Legislator Case Law & Legislation
b82f98ef-160d-428b-b392-804ce073bb1e AI generated

b82f98ef-160d-428b-b392-804ce073bb1e · Kauno apygardos teismas

Case Number b82f98ef-160d-428b-b392-804ce073bb1e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

             Baudžiamoji byla Nr. 1A-14-348/2018             Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00291-2015-6             Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1             (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 1 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Nomedai Vilimavičienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei,nukentėjusiajai S. Č. ir jos atstovui advokatui Rimantui Bučmai,išteisintajam A.

Legislator headnote

AI generated

b82f98ef-160d-428b-b392-804ce073bb1e · Kauno apygardos teismas: IÅ¡teisintasis A. R. ir jo gynėjas advokatas Romas Aikevičius prašė nukentėjusiosios S. Č. atstovo advokato Rimanto Bučmos apeliacinį skundÄ atmesti.Nukentėjusiosios S. Č. atstovo advokato R. Bučmos apeliacinis skundas atmetamas. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiosios S. Č. atstovo pateikto apeliacinio skundo turinio, jame nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu dėl A. R. iÅ¡teisinimo pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, iÅ¡ esmės ginčijamas įrodymų vertinimas, padarytų iÅ¡vadų atitiktis faktinėms aplinkybėms.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

             Baudžiamoji byla Nr. 1A-14-348/2018             Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00291-2015-6             Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1             (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 1 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Nomedai Vilimavičienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei,nukentėjusiajai S. Č. ir jos atstovui advokatui Rimantui Bučmai,išteisintajam A.

R., jo gynėjui advokatui Romui Aikevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios S. Č. atstovo advokato Rimanto Bučmos apeliacinį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys dėl 4540,11 Eur turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiosios S. Č. civilinis ieÅ¡kinys dėl 233,59 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtais.

Nukentėjusiosios S. Č. ir jos atstovo advokato Rimanto Bučmos praÅ¡ymas atlyginti nukentėjusiosios S. Č. patirtas 1000 Eur iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, atmestas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : A. R. pagal BK 137 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas kaltinant tuo, kad 2013 m. birželio 15 d., apie 18.00 val., bÅ«damas S/B „(duomenys neskelbtini)“, sodo sklype Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame V. J., staiga suėmęs sÅ«pynes, kuriose nesilaikydama sėdėjo S. Č., prieÅ¡ jos valiÄ , S. Č. praÅ¡ant nesupti, jis sÅ«pynes iÅ¡kėlė į viršų ir stipriai pastÅ«mė į priekį, dėl ko S. Č. iÅ¡ sÅ«pynių iÅ¡krito ir kojomis atsitrenkusi į žemę susižalojo, t. y. dėl nurodytų neatsargių veiksmų S. Č. padarė deÅ¡inio blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio distalinių metafizinių (kÅ«nų) įstrižinius skeveldrinius lūžimus su poslinkiais, tai yra, padarė deÅ¡inio blauzdikaulio kÅ«no atvirÄ lūžimÄ , kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Jonavos rajono apylinkės teismas, 2016 m. birželio 2 d. priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad A. R. veikoje nėra BK 137 straipsnio 1 dalyje, numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymio – kaltės. Kaltės A. R. veikoje nebuvimas parodo, jog A. R. veiksmai nebuvo neatsargÅ«s. Jo veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 137 straipsnio 1 dalyje, subjektyviosios pusės – neatsargumo. Situacija, kuomet asmuo, dėl kurio veikos buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, nenumatė ir pagal įvykio aplinkybes neturėjo arba negalėjo numatyti tokių padarinių, traktuojama kaip kazusas, tai yra, sunkios žalos sveikatai padarymas be kaltės.2016 m. rugsėjo 21 d.

Kauno apygardos teismo nuosprendžiu panaikintas Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo A. R. pripažintas kaltu pagal BK 137 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 30 parų administracinio areÅ¡to bausme. Taip pat Å¡iuo nuosprendžiu iÅ¡ A. R. priteista: 233,59 Eur turtinės žalos atlyginimui, 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui bei 1 300 Eur proceso iÅ¡laidų nukentėjusiosios S. Č. naudai, ir 4540,11 Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiosios gydymÄ .2017 m. kovo 7 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendis panaikintas ir perduota byla iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka.Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios S. Č. atstovas advokatas Rimantas Bučma praÅ¡o Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 137 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 40 parų areÅ¡to bausmę.

