b82bc59c-2fac-4897-bb44-c7c8becdcdc4 · Vilniaus apygardos teismas

VILNIAUS MIESTO 1

Civilinė byla Nr. 2A-457-302/2010

   Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.10.4; 14.5.; 16.2.4.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės, kolegijos teisėjų Marijono Greičiaus ir Dalios Kačinskienės, sekretoriaujant Julijai Å treimikienei, Â

dalyvaujant ieškovei S. M. , jos atstovui advokatui V.K.V. Antanėliui atsakovo atstovui Mindaugui Lauciui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S.

M. ir atsakovo savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S.

M. ieškinį atsakovui savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“, tretysis asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir su neteisėtu atleidimu susijusių išmokų priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

IeÅ¡kovė S.M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti jos atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo 2009-03-02 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo bei 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad nuo 1999-02-01 dirbo atsakovo įmonėje kontrolierės pareigose. Pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (toliau – NDNT) iÅ¡vadÄ nuo 2007-01-16 iki 2009-01-15 ieÅ¡kovei buvo nustatytas

50 proc. darbingumo lygis. 2009-01-21 NDNT ieÅ¡kovei iÅ¡davė naujÄ iÅ¡vadÄ dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų, kurioje nurodytas tas pats 50 proc. darbingumo lygis, kartu nurodant, kad ieÅ¡kovei negalima dirbti darbo, kuris susijęs su nuolatiniu stovėjimu ir vaikščiojimu, Å¡iÄ iÅ¡vadÄ ieÅ¡kovė gavo 2009-01-29. Nuo 2009-02-03 iki 2009-02-27 ieÅ¡kovė buvo nedarbinga. 2009-02-27 iÅ¡ ryto atvyko į darbÄ ir skyriaus virÅ¡ininkui D.Rimkevičiui pateikė iÅ¡vadÄ , be to paaiÅ¡kino, kad kreipsis NDNT dėl iÅ¡vados pakeitimo. VirÅ¡ininkas nurodė, kad 2009-02-28 į darbÄ ateiti nereikės, reikia atvykti tik 2009-03-02, į antrÄ pamainÄ . 2009-03-02 iÅ¡ ryto ieÅ¡kovė buvo iÅ¡kviesta į darbÄ . Jai buvo praneÅ¡ta, kad ji be įspėjimo atleista iÅ¡ darbo remiantis Darbo kodekso 136 str. 1 d. 4 p. (kai darbuotojas pagal medicinos ar NDNT iÅ¡vadÄ negali eiti Å¡ių pareigų ar dirbti Å¡io darbo). Tai sukėlė Å¡okÄ atsakovei, ji kreipėsi NDNT Sprendimų kontrolės skyrių, kurio vedėjas sutiko priimti praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡vados peržiÅ«rėjimo. IeÅ¡kovė tÄ pačiÄ dienÄ informavo atsakovÄ , kad iÅ¡vada bus pakeista, tačiau virÅ¡ininkas Å¡iÄ informacijÄ ignoravo. 2009-03-06 po pakartotinio darbingumo lygio vertinimo ieÅ¡kovei iÅ¡duota nauja NDNT iÅ¡vada, kurioje nebebuvo žymos, kad negalima dirbti darbo, susijusio su nuolatiniu stovėjimu ir vaikščiojimu. Ankstesnėje NDNT iÅ¡vadoje buvo nurodyta, kad ieÅ¡kovė negali dirbti naktį, tačiau virÅ¡ininkas į tai nekreipė dėmesio. IeÅ¡kovei iki teisės gauti visÄ senatvės pensijÄ buvo likę ne daugiau kaip penkeri metai, be to ji buvo neįgali. Remiantis DK 129 str. 4 d., su ieÅ¡kove darbo sutartis galėjo bÅ«ti nutraukta tik ypatingais atvejais, jei darbuotojo palikimas darbe iÅ¡ esmės pažeistų darbdavio interesus. IeÅ¡kovė

atleidimo dienÄ â€“ 2009-03-02 – važiuodama namo dėl Å¡oko darbe neteko sÄ monės. IeÅ¡kovės sveikata po

neteisėto atleidimo stipriai pablogėjo, ieÅ¡kovė patyrė psichologinę ir materialinę žalÄ . IeÅ¡kovei iki pensijos buvo likę mažiau kaip pusė metų ir dėl atleidimo ieÅ¡kovei nutrÅ«ko darbo stažas. Po atleidimo ieÅ¡kovė tapo bedarbe. IeÅ¡kovė su savo virÅ¡ininku D.Rimkevičiumi ir anksčiau turėjo konfliktų, virÅ¡ininkas grasino ieÅ¡kovę atleisti, o ieÅ¡kovė dėl drausminių nuobaudų panaikinimo bylinėjosi teisme.

