b82dca25-ea03-43fa-a628-ad11d703b124 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-461-57/2010 Proceso Nr. 3-63-3-00285-2010-3Teismo procesinio sprendimo kategorija 74(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugpjūčio 27 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Stulpinienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Vidos Stonkuvienės ir Remigijaus Armino, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui J.

A. K., jo atstovui advokatui Pauliui Čerkai, atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovei Daivai Zubytei, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovei Monikai Motijauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. A. K. patikslintÄ skundÄ atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, Palangos miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas J. A. K. praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų Palangos miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos 4515000 Lt žalos atlyginimÄ . Nurodo, kad 1992-01-31 pateikė praÅ¡ymÄ Palangos miesto valdybai dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į jo tėvo, buvusio žemės savininko, J. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytÄ 45,15 ha žemės sklypÄ , esantį BÅ«tingėje. Teigia, kad Palangos miesto valdyba, o nuo 1995-05-01 praÅ¡ymus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo perdavus Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos Palangos miesto žemėtvarkos skyriui, jis nei karto nebuvo informuotas, kad privalo pateikti LR pilietybę patvirtinantį dokumentÄ .

Teigia, kad Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos Palangos žemėtvarkos skyrius 1999-04-12 raÅ¡tu Nr. 106 nurodė, kad yra nustatytas dokumentų, patvirtinančių piliečių nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ ir giminystės ryšį su iÅ¡likusio nekilnojamojo turto savininku, pateikimo terminas, t.y. 1999-05-01, tačiau apie tai, jog trÅ«ksta jo Lietuvos Respublikos pilietybę įrodančio dokumento, nenurodyta. Teigia, kad Å¡iuo dokumentu buvo suklaidintas, nes nesuprato, kad yra netinkamas nuosavybės teisių atkÅ«rimo subjektas.

Nurodo, jog Palangos miesto žemėtvarkos skyrius tik 2003-12-11 jį informavo apie trÅ«kstamÄ pilietybę patvirtinantį dokumentÄ . Teigia, jog nedelsdamas kreipėsi į Migracijos departamento prie LR VRM Pilietybės reikalų skyrių ir 2006-10-13 buvo pripažintas Lietuvos Respublikos piliečiu, kaip asmens turėjusio Lietuvos pilietybę iki 1940 birželio 15 d., vaikas. Kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas atnaujinti įstatyme numatytÄ terminÄ pateikti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį dokumentÄ , tačiau jo praÅ¡ymas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-02-28 nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-234/2008 netenkintas, konstatavus, jog Lietuvos Respublikos pilietybė yra viena iÅ¡ įstatyme nustatytų prielaidų, kurios požymius turi atitikti asmuo, kad jis galėtų bÅ«ti pripažintas tinkamu nuosavybės teisių atkÅ«rimo subjektu.

Lietuvos Respublikos pilietybę asmuo turi įgyti ir tapti tinkamu subjektu iki 2001 gruodžio 31 d. PareiÅ¡kėjas iki 2001 gruodžio 31 d. nebuvo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybės, todėl neturi subjektinės teisės į nuosavybės atkÅ«rimÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, jis dėl Palangos miesto valdybos ir Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos kaltės prarado teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ . Nurodo, kad Å¡ios institucijos, gavusios praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises, vadovaudamosi įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinta tvarka, rengdamos nagrinėti praÅ¡ymÄ , turėjo patikrinti, ar pateikti visi reikalingi dokumentai.

Teigia, jog Å¡i institucijos pareiga buvo numatyta ir Gyventojų pareiÅ¡kimų, skundų ir pasiÅ«lymų nagrinėjimo valstybės valdymo organuose, įmonėse, įstaigose bei organizacijose tvarkoje, patvirtintoje Vyriausybės 1992-10-16 nutarimo Nr. 774, 8 punkte. Å iuos Palangos miesto valdybos pažeidimus 2009-06-26 konstatavo ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Teigia, kad Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos Palangos žemėtvarkos skyrius, įtraukdamas jį į pretendentų sÄ raÅ¡Ä , laikė jį tinkamu nuosavybės teisių atkÅ«rimo subjektu ir tuo suklaidino.

PareiÅ¡kėjas argumentuoja, kad Institucijoms laiku jį informavus apie bÅ«tinybę įrodyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jis bÅ«tų turėjęs realiÄ galimybę bÅ«ti pripažintas Lietuvos Respublikos piliečiu iki 2001 gruodžio 31 d. ir nebÅ«tų praradęs teisės atkurti nuosavybės teises. Teigia, kad pagal nepriklausomo turto vertintojo UAB „In real“ pažymÄ Nr. 10/04-121KL žemės sklypo, esančio BÅ«tingės gyv., Palangos m. sav., į kurį jis pretendavo atkurti nuosavybės teises, vieno aro žemės sklypo vertė galėtų bÅ«ti 4 515 000 Lt.

