2020-07-15 Nr. AB-13558-3-63-3-00552-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-3017-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00552-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 13.6.1; 13.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Clean and Solve“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Clean and Solve“ skundą atsakovui Klaipėdos teritorinei muitinei (trečiasis suinteresuotas asmuo – Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Clean and Solve“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Teritorinė muitinė) 2019 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 2(LM58)-6 „Dėl prekių konfiskavimo ir sunaikinimo“ (toliau – ir Teritorinės muitinės Sprendimas) bei Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 1A-76 „Dėl UAB „Clean and Solve“ (toliau – ir Departamento Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą – iš Lietuvos Respublikos teritorijos leisti išvežti pareiškėjui priklausančią medžiagą – gama-butirolaktoną (17 720 kg, 80 statinių), įforminant atitinkamą muitinės procedūrą teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 18 d. Teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių postui pateikė deklaraciją išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai įforminti, deklaruojamą prekę nurodydamas gamą-butirolaktoną, pramonėje naudojamą kaip tirpiklį, reagentą. Teritorinės muitinės 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškėjo importuojamos prekės nebuvo išleistos. 2018 m. rugsėjo 25 d. pranešime, perduotame per Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemą (toliau – ir MDAS), prekių importo deklaraciją pateikusiam muitinės tarpininkui UAB „Muita“ (toliau – ir muitinės tarpininkas) buvo nurodyta, kad „siekiant išsiaiškinti ar įvežamos prekės nebus panaudotos Sąjungos muitų teritorijoje neteisėtai narkotikų ar psichotropinių medžiagų gamybai ir vadovaujantis Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 111/2005 (toliau – ir Reglamentas Nr. 111/2005) 26 str., importo įstaiga priėmė sprendimą neišleisti prekių. Prašome kreiptis į Malkų įlankos jūrų uosto postą (Perkėlos g. 1C, Klaipėda), dėl prekių grąžinimo į jų pirminę, laikinojo saugojimo vietą.“ Pareiškėjas negavo jokio kito importo įstaigos oficialaus sprendimo ar kito dokumento, kuriame būtų nurodytas aiškus ir suprantamas sprendimo neišleisti prekių faktinis ir teisinis pagrindas. Tik gavęs pareiškėjo oficialų raštą dėl informacijos pateikimo, atsakovas nurodė, jog kilus įtarimų dėl importuojamos prekės sandorių patikimumo, importuojama medžiaga nebuvo išleista pasirinktai muitinės procedūrai ir buvo atliekamas informacijos tikrinimas. Teritorinė muitinė 2018 m. spalio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 2(LM58)-72 „Dėl prekių sunaikinimo“ (toliau – ir Teritorinės muitinės 2018 m. spalio 12 d. sprendimas), kuris nebuvo tinkamai pagrįstas ir motyvuotas. Šį sprendimą Departamentas 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 1A-430 panaikino ir įpareigojo atsakovą priimti naują sprendimą. Teritorinė muitinė 2019 m. sausio 18 d. priėmė skundžiamą sprendimą dėl prekių konfiskavimo ir sunaikinimo, kuris skundžiamu Departamento Sprendimu paliktas nepakeistas.

2.2. Teritorinės muitinės Sprendimas buvo priimtas neatsižvelgus į Departamento nurodymus, neįvertinus pareiškėjo 2018 m. lapkričio 6 d. pateiktų dokumentų. Atsakovas tik abstrakčiai atkartojo ankstesniame savo sprendime nurodytus motyvus. Teritorinės muitinės Sprendime nenurodyti konkretūs faktai, aplinkybės, kurių pagrindu buvo padaryta išvada dėl sandorių nepatikimumo. Be to, teisės aktuose sandorių nepatikimumas nėra nustatytas kaip draudimo įvežti medžiagas į Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teritoriją pagrindas. Teritorinės muitinės Sprendime nėra pateikta jokių įrodymų ar argumentų, jog importuojamos prekės gali būti skirtos narkotinių ar psichotropinių medžiagų gamybai.

2.3. Aplinkybė, kad, lyginant skundžiamą Teritorinės muitinės Sprendimą ir Teritorinės muitinės 2018 m. spalio 12 d. sprendimą, Teritorinė muitinė pakeitė sprendimo dėl pareiškėjo prekės sunaikinimo teisinį pagrindą, įrodo, kad atsakovas be jokio teisinio pagrindo 2018 m. spalio 12 d. priėmė sprendimą neišleisti pareiškėjo prekių. Atsakovo nurodyta priežastis, jog pareiškėjas neturi leidimo verstis veikla, susijusia su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ patvirtintame IV sąraše „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams ir (ar) naudoti pramonės, nesusijusios su farmacijos produktais, tikslams“ (toliau – ir IV Sąrašas) įrašytomis medžiagomis, negali būti pagrindas pagrįsti muitinės veiksmus 2018 m. rugsėjo mėn. sulaikant ir neišleidžiant prekių, nes reikalavimas turėti leidimą įsigaliojo tik 2018 m. gruodžio mėn. Manytina, kad importuojamos prekės buvo sulaikytos neteisėtai ir jas išleisti buvo delsiama iki 2018 m. gruodžio 1 d., kada įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ pakeitimai.

2.4. Pareiškėjas įvykdė visus teisės aktų reikalavimus, pateikė visus reikalaujamus dokumentus. Importuojamą prekė yra legali, nėra uždrausta ją įvežti į Europos Sąjungą, buvo gauti visi reikalingi leidimai.

2.5. Atsakovas nei viename sprendime nepateikė motyvų, kodėl pareiškėjo sandoriai laikytini nepatikimais.

2.6. Pareiškėjas negalėjo įstatymų nustatyta tvarka ir terminais apskųsti Teritorinės muitinės 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo, kadangi negavo jokio sprendimo, kuris atitiktų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir kuriame būtų nurodyta jo apskundimo tvarka. Pareiškėjas neturėjo teisės savo nuožiūra pasirinkti muitinės procedūros. Palikus galioti skundžiamus sprendimus, pareiškėjas patirs didelių nuostolių.

