b82f98ef-160d-428b-b392-804ce073bb1e · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generated             Baudžiamoji byla Nr. 1A-14-348/2018             Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00291-2015-6             Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1             (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 1 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Svetlanos JurgaitienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), GyÄio VeÄersko ir Valdo Vitunsko,sekretoriaujant Vilmai MarÄiukaitytei, Nomedai VilimaviÄienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei,nukentÄjusiajai S. Ä. ir jos atstovui advokatui Rimantui BuÄmai,iÅ¡teisintajam A.
Legislator headnote
AI generatedb82f98ef-160d-428b-b392-804ce073bb1e · Kauno apygardos teismas: IÅ¡teisintasis A. R. ir jo gynÄjas advokatas Romas AikeviÄius praÅ¡Ä nukentÄjusiosios S. Ä. atstovo advokato Rimanto BuÄmos apeliacinį skundÄ atmesti.NukentÄjusiosios S. Ä. atstovo advokato R. BuÄmos apeliacinis skundas atmetamas. Kaip matyti iÅ¡ nukentÄjusiosios S. Ä. atstovo pateikto apeliacinio skundo turinio, jame nesutinkama su apylinkÄs teismo sprendimu dÄl A. R. iÅ¡teisinimo pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, iÅ¡ esmÄs ginÄijamas įrodymų vertinimas, padarytų iÅ¡vadų atitiktis faktinÄms aplinkybÄms.
Full text
             Baudžiamoji byla Nr. 1A-14-348/2018             Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00291-2015-6             Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1             (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 1 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Svetlanos JurgaitienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), GyÄio VeÄersko ir Valdo Vitunsko,sekretoriaujant Vilmai MarÄiukaitytei, Nomedai VilimaviÄienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei,nukentÄjusiajai S. Ä. ir jos atstovui advokatui Rimantui BuÄmai,iÅ¡teisintajam A.
R., jo gynÄjui advokatui Romui AikeviÄiui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentÄjusiosios S. Ä. atstovo advokato Rimanto BuÄmos apeliacinį skundÄ dÄl Jonavos rajono apylinkÄs teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 137 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Kauno teritorinÄs ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys dÄl 4540,11 Eur turtinÄs žalos atlyginimo, nukentÄjusiosios S. Ä. civilinis ieÅ¡kinys dÄl 233,59 Eur turtinÄs ir 20 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo palikti nenagrinÄtais.
NukentÄjusiosios S. Ä. ir jos atstovo advokato Rimanto BuÄmos praÅ¡ymas atlyginti nukentÄjusiosios S. Ä. patirtas 1000 Eur iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokÄti, atmestas. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : A. R. pagal BK 137 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas kaltinant tuo, kad 2013 m. birželio 15 d., apie 18.00 val., bÅ«damas S/B â(duomenys neskelbtini)â, sodo sklype Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklausanÄiame V. J., staiga suÄmÄs sÅ«pynes, kuriose nesilaikydama sÄdÄjo S. Ä., prieÅ¡ jos valiÄ , S. Ä. praÅ¡ant nesupti, jis sÅ«pynes iÅ¡kÄlÄ Ä¯ viršų ir stipriai pastÅ«mÄ Ä¯ priekį, dÄl ko S. Ä. iÅ¡ sÅ«pynių iÅ¡krito ir kojomis atsitrenkusi į žemÄ susižalojo, t. y. dÄl nurodytų neatsargių veiksmų S. Ä. padarÄ deÅ¡inio blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio distalinių metafizinių (kÅ«nų) įstrižinius skeveldrinius lūžimus su poslinkiais, tai yra, padarÄ deÅ¡inio blauzdikaulio kÅ«no atvirÄ lūžimÄ , kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ .
Jonavos rajono apylinkÄs teismas, 2016 m. birželio 2 d. priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad A. R. veikoje nÄra BK 137 straipsnio 1 dalyje, numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusÄs požymio â kaltÄs. KaltÄs A. R. veikoje nebuvimas parodo, jog A. R. veiksmai nebuvo neatsargÅ«s. Jo veikoje nÄra nusikalstamos veikos, numatytos BK 137 straipsnio 1 dalyje, subjektyviosios pusÄs â neatsargumo. Situacija, kuomet asmuo, dÄl kurio veikos buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, nenumatÄ ir pagal įvykio aplinkybes neturÄjo arba negalÄjo numatyti tokių padarinių, traktuojama kaip kazusas, tai yra, sunkios žalos sveikatai padarymas be kaltÄs.2016 m. rugsÄjo 21 d.