S. Č. civilinius ieÅ¡kinius tenkinti pilnai ir jai iÅ¡ A. R. priteisti 233,59 Eur turtinei ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, bei 1 300 Eur iÅ¡laidų patirtų advokato paslaugoms apmokėti.Skunde nurodo, kad nors pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje A. R. veiksmus įvertino kaip kazusÄ , nes sunkų sveikatos sutrikdymÄ S. Č. padarė be kaltės, tačiau tokia iÅ¡vada neatitinka faktinių aplinkybių. Pirmos instancijos teismas, A. R. parodymus dėl sÅ«pynių iÅ¡supimo, pripažino neatitinkančiais tikrovės, nes jie paneigti ekspertizės aktu Nr. EKG 29/14(2), ekspertų D.

T. ir Ž. M. paaiškinimais, liudytojos D. K. ir nuosekliais nukentėjusiosios S. Č. parodymais. Teismas konstatavo, kad sūpynes, ant kurių sėdėjo nukentėjusioji, A. R. pakėlė ir jas stumtelėjo stovėdamas nukentėjusiajai už nugaros. Taip pat, konstatuota, kad sūpynės turėjo būti pastumtos gan stipriai. Skunde pažymėta, jog teismas nukentėjusiosios parodymus įvertinęs nuosekliais, vėliau tuos pačius jos parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, laikė nepatikimais ir prieštaraujančiais kitiems byloje esantiems įrodymams.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis, teisiamojo posėdžio metu duotais nukentėjusiosios parodymais, jog nuo stipraus pastÅ«mimo manė užšoksianti ant namelio stogo, padarė iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusioji pati iššoko iÅ¡ sÅ«pynių. Tokie nukentėjusiosios parodymai paimti iÅ¡ konteksto. Skunde teigiama, jog Å¡iais parodymais nukentėjusioji norėjo pasakyti, kad krisdama iÅ¡ sÅ«pynių, galvojo, jog gali užkristi ant namelio stogo. Be to, teismo iÅ¡vada, kad nukentėjusioji pati iššoko iÅ¡ sÅ«pynių nelogiÅ¡ka ir ta prasme, jog joks blaiviai mÄ stantis žmogus, bijodamas užkristi ant namelio stogo, sÄ moningai Å¡oktų iÅ¡ sÅ«pynių.Teismo iÅ¡vada, jog iÅ¡ sÅ«pynių su atloÅ¡u nukentėjusiosios iÅ¡slydimas iÅ¡ jų aplamai objektyviai neįmanomas, advokato teigimu, prieÅ¡tarauja bet kokiems fizikiniams dėsniams, nes žmogaus kÅ«nas sÅ«pynėse, siekiant iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ , visada juda prieÅ¡inga kryptimi, nei pačios sÅ«pynės. Be to, sÅ«pynėms esant aukščiausiame taÅ¡ke, žmogui bÅ«nant atsiloÅ¡us, iÅ¡ jų iššokti nesilaikant už jų ir be jokios papildomos atsispyrimo jėgos objektyviai neįmanoma.

Skunde pažymėta, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad nukentėjusioji pati savo noru iššoko iš sūpynių, teismas taip pat neatsižvelgė į netikėtumo faktorių, dėl ko nukentėjusioji nesigriebė už sūpynių strypų. Skunde teigiama, jog A. R. nukentėjusiosios buvo paprašytas jos nesupti ir įspėtas, kad ji suptis bijo, todėl toliau nebesupo. Tačiau, tuoj pat, nepaisydamas šio prašymo ir įspėjimo A. R. užėjęs nukentėjusiajai už nugaros vėl stipriai patraukęs sūpynės atgal staigiai pastūmė į priekį.

Nukentėjusioji tokiam A. R. elgesiui pasiruoÅ¡usi nebuvo, todėl suveikė netikėtumo faktorius ir nukentėjusioji iÅ¡ sÅ«pynių iÅ¡slydo, ko pasėkoje jai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tokia A. R. veika buvo rizikinga. Pažymėta, kad Å¡iuo atveju veikos rizikingumas yra ne tai, kad nukentėjusioji buvo supama sÅ«pynėmis, o tai, kad A. R. neįsitikino, jog tai daryti saugu, nes S. Č. tokiems netikėtiems A. R. veiksmams nebuvo pasiruoÅ¡usi. Advokato teigimu, A. R. pažeidė bendro pobÅ«džio atsargumo taisykles, neįsitikino, kad nukentėjusiÄ jÄ supti yra saugu.