3. Atsakovas Teritorinė muitinė atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Visa skundo argumentacija susijusi su nesutikimu su Teritorinės muitinės 2018 m. rugsėjo 25 d. ir 2018 m. spalio 12 d. sprendimais, kurie nėra šios administracinės bylos ginčo dalykas. Pareiškėjas Teritorinės muitinės 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo neišleisti prekių į laisvą apyvartą neskundė, prekėms esant grąžintoms laikinai saugoti grąžintų prekių nedeklaravo kitai muitinės procedūrai.

3.2. 2018 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ pakeitimai, IV Sąraše nurodant, kad cheminę medžiagą „gama-butirolaktoną“ leidžiama vartoti medicinos ir (ar) pramonės, nesusijusios su farmacijos produktais, tikslams. Pagal Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 211 straipsnio 2 dalį minėtame sąraše esančias medžiagas gaminti, perdirbti, importuoti gali asmenys, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą verstis veikla. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas papildomai 2018 m. gruodžio 20 d. raštu Teritorinei muitinei pateikė informaciją, jog pareiškėjui neišduotas leidimas verstis veikla su į IV Sąrašą įrašytomis cheminėmis medžiagomis. Kadangi pareiškėjas tokio leidimo neturi, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas) 198 straipsnio 1 dalies b punkto ii) papunkčio nuostatomis, tokia prekė turi būti konfiskuota ir sunaikinta.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Departamentas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas, manydamas, jog Teritorinės muitinės veiksmai ir sprendimai yra neteisėti, turėjo teisę juos ginčyti. Teritorinės muitinės Sprendimu konfiskuoti ir sunaikinti prekę „gamą-butirolaktoną“ nuspręsta vykdant Departamento 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 1A-430. Pagal 2018 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusius Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ pakeitimus pareiškėjas privalėjo turėti leidimą, tačiau tokio leidimo teritorinei muitinei nepateikė. Pareiškėjo įvežtoms prekėms, kurioms buvo įformintas laikinasis saugojimas pagal bendrąją deklaraciją, pasibaigė Sąjungos muitinės kodekso 149 straipsnyje nustatytas 90 dienų prekių laikinojo saugojimo terminas, todėl prekės buvo sulaikytos. Ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. spalio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 13 d. į Klaipėdos jūrų uostą įvežė prekę gama-butirolaktoną (17 720 kg, 80 statinių) ir jam įformino laikinąjį saugojimą pagal bendrąją deklaraciją 180913-005111-BDK/118. Pareiškėjo atstovas Klaipėdos teritorinėje muitinėje UAB „Muita“ 2018 m. rugsėjo 18 d. Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių postui pateikė deklaraciją MRN Nr. 18LTLCo100IM090BF0 prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai įforminti. Deklaruojama prekė – gama-butirolaktonas (17 720 kg, 80 statinių), naudojama pramonėje kaip tirpiklis ir reagentas. Klaipėdos teritorinė muitinė 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu nusprendė neišleisti prekės deklaruotai procedūrai ir ji buvo grąžinta laikinai saugoti. Skundžiamu Teritorinės muitinės Sprendimu, kuris paliktas nepakeistas skundžiamu Departamento Sprendimu, nuspręsta pagal prekių sulaikymo protokolą Nr. 8LU90001892 sulaikytą cheminę medžiagą konfiskuoti ir sunaikinti.

7. Teismas nurodė, kad įstatymų leidėjas, papildęs Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymą IV Sąrašo medžiagomis ir poįstatyminiu teisės aktu nustatydamas konkrečias šio sąrašo medžiagas, dar ankščiau nei įsigaliojo atitinkami teisės aktai įžvelgė problemą dėl efektyvesnio tokių medžiagų kontroliavimo. Iš Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pakeitimo aiškinamojo rašto matyti, jog įstatymų leidėjas išreiškė didelį susirūpinimą medžiagomis, tarp jų ir gama-butirolaktonu (GBL), naudojamomis chemijos pramonės šakose, pažymėdamas, jog Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro pateiktoje 2017 metų ataskaitoje nurodoma, jog apsinuodijimų, susijusių su GBL vartojimu, padaugėjo, ši medžiaga yra trečioje vietoje po heroino ir kokaino. Aiškinamajame rašte nurodyta, jog medžiagų įrašymas į kontroliuojamų medžiagų sąrašus Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento siūlymu užtrunka vidutiniškai 4–6 mėnesius, todėl valstybėms narėms nedraudžiama, aptikus naują psichoaktyviąją medžiagą, savo teritorijoje taikyti būtinas nacionalines kontrolės priemones ar jų imtis.

8. Nuo 2018 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pakeitimai, šio įstatymo 211 straipsnyje nustatantys bendruosius reikalavimus į IV sąrašą įtrauktų medžiagų teisėtai apyvartai. Teisės aktas, numatantis, kokios medžiagos laikytinos įtrauktinomis į IV Sąrašą, yra Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“, kurio pakeitimais nuo 2018 m. gruodžio 1 d. cheminė medžiaga gama-butirolaktonas įtraukta į minėtą sąrašą.

9. Teismas nurodė, kad nors ginčo prekė į Klaipėdos jūrų uostą buvo įvežta 2018 m. rugsėjo 13 d., t. y. anksčiau nei įsigaliojo teisės aktas, kuriuo cheminė medžiaga gama-butirolaktonas buvo įtraukta į IV Sąrašą, nagrinėjamu atveju matyti, jog ginčo sprendimo priėmimo metu buvo vertinami dokumentai, kuriuos privaloma pateikti prieš įforminant prekėms pageidaujamą muitinės procedūrą arba prieš išleidžiant jas tai procedūrai atlikti, todėl sprendė, kad atsakovas turėjo pagrindą remtis pasikeitusiu teisiniu reguliavimu.