Mano, jog Lietuvos Respublika dėl Palangos miesto valdybos ir Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos neteisėtų veiksmų turėjo naudos, nes sklypas liko laisvos valstybinės žemės fonde ir Lietuvos Respublika gali laisvai juo disponuoti ir parduoti. Pagal LR CK 6.249 straipsnio 2 dalį tai pripažintina jo patirtais nuostoliais ( b.l. 70-77 ).PareiÅ¡kėjas ir jo atstovas praÅ¡o skundÄ tenkinti skunde iÅ¡dėstytais motyvais. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas prarado teisę į nuosavybę dėl atsakovų kaltės, nes pareiÅ¡kėjui laiku nebuvo praneÅ¡ta, kad reikalinga pateikti pilietybę patvirtinantį dokumentÄ .

Pareiškėjas save laikė Lietuvos piliečiu, o kad reikalingas, tai patvirtinantis dokumentas nežinojo. Atsakovė Palangos miesto savivaldybė patikslinto skundo reikalavimus prašo atmesti kaip nepagrįstus. Argumentuoja, kad reikalavimui dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės ir vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje atlyginimo yra numatytas bendras 10 metų senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

Teigia, jog nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo funkcija nuo 1995 metų iÅ¡ savivaldybių buvo perduota apskričių virÅ¡ininkų administracijoms, todėl senaties terminas yra pasibaigęs. Pažymi, jog naudos iÅ¡ ginčijamų veiksmų (neveikimo) nėra gavusi ir ateityje negaus (b.l. 140).Atsakovės Palangos miesto savivaldybės atstovė atsiliepimo argumentais praÅ¡o skundÄ atmesti.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atsiliepimu pareiÅ¡kėjo patikslintÄ skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad 1992-01-31 J.A. K. Palangos miesto valdybai pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisių atstatymo į jo tėvo J. K. iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę BÅ«tingės kaime. Prie pareiÅ¡kimo pridėjo dokumentus, patvirtinančius apie tėvo nuosavybės teise valdytÄ Å¾emės sklypÄ . Argumentuoja, kad Å¡i aplinkybė rodo, jog pareiÅ¡kėjas žinojo apie tuo metu galiojusį 1991 metų Lietuvos Respublikos įstatymÄ Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų, kuriame buvo nustatyta, kad kartu su praÅ¡ymu pateikiami ir nuosavybės teises patvirtinantys bei kiti įstatymo numatyti, taip pat ir pilietybę patvirtinantys, dokumentai.

Teigia, kad pareiÅ¡kėjas taip pat nepateikė giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančių bei pilietybę įrodančių dokumentų. Apie Å¡ių dokumentų pateikimo terminÄ pareiÅ¡kėjas buvo informuotas Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus 1999-04-12 praneÅ¡imu Nr. 106. Teigia, kad Palangos miesto žemėtvarkos skyrius 2000-02-14 Å¡io praneÅ¡imo kopijÄ su pareiÅ¡kėjo ranka paraÅ¡yta pastaba apie pasikeitusį gyvenamosios vietos adresÄ , tačiau trÅ«kstamų dokumentų nepridėjo.

Nurodo, kad 2003-12-11 pakartotinai iÅ¡siuntė pareiÅ¡kėjui pažymÄ Nr. 204, į kuriÄ jis atsakė, jog pavėlavo pateikti dokumentus. Mano, jog pareiÅ¡kėjas suprato apie trÅ«kstamų dokumentų pateikimÄ bei jų pateikimo terminÄ , tačiau dokumentų, kad pareiÅ¡kėjas rinkdamas duomenis dėl gimimo liudijimo kreipėsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvÄ , Lietuvos centrinį valstybės archyvÄ anksčiau nei 2005 metais, nėra pateikta. Argumentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-02-20 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-556-234/2008 panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007-05-18 sprendimÄ ir neatnaujino termino pareiÅ¡kėjui paduoti dokumentus ir nurodė, kad pareiÅ¡kėjas tik po 2003-12-11 Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus pažymos Nr. 204 gavimo pradėjo aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę bei gauti trÅ«kstamus giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus.

Teigia, jog Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija atliko visus veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių atkÅ«rimu į J. K. iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę, o pareiÅ¡kėjas tai paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.249 straipsnio 1 dalies ir priteisti žalÄ (b.l. 145-148).Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovė atsiliepimo argumentais praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teisėjų kolegija konstatuoja:             PareiÅ¡kėjas J. A. K. Palangos miesto valdybai 1992-01-31 padavė praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į jo tėvo J. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytÄ 45,15 ha žemės sklypÄ , esantį BÅ«tingės k. (b.l. 87). Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus 1999-04-12 raÅ¡tu Nr. 106 jam nurodyta, jog nustatytas dokumentų, patvirtinančių piliečių nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ turtÄ ir giminystės ryšį su iÅ¡likusio nekilnojamo turto savininku, pateikimo terminas iki 1999 m. gegužės 1 d. (b.l. 90).

Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus 2003-12-11 pažyma Nr. 204 pareiÅ¡kėjui nurodyta iki 2003 m. gruodžio 31 d. pateikti trÅ«kstamus dokumentus: tėvo J. K. mirties liudijimÄ ; pareiÅ¡kėjo gimimo liudijimÄ ; LR pilietybę įrodantį dokumentÄ (b.l. 94). PareiÅ¡kėjas argumentuoja, jog tik iÅ¡ paskutinės pažymos sužinojo apie trÅ«kstamÄ Lietuvos Respublikos pilietybę įrodantį dokumentÄ , nes visÄ laikÄ save laikė Lietuvos Respublikos piliečiu. PareiÅ¡kėjas J. A. K., praÅ¡ydamas priteisti 4 515 000 Lt turtinės žalos atlyginimÄ , skundo reikalavimÄ kildina iÅ¡ neteisėtų Palangos miesto valdybos ir Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos veiksmų (neveikimo), sÄ lygojusių termino dokumentų padavimui nuosavybės teisių atkÅ«rimui praleidimÄ .Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007-05-18 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2078-57/2007 buvo patenkintas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atnaujinti praleistÄ terminÄ pilietybę bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimui dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo.

Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-02-20 sprendimu administracinėje byloje Nr. A556-234/2008 panaikino šį sprendimÄ konstatuodamas, jog pareiÅ¡kėjas iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytos datos – 2001 m. gruodžio 31 d. – nebuvo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybės, o tuo pačiu, kaip subjektas, neatitiko Å¡io įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo dėl pilietybės, kuri yra bÅ«tina prielaida atsirasti asmens subjektinei teisei į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ (b.l. 103-108).Atsakovei Palangos miesto savivaldybei argumentuojant, jog pareiÅ¡kėjas praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ skundui dėl žalos atlyginimo teismui paduoti, analizuotina, ar pareiÅ¡kėjas nepraleido skundo padavimo teismui termino.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Atsakovės argumentas, kad senaties terminas skaičiuotinas nuo 1992-01-31, t.y. nuo prašymo atkurti nuosavybės teises padavimo, pripažintinas nepagrįstu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-02-20 sprendimu administracinėje byloje Nr. A556-234/2008 konstatavo, jog pareiškėjas nėra nuosavybės teisių atkūrimo teisinių santykių dalyvis (pretendentas), nes prašymo padavimo metu nebuvo Lietuvos Respublikos pilietis.

BÅ«tent nuo Å¡io teismo sprendimo tapo aiÅ¡ku, jog pareiÅ¡kėjui nebus atkurtos nuosavybės teisės į pretenduojamÄ Å¾emę ir jis susiklosčiusiÄ situacijÄ galėjo pradėti vertinti kaip savo teisių pažeidimÄ ir inicijuoti procesÄ dėl, jo manymu, pažeistų teisių gynimo teisme. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas dėl turtinės žalos atlyginimo į teismÄ kreipėsi 2010-05-03 nepraleidęs įstatymo nustatyto trejų metų termino. Lietuvos Respublikos ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau – ir Institucija) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.

Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje. Tai reiÅ¡kia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigÅ«nui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnis, kaip specialioji norma bendrųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų atžvilgiu, reglamentuoja atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Pagal CK 6.271 straipsnio 2 dalį, terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ , taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis. VieÅ¡osios civilinės atsakomybės specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė arba savivaldybė (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).

Pagal nurodytÄ teisės normÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).

Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡io (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2004; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A 442-330/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr.A444 – 673/2010 m.;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2008; 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2009; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ , kiekvienu konkrečiu atveju nustatoma, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali bÅ«ti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti Å¡ios veikos neteisėtumÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-321/2010).

Taigi teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais atlyginimÄ asmeniui atsiranda tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigÅ«nas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis), ir žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijos, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas yra įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatyme draudžiamų veiksmų atlikimas.

Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti – prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neveikimas yra tada, kai valdžios institucijos tarnautojui, pareigÅ«nui nustatyta pareiga kÄ nors atlikti, kÄ nors daryti, kokiu nors bÅ«du elgtis ar dar kitoks nurodymas bÅ«ti aktyviam, tačiau jis tos pareigos nevykdo. Tai neteisėta, jeigu nurodyto pobÅ«džio elgesio reikalaujama teisės aktų pagrindu (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

             Nagrinėjamoje byloje nustatant atsakovo veiksmų (neveikimo) teisėtumÄ ar neteisėtumÄ res judicata galiÄ turi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-02-20 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-234/2008. Å iame sprendime padaryta iÅ¡vada, jog Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme nustatytos prielaidos, kurios yra bÅ«tinos pradėti patį nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ , turi egzistuoti arba atsirasti iki 2001 m. gruodžio 31 d.