Atsakovas SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atleisdamas ieÅ¡kovę vadovavosi galiojančia ir privaloma atsakovui NDNT iÅ¡vada. Kai ieÅ¡kovė pateikė pažymÄ , jau buvo praėję visi apskundimo terminai. IeÅ¡kovė dirbo kontroliere vieÅ¡ajame transporte ir jos darbas susijęs su nuolatiniu vaikščiojimu. Atsakovas 2009-02-27 gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovės NDTN iÅ¡vadÄ , neprileido jos prie darbo ir nustatė jai poilsio dienÄ . 2009-03-02 ieÅ¡kovė atsisakė pasiraÅ¡yti darbo sutartyje dėl darbo sutarties nutraukimo. IeÅ¡kovės paminėtos aplinkybės dėl darbo naktį neteisingos, nes ieÅ¡kovė tik vienÄ valandÄ dirbdavo naktį. Pagal Darbo kodekso 154 str. 2 d. naktiniu darbu laikomas darbas, jei trys valandos tenka nakčiai.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, ieÅ¡kovės S. M. atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal 2009-03-02 įsakymÄ Nr.460 pripažino neteisėtu, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“, 3 715,85 Lt (neatskaičius mokesčių) iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , 12996,70 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2009-03-02 iki 2009-09-24 bei 132,08 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinio vienos darbo dienos darbo užmokesčio (1857,93 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinio mėnesio darbo užmokesčio) už laikotarpį nuo 2009-09-25 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 500 Lt neturtinės žalos.

Teismas sprendė, kad atsakovas, kuriam taikytinas atidaus ir rÅ«pestingo asmens standartas, bÅ«damas didele įmone, turinčia kvalifikuotÄ administracijÄ ir teisinę tarnybÄ , ieÅ¡kovei paskutinę darbo dienÄ â€“ 2009-03-02 raÅ¡tu aiÅ¡kiai informavus atsakovÄ , kad kreipėsi į NDNT sprendimų kontrolės skyrių dėl neteisingos rekomendacijos nustatymo, t.y. nesutinka su iÅ¡vada, mano, kad jai

netaikytini iÅ¡vadoje nurodyti apribojimai dėl darbo pobÅ«džio, ir jÄ skundžia, turėjo galimybę suvokti, kad

ieškovės pateikta išvada dėl jos darbingumo lygio nėra galutinė ir instancine tvarka neskundžiama išvada. Be to, nors 30 dienų terminas buvo praėjęs, ieškovės ligos laikotarpiu iki 2009 02 27 yra akivaizdus pagrindas konstatuoti, kad apskundimo terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad po to, kai ieÅ¡kovė pateikė atsakovui 2009-03-06 iÅ¡vadÄ dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų Nr. DPS-SK-207, kurioje nebuvo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė negali dirbti darbo, susijusio su nuolatiniu sėdėjimu, stovėjimu ir vaikščiojimu, iÅ¡nykus atleidimo pagrindui, atsakovas, esant galimybei, galėjo siÅ«lyti ieÅ¡kovei tÄ patį ar kitÄ darbÄ , kuris atitiktų ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klę ir kvalifikacijÄ .