10. Teismas pažymėjo, kad bylos dokumentai patvirtina, jog apie Teritorinės muitinės 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą, kuriuo deklaruojama ginčo prekė neišleista deklaruotai procedūrai ir grąžinta laikinajam saugojimui, buvo pranešta pareiškėjo atstovui Teritorinėje muitinėje. Kadangi pareiškėjas Teritorinės muitinės 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo neginčijo, per Sąjungos muitinės kodekso 149 straipsnyje numatytą terminą prekėms jokios kitos muitinės procedūros neįformino, teismas priėjo prie išvados, jog atsakovas pagrįstai, nustatęs, kad pareiškėjas neturi leidimo verstis veikla su į IV Sąrašą įtrauktomis medžiagomis, pagal prekių sulaikymo protokolą Nr. 8LU90001892 sulaikytą cheminę medžiagą gama-butirolaktoną nusprendė konfiskuoti ir sunaikinti.

11. Įvertinęs tai, jog iš esmės Teritorinės muitinės Sprendimas buvo priimtas dėl to, kad baigėsi Sąjungos muitinės kodekso 149 straipsnyje nustatytas 90 dienų prekių laikinojo saugojimo terminas, teismas nevertino Teritorinės muitinės Sprendimo teisėtumo sandorių dėl ginčo prekės skaidrumo ir patikimumo aspektu.

III. 12. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas, be skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, išdėstytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Įrodymai, kad pareiškėjo prekė yra skirta neteisėtai narkotinių ar psichotropinių medžiagų gamybai, yra įslaptinti, todėl šioje byloje negali būti įrodymais pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 3 dalį. Pirmos instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad faktinis ir teisinis pagrindas uždrausti įvežti pareiškėjo prekę yra neįrodytas. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad muitinė būtų informavusi Komisiją dėl draudimo įvežti pareiškėjo prekę, kaip nustatyta Reglamento Nr. 111/2005 26 straipsnio 3 dalies a punkto antroje pastraipoje.

12.2. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės remdamasis tik Teritorinės muitinės ir Departamento argumentais, padarė neteisingą išvadą, jog Teritorinės muitinės Sprendimas pagrįstas, nes pareiškėjas neginčijo Teritorinės muitinės 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo (t. y. pranešimo per MDAS) ir neįformino jokios kitos muitinės procedūros per Sąjungos muitinės kodekso 149 straipsnyje nustatytą terminą.

12.3. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimas neatitinka tokiam sprendimui taikomų reikalavimų, jis negali būti laikomas sprendimu, kurį pranešėjas galėjo skųsti, o jei pirmosios instancijos teismas vis dėl to pripažino jį muitinės sprendimu, tai privalėjo pripažinti, kad jis neteisėtas ir negaliojantis.

12.4. Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti Teritorinės muitinės Sprendimo teisėtumą sandorių skaidrumo ir nepatikimumo aspektu, nors būtent tai ir yra pagrindinė ginčo priežastis, dėl kurios prekė nebuvo išleista į laisvą apyvartą. Teismo sprendime iš esmės atkartoti Teritorinės muitinės Sprendimo argumentai.

12.5. Pareiškėjas iki Teritorinės muitinės 2018 m. spalio 12 d. sprendimo dėl prekių sunaikinimo neturėjo jokio teisinio ir faktinio pagrindo pasirinkti kitą muitinės procedūrą, nes muitinės įstaigų raštais buvo informuotas, kad vyksta prekių patikrinimas ir galutinis sprendimas dėl prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūros įforminimo bus priimtas tik užbaigus patikrinimą. Teritorinės muitinės 2018 m. spalio 12 d. sprendimas nustatė imperatyvų įpareigojimą ginčo prekę sunaikinti nustatyta tvarka. Taigi, nuo 2018 m. spalio 12 d. pareiškėjas neturėjo jokios teisės savo nuožiūra pasirinkti muitinės procedūros, o tik teisę skųsti muitinės įstaigų sprendimus, kuria pareiškėjas ir pasinaudojo.

12.6. Gama-butirolaktonas yra į oficialų sąrašą neįtraukta medžiaga pagal Reglamentą Nr. 111/2005 ir yra nurodytas ES savanoriškos kontrolės sąraše dėl į oficialų sąrašą neįtrauktų medžiagų (2017 m. spalio mėn. versija) kaip medžiaga, žinomai naudojama teisėtai veiklai ir prekybai. Taigi, ginčo prekė nėra priskiriama psichotropinėms medžiagoms, yra legali ir gali būti teisėtai naudojama pagal jos tiesioginę paskirtį.

12.7. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad visi skundžiami Teritorinės muitinės sprendimai, įskaitant 2019 m. rugsėjo 25 d. pranešimą per MDAS (kurį pirmos instancijos teismas pripažino sprendimu), buvo priimti pažeidžiant Sąjungos muitinės kodekse įtvirtintą pareiškėjo teisę būti išklausytam. Teritorinė muitinė apie galimą nepalankų sprendimą pareiškėjo neinformavo nei prieš priimdama 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą, nei prieš 2018 m. spalio 12 d. sprendimą, nei prieš 2019 m. sausio 18 d. sprendimą. Departamentas taip pat neatsižvelgė į akivaizdų Sąjungos muitinės kodekso 22 straipsnio 6 dalies pažeidimą.

