2021-09-29 Nr. AB-19757-3-61-3-02246-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-566-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02246-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akmenės vėjo energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akmenės vėjo energija“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Akmenės vėjo energija“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2021 m. birželio 4 d. patikrinimo aktą Nr. REG181233 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka).

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 22 straipsnio 1 dalimi, taip pat atsižvelgdamas į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad skundą galima pateikti dėl visų viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų, kurie sukelia asmenims teisines pasekmes, t. y. daro įtaką jų teisėms ir teisėtiems interesams, o administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami rekomendacinio, informacinio, konstatuojamojo pobūdžio viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai. Teismas akcentavo, jog skundas teismui negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, nes tokie aktai dažniausiai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia bei negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas skundžia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2021 m. birželio 4 d. patikrinimo aktą Nr. REG181233 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo pritarta Akmenės rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano tvirtinimui. Cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nurodė, kad planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos patikrinimo aktas yra vientiso bendrojo teritorijų planavimo dokumento rengimo sudėtinė dalis, ir dėl jo atskiras savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas negali būti reiškiamas. Taigi, remdamasis nurodytais argumentais ir aktualia teismų praktika, teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, nustatęs, kad skundžiamas Inspekcijos Patikrinimo aktas savivaldybės Bendrojo plano koregavimo procese yra tarpinis procedūrinis dokumentas, kuris nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir įstatymų nustatyta tvarka negali būti skundžiamas.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartį ir išspręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamojoje nutartyje nurodė, jog Inspekcijos Patikrinimo aktas yra tarpinis procesinis dokumentas, kuris nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir negali būti administraciniame teisme ginčo dalyku. Pareiškėjo teigimu, priešingai negu nurodoma pirmosios instancijos teismo skundžiamojoje nutartyje, Patikrinimo aktas yra galutinis Inspekcijos dokumentas, kuris sukelia pareiškėjui neigiamas pasekmes, nes į Bendrąjį planą nebus ir negalės būti įtraukta visa pasiūlyme nurodoma teritorija, galbūt bus apsunkintos galimybės ginčyti savivaldybės tarybos sprendimą dėl Bendrojo plano tvirtinimo.

Pareiškėjo nuomone, teismas abstrakčiai skundžiamojoje nutartyje nurodo, jog Patikrinimo aktas yra tarpinis dokumentas, nepateikdamas jokių konkrečių pavyzdžių bei nenurodydamas, koks dokumentas šiuo atveju galėtų būti galutinis. Atitinkamai, teismas teigdamas, jog Patikrinimo aktas yra tarpinis procesinis dokumentas turėtų pateikti ir nurodyti, koks konkretus dokumentas nagrinėjamu atveju yra galutinis ir kokia tokio galutinio dokumento apskundimo tvarka.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas, vertindamas ginčo situaciją, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri nagrinėjamu atveju nėra aktuali, todėl padarė klaidingą išvadą, ir, atitinkamai, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjo tvirtinimu, teismui atsisakius priimti nagrinėti Patikrinimo akto teisėtumą, o savivaldybei patvirtinus Bendrąjį planą, pareiškėjo galimybės ginčyti Savivaldybės tarybos sprendimą tvirtinti Bendrąjį planą gali būti iš esmės ribojamos, kadangi Patikrinimo aktas, neįvertinus jo ydingumo, būtų laikytinas teisėtu ir pagrįstu teisiniu pagrindu tvirtinti Bendrąjį planą. Todėl pareiškėjo vertinimu, teismo skundžiama nutartis iš esmės užkerta kelią pareiškėjui ginti savo pažeistas teises bei teisėtus interesus Bendrojo plano priėmimo procedūroje, o taip pat paneigia pareiškėjo teisę kreiptis į teismą.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad tiek įstatymų leidėjas, tiek Inspekcija, įstatyme ir Patikrinimo akte numatydami galimybę apskųsti Patikrinimo aktą, akivaizdžiai patvirtina, jog Patikrinimo aktas yra galutinis dokumentas, kurį Inspekcija priima atlikdama teritorijų planavimo proceso valstybinę priežiūrą, ir kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas. Atsižvelgiant į tai, teismas, motyvuodamas skundžiamą nutartį atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo skundą vien tuo, kad Patikrinimo aktas yra tarpinis procesinis dokumentas, kuris nesukelia teisinių pasekmių ir negali būti skundžiamas, pats prieštaravo imperatyviai įstatymo nuostatai, todėl skundžiama nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl turėtų būti naikintina.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, nustatęs, kad skundžiamas administracinis aktas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių ir įstatymų nustatyta tvarka yra neskundžiamas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad kaip tik Inspekcijos Patikrinimo aktas yra galutinis procesinis dokumentas, kuris sukelia pareiškėjui neigiamas teisines pasekmes ir gali būti skundžiamas administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, jog teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-662/2021).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundžia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. birželio 4 d. patikrinimo aktą Nr. REG181233, kuriuo buvo pritarta Akmenės rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) tvirtinimui. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Patikrinimo akto panaikinimo atsisakė priimti nagrinėti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, nustatęs, kad Patikrinimo aktas yra tarpinis procesinis dokumentas, kuris nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, tuo tarpu pareiškėjas laikosi priešingos pozicijos.

Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad išvadą, jog Patikrinimo aktas yra tarpinis procedūrinis administracinis aktas, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, teismas padarė remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios kategorijos bylose. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamam ginčui aktualiausioje ir naujausioje išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 13 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-669-502/2021 yra išaiškinta, kad teismų praktika suformuota aiškinant iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos nuostatas dėl tarpinio procedūrinio administracinio sprendimo, kaip nesukeliančio savarankiškų teisinių pasekmių ir todėl negalinčio būti savarankišku administracinės bylos dalyku, tampa nebeaktualia tuo atveju, jeigu baigiamasis teritorijų planavimo proceso dokumentas yra norminis administracinis aktas, kuriam ABTĮ nustatyta speciali apskundimo tvarka.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 9 punkte numatyta, kad norminis administracinis aktas – viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Kaip jau paminėta, Inspekcija priėmė Patikrinimo aktą, kuriuo pritarė Bendrojo plano tvirtinimui. Bendrasis planas – tai kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos ir reikalavimai bei apsaugos principai. Bendrieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, jeigu detalieji planai neparengti. Taigi bendrasis teritorijos planas nustato teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos principus, tam tikras elgesio taisykles, į kurias turi atsižvelgti ir kuriais turi vadovautis visi planuojamoje teritorijoje esantys nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ar naudotojai (individualiais požymiais neapibūdinti subjektai).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinius ginčus dėl teritorijų planavimo ne kartą yra pasisakęs, kad bendrasis teritorijos planas atitinka norminio teisės akto požymius, todėl laikytinas norminiu administraciniu teisės aktu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8-115/2005; 2007 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje AS17-301/2007; 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje AS5-324/2007). Taigi iš aptartos teismų praktikos, akivaizdu, kad Patikrinimo aktu pritarus Bendrojo plano (norminio administracinio akto) tvirtinimui, šis aktas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes ir dėl jo panaikinimo gali būti reiškiamas savarankiškas reikalavimas teisme.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 154 straipsnio 4 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akmenės vėjo energija“ atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Arūnas Sutkevičius