Teismas, pripažinęs ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, vadovaudamasis Darbo kodekso

297 str. 3 ir 4 dalimis, priteisė ieÅ¡kovei Darbo kodekso 140 str. 1 dalyje 4 punkte nustatyto dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Kadangi ieÅ¡kovei iÅ¡mokėta dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka, teismas papildomai priteisė

ieÅ¡kovei dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovėsÂ

vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra 1857,93 Lt ( b.l.34), todėl ieškovei priteisiama 3715,85 Lt išeitinė išmoka, vidutinis darbo užmokestis nuo

atleidimo dienos 2009-03-02 iki teismo sprendimo priėmimo dienos - 2009-09-24, kas sudaro 12996,70 Lt (6 mėnesių ir 14 darbo dienų vidutinis darbo

užmokestis, t.y. 11147,58 Lt + 1849,12 Lt) ir 132,08 Lt vidutinis vienos darbo dienos darbo užmokestis už laikotarpį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismas priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 500 Lt neturtinės žalos, nustatęs, kad neteisėtas atleidimas iÅ¡ darbo ieÅ¡kovei sukėlė didelį stresÄ , pablogėjo ieÅ¡kovės sveikata, be to, ieÅ¡kovei priteisiama žymi darbo užmokesčio suma, ir visuotinai žinoma aplinkybė yra ir tai, kad atsakovo finansinė bÅ«klė sunki, jis mažina darbuotojų skaičių.

IeÅ¡kovė Svetlana Mechedova apeliaciniu skundu praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ pakeisti, laikant, kad darbo sutartis su ieÅ¡kove nutraukta teismo sprendimo nuo jo įsigaliojimo dienos, ieÅ¡kovei priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ už 3 mėnesius ir už priverstinę pravaikÅ¡tÄ nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Apeliantė nurodo, kad jai padaryta neturtinė žala yra didesnė negu priteisė pirmosios instancijos teismas. Visos bylos aplinkybės patvirtina, kad darbdavys piktnaudžiavo savo dominuojančia padėtimi ir tai sukėlė ieÅ¡kovei neturtines pasekmes, t.y. dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimus, ji buvo pažeminta kolektyvo tarpe, jai iÅ¡sivystė emocinė depresija, sumažėjo bendravimo galimybės su artimais Å¡eimos nariais. Teismas, iÅ¡ dalies tenkindamas reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, nes vien darbuotojų skaičiaus mažinimas neapibÅ«dina finansinės padėties, o kitų įrodymų apie sunkiÄ finansinę padėtį atsakovas nepateikė.

Teismas, priteisdamas iÅ¡mokas, susijusias su vidutiniu darbo užmokesčiu, netinkamai nustatė vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, kuris pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtintÄ Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡Ä yra 2 786,89 Lt (132,08 x 21,1). Kadangi pas atsakovÄ ieÅ¡kovė iÅ¡dirbo daugiau kaip 10 metų, jai priklauso 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡eitinė iÅ¡moka.

Teismas neatkreipė dėmesio, kad nustatant darbo užmokesčio vidurkį nebuvo įtrauktas 2 209-02 Lt metinis priedas, teismas neišreikalavo dokumentų – etatų mažinimo duomenų, darbo grafikų ir paskirų – ataskaitų už 2008 m. 11 mėn. ir 2009 m. sausio mėn. ir teisingo vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimo, nors jie būtini teisingam sprendimo priėmimui.

Atsakovas SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ apeliaciniu skundu praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas priimtas netinkamai taikant materialinės teisės normas ir aiÅ¡kinant byloje surinktus įrodymus. Atsakovas atleido ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo remdamasis 2009 01 21 dienos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) iÅ¡vadomis dėl darbo pobÅ«džio sÄ lygų, kad ieÅ¡kovei negalima dirbti veikiant ergonominiams rizikos veiksniams - dirbti darbÄ susijusį su nuolatiniu stovėjimu ir vaikščiojimu, Å¡i iÅ¡vada ieÅ¡kovės atleidimo dienÄ buvo galiojanti ir, vadovaujantis LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. Al-78/V-179, jos apskundimo terminas jau buvo pasibaigęs.

Teismas netinkamai aiÅ¡kino teisės normas, reglamentuojančias DK 136 str. 1 d. 4 p. bei teisės normas, reglamentuojančias NDNT iÅ¡vados galiojimÄ , netinkamai aiÅ¡kino faktines bylos aplinkybes. NDNT iÅ¡vadÄ ieÅ¡kovė apskundė ir atsakovÄ informavo tik po jos atleidimo, nauja NDNT iÅ¡vada priimta tik 2009-03-06, todėl neturėjo jokios įtakos ieÅ¡kovės atleidimui.

Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad atsakovas turėjo konstatuoti, kad pateikta NDNT iÅ¡vada nėra galutinė ir instancine tvarka neskundžiama, nes teismas neteisingai nurodo NDNT iÅ¡vados apskundimo tvarkÄ .

Atsakovas nėra institucija, turinti teisę nagrinėti NDNT iÅ¡vados pagrįstumÄ bei juo labiau nustatyti ar NDNT iÅ¡vados apskundimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ar ne. Tai institucijos, kuri nagrinėja NDNT iÅ¡vados pagrįstumÄ teisė bei pareiga ir atsakovas neturi teisinių galių spręsti ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ar ne, nes tai yra ne atsakovo kompetencija, todėl teismo iÅ¡vada, kad atsakovas turėjo konstatuoti, jog terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Teismas netinkamai nustatė faktÄ , kad atsakovas atleidimo momentu žinojo, kad NDNT iÅ¡vada yra skundžiama, nes ieÅ¡kovė buvo

atleista ryte, o informacijÄ apie iÅ¡vados apskundimÄ ji pateikė darbo pabaigoje.

Apeliantas nesutinka su teismo motyvais, kad ieÅ¡kovei pateikus atsakovui 2009 03 06 NDNT iÅ¡vadÄ Nr. DPS-SK-207, iÅ¡nyko atleidimo pagrindas ir esant galimybei atsakovas galėjo siÅ«lyti ieÅ¡kovei kitÄ darbÄ , nes atsakovas neturėjo laisvos pareigybės, į kuriÄ pagal savo kvalifikacijÄ galėtų pretenduoti ieÅ¡kovė, be to, 2009 03 06 NDNT iÅ¡vada Nr. DPS-SK-207 neturėjo juridinės galios atleidimui, todėl ieÅ¡kovė atleista pagrįstai.

Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo materialinės teisės normų (DK 136 straipsnio 1 d. 4 p., 129 straipsnio 4 d.), aiÅ¡kinimo ir taikymo, o taip pat procesinės teisės normų reguliuojančių įrodymų vertinimÄ , taikymo (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 d., 330 straipsnis).

Nustatyta, kad ieÅ¡kovė nuo 1999-02-01 dirbo atsakovo įmonėje kontrolierės pareigose. Pagal 2009-01-21 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (toliau – NDNT) iÅ¡vadÄ nekeičiant nuo 2007-01-16 iki 2009-01-15 nustatyto 50 proc. darbingumo lygio nuo 2009-01-21 NDNT nustatė, kad ieÅ¡kovei negalima dirbti veikiant ergonominiams rizikos veiksniams – dirbti darbo, kuris susijęs su nuolatiniu stovėjimu ir vaikščiojimu (t 1, b.l. 11). MinėtÄ iÅ¡vadÄ ieÅ¡kovė 2009-02-27 iÅ¡ ryto pateikė darbdaviui.  Atsakovas ieÅ¡kovei dirbti neleido ir 2009-03-02 jÄ atleido iÅ¡ kontrolės skyriaus kontrolierės pareigų pagal DK 136 straipsnio 1 d. 4 p., t.y. darbo sutartį nutraukė be įspėjimo, kai darbuotojas pagal medicinos ar invalidumo nustatančios komisijos iÅ¡vadÄ negali eiti pareigų ar dirbti Å¡io darbo. Po atleidimo iÅ¡ darbo ieÅ¡kovei buvo iÅ¡duota 2009-03-06 NDNT iÅ¡vada, kurioje apribojimų dirbti darbÄ , susijusį nuo nuolatiniu vaikščiojimu ir stovėjimu nebuvo.

Pirmos instancijos teismas spręsdamas, kad atsakovas atleisdamas ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo 2009-03-02 negalėjo jos atleisti dėl DK 129 straipsnio 4 d. ribojimo, t.y. kad ieÅ¡kovei iki senatvės pensijos buvo likę ne daugiau kaip penkeri metai, o taip pat jog gavęs 2009-03-06 NDNT iÅ¡vadÄ galėjo siÅ«lyti ieÅ¡kovei kitÄ darbÄ , netinkamai aiÅ¡kino tiek DK nuostatas, tiek netinkamai vertino įrodymus.

Â

Dėl atleidimo iš darbo pagal 136 straipsnio

1 d. 4 p.