Kaip suaugęs žmogus, blaiviai mÄ stantis ir turintis gyvenimiÅ¡ko patyrimo, jis privalėjo suvokti, kad supant asmenį, kuris bijo suptis ir tokio įsupimo veiksmo nesitiki bei nėra tam pasiruošęs, gali iÅ¡ sÅ«pynių iÅ¡kristi. Faktas, kad jam supant kitus asmenis to dar niekada nebuvo, nereiÅ¡kia, kad jo veiksmai buvo saugÅ«s.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusiosios S. Č. atstovas advokatas Rimantas Bučma, prokurorės prašė nukentėjusiosios atstovo apeliacinį skundÄ tenkinti.

IÅ¡teisintasis A. R. ir jo gynėjas advokatas Romas Aikevičius prašė nukentėjusiosios S. Č. atstovo advokato Rimanto Bučmos apeliacinį skundÄ atmesti.Nukentėjusiosios S. Č. atstovo advokato R. Bučmos apeliacinis skundas atmetamas. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiosios S. Č. atstovo pateikto apeliacinio skundo turinio, jame nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu dėl A. R. iÅ¡teisinimo pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, iÅ¡ esmės ginčijamas įrodymų vertinimas, padarytų iÅ¡vadų atitiktis faktinėms aplinkybėms.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai įrodytas, o teismo iÅ¡vados apie kaltinamojo kaltumÄ grindžiamos teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje ir 301 straipsnyje, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ .

Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. IÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas suponuoja reikalavimÄ indukuoti į šį procesÄ visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, iÅ¡naudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti, permanentiÅ¡kai sujungiant visus faktus į loginę visumÄ ir po to daryti apibendrinančias iÅ¡vadas.

Aptartos BPK nuostatos įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.IÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , skundžiamÄ nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ ir įvertinusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties argumentus bei apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo gautus rezultatus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors dalis pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų nepasitvirtino, tačiau A.

R. pagal BK 137 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas pagrįstai. BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Å io straipsnio 3 dalyje įtvirtinta viena svarbiausių baudžiamosios atsakomybės nuostatų – atsakomybė tik už kaltai padarytÄ veikÄ . Baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tuomet, kai BK numatyta veika padaroma viena iÅ¡ įstatyme nustatytų kaltės formų.

Tai reiÅ¡kia, kad tik suvoktas, sÄ moningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo pažeidimas gali bÅ«ti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Kaltės principas iÅ¡ baudžiamosios teisės eliminuoja objektyvųjį pakaltinimÄ , t. y. asmens patraukimÄ baudžiamojon atsakomybėn už padarinius, kurie atsiranda be jo kaltės. Žala, padaryta be kaltės, baudžiamojoje teisėje vadinama kazusu arba atsitikimu ir negali bÅ«ti pagrindas patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn.IÅ¡ byloje esančios specialisto iÅ¡vados matyti, kad nukentėjusiajai S. Č. deÅ¡inės blauzdos abiejų kaulų lūžimai galėjo bÅ«ti padaryti deÅ¡ine koja, iÅ¡tiesta per kelio sÄ narį nuÅ¡okus (nukritus) nuo sÅ«pynių ant kieto pavirÅ¡iaus.

DeÅ¡inės kojos sÄ lyčio su kietu pavirÅ¡iumi metu buvo netaisyklingai pastatyta deÅ¡inė pėda. Tai galėjo įvykti dėl nelygaus pavirÅ¡iaus arba dėl nestabilios avalynės (S. Č. buvo apsiavusi vasarinėmis Å¡lepetėmis su virvele tarp pirÅ¡tų). To pasekoje deÅ¡inė pėda pasisuko į iÅ¡orę, čiurna judėjo į vidų padarė plėštinę žaizdÄ blauzdos – čiurnos viduriniame pavirÅ¡iuje. NuÅ¡okus (nukritus) nuo sÅ«pynių ant sulenktos per kelio sÄ narį deÅ¡inės kojos (,,pakiÅ¡us kojÄ po savimi“) minėtų sužalojimų pasidaryti neįmanoma.