12.8. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. neskundžiama nutartimi nutarė administracinės bylos proceso dalyviams nesuteikti teisės susipažinti su Teritorinės muitinės 2019 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. (3.46)SL2-1RN „Dėl dokumentų pateikimo administracinėje byloje Nr. eI-6098-609/2019“ pateiktais dokumentais. Teismas iš anksto pasisakė, kad Teritorinės muitinės teismui pateiktuose dokumentuose, kuriais remiantis buvo įvertintas pareiškėjo vykdytų sandorių patikimumas, esanti informacija yra pakankama, todėl tokie dokumentai laikytini tinkamu įrodymu. Įvertinęs aplinkybę, jog pateiktuose dokumentuose yra tarnybos paslaptį sudaranti įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ ir ji nėra išslaptinta, teismas nurodė, kad administracinio proceso dalyviams ji neskelbtina. Būtent šie neišslaptinti dokumentai yra vienintelis įrodymas, kuriuo remiantis buvo nuspręsta, kad pareiškėjo sandoriai yra nepatikimi / įtartini, todėl pareiškėjo prekė draudžiama išleisti į laisvą apyvartą. Taigi, skundžiami sprendimai buvo grindžiami tik neišslaptintais dokumentais, nežinomais pareiškėjui, o tai akivaizdžiai prieštarauja teisiniam reglamentavimui bei teismų praktikai.

13. Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovas, be jo atsiliepime į skundą, teiktame pirmosios instancijos teismui, išdėstytų motyvų, nurodo, kad:

13.1. UAB „Muita“ veikė pagal atstovavimo UAB „Clean and Solve“ sutartį. Toks atstovavimo būdas yra įteisintas ir Sąjungos muitinės kodekso 19 straipsnyje. Todėl importo įstaiga 2018 m. rugsėjo 25 d. MDAS priemonėmis pagrįstai pranešimą siuntė ne pareiškėjui, o jam atstovaujančiam asmeniui UAB „Muita“. Muitinei priėmus sprendimą neišleisti prekių importui, siekiant užtikrinti prekių muitinę priežiūrą ir įgyvendinant Sąjungos muitinės kodekso 134 straipsnį, tame pačiame pranešime nurodyta kreiptis į Malkų įlankos jūrų uosto postą dėl prekių grąžinimo į jų pirminę laikinojo saugojimo vietą. Pagal Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 5 punktą, jeigu sprendimai priimami prekių muitinio tikrinimo ir (arba) įforminimo metu, apie muitinės įstaigų sprendimus asmenims pranešama muitinės naudojamų informacinių sistemų priemonėmis arba tomis pačiomis priemonėmis, kurios naudojamos deklaracijai arba prašymui pateikti. Išsiuntus pranešimą MDAS priemonėmis UAB „Muita“, atsakovas neturėjo priimti ir siųsti jokio atskiro sprendimo.

13.2. Sąjungos muitinės kodekso 197 straipsnyje nustatyta, jog turėdama pagrįstų priežasčių muitinė gali reikalauti, kad jai pateiktos prekės būtų sunaikintos, ir apie tai atitinkamai informuoja prekių turėtoją, o 198 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje įtvirtinta nuostata, kad muitinė imasi visų būtinų disponavimo prekėmis priemonių, įskaitant konfiskavimą ir pardavimą ar sunaikinimą, jei prekės negali būti išleistos dėl to, kad nebuvo pateikti dokumentai, kuriuos privaloma pateikti prieš įforminant prekėms pageidaujamą muitinės procedūrą arba prieš išleidžiant jas tai procedūrai atlikti.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Departamentas nurodo, kad:

14.1. Nagrinėjamo ginčo objektai yra Teritorinės muitinės Sprendimas ir Departamento Sprendimas, tačiau pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo argumentus ir prieštaravimus dėl Teritorinės muitinės 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo neišleisti prekių į laisvą apyvartą ir 2018 m. spalio 12 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, kurie nėra ir negali būti šio ginčo objektu.

14.2. Tai, kad pateiktas teismo vertinimas sutampa su Departamento pozicija ir nesutampa su pareiškėjo pozicija, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas nepagrįstai atkartojo vienos iš ginčo šalių argumentus.

14.3. Pareiškėjas privalo turėti leidimą verstis veikla, susijusia su į IV Sąrašą įtrauktomis medžiagomis, tačiau tokio leidimo nepateikė. Į IV Sąrašą įtrauktos medžiagos kelią pavojų žmonių sveikatai, todėl atsakovas, vadovaudamasis Sąjungos muitinės kodekso 22 straipsnio 6 dalies antros pastraipos c punkte numatyta išimtimi, prieš priimdamas Teritorinės muitinės Sprendimą, neprivalėjo pareiškėjui suteikti teisės būti išklausytam. Vis dėlto, faktiškai iki Teritorinės muitinės Sprendimo priėmimo pareiškėjas turėjo galimybę pateikti visus įrodymus ir paaiškinimus (kuomet buvo nagrinėjamas jos skundas Departamente ir po to, kai Departamentas pavedė Teritorinei muitinei priimti naują sprendimą). Visi pareiškėjo pateikti dokumentai ir paaiškinimai buvo priimti ir įvertinti prieš priimant Teritorinės muitinės Sprendimą.

14.4. Pareiškėjas klaidina teismą teigdamas, kad įslaptinti duomenys buvo vieninteliai įrodymai, kuriais remiantis buvo priimti muitinės sprendimai. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai neleido pareiškėjui ir kitiems asmenims susipažinti su riboto naudojimo dokumentais, todėl nebuvo pažeistos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 3 dalies nuostatos. Pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę ištirti ir įvertinti visus įrodymus, aktualius šiam ginčui. Priimant Teritorinės muitinės sprendimą nebuvo remtasi įslaptintais dokumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2019 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 2(LM58)-6 „Dėl prekių konfiskavimo ir sunaikinimo“, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1A-76 „Dėl UAB „Clean and Solve“, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiškėjas teismo prašė įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą – iš Lietuvos Respublikos teritorijos leisti išvežti pareiškėjui priklausančią medžiagą – gama-butirolaktoną (17 720 kg, 80 statinių) (toliau – ir ginčo prekės), įforminant atitinkamą muitinės procedūrą teisės aktų nustatyta tvarka.

