b830f481-3913-4504-b556-e8f67f48e3ca · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-5212-142/2016                           Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05963-2015-4                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo,n u s t a t ė :A. S. (toliau – pareiÅ¡kėjas) 2015 m. gruodžio 16 d. (pagal spaudÄ ant voko) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti 1 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų laikymo sÄ lygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – LAVL) (b. l. 1–5). PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad nuo 2012 m. lapkričio 15 d. iki 2015 m. gruodžio 9 d. jis periodiÅ¡kai gydėsi LAVL.

Nurodo, kad visose patalpose, kuriose jis buvo laikomas, trÅ«ko jam priklausančio gyvenamojo ploto. SÄ lygas LAVL pareiÅ¡kėjas prilygina kankinimui, orumo pažeidimui. Ä® teismo posėdį pareiÅ¡kėjas neatvyko, apie posėdžio datÄ ir laikÄ pareiÅ¡kėjas informuotas tinkamai.Laisvės atėmimo vietų ligoninė, atstovaudama Lietuvos valstybę, atsiliepime su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 15–17). Nurodo, kad LAVL neveda statistikos, kiek konkrečioje kameroje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų, todėl negali pateikti teismui informacijos, koks ligonių skaičius kartu su pareiÅ¡kėju nurodytu ginčo laikotarpiu buvo minėtoje palatoje.

Pažymi, kad laikotarpiu, kai pareiÅ¡kėjas buvo gydomas LAVL Chirurgijos skyriaus 4, 2, 1 ir 3 palatose, jam buvo sudaryta galimybė nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro, laisvu nuo medicininių procedÅ«rų laiku, bÅ«ti gryname ore ir laisvai judėti Chirurgijos skyriaus lokaliniame sektoriuje. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ yra nepagrįstas įrodymais. Ä® teismo posėdį LAVL atstovas neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pareiÅ¡kėjo reikalavimo iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti 1 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ pagrįstumas.Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat ne kartÄ pažymėta, kad nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011).

Taigi, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos, t. y. LAVL, neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp LAVL neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Sprendžiant dėl LAVL (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja LAVL veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė pareiÅ¡kėjo, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos bus nustatytos) atsirado bÅ«tent dėl tų LAVL neteisėtų veiksmų.

Iš gydymo stacionare istorijų matyti, kad pareiškėjas periodiškai buvo gydomas LAVL laikotarpiu nuo 2013 sausio 18 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d. (toliau – ginčo laikotarpis). Pareiškėjas nuo 2013 m. sausio 18 d. iki 2013 m. vasario 8 d. (20 lovadienių), nuo 2013 m. kovo 13 d. iki 2013 m. kovo 20 d.(7 lovadienius) gydėsi LAVL Chirurgijos skyriaus 4 palatoje, kurios plotas yra 34,06 kv. m, joje yra 8 lovos (b. l. 15, 18–19, 30). Laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 5 d. iki 2013 m. liepos 12 d. (7 lovadienius) pareiškėjas buvo gydomas LAVL Chirurgijos skyriaus 2 palatoje, kurios plotas yra 24,92 kv. m, joje yra 7 lovos (b. l. 15, 20).

Nuo 2014 m. sausio 22 d. iki 2014 m. sausio 24 d. (2 lovadienius) pareiškėjas buvo gydomas LAVL Chirurgijos skyriaus 30 kamerų tipo palatoje, kurios plotas yra 15,45 kv. m, joje yra 8 lovos (b. l. 15, 21, 27). Nuo 2014 m. liepos 30 d. iki 2014 m. rugpjūčio 19 d. (20 lovadienių) pareiškėjas buvo gydomas LAVL Chirurgijos skyriaus 29 kamerų tipo palatoje, kurios plotas taip pat yra 15,45 kv. m, joje – 8 lovos (b. l. 15, 22, 27). Laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. liepos 15 d. (14 lovadienių) pareiškėjas buvo gydomas Chirurgijos skyriaus 1 palatoje, kurios plotas yra 32,60 kv. m, joje yra 8 lovos (b. l. 15).