Kauno apygardos teismo nuosprendžiu panaikintas Jonavos rajono apylinkÄs teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo A. R. pripažintas kaltu pagal BK 137 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 30 parų administracinio areÅ¡to bausme. Taip pat Å¡iuo nuosprendžiu iÅ¡ A. R. priteista: 233,59 Eur turtinÄs žalos atlyginimui, 7 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimui bei 1 300 Eur proceso iÅ¡laidų nukentÄjusiosios S. Ä. naudai, ir 4540,11 Valstybinei ligonių kasai už nukentÄjusiosios gydymÄ .2017 m. kovo 7 d.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartimi Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų skyriaus teisÄjų kolegijos 2016 m. rugsÄjo 21 d. nuosprendis panaikintas ir perduota byla iÅ¡ naujo nagrinÄti apeliacine tvarka.Apeliaciniame skunde nukentÄjusiosios S. Ä. atstovas advokatas Rimantas BuÄma praÅ¡o Jonavos rajono apylinkÄs teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 137 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 40 parų areÅ¡to bausmÄ.
S. Ä. civilinius ieÅ¡kinius tenkinti pilnai ir jai iÅ¡ A. R. priteisti 233,59 Eur turtinei ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, bei 1 300 Eur iÅ¡laidų patirtų advokato paslaugoms apmokÄti.Skunde nurodo, kad nors pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje A. R. veiksmus įvertino kaip kazusÄ , nes sunkų sveikatos sutrikdymÄ S. Ä. padarÄ be kaltÄs, taÄiau tokia iÅ¡vada neatitinka faktinių aplinkybių. Pirmos instancijos teismas, A. R. parodymus dÄl sÅ«pynių iÅ¡supimo, pripažino neatitinkanÄiais tikrovÄs, nes jie paneigti ekspertizÄs aktu Nr. EKG 29/14(2), ekspertų D.
T. ir Ž. M. paaiÅ¡kinimais, liudytojos D. K. ir nuosekliais nukentÄjusiosios S. Ä. parodymais. Teismas konstatavo, kad sÅ«pynes, ant kurių sÄdÄjo nukentÄjusioji, A. R. pakÄlÄ ir jas stumtelÄjo stovÄdamas nukentÄjusiajai už nugaros. Taip pat, konstatuota, kad sÅ«pynÄs turÄjo bÅ«ti pastumtos gan stipriai. Skunde pažymÄta, jog teismas nukentÄjusiosios parodymus įvertinÄs nuosekliais, vÄliau tuos paÄius jos parodymus, duotus teisiamojo posÄdžio metu, laikÄ nepatikimais ir prieÅ¡taraujanÄiais kitiems byloje esantiems įrodymams.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis, teisiamojo posÄdžio metu duotais nukentÄjusiosios parodymais, jog nuo stipraus pastÅ«mimo manÄ užšoksianti ant namelio stogo, padarÄ iÅ¡vadÄ , jog nukentÄjusioji pati iššoko iÅ¡ sÅ«pynių. Tokie nukentÄjusiosios parodymai paimti iÅ¡ konteksto. Skunde teigiama, jog Å¡iais parodymais nukentÄjusioji norÄjo pasakyti, kad krisdama iÅ¡ sÅ«pynių, galvojo, jog gali užkristi ant namelio stogo. Be to, teismo iÅ¡vada, kad nukentÄjusioji pati iššoko iÅ¡ sÅ«pynių nelogiÅ¡ka ir ta prasme, jog joks blaiviai mÄ stantis žmogus, bijodamas užkristi ant namelio stogo, sÄ moningai Å¡oktų iÅ¡ sÅ«pynių.Teismo iÅ¡vada, jog iÅ¡ sÅ«pynių su atloÅ¡u nukentÄjusiosios iÅ¡slydimas iÅ¡ jų aplamai objektyviai neįmanomas, advokato teigimu, prieÅ¡tarauja bet kokiems fizikiniams dÄsniams, nes žmogaus kÅ«nas sÅ«pynÄse, siekiant iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ , visada juda prieÅ¡inga kryptimi, nei paÄios sÅ«pynÄs. Be to, sÅ«pynÄms esant aukÅ¡Äiausiame taÅ¡ke, žmogui bÅ«nant atsiloÅ¡us, iÅ¡ jų iššokti nesilaikant už jų ir be jokios papildomos atsispyrimo jÄgos objektyviai neįmanoma.
Skunde pažymÄta, kad byloje nÄra jokių objektyvių įrodymų, kad nukentÄjusioji pati savo noru iššoko iÅ¡ sÅ«pynių, teismas taip pat neatsižvelgÄ Ä¯ netikÄtumo faktorių, dÄl ko nukentÄjusioji nesigriebÄ už sÅ«pynių strypų. Skunde teigiama, jog A. R. nukentÄjusiosios buvo papraÅ¡ytas jos nesupti ir įspÄtas, kad ji suptis bijo, todÄl toliau nebesupo. TaÄiau, tuoj pat, nepaisydamas Å¡io praÅ¡ymo ir įspÄjimo A. R. užÄjÄs nukentÄjusiajai už nugaros vÄl stipriai patraukÄs sÅ«pynÄs atgal staigiai pastÅ«mÄ Ä¯ priekį.