Kadangi nukritus (nuÅ¡okus) nuo sÅ«pynių supimosi metu įgaunamas papildomas greitis, todėl traumavimosi tikimybė yra didesnė, o minėtiems kaulų lūžiams patirti galėtų pakakti ir 1 metro ar jam artimo aukščio. Atviras blauzdikaulio kÅ«no lūžimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymasIÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad iÅ¡teisintasis A. R. viso proceso metu parodė, kad jis įvykio dienÄ S. Č. matė pirmÄ kartÄ , anksčiau jos nepažinojo, su ja iki įvykio nekalbėjo, nežinojo, ar ji bijo suptis ar ne.

S. Č. sėdint sÅ«pynes jis eidamas pro Å¡alį sÅ«pynes Å¡velniai pajudino. Jis viena ranka sÅ«pynes patraukė paėmęs už metalinio strypo ir Å¡velniai pastÅ«mė į priekį. SÅ«pynių strypai metaliniai, tvirti. SÅ«pynių aukÅ¡tis buvo kaip paprastos kėdės. Jas stumtelėjus, sÅ«pynės pakilo 80 cm nuo žemės, o S. Č. iÅ¡ jų Å¡oko į tolį. A. R. neigė tÄ aplinkybę, jog nukentėjusioji prašė jo nesupti. AnalogiÅ¡kus parodymus A. R. davė ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Kad nukentėjusioji S. Č. šoko iš sūpynių tvirtino ir liudytojos D. K. ir V. J.. Liudytojai M. K., N. K., V. R., A. K., Z. K., L. B., kurie buvo apklausti pirmosios instancijos teisme, paties S. Č. pasupimo ir iškritimo momento nematė, davė parodymus apie veiksmus jau po įvykio ir girdėtas aplinkybes iš kitų asmenų.Nukentėjusioji S. Č. pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jai sėdint ant sūpynių, iš kairės pusės atėjo A. R. ir nestipriai pasupo.

Ji pasakė, kad nesuptų, nes bijo. A. R. nieko neatsakė, jis užėjo jai už nugaros ir paėmęs sÅ«pynes už sėdynės pakėlė į viršų ir stÅ«mė. Tuo metu viena jos koja buvo ant žemės. Ji nesilaikė, iÅ¡slydo ir nukrito ant kojų. Apsiavusi buvo su Å¡lepetėmis per pirÅ¡tÄ . Pirmojo pasupimo metu rankomis laikėsi už turėklų, o supant antrÄ kartÄ , nebesilaikė, nes manė, kad A. R. po pirmojo supimo nuėjo. Sėdėdama sÅ«pynėse rankas laikė ant kelių.

Pasupimas buvo smarkus. SÅ«pynės pakilo virÅ¡ metro, o iÅ¡ sÅ«pynių iÅ¡krito sÅ«pynių ėjimo į priekį metu, t. y. sÅ«pynėms kylant į viršų. SÅ«pynės nebuvo didelio aukščio, supdamasi kojomis lietė žemę. Nors iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji S. Č., bylÄ nagrinėjant privataus kaltinimo tvarka, parodė Å¡iek tiek kitokias aplinkybes, t. y., kad po to, kai A. R. pakėlęs sÅ«pynes aukÅ¡tai, jas stÅ«mė į priekį, ji galvojo, kad nesilaikydama gali už Å¡okti ant namelio.

Tačiau analizuojant nukentėjusios parodymus viso proceso metu, matyti, kad nukentėjusioji tvirtino, jog ji iš sūpynių iškrito. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvada, kad nukentėjusioji S. Č. pati iš šoko iš sūpynių, nes negalimas toks atvejis, kad sūpynėms esant tokioje padėtyje žmogus iš jų išslystų ar iš kristų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokias teismo išvadas paneigia tiek pačios nukentėjusiosios S. Č. parodymai, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausto Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto T.

