas šių asmenų parodymus, jų suinteresuotumo bylos baigtimi nenustatė.

Tokios aplinkybės neįžvelgia ir apeliacinės instancijos teismas, byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad pastarieji siekia nepagrįstai apkalbėti apeliantÄ .A. M. tiek apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad automobilį nagrinėjamo įvykio metu vairavo ne jis, o R. B., kuris, pirmosios isntancijos teismo posėdžio metu patvirtino Å¡iÄ aplinkybę. R. B., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, paaiÅ¡kino, kad A.

M. yra jo pusbrolis. Nagrinėjamo įvykio naktį bÅ«tent jis (R. B.) vairavo automobilį. Pradžioje jie buvo „Alaus namuose“, vėliau Å¡iaip mieste važinėjosi. A. M. ieÅ¡kojo naktinės parduotuvės, nes tÄ naktį vartojo alkoholį. Nuvažiavo į Kalvarijų parduotuvę. Ten praleido daugiau nei valandÄ . Tada su jais (t.y. R. B. ir A. M.) buvo dar du žmonės. Tuos žmones jie sutiko naktinėje parduotuvėje. Tada važiavo link namų, tačiau pastarieji namo važiuoti atsisakė, jie norėjo, kad R.

B. dar su jais pabÅ«tų. Tada jis sustojo prie Centrinės universalinės parduotuvės, ir R. B. nusprendė juos palikti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad jo pusbrolis automobilio nevairavo.Abejonių Å¡io liudytojo parodymais kelia jo galimas suinteresuotumas bylos baigtimi – jis paaiÅ¡kino, kad yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pusbrolis. Å io liudytojo parodymai visiÅ¡kai prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Byloje nustatyta, kad tuo metu, kai policijos pareigÅ«nai priėjo prie A. M. ir paprašė jo pateikti dokumentus bei pasitikrinti blaivumÄ , R.

B. su pastaruoju jau nebuvo. Liudytojai D. D. ir V. S. negalėjo nurodyti asmens, vairavusio automobilio.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad aplinkybė, jog bÅ«tent A. M. vairavo automobilį Audi V8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo visiÅ¡kai įrodyta. A. M. inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., nustatymui svarbus ne tik automobilio vairavimo faktas, bet ir aplinkybė, kad automobilio vairuotojas atsisakė tikrintis blaivumÄ .

Kelių eismo taisyklių 18 punkte įtvirtinta, kad policijos pareigÅ«no reikalavimu vairuotojas privalo Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų.IÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, kad pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigė atsisakęs tikrintis blaivumÄ , tačiau, aiÅ¡kina, kad tai padaryti atsaisakė, nes automobilio nevairavo. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. dispozicijÄ , sprendžia, kad atsisakymo priežastys nėra esminė aplinkybė sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal minėtÄ straipsnį klausimÄ , todėl konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, A.

M. blaivumo tikrinimo vengimas byloje įrodytas, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. Keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimÄ apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.  Nutartis neskundžiama. Teisėja                        Sigita Bieliauskienė