16. Teritorinė muitinė ginčijamame 2019 m. sausio 18 d. sprendime (šį sprendimą Departamentas 2019 m. kovo 21 d. sprendimu paliko nepakeistu), vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 134 straipsnio 1 dalimi, 198 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunkčiu, nusprendė „konfiskuoti ir sunaikinti sulaikytą cheminę medžiagą „gama-butirolaktonas“ (neto 16 000 kg, bruto 17 720 kg, 80 statinių). Prekių sulaikymo protokolas Nr. 8LU90001892)“.

17. Sąjungos muitinės kodekso 134 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo yra muitinės prižiūrimos ir gali būti jos tikrinamos. Kai taikytina, joms taikomi draudimai ir apribojimai, pagrįsti, inter alia, visuomenės dorovės, viešosios tvarkos arba visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės apsaugos, aplinkos apsaugos, nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos vertybių apsaugos, pramoninės ar komercinės nuosavybės apsaugos reikalavimais, įskaitant narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), tam tikras intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančių prekių ir grynųjų pinigų kontrolės reikalavimus, o jų atžvilgiu įgyvendinamos žuvų išteklių apsaugos bei valdymo priemonės ir prekybos politikos priemonės“. Pagal šio kodekso 198 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktį „Muitinė imasi visų būtinų disponavimo prekėmis priemonių, įskaitant konfiskavimą ir pardavimą ar sunaikinimą, šiais atvejais: <...> b) jei prekės negali būti išleistos dėl kurios nors iš šių priežasčių: <...> ii) nebuvo pateikti dokumentai, kuriuos privaloma pateikti prieš įforminant prekėms pageidaujamą muitinės procedūrą arba prieš išleidžiant jas tai procedūrai atlikti;“.

18. Taigi Teritorinė muitinė 2019 m. sausio 18 d. sprendimą konfiskuoti ir sunaikinti ginčo prekes grindė Sąjungos muitinės kodekso nuostatomis, pagal kurias į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės negali būti išleistos į laisvą apyvartą dėl to, kad prieš įforminant ginčo prekėms pageidaujamą muitinės procedūrą arba prieš išleidžiant jas tai procedūrai atlikti, nebuvo pateikti dokumentai, kuriuos privaloma pateikti.

19. Iš ginčijamų Teritorinės muitinės 2019 m. sausio 18 d. ir Departamento 2019 m. kovo 21 d. sprendimų turinio matyti, kad tiek Teritorinės muitinės, tiek Departamento nuomone, nagrinėjamu atveju pareiškėjas (jį atstovaujantis muitinės tarpininkas) prieš įforminant ginčo prekėms pageidaujamą muitinės procedūrą arba prieš išleidžiant jas tai procedūrai atlikti privalėjo pateikti Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo IV1 skirsnyje nustatyta tvarka išduotą leidimą „verstis veikla su į IV sąrašą įtrauktomis medžiagomis“. Ši pozicija grindžiama Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 211 straipsnio „Į IV sąrašą įtrauktų medžiagų teisėtos apyvartos bendrieji reikalavimai“ 2 dalies nuostata, pagal kurią „į IV sąrašą įtrauktas medžiagas gaminti, perdirbti, naudoti, laikyti, saugoti, importuoti, eksportuoti, verstis jų didmenine prekyba turi teisę Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys ir užsienio valstybių juridinių asmenų ir kitų organizacijų filialai, įsteigti Lietuvoje (toliau šiame skirsnyje – juridiniai asmenys), turintys šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą verstis veikla su į IV sąrašą įtrauktomis medžiagomis (toliau šiame skirsnyje – leidimas)“.

20. Pareiškėjas teigia, kad ginčo prekės į Lietuvą importuotos iki 2018 m. gruodžio 1 d., todėl Teritorinė muitinė ir Departamentas ginčijamus sprendimus nepagrįstai grindė nuo 2018 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusiu teisiniu reguliavimu. Atitinkamai atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju jis pagrįstai vadovavosi nuo 2018 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusiu teisiniu reguliavimu. Todėl, siekiant įvertinti Teritorinės muitinės Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausiai būtina nustatyti, ar Teritorinė muitinė nagrinėjamu atveju turėjo teisę reikalauti, kad pareiškėjas (jį atstovaujantis muitinės tarpininkas) prieš įformindamas ginčo prekėms pageidaujamą muitinės procedūrą arba prieš išleidžiant jas tai procedūrai atlikti pateiktų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą verstis „Gama-butirolaktono (GBL, Gamma-butyrolactone)“ importu, eksportu, didmenine prekyba.

21. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymas IV1 skirsniu „Veiklos, susijusios su medžiagomis, įtrauktomis į IV Sąrašą, reikalavimai, sąlygos, leidimų išdavimo tvarka, atsisakymas išduoti leidimą“ papildytas Seimui 2018 m. gegužės 17 d. priėmus Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 1, 2, 3, 4, 103 straipsnių pakeitimo, 211 straipsnio pernumeravimo ir pakeitimo bei Įstatymo papildymo 61 straipsniu ir ketvirtuoju1 skirsniu įstatymą Nr. XIII-1161, kuris įsigaliojo 2018 m. lapkričio 1 d.

22. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 211 straipsnio taikymas neatsiejamas nuo konkrečios medžiagos įtraukimo į IV Sąrašą. Taigi nagrinėjamam ginčui reikšminga tai, kada į šį sąrašą įtrauktos ginčo prekės. Nustatyta, kad „Gama-butirolaktonas (GBL, Gamma-butyrolactone)“ į Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintą IV Sąrašą „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams ir (ar) naudoti pramonės, nesusijusios su farmacijos produktais, tikslams“ (IV Sąrašas) įtrauktas Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. V-1199, kuris įsigaliojo 2018 m. gruodžio 1 d. Vadinasi, iš Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 211 straipsnio 2 dalies kylanti pareiga juridiniams asmenims, siekiantiems verstis „Gama-butirolaktono (GBL, Gamma-butyrolactone)“ importu, eksportu, didmenine prekyba, turėti tokią teisę patvirtinantį įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtinta nuo 2018 m. gruodžio 1 d.

23. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad:

23.1. Teritorinės muitinės Sprendimu konfiskuotos pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 18 d. iš Kinijos į Klaipėdą importuotos prekės – 17 720 kg (80 statinių) gama-butirolaktono (CAS Nr. 96-48-0) (ginčo prekės), kurias pareiškėją atstovaujantis muitinės tarpininkas (dėl muitinės tarpininko veikimo pareiškėjo vardu teisėtumo ginčo byloje nėra) deklaravo tą pačią dieną Teritorinei muitinei pateiktoje bendrojoje deklaracijoje MRN Nr. 18LTLC0100IM090BF0 (toliau – 2018 m. rugsėjo 18 d. deklaracija), įformindamas ginčo prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrą.

23.2. Dėl ginčo prekių išleidimo į laisvą apyvartą laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. per MDAS vyko Teritorinės muitinės ir muitinės tarpininko susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad Teritorinė muitinė reikalavo iš muitinės tarpininko pateikti, o muitinės tarpininkas ne kartą teikė papildomus dokumentus, susijusius su ginčo prekių įsigijimu ir panaudojimu (t. y. saugos duomenų lapus; pareiškėjo paaiškinimą, kokiu tikslu įvežamos ginčo prekės ir kur jas ketinama panaudoti, „GBL talpų“ ženklinimo (etikečių) pavyzdžius; pasirašytą „paaiškinimą dėl eksploatavimo“; informaciją, „kokios šalys ir firmų pavadinimai gaus šią medžiagą, nes medžiaga yra įtraukta į SAV stebėjimo sąrašą“; „pasirašytas pirkimo-pardavimo sutartis su firmomis, kurios gaus šią medžiagą“ ir kt.) (žr., be kita ko, I t., b. l. 61–84).

23.3. Teritorinė muitinė 2018 m. rugsėjo 25 d. muitinės tarpininką informavo apie tai, kad „siekiant išsiaiškinti ar įvežamos prekės nebus panaudotos Sąjungos muitų teritorijoje neteisėtai narkotikų ar psichotropinių medžiagų gamybai ir vadovaujantis Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 111/2005 26 str., importo įstaiga priėmė sprendimą neišleisti prekių“ ir paprašė „<...> kreiptis į Malkų įlankos jūrų uosto postą (Perkėlos g. 1C, Klaipėda), dėl prekių grąžinimo į jų pirminę, laikinojo saugojimo vietą“ (I t., b. l. 84). Iš paminėto įrašo matyti, kad jame minimas „sprendimas neišleisti prekių“ nėra niekaip motyvuotas, pareiškėjo (muitinės tarpininko) teikti dokumentai nevertinti tuo aspektu, ar „įvežamos prekės nebus panaudotos Sąjungos muitų teritorijoje neteisėtai narkotikų ar psichotropinių medžiagų gamybai“, jame nėra nurodyta apskundimo tvarka ir kt.

23.4. Teritorinė muitinė 2018 m. spalio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 2(LM58)-72 „Dėl prekių sunaikinimo“ (I t., b. l. 19), kuriame:

(1) nurodė, kad, vadovaujantis 2004 m. gruodžio 22 d. Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 111/2005, nustatančio prekybos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių stebėsenos taisykles (toliau – ir Reglamentas Nr. 111/2005) 26 straipsnio 3 b dalimi (joje nustatyta, kad „Kiekviena valstybė narė gali priimti priemones, kurios būtinos, kad jos kompetentingos valdžios institucijos galėtų kontroliuoti ir stebėti įtartinus sandorius, susijusius su į oficialų sąrašą neįtrauktomis medžiagomis, visų pirma, siekiant: a) gauti informacijos apie visus į oficialų sąrašą neįtrauktų medžiagų užsakymus arba su šiomis medžiagomis susijusias operacijas; b) patekti į verslo patalpas siekiant gauti įtartinų sandorių, susijusių su į oficialų sąrašą neįtrauktomis medžiagomis, įrodymų“) bei Departamento 2018 m, rugsėjo 25 d. raštu Nr. (20.4/18)3B-8025, cheminė medžiaga buvo neišleista, apie tai 2018 m. rugsėjo 25 d. MDAS priemonėmis informuojant muitinės tarpininką;

(2) konstatavo, kad Departamentui įvertinus ginčo prekių sandorių patikimumą, buvo nustatyta, jog sandoriai yra nepatikimi, todėl vadovaujantis Reglamento Nr. 111/2005 26 straipsnio 3a dalimi (joje nustatyta, kad „Kiekvienos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos uždraudžia įvežti į oficialų sąrašą neįtrauktų medžiagų krovinius į Sąjungos muitų teritoriją arba juos iš jos išvežti, jeigu yra pakankamai įrodymų, kad tos medžiagos yra skirtos neteisėtai narkotinių ar psichotropinių medžiagų gamybai. Kompetentinga valdžios institucija nedelsdama informuoja apie tai kitų valstybių narių kompetentingas valdžios institucijas ir Komisiją pagal 27 straipsnyje nurodytą procedūrą. Tos medžiagos laikomos medžiagomis, kurias siūloma įtraukti į 10 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą į oficialų sąrašą neįtrauktų medžiagų sąrašą“), ši cheminė medžiaga negali būti įvežta į Sąjungos muitų teritoriją;

(3) atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi, inter alia (be kita ko), Sąjungos muitinės kodekso 197 straipsniu („Turėdama pagrįstų priežasčių muitinė gali reikalauti, kad jai pateiktos prekės būtų sunaikintos, ir apie tai atitinkamai informuoja prekių turėtoją. Su sunaikinimu susijusias išlaidas apmoka prekių turėtojas“) ir Muitinės įstatymo 59 straipsnio 5 dalimi („Prekės, kurios negali būti realizuotos, taip pat naikintinos prekės privalo būti sunaikintos vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 197 straipsniu“), įpareigojo muitinės tarpininką teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti ginčo prekes laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūrai, sunaikinant nustatyta tvarka.