PareiÅ¡kėjas nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d. (7 lovadienius) buvo gydomas Chirurgijos skyriaus 3 palatoje, kurios plotas yra 28,49 kv. m, joje yra 6 lovos (b. l. 15, 24). Taigi, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu LAVL buvo gydomas iÅ¡ viso 77 paras.Pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1R-231, 1 punktÄ LAVL paskirtis – pirminio ir antrinio lygio ambulatorinių ir antrinio lygio stacionarinių sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir areÅ¡to bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, areÅ¡to ir laisvės atėmimo bausmių vykdymÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 62 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra Å¡ių rÅ«Å¡ių: pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai ir atviros kolonijos. Å io straipsnio 1 dalyje numatytoms pataisos įstaigų rÅ«Å¡ims prilyginamos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos: gydymo-pataisos namai ir LAVL (BVK 62 straipsnio 2 dalis). Taigi, LAVL pagal savo režimÄ yra priskirtina laisvės atėmimo bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms, todėl Å¡ioms įstaigoms keliami teisės aktų reikalavimai mutatis mutandis yra taikytini ir LAVL.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – higienos norma 76:2010) 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Minimalaus gyvenamosios patalpos ploto užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ .

Vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 111.4 punktas numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus LAVL palatose (kamerose) gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. LAVL teismui negalėjo nurodyti, kiek asmenų palatoje buvo laikoma kartu su pareiškėju.

Atsižvelgiant į palatose buvusių gulimų vietų skaičių, darytina iÅ¡vada, kad 4, 30, 29 ir 1 palatose daugiausia galėjo bÅ«ti gydomi 8 asmenys, 2 palatoje – 7, o 3 palatoje – 6. Atsižvelgiant į minėtų palatų plotÄ , konstatuotina, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas nei vienoje palatoje nesiekė 5,1 kv. m. Taigi, LAVL visu pareiÅ¡kėjo buvimo LAVL laikotarpiu (77 paras) neužtikrino jam minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto ir pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkto reikalavimus.

LAVL atsiliepime nurodė, kad negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistųjų asmenų skaičiui. Pagal LVAT formuojamÄ nuosekliÄ praktikÄ , ta aplinkybė, kad įstaigos administracija neturėjo galimybių užtikrinti asmeniui minimalaus gyvenamojo ploto, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui (LVAT administracinės bylos Nr. A438-121/2009, Nr. A756-122/2010, Nr. A502-913/2011, Nr. A143-2844/2012, Nr. A444-343/2013, Nr. A492-496/2013 ir kt.).

Konstatuotina, kad LAVL neveikė CK 6.271 straipsnio prasme taip, kaip pagal teisės aktus Å¡i institucija privalėjo veikti.Remiantis tuo, kad nagrinėjamu atveju byloje buvo konstatuoti LAVL neteisėti veiksmai (neveikimas) teismui kyla pagrindas svarstyti kitų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų buvimo klausimÄ .Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl netinkamų laikymo sÄ lygų jautė orumo pažeminimÄ , sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus. Vienam asmeniui tenkantis plotas pareiÅ¡kėjo buvimo LAVL laikotarpiu neatitiko Taisyklių 111.4 punkte nustatyto reikalavimo (t. y. 5,1 kv. m). Palatos plotas, be kita ko, buvo užstatytas lovomis ir kitais baldais, taigi iÅ¡ tiesų pareiÅ¡kėjui tekęs gyvenamasis plotas jo buvimo LAVL metu buvo itin mažas. Bylos duomenimis nenustatyta, kad buvimas LAVL pareiÅ¡kėjui sukėlė kokius nors sveikatos sutrikimus, tačiau atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo mastÄ ir trukmę, konstatuotina, jog LAVL pažeidimai sudarė prielaidas pareiÅ¡kėjui patirti pakankamai intensyvius neigiamus iÅ¡gyvenimus.

Palatų perpildymas neabejotinai trukdė pareiÅ¡kėjui naudotis minimaliu privatumu, o tai savaime buvo traumuojanti patirtis, sukėlusi pareiÅ¡kėjui rimtÄ diskomfortÄ . Pažymėtina ir tai, kad LAVL yra gydymo įstaiga, kurioje ypač svarbu užtikrinti tinkamas, saugias ir orumo nežeminančias sÄ lygas. Atsižvelgęs į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti LAVL veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.

PareiÅ¡kėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio aspektu, pažymėtina, kad nors pareiÅ¡kėjo skundų LAVL ginčo laikotarpiu nebuvo užregistruota, tačiau su skundu dėl savo pažeistų teisių gynimo į teismÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi netrukus po to, kai iÅ¡vyko iÅ¡ LAVL. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 616,00 Eur, skaičiuojant 8,00 Eur už vienÄ parÄ (77 para x 8,00 Eur), kai pareiÅ¡kėjas LAVL buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 1 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ dėl netinkamų gydymo sÄ lygų tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, neturtinei žalai atlyginti 616,00 Eur. Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais ir 132 straipsnio 1 dalimi,n u s p r e n d ž i a :A.

S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui A. S. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 616,00 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus Å¡eÅ¡iolika eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                    Halina Zaikauskaitė