NukentÄjusioji tokiam A. R. elgesiui pasiruoÅ¡usi nebuvo, todÄl suveikÄ netikÄtumo faktorius ir nukentÄjusioji iÅ¡ sÅ«pynių iÅ¡slydo, ko pasÄkoje jai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tokia A. R. veika buvo rizikinga. PažymÄta, kad Å¡iuo atveju veikos rizikingumas yra ne tai, kad nukentÄjusioji buvo supama sÅ«pynÄmis, o tai, kad A. R. neįsitikino, jog tai daryti saugu, nes S. Ä. tokiems netikÄtiems A. R. veiksmams nebuvo pasiruoÅ¡usi. Advokato teigimu, A. R. pažeidÄ bendro pobÅ«džio atsargumo taisykles, neįsitikino, kad nukentÄjusiÄ jÄ supti yra saugu.
Kaip suaugÄs žmogus, blaiviai mÄ stantis ir turintis gyvenimiÅ¡ko patyrimo, jis privalÄjo suvokti, kad supant asmenį, kuris bijo suptis ir tokio įsupimo veiksmo nesitiki bei nÄra tam pasiruoÅ¡Äs, gali iÅ¡ sÅ«pynių iÅ¡kristi. Faktas, kad jam supant kitus asmenis to dar niekada nebuvo, nereiÅ¡kia, kad jo veiksmai buvo saugÅ«s.NagrinÄjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posÄdyje nukentÄjusiosios S. Ä. atstovas advokatas Rimantas BuÄma, prokurorÄs praÅ¡Ä nukentÄjusiosios atstovo apeliacinį skundÄ tenkinti.
IÅ¡teisintasis A. R. ir jo gynÄjas advokatas Romas AikeviÄius praÅ¡Ä nukentÄjusiosios S. Ä. atstovo advokato Rimanto BuÄmos apeliacinį skundÄ atmesti.NukentÄjusiosios S. Ä. atstovo advokato R. BuÄmos apeliacinis skundas atmetamas. Kaip matyti iÅ¡ nukentÄjusiosios S. Ä. atstovo pateikto apeliacinio skundo turinio, jame nesutinkama su apylinkÄs teismo sprendimu dÄl A. R. iÅ¡teisinimo pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, iÅ¡ esmÄs ginÄijamas įrodymų vertinimas, padarytų iÅ¡vadų atitiktis faktinÄms aplinkybÄms.
TeisÄjų kolegija pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai įrodytas, o teismo iÅ¡vados apie kaltinamojo kaltumÄ grindžiamos teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄtais įrodymais. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje ir 301 straipsnyje, taÄiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ .
Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmÄs yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinÄjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginÄs taisyklÄs. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimas, vadovaujantis įstatymu. IÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimas suponuoja reikalavimÄ indukuoti į šį procesÄ visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, iÅ¡naudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti, permanentiÅ¡kai sujungiant visus faktus į loginÄ visumÄ ir po to daryti apibendrinanÄias iÅ¡vadas.
Aptartos BPK nuostatos įtvirtina iÅ¡skirtinÄ teismo kompetencijÄ nusprÄsti, kurie iÅ¡ byloje esanÄių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertÄ bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.IÅ¡nagrinÄjusi apeliacinį skundÄ , skundžiamÄ nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ ir įvertinusi Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties argumentus bei apeliacinÄs instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo gautus rezultatus, teisÄjų kolegija sprendžia, kad nors dalis pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų nepasitvirtino, taÄiau A.
R. pagal BK 137 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas pagrįstai. BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padarÄs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkanÄio elgesio. Å io straipsnio 3 dalyje įtvirtinta viena svarbiausių baudžiamosios atsakomybÄs nuostatų â atsakomybÄ tik už kaltai padarytÄ veikÄ . Baudžiamoji atsakomybÄ atsiranda tik tuomet, kai BK numatyta veika padaroma viena iÅ¡ įstatyme nustatytų kaltÄs formų.
Tai reiÅ¡kia, kad tik suvoktas, sÄ moningas (t. y. tyÄinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo pažeidimas gali bÅ«ti baudžiamosios atsakomybÄs pagrindas. KaltÄs principas iÅ¡ baudžiamosios teisÄs eliminuoja objektyvųjį pakaltinimÄ , t. y. asmens patraukimÄ baudžiamojon atsakomybÄn už padarinius, kurie atsiranda be jo kaltÄs. Žala, padaryta be kaltÄs, baudžiamojoje teisÄje vadinama kazusu arba atsitikimu ir negali bÅ«ti pagrindas patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybÄn.IÅ¡ byloje esanÄios specialisto iÅ¡vados matyti, kad nukentÄjusiajai S. Ä. deÅ¡inÄs blauzdos abiejų kaulų lūžimai galÄjo bÅ«ti padaryti deÅ¡ine koja, iÅ¡tiesta per kelio sÄ narį nuÅ¡okus (nukritus) nuo sÅ«pynių ant kieto pavirÅ¡iaus.