23.5. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 1A-430 „Dėl UAB „Clean and solve“ skundo“ (I t., b. l. 44–45) Teritorinės muitinės 2018 m. spalio 12 d. sprendimą panaikino ir pavedė priimti naują sprendimą. Departamentas 2018 m. gruodžio 14 d. sprendime konstatavo, kad šis Teritorinės muitinės sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, be kita ko, dėl to, kad Teritorinė muitinė nepateikė motyvų dėl Sąjungos muitinės kodekso 197 straipsnio taikymo, o prie išvados apie ginčui aktualių sandorių nepatikimumą priėjo neįvertinusi pareiškėjo pateiktų dokumentų.

23.6. Vykdydama Departamento 2018 m. gruodžio 14 d. sprendime suformuluotą nurodymą dėl ginčo prekių priimti naują sprendimą, Teritorinė muitinė 2019 m. sausio 18 d. priėmė ginčijamą sprendimą, kurį Departamentas 2019 m. kovo 21 d. sprendimu paliko nepakeistu.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi su Teritorinės muitinės Sprendimo priėmimu susijusias faktines aplinkybes, prieina prie išvados, kad dėl ginčo prekių 2018 m. rugsėjo 18 d. pradėta išleidimo į laisvą apyvartą procedūra iki šio sprendimo priėmimo (t. y. iki 2019 m. sausio 18 d.) nebuvo pasibaigusi. Todėl Teritorinė muitinė neturėjo teisės reikalauti, kad pareiškėjas (jį atstovaujantis muitinės tarpininkas) prieš įforminant ginčo prekėms pageidaujamą muitinės procedūrą arba prieš išleidžiant jas tai procedūrai atlikti pateiktų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą verstis „Gama-butirolaktono (GBL, Gamma-butyrolactone)“ importu, eksportu, jų didmenine prekyba, nes pareiga tokį leidimą turėti Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtinta tik nuo 2018 m. gruodžio 1 d.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo pozicija dėl neįsigaliojusių Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo nuostatų taikymo sprendžiant kilusį ginčą (žr. šio Sprendimo 7 p.) yra nesuderinama su konstituciniu teisinės valstybės principu, toks aiškinimas pažeidžia pareiškėjo teisėtą lūkestį, kad ginčo prekių importo procedūros bus vykdomos pagal tuo metu galiojančius teisės aktus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia (be kita ko) tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit) (žr., pvz., 2011 m. spalio 25 d., 2012 m. birželio 29 d., 2020 m. vasario 18 d. nutarimus). Šis principas reiškia, kad įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurie atsiranda po įstatymų įsigaliojimo (žr., pvz., 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. ir 2020 m. vasario 18 d. nutarimus). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių (žr., pvz., 2001 m. gruodžio 18 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimus, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą, 2011 m. vasario 14 d. nutarimą).

26. Susiklosčius tokioms faktinėms aplinkybėms, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo teiginiais, kad ginčo prekių importo procedūros nutrūko Teritorinei muitinei priėmus 2018 m. rugsėjo 25 d. ir 2018 m. spalio 12 d. sprendimus. Nustatytos faktinės aplinkybės (žr. šio Sprendimo 23–23.6 p.) patvirtina, kad tiek Teritorinės muitinės 2018 m. rugsėjo 25 d. ir 2018 m. spalio 12 d. sprendimai, tiek Departamento 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimas priimti dėl 2018 m. rugsėjo 18 d. deklaracija įformintų ginčo prekių išleidimo į laisvą apyvartą. Ginčijami Teritorinės muitinės 2019 m. sausio 18 d. ir Departamento 2019 m. kovo 21 d. sprendimai priimti vykdant Departamento 2018 m. gruodžio 14 d. sprendime suformuluotą nurodymą – dėl 2018 m. rugsėjo 18 d. importuotų ginčo prekių priimti naują sprendimą.

27. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Teritorinė muitinė 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu muitinės tarpininką informavo apie tai, jog ginčo prekės neišleidžiamos į laisvą apyvartą „siekiant išsiaiškinti ar įvežamos prekės nebus panaudotos Sąjungos muitų teritorijoje neteisėtai narkotikų ar psichotropinių medžiagų gamybai“, šis sprendimas nemotyvuotas, jame nėra nurodyta apskundimo tvarka ir kt. (žr. šio Sprendimo 23.3 p.), todėl jis negali būti vertinamas kaip galutinis sprendimas dėl 2018 m. rugsėjo 18 d. pradėtų ginčo prekių importo procedūrų.

28. Atsižvelgiant į tai, ginčijami Teritorinės muitinės ir Departamento sprendimai negali būti pripažinti teisėtais ir yra naikinami.

29. Pažymėtina, kad administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų. Tai lemia „valdžių padalijimo“ principas. Todėl panaikinus ginčijamus Teritorinės muitinės ir Departamento sprendimus, atsakovas įpareigotinas iš naujo įvertinti visus su ginčo prekių importu į Lietuvą susijusius pareiškėjo pateiktus dokumentus ir paaiškinimus (be kita ko, ir Reglamento Nr. 111/2005 26 straipsnio 3a dalies taikymo aspektu) bei dėl 2018 m. rugsėjo 18 d. importuotų ginčo prekių priimti naują sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą – iš Lietuvos Respublikos teritorijos leisti išvežti ginčo prekes įforminant atitinkamą muitinės procedūrą teisės aktų nustatyta tvarka, netenkinamas.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo ir daugiau argumentų, tačiau šiuo atveju jie atskirai nevertinami, nes Teritorinė muitinė įpareigota dėl 2018 m. rugsėjo 18 d. importuotų ginčo prekių priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą.