D. parodymai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartyje nurodyta, kad tam, kad būtų sprendžiama, ar A. R. veikė kaltai, ar jo veika buvo situacija, pripažintina kazusu, pirmiausia turėtų būti kruopščiai išsiaiškintas įvykio mechanizmas, įvertinus visų asmenų parodymus byloje, be to, yra specialių žinių poreikis (dėl veikos padarymo priemonės saugumo, pritaikomumo naudoti (tik vaikams, ar ir suaugusiems), maksimalaus leistino svorio ant jų, taip pat ar esant nugarinei atkaltei apskritai iš jų galima išslysti).

Apeliacinės instancijos teismas siekdamas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti apeliacinį skundÄ , kreipėsi į Lietuvos teismo ekspertizės centrÄ dėl galimybės atlikti ekspertizę. Tačiau buvo gautas atsakymas, kad atlikti nelaimingo atsitikimo, kuris įvyko supantis su sÅ«puoklėmis, tyrimÄ , kai minėtas nelaimingas atsitikimas nėra nustatyta tvarka pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, todėl nėra darbų saugos teismo eksperto kompetencija ir toks tyrimas negali bÅ«ti atliekamas. Be to, raÅ¡te buvo nurodyta ir tai, kad įrenginių paskirties ir naudojimo/pritaikymo klausimus sprendžia jų projektuotojas/gamintojas, todėl bÅ«tent sÅ«puoklių gamintojas galėtų atsakyti į klausimus, susijusius su minėto įrenginio paskirtimi ir jo naudojimo (tame tarpe ir saugaus) sÄ lygomis (t 3, b. l. 146).

Po Å¡io gauto atsakymo, teismas dar kartÄ kreipėsi į minėtÄ ekspertinę įstaigÄ , po ko buvo nutarta visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ iÅ¡siųsti į Lietuvos teismo ekspertizės centrÄ dėl konsultacijos suteikimo, kad ekspertai, susipažinę su visa baudžiamosios bylos medžiaga, dar kartÄ spręstų klausimÄ ar jų kompetencijai priskiriami teismui rÅ«pimi klausimai ir, ar centras galėtų atlikti ekspertizę ar duoti iÅ¡vadÄ (t. 3, b. l. 147). Baudžiamoji byla ekspertams buvo pateikti po to, kai prokurorė pateikė apžiÅ«ros protokolÄ su priedais, G.

S. ir V. J. apklausos protokolus.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas T. D. parodė, kad pagal esamÄ medžiagÄ tikslių iÅ¡vadų duoti negalima, o galima tik mėginti modeliuoti įvykį, nes yra prieÅ¡taringi parodymai, netikslÅ«s atstumai. Tiek asmenų parodymai, tiek ir apžiÅ«rų protokolai yra netikslÅ«s, nes nuÅ¡okimo ar kritimo vietos skaičiai skiriasi net kelis kartus, todėl tikslaus įvykio mechanizmo nustatyti negalima. Eksperto teigimu, nukentėjusioji negalėjo iššokti iÅ¡ sÅ«pynių, nes norint iššokti reikia į kÄ nors atsispirti.

Supynės laisvai kabo, todėl jei asmuo kojomis neliečia žemės, tai praktiÅ¡kai iššokti į priekį kažkiek tai ženkliai nėra jokių galimybių, nes žmogaus fizinės savybės to neleidžia. Galimas tik vienas variantas, jei asmuo sėdi, nesiekdamas kojomis žemės ir nesilaiko rankomis, o taip ir buvo, kad nesilaikė rankomis, tai galimas tik vienas variantas, kad tas asmuo, kuris sėdi sėdynėje, tai jis gali iÅ¡sitiesti ir jis tada gali iÅ¡slysti iÅ¡ tos sėdynės, nes atsiremia sėdynėmis į vienÄ briaunÄ , nugara į atramos briaunÄ ir iÅ¡lįsta.

IÅ¡slysta veikiant žemės traukos jėgai, kuri nėra didelė, bet iÅ¡ tikrųjų tai inercijos jėga ir inercijos jėga jį iÅ¡meta. Viskas priklauso nuo supynės greičio ir supynės inercijos, t. y. kokiÄ jėga perduoda supynės tam žmogui. Å iÄ versijÄ patvirtina medikų parodymai, kad nusileido ant iÅ¡tiestų kojų. Taip pat ekspertas parodė, kad jei asmuo sėdi ant sÅ«pynių rÅ«kydamas ir jį trukteli atgal, tai ar jis rÅ«kė, ar ne, jis vis tiek griebiasi įsikibti, nes pas žmogų yra refleksai.