DeÅ¡inÄs kojos sÄ lyÄio su kietu pavirÅ¡iumi metu buvo netaisyklingai pastatyta deÅ¡inÄ pÄda. Tai galÄjo įvykti dÄl nelygaus pavirÅ¡iaus arba dÄl nestabilios avalynÄs (S. Ä. buvo apsiavusi vasarinÄmis Å¡lepetÄmis su virvele tarp pirÅ¡tų). To pasekoje deÅ¡inÄ pÄda pasisuko į iÅ¡orÄ, Äiurna judÄjo į vidų padarÄ plÄÅ¡tinÄ Å¾aizdÄ blauzdos â Äiurnos viduriniame pavirÅ¡iuje. NuÅ¡okus (nukritus) nuo sÅ«pynių ant sulenktos per kelio sÄ narį deÅ¡inÄs kojos (,,pakiÅ¡us kojÄ po savimiâ) minÄtų sužalojimų pasidaryti neįmanoma.
Kadangi nukritus (nuÅ¡okus) nuo sÅ«pynių supimosi metu įgaunamas papildomas greitis, todÄl traumavimosi tikimybÄ yra didesnÄ, o minÄtiems kaulų lūžiams patirti galÄtų pakakti ir 1 metro ar jam artimo aukÅ¡Äio. Atviras blauzdikaulio kÅ«no lūžimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymasIÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad iÅ¡teisintasis A. R. viso proceso metu parodÄ, kad jis įvykio dienÄ S. Ä. matÄ pirmÄ kartÄ , anksÄiau jos nepažinojo, su ja iki įvykio nekalbÄjo, nežinojo, ar ji bijo suptis ar ne.
S. Ä. sÄdint sÅ«pynes jis eidamas pro Å¡alį sÅ«pynes Å¡velniai pajudino. Jis viena ranka sÅ«pynes patraukÄ paÄmÄs už metalinio strypo ir Å¡velniai pastÅ«mÄ Ä¯ priekį. SÅ«pynių strypai metaliniai, tvirti. SÅ«pynių aukÅ¡tis buvo kaip paprastos kÄdÄs. Jas stumtelÄjus, sÅ«pynÄs pakilo 80 cm nuo žemÄs, o S. Ä. iÅ¡ jų Å¡oko į tolį. A. R. neigÄ tÄ aplinkybÄ, jog nukentÄjusioji praÅ¡Ä jo nesupti. AnalogiÅ¡kus parodymus A. R. davÄ ir apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje.
Kad nukentÄjusioji S. Ä. Å¡oko iÅ¡ sÅ«pynių tvirtino ir liudytojos D. K. ir V. J.. Liudytojai M. K., N. K., V. R., A. K., Z. K., L. B., kurie buvo apklausti pirmosios instancijos teisme, paties S. Ä. pasupimo ir iÅ¡kritimo momento nematÄ, davÄ parodymus apie veiksmus jau po įvykio ir girdÄtas aplinkybes iÅ¡ kitų asmenų.NukentÄjusioji S. Ä. pirmosios instancijos teisme ir apeliacinÄs instancijos teisme parodÄ, kad jai sÄdint ant sÅ«pynių, iÅ¡ kairÄs pusÄs atÄjo A. R. ir nestipriai pasupo.
Ji pasakÄ, kad nesuptų, nes bijo. A. R. nieko neatsakÄ, jis užÄjo jai už nugaros ir paÄmÄs sÅ«pynes už sÄdynÄs pakÄlÄ Ä¯ viršų ir stÅ«mÄ. Tuo metu viena jos koja buvo ant žemÄs. Ji nesilaikÄ, iÅ¡slydo ir nukrito ant kojų. Apsiavusi buvo su Å¡lepetÄmis per pirÅ¡tÄ . Pirmojo pasupimo metu rankomis laikÄsi už turÄklų, o supant antrÄ kartÄ , nebesilaikÄ, nes manÄ, kad A. R. po pirmojo supimo nuÄjo. SÄdÄdama sÅ«pynÄse rankas laikÄ ant kelių.
Pasupimas buvo smarkus. SÅ«pynÄs pakilo virÅ¡ metro, o iÅ¡ sÅ«pynių iÅ¡krito sÅ«pynių Äjimo į priekį metu, t. y. sÅ«pynÄms kylant į viršų. SÅ«pynÄs nebuvo didelio aukÅ¡Äio, supdamasi kojomis lietÄ Å¾emÄ. Nors iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentÄjusioji S. Ä., bylÄ nagrinÄjant privataus kaltinimo tvarka, parodÄ Å¡iek tiek kitokias aplinkybes, t. y., kad po to, kai A. R. pakÄlÄs sÅ«pynes aukÅ¡tai, jas stÅ«mÄ Ä¯ priekį, ji galvojo, kad nesilaikydama gali už Å¡okti ant namelio.
TaÄiau analizuojant nukentÄjusios parodymus viso proceso metu, matyti, kad nukentÄjusioji tvirtino, jog ji iÅ¡ sÅ«pynių iÅ¡krito. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas padarÄ iÅ¡vada, kad nukentÄjusioji S. Ä. pati iÅ¡ Å¡oko iÅ¡ sÅ«pynių, nes negalimas toks atvejis, kad sÅ«pynÄms esant tokioje padÄtyje žmogus iÅ¡ jų iÅ¡slystų ar iÅ¡ kristų. TaÄiau apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad tokias teismo iÅ¡vadas paneigia tiek paÄios nukentÄjusiosios S. Ä. parodymai, tiek apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje apklausto Lietuvos teismo ekspertizÄs centro eksperto T.