DK

136 straipsnio 1 dalies 4 punkte suformuluota imperatyvaus pobÅ«džio teisės norma, kad darbo sutartis be įspėjimo turi bÅ«ti nutraukta tuo atveju, kai darbuotojas pagal medicinos ar invalidumÄ nustatančios komisijos iÅ¡vadÄ dėl savo sveikatos bÅ«klės negali toliau eiti pareigų ar dirbti darbo. Nurodytu atveju darbo sutartis be įspėjimo turi bÅ«ti nutraukta neatsižvelgiant į sutarties Å¡alių valiÄ . Å i įstatymo nuostata paaiÅ¡kinama tuo, kad darbuotojo sveikatos bÅ«klė turi tenkinti reikalavimus darbo funkcijoms pagal darbo sutartį atlikti.

Remiantis NDNT

prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009-01-21 išvadomis, kurios buvo pačios ieškovės pateiktos atsakovui, ieškovė negalėjo

pagal jos sveikatos bÅ«klę dirbti veikiant ergonominiams rizikos veiksniams – dirbti darbo, kuris susijęs su nuolatiniu stovėjimu ir vaikščiojimu. Pagal DK 260 straipsnio 1 dalį darbdavys privalo kiekvienam darbuotojui sudaryti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas, nustatytas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Konstatuotina, kad, negalėdama pagal sveikatos bÅ«klę dirbti darbo susijusio su nuolatiniu stovėjimu

ir vaikščiojimu pagal NDNT prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadas, darbuotoja sukuria padėtį, kai tolesniam darbo

sutarties vykdymui ir joje numatytų darbo funkcijų atlikimui ji nepajėgi pagal sveikatos bÅ«klę, tai yra kenksminga pačios darbuotojos sveikatai. Atsižvelgiant į darbuotojos dirbamÄ kontrolierės darbÄ â€“ visuomeniniame transporte tikrinti keleivių turimus bilietus, kuris susijęs su nuolatiniu vaikščiojimu bei stovėjimu, tolesnis neadekvatus jos sveikatos bÅ«klei Å¡io darbo atlikimas taip pat galėtų kelti pavojų ar nulemti didesnę tikimybę atsirasti žalai aplinkiniams ir darbdaviui, kaip atsakingam asmeniui už darbÄ su plačia

visuomene. Aptariamos medicinos įstaigos išvadose nurodžius darbuotojui negalint dirbti normalaus darbo,  darbdavys įgyja teisę nutraukti darbo sutartį

su darbuotoju be įspėjimo DK 136 straipsnio   1 dalies 4 punkto pagrindu.

 DK 273 straipsnyje

nustatyta, kad darbuotojas, pagal sveikatos įstaigos išvadas dėl sveikatos būklės negalintis dirbti sutarto darbo ar eiti

pareigų, jo sutikimu turi bÅ«ti perkeltas į Å¡io darbuotojo sveikatÄ ir kvalifikacijÄ atitinkantį darbÄ , ir tik tuo atveju, jeigu darbuotojas nesutinka bÅ«ti perkeltas į kitÄ darbÄ arba nėra darbo, į kurį jis galėtų bÅ«ti perkeltas, darbdavys gali atleisti darbuotojÄ . Kolegija nesutinka su teismo vertinimu, kad ieÅ¡kovei galėjo bÅ«ti darbdavio pasiÅ«lytas kitas darbas. Pagal byloje esančius įrodymus (t 2, b.l. 4-6) nustatyta, kad 2009-03-02, t.y. ieÅ¡kovės atleidimo dienai įmonėje buvo laisvi trys etatai: sunkvežimio vairuotojas –krano operatorius, automobilių priežiÅ«ros skyriaus inžinierius, kontrolės skyriaus inspektorius.  Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės galėjo dirbti tam tikrose sÄ lygose buvo ribotas, todėl jai negalėjo bÅ«ti siÅ«lomas viso etato darbas. Taigi įmonėje objektyviai nebuvo darbo, į kurį pagal savo sveikatos

bÅ«klę ir kvalifikacijÄ galėtų bÅ«ti perkelta ieÅ¡kovė. Tuo remiantis darytina iÅ¡vada, kad atleisdamas ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto

pagrindu atsakovas nepažeidė taip pat ir DK 273 straipsnio reikalavimų, dėl to ieškovės atleidimas iš darbo

yra teisėtas.

Kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kad po ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo pateikta nauja 2009-03-06 NDNT iÅ¡vada (t1, b.l. 12) galėjo turėti kažkokiÄ Ä¯takÄ ieÅ¡kovės buvusiam darbdaviui, tuo labiau, kaip nurodo teismas, jog buvęs darbdavys turi pareigÄ pasiÅ«lyti ieÅ¡kovei darbÄ , nes pakeitus iÅ¡vadÄ iÅ¡nyko atleidimo pagrindas. Tokios pareigos buvusiam darbdaviui įstatymai nenumato, taip pat nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad atsakovas turėjo įrodinėti naujų darbuotojų priėmimo į darbÄ aplinkybę vietoje atleistų, nes Å¡i aplinkybė atleidimo pagal DK 136 straipsnio 1 d. 4 p. neturi reikÅ¡mės.

Kolegija taip pat nesutinka su teismo padaryta iÅ¡vada, kad atsakovui atleidimo iÅ¡ darbo metu buvo žinoma, kad ieÅ¡kovė apskundė 2009-01-21 iÅ¡vadÄ . Teismas neteisingai tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė įvertinęs ieÅ¡kovės raÅ¡ytÄ praÅ¡ymÄ (t 1, b.l. 22). Nurodytas praÅ¡ymas, kuriuo ji prašė neatleisti jos iÅ¡ darbo, nes ji 2009-03-02 apskundė iÅ¡vadÄ , darbdaviui buvo įteiktas jau po atleidimo, t.y. 2009-03-04. Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovo atstovas paaiÅ¡kino, kad dėl iÅ¡vados apskundimo ieÅ¡kovė kreipėsi jau po atleidimo iÅ¡ darbo, t.y. po įsakymo dėl atleidimo iÅ¡ darbo ieÅ¡kovei įteikimo. Tokiu bÅ«du darbdavys, net ir norėdamas negalėjo numatyti, kad ieÅ¡kovė skųs iÅ¡vadÄ ir tuo labiau, kad iÅ¡vados apskundimo terminas jos pateikimo dienai jau buvo pasibaigęs, taip pat tai, kad iÅ¡vada bus pakeista ir nurodyti aukščiau ribojimai bus iÅ¡jungti. IeÅ¡kovė pati įteikė NDNT iÅ¡vadÄ darbdaviui, Å¡ios iÅ¡vados apskundimo laikas pagal LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR Sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymÄ Nr. A1-78/V-179 buvo pasibaigęs, be to ieÅ¡kovė tai negalėjo nežinoti, antraip ji iÅ¡vados nebÅ«tų pateikusi darbdaviui. Tik tada, kai jai buvo įteiktas įsakymas dėl atleidimo iÅ¡ darbo, ji nutarė ginčyti NDNT iÅ¡vadÄ , tokius motyvus ji nurodė savo ieÅ¡kinyje, todėl pirmos instancijos teismui nebuvo pagrindo spęsti, kad ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo metu NDNT iÅ¡vada buvo apskųsta ir atsakovas privalėjo laukti skundo iÅ¡nagrinėjimo rezultatų.

Dėl iÅ¡dėstyto atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, sprendimas naikintinas ir ieÅ¡kovės reikalavimas dėl pripažinimo jos atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtu ir iÅ¡mokų, susijusių su neteisėtu atleidimu iÅ¡ darbo priteisimu, atmestinas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 s. 2 p). Atmetus ieÅ¡kovės reikalavimÄ nėra pagrindo tenkinti jos apeliacinio skundo, kuriuo ji prašė perskaičiuoti vidutinio darbo užmokesčio dydį bei atitinkamai priteistinos kompensacijos dydį bei padidinti teismo sprendimu priteisto neturtinės žalos dydį.

Apeliacinės instancijos teisme atsakovas turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų, sumokėjęs 632 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ (t 2, b.l. 73, 77). Patenkinus atsakovo apeliacinį skundÄ Å¡ios jo iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 d.).Â

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija

n u s p r e n d ė:

Vilniaus

miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti iš S. M. 632 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme Savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“.

Kolegijos pirmininkė Romualda Janovičienė

Kolegijos teisėjai

Marijonas Greičius

Â

Dalia Kačinskienė