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikinamas, o pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – ginčijami Teritorinės muitinės ir Departamento sprendimai panaikinami bei Teritorinė muitinė įpareigojama, atsižvelgdama į teismo sprendime nurodomus argumentus, dėl 2018 m. rugsėjo 18 d. importuotų ginčo prekių priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo atstovavimo išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme ir atstovavimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Jis nurodo, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 5 475,37 Eur atstovavimo išlaidų ir už skundo pirmosios instancijos teismui ir apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo po 23 Eur žyminio mokesčio.

33. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.). Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (ABTĮ 41 str. 3 d.). Kadangi nagrinėjamu atveju teismo sprendimas iš esmės yra priimtas pareiškėjo naudai, jis turi teisę į išlaidų, patirtų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą.

34. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nustatyta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – koeficientas).

35. Pareiškėjas nurodo ir prideda tai patvirtinančius įrodymus, kad:

(1) 1 441,22 Eur bylinėjimosi išlaidų patyrė už skundo dėl Teritorinės muitinės 2019 m. sausio 18 d. sprendimo parengimą. Pagal Rekomendacijų 8.1 punktą už tai priteistina maksimali suma yra 280,71 Eur (0,3 (koeficientas) × 935,7 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2018 metų trečiojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis), t. y. ženkliai mažesnė nei pareiškėjo nurodytoji;

(2) 1 645,60 Eur bylinėjimosi išlaidų patyrė už skundo dėl Departamento 2019 m. kovo 21 d. sprendimo rengimą ir pateikimą Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Pagal Rekomendacijų 8.1 punktą už tai priteistina maksimali suma yra 291,09 Eur (0,3 (koeficientas) × 970,3 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2018 metų ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis), t. y. ženkliai mažesnė nei pareiškėjo nurodytoji;

(3) 205,70 Eur bylinėjimosi išlaidų patyrė už Departamento 2019 m. kovo 21 d. sprendimo peržiūrą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši teisinė paslauga atitinka vieną valandą advokato darbo. Pagal Rekomendacijų 8.20 punktą už tai priteistina maksimali suma yra 93,57 Eur (0,1 (koeficientas) × 935,7 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2018 metų trečiojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis), t. y. mažesnė nei pareiškėjo nurodytoji;

(4) 2 080,00 Eur bylinėjimosi išlaidų patyrė už pasirengimą ir dalyvavimą bylos posėdyje pagal skundą dėl Departamento 2019 m. kovo 21 d. sprendimo Lietuvos administracinių ginčų komisijoje bei procesinių dokumentų Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmams dėl Teritorinės muitinės ir Departamento sprendimų panaikinimo rengimą. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad šią sumą sudaro: 2,50 val. trukęs susipažinimas su bylos medžiaga; 1,50 val. dalyvavimas teismo posėdyje; skundo pirmosios instancijos teismui parengimas. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimali priteistina suma už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą Lietuvos administracinių ginčų komisijoje yra 388,12 Eur (4 (val.) × 0,1 (koeficientas) × 970,3 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2018 metų ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali priteistina suma už skundo pirmosios instancijos teismui parengimą, yra 2 425,75 Eur (2,5 (koeficientas) × 970,3 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2018 metų ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis), taigi ji yra ne mažesnė nei pareiškėjo nurodytoji;

(5) 102,85 Eur bylinėjimosi išlaidų patyrė už susipažinimą su teismo nutartimi dėl skundo priėmimo ir reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši teisinė paslauga atitinka pusę valandos advokato darbo. Pagal Rekomendacijų 8.20 punktą už tai priteistina maksimali suma yra 63,13 Eur (0,5 (val.) × 0,1 (koeficientas) × 1 262,7 Eur × (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 metų pirmojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis), t. y. mažesnė nei pareiškėjo nurodytoji.

36. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, įvertinus bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, pareiškėjui priteisiama iš atsakovo Teritorinės muitinės 2 808,5 Eur (280,71 Eur + 291,09 Eur + 93,57 Eur + 2 080,00 Eur + 63,13 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

37. Pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 35 straipsniu, teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui ir apeliacinį skundą elektroninių ryšių priemonėmis, turėjo sumokėti atitinkamai 22,5 Eur ir 11,25 Eur, tačiau sumokėjo abiem atvejais po 23 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 33,75 Eur žyminio mokesčio suma (22,5 + 11,25), o 12,25 Eur permokėtą žyminio mokesčio dalį turėtų grąžinti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsniu, 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Clean and Solve“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Clean and Solve“ skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2019 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 2(LM58)-6 „Dėl prekių konfiskavimo ir sunaikinimo“ ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 1A-76 „Dėl UAB „Clean and Solve“. Įpareigoti Klaipėdos teritorinę muitinę, atsižvelgiant į teismo sprendime nurodytus argumentus, dėl 2018 m. rugsėjo 18 d. importuotų ginčo prekių (17 720 kg (80 statinių) gama-butirolaktono (CAS Nr. 96-48-0)) priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Clean and Solve“ prašymą dėl išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo tenkinti ir priteisti jam iš Klaipėdos teritorinės muitinės 2 842,25 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt du eurus ir dvidešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Grąžinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Clean and Solve“ 12,25 Eur (dvylika eurų dvidešimt penkis centus) sumokėtą žyminio mokesčio permoką.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ričardas Piličiauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė