b82bacde-fd92-4549-9bf1-dbf6dc37ef78 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr

                                                                                        Civilinė byla Nr.2S-732-436/2010

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija

 (S)

                                                                                        110.5., 121.14.; 122.2., 122.4

                                                                                        Pirmosios instancijos teismo teisėja

                                                                                                                     R.Rimkevičienė

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. balandžio 7 d.

Kaunas

             Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Neringos

Venckienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo A. I. atskirÄ jį

skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 13 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikino iÅ¡laikymo priteisimas nepilnametei

dukrai iki bus išnagrinėta byla, civilinėje byloje pagal ieškovės G. I. ieškinį atsakovui A. I. dėl

santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ ,

n u s t a t ė:

             ieÅ¡kovė G. I. ieÅ¡kiniu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama nutraukti santuokÄ esant kito sutuoktinio kaltei, nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , priteisti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaiku (3-6 b.l.). IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnametei dukrai priteisti laikinÄ iÅ¡laikymÄ iÅ¡ atsakovo po 300,- Lt kas mėnesį.

             Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. sausio 13 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tenkino (17 b.l.). Teismas nutartyje konstatavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių – laikino iÅ¡laikymo priteisimo netaikymas pažeistų ieÅ¡kovės ir jos nepilnamečio vaiko teises. Abu tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (LR CK 3.192 str.).

             Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos 2010 m. sausio 13 d. teismo nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais (18 b.l.).

             1) Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 13 d. nutartis priimta atsakovui nežinant (nedalyvaujant), neatsižvelgus į atsakovo gaunamas pajamas.

             2) Šiuo metu atsakovas dirba pagalbiniu darbininku UAB „duomenys neskelbtini", darbo užmokestis mokamas už išdirbtas valandas per mėnesį. Paskutinius penkis mėnesius (nuo 2009 08 iki 2009 12) uždirbo 1234,82 Lt, t.y. vidutiniškai po 246,96 Lt per mėnesį. Todėl, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 13 d. nutartis yra neįvykdoma.

           Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais (26-28 b.l.).

1. Vaikų iÅ¡laikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms bÅ«tinoms vaiko vystymosi sÄ lygoms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui. IÅ¡laikymas vaikui yra susijęs su kasdieniu vaiko poreikių tenkinimu ir turi bÅ«ti teikiamas nuolat. Atsakovas, su atskiruoju skundu nepateikė objektyvių įrodymų, kad pirmosios instancijos teismo priteistas iÅ¡laikymo dydis neatitinka dukters poreikių ir jo turtinės padėties.

2. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus vyras, todėl gali uždirbti ir uždirba daugiau nei 250 Lt.

           3. Atsakovas yra duomenys neskelbtini instituto doktorantas ir gauna 1000,00 Lt dydžio stipendijÄ , todėl gali teikti nustatyto dydžio (300,00 Lt) dydžio iÅ¡laikymÄ dukrai.

           4. Net ir iÅ¡kėlus bylÄ teisme atsakovas nevykdo savo, kaip tėvo, pareigos iÅ¡laikyti dukrÄ .

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Vadovaujantis CPK

144 straipsnio pirmÄ ja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte sakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali bÅ«ti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose.

Vienas iÅ¡ tokių įstatymų yra CK 3.65 straipsnis, kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. Å i norma laikytina bendrÄ ja ir taikytina visais atvejais, kai bÅ«tina apginti nepilnamečių vaikų interesus. CK 3.65 straipsnis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Å ių priemonių taikymo pagrindas – bÅ«tinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Viena iÅ¡ tokių laikinųjų apsaugos priemonių, numatytų CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kuriÄ ir prašė taikyti ieÅ¡kovė, yra laikino iÅ¡laikymo priteisimas nepilnamečiams vaikams. (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Å iuo atveju iÅ¡laikymo klausimas sprendžiamas pagal analogijÄ CK 3.192 -3.203 straipsnius. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinantis bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. T.y. iÅ¡laikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į bÅ«tinų sÄ lygų vaikui sudarymÄ . Be to, Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr.I-983 ratifikavo 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijÄ , kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais.

Minėtos Konvencijos 3 straipsnio pirmoji dalis numato, kad imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai.