Minėta, jog svarbiausia sÄ lyga – pretendentas turi bÅ«ti Lietuvos Respublikos pilietis. Lietuvos Respublikos pilietybę asmuo turi įgyti, o tuo pačiu tapti ir tinkamu subjektu iki 2001 m. gruodžio 31 d. Pripažintinas nepagrįstu pareiÅ¡kėjo argumentas, jog jis save visÄ laikÄ laikė Lietuvos Respublikos piliečiu, o nei Palangos žemėtvarkos skyrius, nei Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija jo laiku neinformavo, kad kol nepateiktas dokumentas ( pasas ) jis nėra Lietuvos Respublikos pilietis.

Lietuvos Respublikos pilietybė yra viena iÅ¡ tų įstatyme nustatytų prielaidų, kurios požymius turi atitikti asmuo, kad jis galėtų bÅ«ti pripažintas tinkamu nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ teisinių santykių subjektu. Nurodytame sprendime taip pat konstatuota, jog pilietybės klausimus reglamentavo Pilietybės įstatymo 1997 m. liepos 2 d. redakcija, pagal kurio 17 straipsnį, siekiant tapti Lietuvos Respublikos piliečiu pilietybės iÅ¡saugojimo bÅ«du (nes pareiÅ¡kėjas 1944 metais kartu su savo tėvais iÅ¡vyko į Å vedijÄ ir ten gyvena) buvo bÅ«tina įvykdyti numatytas sÄ lygas, t.y. asmenys, gyvenantys užsienyje, turėdami teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės iÅ¡saugojimÄ , savaime nėra Lietuvos Respublikos piliečiai ex lege - kad taptų Lietuvos Respublikos piliečiais, jie turi pareikÅ¡ti atitinkamÄ valiÄ ir įvykdyti Pilietybės įstatyme nustatytus reikalavimus.

Vadinasi, pagal Pilietybės įstatymo paskutinę redakcijÄ galiojusiÄ 2001 m. gruodžio 31 d. (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis) pareiÅ¡kėjas turėjo pateikti kompetentingai institucijai praÅ¡ymÄ , iÅ¡reiÅ¡kiantį jo valiÄ dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir dėl tokio praÅ¡ymo turėjo bÅ«ti priimtas vidaus reikalų ministro sprendimas. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ administracinės bylos faktinių aplinkybių, tik po Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos 2003-12-11 pažymos „Dėl nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų“ gavimo pareiÅ¡kėjas pradėjo aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę (b.l. 96).

Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytos datos – 2001 m. gruodžio 31 d. – nebuvo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybės, o tuo pačiu, kaip subjektas, neatitiko Å¡io įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo dėl pilietybės, kuri yra bÅ«tina prielaida atsirasti asmens subjektinei teisei į nuosavybės atkÅ«rimÄ .   PareiÅ¡kėjas, bÅ«damas Å vedijos piliečiu, turėjo suvokti, kad jis nėra Lietuvos Respublikos pilietis, kol neturi tai patvirtinančio dokumento.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog jau pradėdamas nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ 1992-01-31 pareiÅ¡kėjas negalėjo turėti jokių teisėtų lÅ«kesčių ir prielaidų pradėti patį nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ , o institucijų veikimas ar neveikimas negalėjo įtakoti pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimo. Pažymėtina ir tai, jog teikdamas praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo pareiÅ¡kėjas turėjo ir galėjo bent minimaliai suvokti AtkÅ«rimo įstatymo reikalavimus ir sÄ lygas, o, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, jo paties subjektyvus teisinės situacijos suvokimas ir pasirinktas elgesio modelis, nėra teisinis pagrindas ginti, jo suvokimu, pažeistas teises ir interesus ir nėra teisinio pagrindo pripažinti jo lÅ«kesčius teisėtais.

Teisėjų kolegija, įvertinusi dalyvavusių byloje asmenų paaiÅ¡kinimus, bylos medžiagÄ , administracinėje byloje Nr. 1-2078-57/2007, nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė atsakovų - valstybinės valdžios institucijos ar jų darbuotojų neteisėtos veikos, o nenustačius neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė ir nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti ir priteisti 4 515 000 Lt turtinės žalos ( ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas ).

             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85 – 89 straipsniais,n u s p r e n d ė :              pareiÅ¡kėjo J. A. K. skundÄ dėl 4 515 000 Lt turtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                                   Irena Stulpinienė       Vida Stonkuvienė Remigijus Arminas