D. parodymai. ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartyje nurodyta, kad tam, kad bÅ«tų sprendžiama, ar A. R. veikÄ kaltai, ar jo veika buvo situacija, pripažintina kazusu, pirmiausia turÄtų bÅ«ti kruopÅ¡Äiai iÅ¡siaiÅ¡kintas įvykio mechanizmas, įvertinus visų asmenų parodymus byloje, be to, yra specialių žinių poreikis (dÄl veikos padarymo priemonÄs saugumo, pritaikomumo naudoti (tik vaikams, ar ir suaugusiems), maksimalaus leistino svorio ant jų, taip pat ar esant nugarinei atkaltei apskritai iÅ¡ jų galima iÅ¡slysti).
ApeliacinÄs instancijos teismas siekdamas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinÄti apeliacinį skundÄ , kreipÄsi į Lietuvos teismo ekspertizÄs centrÄ dÄl galimybÄs atlikti ekspertizÄ. TaÄiau buvo gautas atsakymas, kad atlikti nelaimingo atsitikimo, kuris įvyko supantis su sÅ«puoklÄmis, tyrimÄ , kai minÄtas nelaimingas atsitikimas nÄra nustatyta tvarka pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, todÄl nÄra darbų saugos teismo eksperto kompetencija ir toks tyrimas negali bÅ«ti atliekamas. Be to, raÅ¡te buvo nurodyta ir tai, kad įrenginių paskirties ir naudojimo/pritaikymo klausimus sprendžia jų projektuotojas/gamintojas, todÄl bÅ«tent sÅ«puoklių gamintojas galÄtų atsakyti į klausimus, susijusius su minÄto įrenginio paskirtimi ir jo naudojimo (tame tarpe ir saugaus) sÄ lygomis (t 3, b. l. 146).
Po Å¡io gauto atsakymo, teismas dar kartÄ kreipÄsi į minÄtÄ ekspertinÄ Ä¯staigÄ , po ko buvo nutarta visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ iÅ¡siųsti į Lietuvos teismo ekspertizÄs centrÄ dÄl konsultacijos suteikimo, kad ekspertai, susipažinÄ su visa baudžiamosios bylos medžiaga, dar kartÄ sprÄstų klausimÄ ar jų kompetencijai priskiriami teismui rÅ«pimi klausimai ir, ar centras galÄtų atlikti ekspertizÄ ar duoti iÅ¡vadÄ (t. 3, b. l. 147). Baudžiamoji byla ekspertams buvo pateikti po to, kai prokurorÄ pateikÄ apžiÅ«ros protokolÄ su priedais, G.
S. ir V. J. apklausos protokolus.ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje apklaustas ekspertas T. D. parodÄ, kad pagal esamÄ medžiagÄ tikslių iÅ¡vadų duoti negalima, o galima tik mÄginti modeliuoti įvykį, nes yra prieÅ¡taringi parodymai, netikslÅ«s atstumai. Tiek asmenų parodymai, tiek ir apžiÅ«rų protokolai yra netikslÅ«s, nes nuÅ¡okimo ar kritimo vietos skaiÄiai skiriasi net kelis kartus, todÄl tikslaus įvykio mechanizmo nustatyti negalima. Eksperto teigimu, nukentÄjusioji negalÄjo iššokti iÅ¡ sÅ«pynių, nes norint iššokti reikia į kÄ nors atsispirti.
SupynÄs laisvai kabo, todÄl jei asmuo kojomis nelieÄia žemÄs, tai praktiÅ¡kai iššokti į priekį kažkiek tai ženkliai nÄra jokių galimybių, nes žmogaus fizinÄs savybÄs to neleidžia. Galimas tik vienas variantas, jei asmuo sÄdi, nesiekdamas kojomis žemÄs ir nesilaiko rankomis, o taip ir buvo, kad nesilaikÄ rankomis, tai galimas tik vienas variantas, kad tas asmuo, kuris sÄdi sÄdynÄje, tai jis gali iÅ¡sitiesti ir jis tada gali iÅ¡slysti iÅ¡ tos sÄdynÄs, nes atsiremia sÄdynÄmis į vienÄ briaunÄ , nugara į atramos briaunÄ ir iÅ¡lįsta.
IÅ¡slysta veikiant žemÄs traukos jÄgai, kuri nÄra didelÄ, bet iÅ¡ tikrųjų tai inercijos jÄga ir inercijos jÄga jį iÅ¡meta. Viskas priklauso nuo supynÄs greiÄio ir supynÄs inercijos, t. y. kokiÄ jÄga perduoda supynÄs tam žmogui. Å iÄ versijÄ patvirtina medikų parodymai, kad nusileido ant iÅ¡tiestų kojų. Taip pat ekspertas parodÄ, kad jei asmuo sÄdi ant sÅ«pynių rÅ«kydamas ir jį trukteli atgal, tai ar jis rÅ«kÄ, ar ne, jis vis tiek griebiasi įsikibti, nes pas žmogų yra refleksai.