Laikinas iÅ¡laikymo priteisimas vaikui yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaiko iÅ¡laikymas iÅ¡ esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas ir iÅ¡laikymo priteisimo klausimas, gali trukti tam tikrÄ laikÄ , kurio metu vaiko interesai turi bÅ«ti apsaugoti. Å iai laikinajai apsaugos priemonei taikyti pakanka pagrįstų abejonių, kad gali bÅ«ti pažeista vaiko iÅ¡laikymo teisė civilinės bylos nagrinėjimo metu. Reikalavimo priteisti iÅ¡laikymÄ pateikimo teismui faktas patvirtina galimÄ iÅ¡laikymo teisės pažeidimÄ , todėl esant Å¡alies praÅ¡ymui teismas turi jÄ taikyti. CK 3.192 straipsnio trečioje dalyje nustatyta, kad materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. IeÅ¡kovė atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodė, kad net ir iÅ¡kėlus bylÄ teisme atsakovas nevykdo savo, kaip tėvo, pareigos iÅ¡laikyti dukrÄ . IeÅ¡kinyje G. I. nurodė, kad ji viena rÅ«pinasi dukterimi, jÄ iÅ¡laiko, nurodė kiek per mėnesį reikia skirti dukters iÅ¡laikymui. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar atsakovas teikia vaikui iÅ¡laikymÄ , koks konkretus reikalingas ir bÅ«tinas iÅ¡laikymo dydis vaikams bei atsakovo galimybės teikti tokio iÅ¡laikymo dydį. Dėl Å¡ių aplinkybių teismas galės pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės. T.y. tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio iÅ¡laikymÄ vertintinos iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, tik iÅ¡samaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi bÅ«ti atsakyta į klausimÄ , kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis. Nors atskirajame skunde atsakovas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio

13 d. nutartis dėl 300 Lt dydžio laikino iÅ¡laikymo yra neįgyvendinama, tačiau tai nepaneigia atsakovo pareigos teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui. Be to, atsižvelgiant į atsakovo amžių jis gali dirbti ir gauti papildomas pajamas, nes apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, jog atsakovo sveikatos bÅ«klė riboja jo galimybes dirbti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , abiejų tėvų mėnesio iÅ¡laikymo dydis vienam vaikui negali bÅ«ti mažesnis už vienÄ minimaliÄ mėnesinę algÄ . Taigi, iÅ¡ atsakovo priteisto laikino iÅ¡laikymo dydis yra netgi mažesnis už pusę Å¡iuo metu nustatytos minimalios mėnesinės algos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, siekdamas užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus ir atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės argumentus, taikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir iÅ¡ atsakovo priteisė nepilnamečio vaiko laikinÄ iÅ¡laikymÄ , iki civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimo. Å ie teismo veiksmai atitinka CK 3.65 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 4 punkto, taip pat CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punkto reikalavimus. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, kad, laikino iÅ¡laikymo priteisimo netaikymas pažeistų ieÅ¡kovės ir jos nepilnamečio vaiko teises.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad šioje bylos stadijoje išlaikymo dydžio pagrįstumo klausimas nėra sprendžiamas, nes laikino išlaikymo priteisimu tik siekiama laikinai, bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus (CK

3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Reikalingas iÅ¡laikymo dydis bus nustatytas tik iÅ¡sprendus bylÄ iÅ¡ esmės, o pasikeitus aplinkybėms, galės bÅ«ti ir keičiamas. Jau minėta, kad laikinam iÅ¡laikymui, kaip apsaugos priemonei, pakanka pagrįstų abejonių, jog gali bÅ«ti pažeista vaiko iÅ¡laikymo teisė civilinės bylos nagrinėjimo metu. Taigi, taikant Å¡iÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę prioritetiÅ¡kai ginami vaiko interesai, o tai reiÅ¡kia, kad laikinas iÅ¡laikymas bet kokiu atveju turi bÅ«ti tokio dydžio, jog vaikas turėtų materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, galėtų patenkinti minimalius, tačiau bÅ«tiniausius, savo poreikius. Teisėjų kolegijos vertinimu, priteisto iÅ¡laikymo dydis Å¡iuos reikalavimus atitinka, pirmosios instancijos teismas Å¡ioje bylos stadijoje tinkamai parinko laikino iÅ¡laikymo dydį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.Â

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu ir 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

           atsakovo atskirÄ jį skundÄ atmesti.

           Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                  Arūnas Rudzinskas

Kolegijos teisėjos                                                                         Jolita Cirulienė

                                                                                                     Neringa Venckienė