Nėra žinoma dėl ko nukentėjusioji nesilaikė. IÅ¡ bylos medžiagos susidarė toks vaizdas, kad nukentėjusioji norėjo kuo greičiau iÅ¡lipti iÅ¡ tų sÅ«pynių. Eksperto teigimu, galimas toks mechanizmas, kad supynė buvo stipriai pastumta į priekį, kai jos sėdimoji dalis pakilo apie 1 – 1,5 metro ir supynei einant į priekį į aukščiausiÄ taÅ¡kÄ , ji nukrito nuo tų sÅ«pynių atstumu nuo 2,35 iki 3 metrų, nes ir medikas apžiÅ«rėjęs nurodė, jog nukentėjusioji krito iÅ¡ aukÅ¡tai.

Taip pat yra galimybė, kad nors supynė buvo pajudinta truputį, labai Å¡velniai ir pati nukentėjusioji Å¡oko, nesant didelio aukščio, ir nukrito nuo supynės apie 1 – 1,2 metro, galėjo taip susižaloti. Tai yra dėl to, kad jei supynės judėjo bent kiek, tai veikė inercijos jėga. Jei jÄ stÅ«mė labai mažai, tai ji nukrenta prie pat, jei jÄ stÅ«mė labai daug, tai ji krenta toli. Tai dar priklauso ir nuo to, kuriuo momentu ji atitrÅ«ksta nuo sėdynės. Jei ji atitrÅ«ko judant į viršų, tai dar priklauso tiksliai kokiame taÅ¡ke.

Jei tik pradėjus judėti į viršų, tai yra šansų, kad labai toli ji gali nuskristi, o jei pačiame viršutiniame taške, tai ji gali pakilti į viršų ir grįžti žemyn. Reiškiasi, kad į tolį visai nenuskris, bet čia viskas priklauso nuo sūpynių judėjimo greičio, o greitis priklauso nuo aukščio, kiek jos buvo pakeltos aukštai ir kiek joms buvo suteikta jėgos judėti į priekį. Eksperto nuomone, šiuo atveju, inercijos jėga buvo ženkli, nes nukentėjusioji nukrito toliau.

Susipažinus su bylos medžiaga, matyti, kad yra dar vienas įdomus momentas, jog nukentėjusioji užšoko ant moteriškės. Tai irgi skirtumai yra, nes vienas žmogus sako, kad užšoko, o kita sako, kad ant manęs neužšoko. Reiktų apsispręsti, kur ta moteriškė kokiu atstumu buvo. Neįtikėta, kad kai sūpynėse kas nors supasi kitas žmogus eis prie pat sūpynių, nes pačios sūpynės jį galėtų sužaloti. Taip pat ekspertas paaiškino, kad sūpynės įvykio metu nei sulūžo, nei su sulinko ir buvo tiesiog sūpynės kaip sūpynės, todėl jokių pretenzijų sūpynėms būti negali.

Ar jų keliamoji jėga per maža, ar per didelė, ar skirta vaikui, ar suaugusiam, tai tokio klausimo nagrinėjimas jokios naudos neduotų. SÅ«pynių konstrukcija ir jų techninė bÅ«klė su įvykiu neturėtų bÅ«ti siejama. Eksperto nuomone, nereikia gilintis į sÅ«pynių padarymÄ ir jų techninę bÅ«klę, nes realiai to ir padaryti negalima. Žmogus, kuris padarė tas sÅ«pynes yra miręs ir tos sÅ«pynės nėra kažkoks sudėtingas mechanizmas, kad bÅ«tų galima gilintis į jų techninę bÅ«klę.

Taip pat ekspertas atsakydamas į proceso dalyvių klausimus paaiškino, kad jei nukentėjusioji nieko nebūtų dariusi, tai ji taip ir būtų sėdėjusi, tai ji ir būtų taip tose sūpynėse likusi, bet kadangi byloje yra paminėtos tos ištiestos kojos, tai ji vis dėlto bijojo kažko tai, nes yra aliuzija į jos jaunystę, todėl buvo noras kuo greičiau išlipti iš tų sūpynių ir ji nieko negali padaryti sėdėdama, todėl yra du variantai, arba ji sėdi, tai gal tada ir būtų likusi, bet ji galėjo dar ir išsitiesti.

Greičiausiai, kad ji iÅ¡sitiesė stengdamasi kojomis pasiekti žemę, o kai tik pamėgino kojomis pasiekti žemę, tai tada jos sėdimas pavirÅ¡ius gaunasi tik briauna ir atsirėmusi tik ant briaunų, ji ramiai nuslysta. Eksperto nuomone buvo bÅ«tent toks mechanizmas. Nėra aiÅ¡ku kodėl nukentėjusioji nesilaikė, nes sÅ«pynėms judant atgal ji turėjo sugriebti, nežiÅ«rint į tai, kad ji rÅ«kė. Pagal esamÄ situacijÄ nukentėjusioji turėjo iÅ¡slysti tik pradėjus sÅ«pynėms kilti, nes jei bÅ«tų žemyn judant iki to apatinio taÅ¡ko, tai tada nukentėjusioji turėjo kristi veidu į priekį.

Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išteisintojo, A. R., nukentėjusiosios S. Č., liudytojų V. J. ir D. K. parodymus, teismo medicinos specialistų išvadas, jų paaiškinimus pirmosios instancijos teisme bei eksperto T. D. paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme, konstatuoja, kad priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nukentėjusioji S. Č. po išteisintojo A. R. pasupimo, iš sūpynių ne iš šoko, o iškrito ištiestomis kojomis. Teismas pažymi, eksperto T.

D. parodymai paneigia tiek iÅ¡teisintojo A. R., tiek liudytojų V. J. ir D. K. parodymus apie tai, jog nukentėjusioji iÅ¡ sÅ«pynių iššoko. Tačiau nežiÅ«rint Å¡ios iÅ¡vados, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. R. veikoje nėra BK 137 straipsnio 1 dalyje numatytos subjektyviosios pusės požymio – kaltės. BK 137 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl neatsargumo tais atvejais, kai veika neturi neatsargaus sunkaus sveikatos sutrikdymo pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles požymių, t. y. kai tai atsitinka buityje nepaisant visuotinai pripažintų bendrųjų atsargumo taisyklių.

Šis nusikaltimas gali būti padaromas veiksmais, poelgiais, neatitinkančiais tiek įprastų, visuotinai žinomų bendrųjų atsargumo, tiek specialiųjų, oficialiomis taisyklėmis reglamentuotų atsargumo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo sudėtis materialioji, būtina nustatyti ne tik kilusius padarinius, bet ir nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių (kad jie buvo dėsningas veikos rezultatas). Teismų praktikoje priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių pripažįstamas toks santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia atsiradusius padarinius.

Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių, bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veika buvo ne tik bÅ«tina kilusių padarinių sÄ lyga, bet ir Å¡ių padarinių priežastis. Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo padaromas neatsargia kaltės forma (BK 14 straipsnis), kuri gali pasireikÅ¡ti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerÅ«pestingumu (BK 16 straipsnio 1 dalis). BK 16 straipsnio 3 dalis nustato, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad padariniai dėl veikos gali atsirasti ir be kaltės. Veika pripažįstama kazusu, kai asmuo, darydamas veikÄ , nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes negalėjo ar neturėjo to numatyti. Pastaruoju atveju baudžiamoji atsakomybė nekyla. Pavojingų padarinių nenumatymÄ rodo asmens nesupratimas savo veiksmų rizikingumo (pavojingumo). Baudžiamojoje byloje esantys duomenys neginčytinai patvirtina, kad iÅ¡teisintasis A.

R. įvykio dienÄ S. Č. matė pirmÄ kartÄ ir tai neilgÄ laikÄ , todėl jam nebuvo žinomos aplinkybės dėl S. Č. baimės suptis sÅ«pynėmis. Be to, kaip matyti iÅ¡ nustatytų aplinkybių, nors kaip pati S. Č. parodė, jog ji bijo suptis sÅ«pynėmis, išėjusi iÅ¡ namelio atsisėdo bÅ«tent į sÅ«pynės, o ne pavėsinėje. Taip pat iÅ¡ tos dienos įvykių sekos matyti, kad tÄ dienÄ sÅ«pynėse suposi ne vienas asmuo. SÅ«pynės saugumo požiÅ«riu nebuvo sugedusios, buvo stabilios, jų sėdima dalis buvo su atloÅ¡u.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas T. D. paaiÅ¡kino, kad įvykio metu savadarbės sÅ«pynės nesulūžo, nesulinko ar kitaip nesuiro, todėl klausimai susiję su sÅ«pynių saugomu, pritaikomumu, jų keliamos galios ar kitų naudojimo parametrų nustatymu su tiriamu įvykiu yra nesietini. Dėl to, nustatant įvykio mechanizmÄ ar nelaimingo atsitikimo priežastis, tai nevertinama. Nors nukentėjusioji S. Č. viso proceso metu tvirtino, kad ji A. R. praÅ¡iusi nesupti, nes bijanti suptis, po to, kai jis jÄ nestipriai vienÄ kartÄ pasupo, tačiau Å¡iÄ aplinkybę A.

R. kategoriškai neigia. Liudytoja D. K., kuri įvykio metu buvo arčiausiai sūpynių, negirdėjo ar S. Č. prašė A. R., jog jis nesuptų. Daugiau duomenų, kurie pavirtintų ar paneigtų nukentėjusiosios S. Č. parodymus byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, visos abejonės turi būti aiškinamos išteisintojo naudai, šios abejonės nepavyko pašalinti ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Priešingai nei nurodo atstovas apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog A.

R. veika buvo rizikinga, nes supimas nebuvo intensyvus, netruko ilgÄ laiko tarpÄ , jis nebuvo koks nors iÅ¡skirtis ir prieÅ¡taraujantis bendro pobÅ«džio atsargumo taisyklėms. Be to, pagal eksperto paaiÅ¡kinimÄ , jei kaltinamojo A. R. veiksmas – sÅ«pynių traukimas į save, bÅ«tų labai staigus ir stiprus, nukentėjusioji iÅ¡ jų galėjo iÅ¡kristi net joms nepradėjus kilti į viršų. Be to, eksperto paaiÅ¡kinimai rodo, kad nukentėjusioji iÅ¡ sÅ«pynių iÅ¡krito tik joms pradėjus kilti į viršų.

Taigi Å¡ios nustatytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nesuprasdamas savo veiksmų pavojingumo ar rizikingumo, A. R. nenumatė galimų pavojingų padarinių kilimo. Galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibÅ«dina valinį nusikalstamo nerÅ«pestingumo elementÄ . Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos bÅ«ti atsargiam, darant atitinkamÄ veikÄ , buvimÄ . Galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvusis nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamÄ pareigÄ , galimybę konkrečioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius.

IÅ¡analizavęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ , aukÅ¡tesnės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje situacijoje A. R. nenumatė ir negalėjo niekaip numatyti, kad pasupus S. Č. sÅ«pynėmis, ji neinstinktyviai griebsis už sÅ«pynių strypų ir laikysis (tokiu atveju ji nebÅ«tų iÅ¡kritusi iÅ¡ sÅ«pynių), o bet kokiais bÅ«dais iÅ¡ jų sieks iÅ¡lipti ir iÅ¡sitiesusi iÅ¡ jų iÅ¡kris. Å iuo atveju byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad A. R. nesuvokė daromos veikos pavojingo pobÅ«džio, nenumatė ir negalėjo numatyti pavojingų padarinių kilimo galimybės, t. y. tų aplinkybių, jog nuo jo pasupimo S. Č. iÅ¡kris iÅ¡ sÅ«pynių ir sunkiai susižalos.

Kolegijos nuomone, Å¡iuo atveju tarp kaltinamojo A. R. veikos ir kilusių padarinių nėra tiesioginio priežastinio ryÅ¡io ir nėra kaltinamojo kaltės. Nesant nusikaltimo, numatyto BK 137 straipsnio 1 dalies sudėties elementų, negalima ir baudžiamoji atsakomybė, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį atvejį traktavo kaip kazusÄ â€“ veiksmÄ , turintį iÅ¡orinių teisės pažeidimo požymių, bet neturintį kaltės elemento. Esant nustatytoms aplinkybėms Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas, o nukentėjusiosios S. Č. atstovo advokato Rimanto Bučmos apeliacinis skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nukentėjusiosios S. Č. atstovo advokato Rimanto Bučmos apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                 Svetlana Jurgaitienė                                                                  Gytis Večerskas                                                                  Valdas Vitunskas