NÄra žinoma dÄl ko nukentÄjusioji nesilaikÄ. IÅ¡ bylos medžiagos susidarÄ toks vaizdas, kad nukentÄjusioji norÄjo kuo greiÄiau iÅ¡lipti iÅ¡ tų sÅ«pynių. Eksperto teigimu, galimas toks mechanizmas, kad supynÄ buvo stipriai pastumta į priekį, kai jos sÄdimoji dalis pakilo apie 1 â 1,5 metro ir supynei einant į priekį į aukÅ¡ÄiausiÄ taÅ¡kÄ , ji nukrito nuo tų sÅ«pynių atstumu nuo 2,35 iki 3 metrų, nes ir medikas apžiÅ«rÄjÄs nurodÄ, jog nukentÄjusioji krito iÅ¡ aukÅ¡tai.
Taip pat yra galimybÄ, kad nors supynÄ buvo pajudinta truputį, labai Å¡velniai ir pati nukentÄjusioji Å¡oko, nesant didelio aukÅ¡Äio, ir nukrito nuo supynÄs apie 1 â 1,2 metro, galÄjo taip susižaloti. Tai yra dÄl to, kad jei supynÄs judÄjo bent kiek, tai veikÄ inercijos jÄga. Jei jÄ stÅ«mÄ labai mažai, tai ji nukrenta prie pat, jei jÄ stÅ«mÄ labai daug, tai ji krenta toli. Tai dar priklauso ir nuo to, kuriuo momentu ji atitrÅ«ksta nuo sÄdynÄs. Jei ji atitrÅ«ko judant į viršų, tai dar priklauso tiksliai kokiame taÅ¡ke.
Jei tik pradÄjus judÄti į viršų, tai yra Å¡ansų, kad labai toli ji gali nuskristi, o jei paÄiame virÅ¡utiniame taÅ¡ke, tai ji gali pakilti į viršų ir grįžti žemyn. ReiÅ¡kiasi, kad į tolį visai nenuskris, bet Äia viskas priklauso nuo sÅ«pynių judÄjimo greiÄio, o greitis priklauso nuo aukÅ¡Äio, kiek jos buvo pakeltos aukÅ¡tai ir kiek joms buvo suteikta jÄgos judÄti į priekį. Eksperto nuomone, Å¡iuo atveju, inercijos jÄga buvo ženkli, nes nukentÄjusioji nukrito toliau.
Susipažinus su bylos medžiaga, matyti, kad yra dar vienas įdomus momentas, jog nukentÄjusioji užšoko ant moteriÅ¡kÄs. Tai irgi skirtumai yra, nes vienas žmogus sako, kad užšoko, o kita sako, kad ant manÄs neužšoko. Reiktų apsisprÄsti, kur ta moteriÅ¡kÄ kokiu atstumu buvo. NeįtikÄta, kad kai sÅ«pynÄse kas nors supasi kitas žmogus eis prie pat sÅ«pynių, nes paÄios sÅ«pynÄs jį galÄtų sužaloti. Taip pat ekspertas paaiÅ¡kino, kad sÅ«pynÄs įvykio metu nei sulūžo, nei su sulinko ir buvo tiesiog sÅ«pynÄs kaip sÅ«pynÄs, todÄl jokių pretenzijų sÅ«pynÄms bÅ«ti negali.
Ar jų keliamoji jÄga per maža, ar per didelÄ, ar skirta vaikui, ar suaugusiam, tai tokio klausimo nagrinÄjimas jokios naudos neduotų. SÅ«pynių konstrukcija ir jų techninÄ bÅ«klÄ su įvykiu neturÄtų bÅ«ti siejama. Eksperto nuomone, nereikia gilintis į sÅ«pynių padarymÄ ir jų techninÄ bÅ«klÄ, nes realiai to ir padaryti negalima. Žmogus, kuris padarÄ tas sÅ«pynes yra mirÄs ir tos sÅ«pynÄs nÄra kažkoks sudÄtingas mechanizmas, kad bÅ«tų galima gilintis į jų techninÄ bÅ«klÄ.
Taip pat ekspertas atsakydamas į proceso dalyvių klausimus paaiÅ¡kino, kad jei nukentÄjusioji nieko nebÅ«tų dariusi, tai ji taip ir bÅ«tų sÄdÄjusi, tai ji ir bÅ«tų taip tose sÅ«pynÄse likusi, bet kadangi byloje yra paminÄtos tos iÅ¡tiestos kojos, tai ji vis dÄlto bijojo kažko tai, nes yra aliuzija į jos jaunystÄ, todÄl buvo noras kuo greiÄiau iÅ¡lipti iÅ¡ tų sÅ«pynių ir ji nieko negali padaryti sÄdÄdama, todÄl yra du variantai, arba ji sÄdi, tai gal tada ir bÅ«tų likusi, bet ji galÄjo dar ir iÅ¡sitiesti.
GreiÄiausiai, kad ji iÅ¡sitiesÄ stengdamasi kojomis pasiekti žemÄ, o kai tik pamÄgino kojomis pasiekti žemÄ, tai tada jos sÄdimas pavirÅ¡ius gaunasi tik briauna ir atsirÄmusi tik ant briaunų, ji ramiai nuslysta. Eksperto nuomone buvo bÅ«tent toks mechanizmas. NÄra aiÅ¡ku kodÄl nukentÄjusioji nesilaikÄ, nes sÅ«pynÄms judant atgal ji turÄjo sugriebti, nežiÅ«rint į tai, kad ji rÅ«kÄ. Pagal esamÄ situacijÄ nukentÄjusioji turÄjo iÅ¡slysti tik pradÄjus sÅ«pynÄms kilti, nes jei bÅ«tų žemyn judant iki to apatinio taÅ¡ko, tai tada nukentÄjusioji turÄjo kristi veidu į priekį.
Taigi apeliacinÄs instancijos teismas, įvertinÄs iÅ¡teisintojo, A. R., nukentÄjusiosios S. Ä., liudytojų V. J. ir D. K. parodymus, teismo medicinos specialistų iÅ¡vadas, jų paaiÅ¡kinimus pirmosios instancijos teisme bei eksperto T. D. paaiÅ¡kinimus apeliacinÄs instancijos teisme, konstatuoja, kad prieÅ¡ingai nei sprendÄ pirmosios instancijos teismas, nukentÄjusioji S. Ä. po iÅ¡teisintojo A. R. pasupimo, iÅ¡ sÅ«pynių ne iÅ¡ Å¡oko, o iÅ¡krito iÅ¡tiestomis kojomis. Teismas pažymi, eksperto T.
D. parodymai paneigia tiek iÅ¡teisintojo A. R., tiek liudytojų V. J. ir D. K. parodymus apie tai, jog nukentÄjusioji iÅ¡ sÅ«pynių iššoko. TaÄiau nežiÅ«rint Å¡ios iÅ¡vados, teisÄjų kolegija sprendžia, kad A. R. veikoje nÄra BK 137 straipsnio 1 dalyje numatytos subjektyviosios pusÄs požymio â kaltÄs. BK 137 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybÄ už sunkų sveikatos sutrikdymÄ dÄl neatsargumo tais atvejais, kai veika neturi neatsargaus sunkaus sveikatos sutrikdymo pažeidžiant teisÄs aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles požymių, t. y. kai tai atsitinka buityje nepaisant visuotinai pripažintų bendrųjų atsargumo taisyklių.
Å is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas veiksmais, poelgiais, neatitinkanÄiais tiek įprastų, visuotinai žinomų bendrųjų atsargumo, tiek specialiųjų, oficialiomis taisyklÄmis reglamentuotų atsargumo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo sudÄtis materialioji, bÅ«tina nustatyti ne tik kilusius padarinius, bet ir nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį â priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių (kad jie buvo dÄsningas veikos rezultatas). Teismų praktikoje priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių pripažįstamas toks santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia atsiradusius padarinius.
Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių, bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veika buvo ne tik bÅ«tina kilusių padarinių sÄ lyga, bet ir Å¡ių padarinių priežastis. Sunkus sveikatos sutrikdymas dÄl neatsargumo padaromas neatsargia kaltÄs forma (BK 14 straipsnis), kuri gali pasireikÅ¡ti nusikalstamu pasitikÄjimu arba nusikalstamu nerÅ«pestingumu (BK 16 straipsnio 1 dalis). BK 16 straipsnio 3 dalis nustato, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dÄl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, jeigu jį padarÄs asmuo nenumatÄ, kad dÄl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galÄjo ir turÄjo tai numatyti.
ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad padariniai dÄl veikos gali atsirasti ir be kaltÄs. Veika pripažįstama kazusu, kai asmuo, darydamas veikÄ , nenumatÄ, kad dÄl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes negalÄjo ar neturÄjo to numatyti. Pastaruoju atveju baudžiamoji atsakomybÄ nekyla. Pavojingų padarinių nenumatymÄ rodo asmens nesupratimas savo veiksmų rizikingumo (pavojingumo). Baudžiamojoje byloje esantys duomenys neginÄytinai patvirtina, kad iÅ¡teisintasis A.
R. įvykio dienÄ S. Ä. matÄ pirmÄ kartÄ ir tai neilgÄ laikÄ , todÄl jam nebuvo žinomos aplinkybÄs dÄl S. Ä. baimÄs suptis sÅ«pynÄmis. Be to, kaip matyti iÅ¡ nustatytų aplinkybių, nors kaip pati S. Ä. parodÄ, jog ji bijo suptis sÅ«pynÄmis, iÅ¡Äjusi iÅ¡ namelio atsisÄdo bÅ«tent į sÅ«pynÄs, o ne pavÄsinÄje. Taip pat iÅ¡ tos dienos įvykių sekos matyti, kad tÄ dienÄ sÅ«pynÄse suposi ne vienas asmuo. SÅ«pynÄs saugumo požiÅ«riu nebuvo sugedusios, buvo stabilios, jų sÄdima dalis buvo su atloÅ¡u.
ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje apklaustas ekspertas T. D. paaiÅ¡kino, kad įvykio metu savadarbÄs sÅ«pynÄs nesulūžo, nesulinko ar kitaip nesuiro, todÄl klausimai susijÄ su sÅ«pynių saugomu, pritaikomumu, jų keliamos galios ar kitų naudojimo parametrų nustatymu su tiriamu įvykiu yra nesietini. DÄl to, nustatant įvykio mechanizmÄ ar nelaimingo atsitikimo priežastis, tai nevertinama. Nors nukentÄjusioji S. Ä. viso proceso metu tvirtino, kad ji A. R. praÅ¡iusi nesupti, nes bijanti suptis, po to, kai jis jÄ nestipriai vienÄ kartÄ pasupo, taÄiau Å¡iÄ aplinkybÄ A.
R. kategoriÅ¡kai neigia. Liudytoja D. K., kuri įvykio metu buvo arÄiausiai sÅ«pynių, negirdÄjo ar S. Ä. praÅ¡Ä A. R., jog jis nesuptų. Daugiau duomenų, kurie pavirtintų ar paneigtų nukentÄjusiosios S. Ä. parodymus byloje nÄra. ApeliacinÄs instancijos teismo nuomone, visos abejonÄs turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos iÅ¡teisintojo naudai, Å¡ios abejonÄs nepavyko paÅ¡alinti ir apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje. PrieÅ¡ingai nei nurodo atstovas apeliaciniame skunde, teisÄjų kolegija, įvertinusi aukÅ¡Äiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad nÄra pagrindo iÅ¡vadai, jog A.
R. veika buvo rizikinga, nes supimas nebuvo intensyvus, netruko ilgÄ laiko tarpÄ , jis nebuvo koks nors iÅ¡skirtis ir prieÅ¡taraujantis bendro pobÅ«džio atsargumo taisyklÄms. Be to, pagal eksperto paaiÅ¡kinimÄ , jei kaltinamojo A. R. veiksmas â sÅ«pynių traukimas į save, bÅ«tų labai staigus ir stiprus, nukentÄjusioji iÅ¡ jų galÄjo iÅ¡kristi net joms nepradÄjus kilti į viršų. Be to, eksperto paaiÅ¡kinimai rodo, kad nukentÄjusioji iÅ¡ sÅ«pynių iÅ¡krito tik joms pradÄjus kilti į viršų.
Taigi Å¡ios nustatytos aplinkybÄs suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nesuprasdamas savo veiksmų pavojingumo ar rizikingumo, A. R. nenumatÄ galimų pavojingų padarinių kilimo. GalÄjimas ir turÄjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibÅ«dina valinį nusikalstamo nerÅ«pestingumo elementÄ . TurÄjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos bÅ«ti atsargiam, darant atitinkamÄ veikÄ , buvimÄ . GalÄjimas numatyti pasekmes yra subjektyvusis nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinÄio atitinkamÄ pareigÄ , galimybÄ konkreÄioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius.
IÅ¡analizavÄs byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ , aukÅ¡tesnÄs instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje situacijoje A. R. nenumatÄ ir negalÄjo niekaip numatyti, kad pasupus S. Ä. sÅ«pynÄmis, ji neinstinktyviai griebsis už sÅ«pynių strypų ir laikysis (tokiu atveju ji nebÅ«tų iÅ¡kritusi iÅ¡ sÅ«pynių), o bet kokiais bÅ«dais iÅ¡ jų sieks iÅ¡lipti ir iÅ¡sitiesusi iÅ¡ jų iÅ¡kris. Å iuo atveju byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad A. R. nesuvokÄ daromos veikos pavojingo pobÅ«džio, nenumatÄ ir negalÄjo numatyti pavojingų padarinių kilimo galimybÄs, t. y. tų aplinkybių, jog nuo jo pasupimo S. Ä. iÅ¡kris iÅ¡ sÅ«pynių ir sunkiai susižalos.
Kolegijos nuomone, Å¡iuo atveju tarp kaltinamojo A. R. veikos ir kilusių padarinių nÄra tiesioginio priežastinio ryÅ¡io ir nÄra kaltinamojo kaltÄs. Nesant nusikaltimo, numatyto BK 137 straipsnio 1 dalies sudÄties elementų, negalima ir baudžiamoji atsakomybÄ, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį atvejį traktavo kaip kazusÄ â veiksmÄ , turintį iÅ¡orinių teisÄs pažeidimo požymių, bet neturintį kaltÄs elemento. Esant nustatytoms aplinkybÄms Jonavos rajono apylinkÄs teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas, o nukentÄjusiosios S. Ä. atstovo advokato Rimanto BuÄmos apeliacinis skundas atmetamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : NukentÄjusiosios S. Ä. atstovo advokato Rimanto BuÄmos apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos. TeisÄjai                                                                 Svetlana JurgaitienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Gytis VeÄerskas                                                                  Valdas Vitunskas