b8292db2-759d-4de5-b213-d1657fc09e49 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=B6C8684F-1240-45AB-B5D3-FFFFFD98CD9E">Nr. I-1251-815/2018</a>Administracinė byla Nr. eI3-586-541/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01220-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Vėgelienė dalyvaujant pareiškėjui A. A., pareiškėjo atstovui advokatui advokatui R. M., atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei V.

R., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. A. skundÄ atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: I 1. PareiÅ¡kėjas A. A. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) 2020 m. kovo 4 d.

įsakymÄ Nr. TE-327 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. A.“ (toliau – ir Ä®sakymas) bei iÅ¡ atsakovės priteisti pareiÅ¡kėjo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Pareiškėjas paaiškina, kad skundžiamu Įsakymu jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Nuobauda paskirta už Asmenų aptarnavimo VSAT tvarkos taisyklių, patvirtintų Tarnybos vado 2018 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 4-231 1.1, papunkčio, Varėnos rinktines Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 7.3. papunkčio, VSAT darbo reglamento, patvirtinto Tarnybos vado 2018 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 4-321 8 punkto ir 68 punkto, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 108 straipsnio 3 dalies, 172 straipsnio 2 dalies, 346 straipsnio 1 dalies bei Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintų Generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d.

įsakymu Nr. Į-40, 14 punkto, 14.1 papunkčio, 14.5 papunkčio ir 14.8 papunkčio reikalavimų pažeidimus. Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis, be kita ko, VS?T Teises skyriaus 2020 m. kovo 3 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 27-25,,Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktines Ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnų veiksmų“ (toliau – ir Išvada).

3. Skunde nurodoma, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2019 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Uzbekistano pilietis buvo nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis Lenkijos Respublikoje, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iÅ¡ pastarojo paėmė žinomai suklastotÄ PrancÅ«zijos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir, laikydamas prie savęs, gabeno Lenkijos ir Lietuvos Respublikos teritorijose, tokiu bÅ«du laikė ir gabeno žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ , kurį panaudojo pateikdamas jį VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigÅ«nams patikrinimo metu, vykdamas per valstybės sienÄ Ä¯ Baltarusijos RespublikÄ . 2021 m. sausio 15 d. buvo gauta Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2020 m. sausio 9 d. nutartis, kurioje prokurorui buvo praneÅ¡ta apie pareiÅ¡kėjo galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 228 straipsnyje.

Tačiau Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras 2020 m. sausio 29 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, konstatuojant, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos minėtame BK straipsnyje, tačiau jo veiksmai vertintini drausminės atsakomybės aspektu. Prokuroro iÅ¡vadoje teigiama, kad pareiÅ¡kėjas, atlikdamas ikiteisminį tyrimÄ ir tenkindamas įtariamojo Uzbekistano piliečio praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti jam daiktus, paimtus ikiteisminio tyrimo metu, grÄ Å¾ino asmeniui automobilį bei jo suklastotÄ registracijos liudijimÄ .

Taigi, prokuroro teigimu, pareiÅ¡kėjas įtariamajam grÄ Å¾ino daiktus, kurių apyvarta yra uždrausta – žinomai tiek juos atsiėmusiam įtariamajam, tiek pareiÅ¡kėjui – suklastotÄ transporto priemonės registracijos liudijimÄ ir tokie veiksmai pakenkė baudžiamajam procesui. IÅ¡vadoje taip pat buvo teigiama, kad praÅ¡ymas grÄ Å¾inti daiktus nebuvo registruotas VSAT Dokumentų valdymo sistemoje, taip pat neįkeltas ir į IntegruotÄ baudžiamojo proceso sistemÄ . PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, jam paskirta nuobauda yra netinkama, ji neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.

4. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2020 m. sausio 29 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ nurodyta, kad buvo apklausta kaip liudytoja Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurore J. P. nurodė, kad, be kita ko, 2019 m. kovo 21 ar 22 dienÄ telefoninio pokalbio metu pareiÅ¡kėjas jÄ informavo, kad yra galimybė užbaigti ikiteisminius tyrimus pareiÅ¡kimais dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir paprašė, kad prokurorė suraÅ¡ytų praneÅ¡imÄ Ä¯tariamajam apie galimybę užbaigti procesÄ teismo baudžiamuoju įsakymu bei pasiÅ«lytų jam bausmę.

J. P. taip pat parodė, kad vėlesnio pokalbio metu pareiÅ¡kėjas jai pasakė, kad reikia grÄ Å¾inti įtariamiesiems iÅ¡ jų paimtus suklastotus transporto priemonių registracijos liudijimus, su kuo ji, neva, nesutiko. Tačiau IÅ¡vadoje nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos. 4.1. J. P. ikiteisminiam tyrimui vadovauti buvo pavesta 2019 m. kovo 13 d., o šį ikiteisminį tyrimÄ atliko pareiÅ¡kėjas. Su prokurore telefoninio pokalbio metu pareiÅ¡kėjas sutarė, kad ikiteisminį tyrimÄ bus galima baigti baudžiamuoju įsakymu.

Ä®tariamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – užstatas bei pareikÅ¡tas įtarimas. Vėliau buvo gautas įtariamojo praÅ¡ymas grÄ Å¾inti transporto priemonę bei jos registracijos liudijimÄ . Šį įtariamojo praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjas derino su prokurore, tačiau, prieÅ¡ingai nei nurodė ji pati, ji sutiko su Å¡ių daiktų grÄ Å¾inimu įtariamiesiems ir nurodė pareiÅ¡kėjui parengti nutarimÄ dėl daiktų grÄ Å¾inimÄ , kÄ pareiÅ¡kėjas ir atliko. 4.2. Prokurorė apklausos metu nurodė, kad apie tai, jog pareiÅ¡kėjas grÄ Å¾ino įtariamajam daiktus, sužinojo tik 2019 m. kovo 16 d.

Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (toliau – ir IBPS) gavusi ataskaitas apie atliktÄ ikiteisminį tyrimÄ ir pradėjusi raÅ¡yti pareiÅ¡kimus dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Prokurorė nurodė, kad, kadangi pareiÅ¡kėjas minėtus dokumentus įtariamajam grÄ Å¾ino pats, be jos sutikimo, ji, pamačiusi, kad ikiteisminio tyrimo medžiagose yra pareiÅ¡kėjo priimtas nutarimas grÄ Å¾inti dokumentus, niekaip į tai nereagavo, pareiÅ¡kėjui neskambino ir su juo dėl to nesiaiÅ¡kino, kadangi, priimdamas nutarimÄ , pareiÅ¡kėjas prisiėmė ir atsakomybę už juos.

Tačiau Å¡ios aplinkybės yra nepagrįstos ir nelogiÅ¡kos, kadangi bÅ«tent prokuroras užtikrina, be kita ko, ikiteisminio tyrimo teisėtumÄ ir atlikimÄ per trumpiausiÄ laikÄ . Prokurorė, sužinojusi, kad pareiÅ¡kėjas transporto priemonę ir jos registracijos liudijimÄ grÄ Å¾ino įtariamajam, privalėjo į tai reaguoti ir imtis aktyvių veiksmų, pvz. – informuoti ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovÄ apie atliekamo ikiteisminio tyrimo trÅ«kumus ar kitų veiksmų. Nepaisant to, prokurorė jokių veiksmų nesiėmė, dėl to nėra pagrindo tikėti jos parodymais, kadangi pareiÅ¡kėjo veiksmai buvo suderinti su ja.

Pati prokurorė nurodė, kad tik po Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų teisėjo 2019 m. balandžio 17 d. nutarties ji ėmėsi aktyvių veiksmų ir pradėjo tartis su įtariamuoju dėl registracijos liudijimo grÄ Å¾inimo į bylÄ .

5. IÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad, grÄ Å¾indamas registracijos liudijimÄ , pareiÅ¡kėjas iÅ¡provokavo įtariamÄ jį pakartotinai naudoti suklastotus dokumentus, pateikiant juos Å alčininkų PKP pareigÅ«nams 2019 m. kovo 22 d. patikrų metu, kad galėjo lemti naujo įtariamojo baudžiamojo persekiojimo pradžiÄ už analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios pats atliko ikiteisminį tyrimÄ . Su Å¡iais argumentais pareiÅ¡kėjas nesutinka ir nurodo, kad įtariamasis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 300 straipsnį, todėl IÅ¡vadoje nepagrįstai teigiama, kad vien aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas grÄ Å¾ino transporto priemonės registracijos liudijimÄ , galėjo suklaidinti įtariamÄ jį, leidžiant jam spręsti, kad po dokumentų iÅ¡tyrimo ir ikiteisminio tyrimo pabaigimo, jam pareigÅ«nai suteikia teisę toliau naudoti Å¡iuos dokumentus, iÅ¡gabenant transporto priemones iÅ¡ Lietuvos Respublikos.

6. IÅ¡vadoje taip pat teigiama, kad pareiÅ¡kėjas, gavęs įtariamojo praÅ¡ymÄ , adresuotÄ Varėnos pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriui (toliau – ir ITS), grÄ Å¾inti jam daiktus, paimtus tyrimo metu, Å¡io praÅ¡ymo pareiÅ¡kėjas nepateikė VSAT Kanceliarijos skyriaus darbuotojams užregistruoti. PareiÅ¡kėjas pažymi, kad nors Å¡io praÅ¡ymo ir neužregistravo, tačiau praÅ¡ymas buvo baudžiamojoje byloje ir jis buvo prieinamas visiems su minėtu ikiteisminiu tyrimu, o vėliau ir su baudžiamÄ ja byla, dirbantiems asmenims.

7. IÅ¡vadoje nurodoma, kad aptariamais veiksmais pareiÅ¡kėjas pažeidė eilę teisės aktų nuostatų, tačiau su Å¡iuo argumentu pareiÅ¡kėjas nesutinka ir pažymi, kad jis savo veiksmus derino su prokurore ir laikėsi kitų darbo tvarkÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

8. Skunde pabrėžiama, kad IÅ¡vadoje nurodyti pažeidimai, kurių padarymu yra kaltinamas pareiÅ¡kėjas, negali bÅ«ti vertinami kaip Å¡iurkÅ¡tÅ«s, kadangi jo veiksmai buvo derinti su prokurore. IÅ¡vadoje nurodytas neveikimas – teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutarties nevykdymas, buvo vertinamas kaip Å¡iurkÅ¡tus tarnybinis nusižengimas, tačiau dėl Å¡ios nutarties vykdymo pareiÅ¡kėjas taip pat tiesiogiai tarėsi su prokurore ir bÅ«tent ji nurodė, kad ji pati susisieks su įtariamuoju ir iÅ¡reikalaus teismo praÅ¡omus pateikti dokumentus, kas byloje ir buvo padaryta. Be to, Å¡iuo atveju įtariamasis neiÅ¡vengė baudžiamosios atsakomybės, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjo veiksmai sukėlė sunkias ir (ar) negrįžtamas pasekmes. Be to, pareiÅ¡kėjas charakterizuojamas teigiamai, iki to tinkamai atliko tarnybÄ , todėl pritaikyta nuobauda yra nepagrįsta. II 1. Atsakovė VSAT atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

2. Atsakovė nurodo, kad Å¡iuo atveju nėra duomenų, patvirtinančių, kad prokurorė bÅ«tų suinteresuota tarnybinio patikrinimo baigtimi, todėl nėra pagrindo abejoti prokurorės duotais parodymais (2020 m. sausio 29 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ ) bei tarnybinio patikrinimo metu teiktais paaiÅ¡kinimas.

3. IÅ¡vadoje pabrėžta, kad BK 300 straipsnio dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė ne tik už žinomai suklastoto dokumento panaudojimÄ , bet ir už žinomai suklastoto dokumento laikymÄ ir gabenimÄ . Todėl pareiÅ¡kėjo neteisėti veiksmai – žinomai suklastoto dokumento grÄ Å¾inimas įtariamajam, sudarė prielaidas jam Å¡iuos žinomai suklastotus dokumentus laikyti ir gabenti, t. y. Å¡iuo aspektu toliau daryti BK 300 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ . Toks teisėsaugos pareigÅ«no elgesys ne užkardant minėtame straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , o grÄ Å¾inus žinomai suklastotus dokumentus toliau sudarant sÄ lygas tokio nusikaltimo darymui, nėra pateisinamas ir yra atliktas prieÅ¡ingai VSAT interesams.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 108 straipsnio 3 dalis numato, kad daiktai, kurių apyvarta yra uždrausta, negrÄ Å¾inami. Å ie BPK reikalavimai dėl tokių daiktų negrÄ Å¾inimo yra kategoriÅ¡ki ir jokių iÅ¡imčių nesudaro. Be to, pareiÅ¡kėjo neteisėti veiksmai – žinomai suklastotų dokumentų grÄ Å¾inimas įtariamajam, yra padarytas ultra vires – virÅ¡ijant ikiteisminio tyrimo tyrėjo kompetencijÄ , kadangi, Å¡ios bylos kontekste, tokio procesinio sprendimo priėmimas – iÅ¡imtinė prokuroro teisė.

Savo ruožtu pareiÅ¡kėjo elgesys nevykdant įsiteisėjusios teismo nutarties vertintinas kaip teismo negerbimas, o toks elgesys pažeidžia BPK 346 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ teismo nutarties privalomumo vykdyti principÄ ir atliktas prieÅ¡ingais VSAT interesais. Atsakovė pažymi, kad pareiÅ¡kėjas turi 14 metų darbo VSAT ITS patirties, todėl tarnybinę veiklÄ reglamentuojančius teisės aktus iÅ¡mano ne tik pakankamai gerai, bet ir turi žinių pagal kompetencijÄ juos taikyti.

4. Tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad pareiÅ¡kėjas neturėjo realios galimybės veikti, kaip to reikalauja teisės aktai, jo neveikimas Å¡iuo atveju nesietinas su ne nuo jo priklausančiomis aplinkybėmis. Toks pareiÅ¡kėjo elgesys rodo aplaidų ir neatsakingÄ asmens požiÅ«rį į tarnybinį veiklÄ ir yra netoleruotinas. PareiÅ¡kėjas dėl savo gyvenimiÅ¡kos ir tarnybos patirties bei užimamų pareigų turėjo galimybę suprasti ir adekvačiai vertinti tai, kad nerÅ«pestingai vykdė tarnybines funkcijas bei įvertinti savo veiksmų pasekmes baudžiamojo proceso eigai ir rezultatams, tačiau tyčia, sÄ moningai nesilaikė IÅ¡vadoje paminėtų teisės aktų nuostatų, nors turėjo tai numatyti ir vykdyti.

PareiÅ¡kėjo padaryti proceso pažeidimai sudarė sÄ lygas neįvykti ekonomiÅ¡kam ir greitam bylos nagrinėjimui, užvilkino teisingumo vykdymo procesÄ bei sukėlė papildomų materialinių ir laiko sÄ naudų, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas, kad jo padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai neturėjo jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių baudžiamosios bylos užbaigimui, laikytinas nepagrįstu. Be to, pareiÅ¡kėjui 2019 m. kovo 22 d. nutarimu grÄ Å¾inus įtariamajam suklastotÄ transporto priemonės liudijimÄ , iÅ¡duotÄ transporto priemonei „Mercedes Benz Actros“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡is tÄ pačiÄ dienÄ 14.09 val. iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Baltarusijos RespublikÄ nurodytu automobiliu, pasienio tikrinimÄ atliekantiems VSAT pareigÅ«nams vėl pateikdamas Å¡ios transporto priemonės suklastotÄ registracijos liudijimÄ . Vėliau, tÄ pačiÄ dienÄ , 19.16 val. įtariamasis grįžo į Lietuvos RespublikÄ kaip keleivis, o 2019 m. kovo 22 d., 21.14 val. iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Baltarusijos RespublikÄ automobiliu „Mercedes Benz Actros“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), pasienio tikrinimÄ atliekantiems VSAT pareigÅ«nams vėl pateikdamas Å¡ios transporto priemonės suklastotÄ registracijos liudijimÄ . Atsakovas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas, atlikdamas jam pavestÄ ikiteisminį tyrimÄ , užuot saugojęs suklastotÄ transporto priemonės registracijos liudijimÄ ir kartu su byla perdavęs prokurorei, grÄ Å¾ino jį įtariamajam, kuris buvo įtariamas bÅ«tent disponavimu Å¡iuo suklastotu dokumentu, bei Å¡io dokumento panaudojimu, tokiu bÅ«du suklaidinęs įtariamÄ jį bei faktiÅ¡kai iÅ¡provokavęs įtariamÄ jį pakartotinai panaudoti šį dokumentÄ pateikiant jį Å alčininkų PKP pareigÅ«nams 2019 m. kovo 22 d. 14.09 val. patikros metu, galėjo sÄ lygoti naujo įtariamojo baudžiamojo persekiojimo pradžiÄ už analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios pats atliko ikiteisminį tyrimÄ .

Tyrėjo veiksmai grÄ Å¾inant dokumentÄ , nepaisant to, kad jis yra suklastotas, suklaidino įtariamÄ jį bei suponavo jam galimybę padaryti iÅ¡vadÄ , kad po dokumentų iÅ¡tyrimo ir ikiteisminio tyrimo pabaigimo, jam Lietuvos Respublikos pareigÅ«nai suteikia teisę toliau naudoti šį dokumentÄ iÅ¡gabenant transporto priemonę iÅ¡ Lietuvos Respublikos.

5. VSAT, priimdama sprendimÄ dėl tarnybinės nuobaudos griežtumo ir jos skyrimo, atsižvelgė į tai, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas statutinis valstybės tarnautojas, kuriam statutas nustato aukÅ¡tesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, jo teisiniam statusui bÅ«dinga ypatinga drausmė, padarė teisei prieÅ¡ingÄ veikÄ ir jo pasirinktas elgesio modelis buvo akivaizdžiai nesuderinamas su VSAT pareigÅ«nų veiklos principais. PareiÅ¡kėjas, privalėdamas užkardyti BK 300 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , pats grÄ Å¾ino žinomai suklastotÄ dokumentÄ Ä¯tariamajam, toliau sudarant sÄ lygas tokio nusikaltimo darymui.

Å i aplinkybė parodo vieno iÅ¡ esminių etikos principų – pavyzdingumo – sÄ moningÄ nepaisymÄ . Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas, sÄ moningai nepaisydamas teisės aktų reikalavimų ir ignoruodamas ikiteisminiam tyrimui vadovavusios prokurorės nurodymus, padarė tarnybinį nusižengimÄ , turėjo įtakos priimant sprendimÄ dėl pačios drausminės nuobaudos skyrimo ir jos rÅ«Å¡ies pasirinkimo. Situacija, kai pareigÅ«nas sÄ moningais veiksmais nesilaiko jam nustatytos drausmės reikalavimų, kenkia visos vidaus tarnybos sistemos geram vardui, reputacijai ir autoritetui.

Skiriant tarnybinę nuobaudÄ buvo atsižvelgta į nusižengimo pobÅ«dį, padarymo priežastis, nusižengimo pasekmes, pareiÅ¡kėjÄ charakterizuojančiÄ medžiagÄ , tarnybinę atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, todėl paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – yra adekvati ir proporcinga padarytam nusižengimui. III 1. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas prašė skundÄ tenkinti iÅ¡ esmės jame nurodytais pagrindais. PareiÅ¡kėjas papildomai nurodė, kad 2017 m. balandžio 17 d. teismo nutarties jis neprivalėjo vykdyti, nes tiesioginis jam rezoliucija nebuvo pavedęs vykdyti teismo nutartį.

2. Teismo posėdyje atsakovės VSAT atstovė prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ iÅ¡ esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ ir teismo posėdžio metu pateiktus paaiÅ¡kinimus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja: IV Å ioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta: 1. 2019 m. kovo 22 d. pareiÅ¡kėjas priėmė nutarimÄ â€žgrÄ Å¾inti daiktus“, kuriuo nutarė įtariamajam grÄ Å¾inti automobilį „Mercedes-Benz Actros“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodyto automobilio PrancÅ«zijos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alininkų rÅ«mų 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. I-666-604/2019 teismas nutarė įpareigoti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 6-jo skyriaus prokurorÄ ar ikiteisminio tyrimo institucijÄ VSAT Varėnos pasienio rinktinės ITS iki 2019 m. birželio 18 d. užtikrinti daiktinio įrodymo – PrancÅ«zijos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimo blankÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ transporto priemonei „Mercedes Actros“, v.n.ž. (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inimo į bylÄ .

3. VSAT Varėnos pasienio rinktinės ITS skyriaus vyresnysis tyrėjas E. M. 2019 m. gegužės 3 d. raÅ¡tu „Dėl gautos nutarties“ Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mams nurodė, kad 2019 m. balandžio 1 d. ikiteisminio tyrimo byla su pareiÅ¡kimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo perduota Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mams, kad procesas bÅ«tų užbaigtas vienu iÅ¡ ekonomiÅ¡kų bylų nagrinėjimo bÅ«dų – teismo baudžiamuoju įsakymu. Todėl teisėjo nutartyje iÅ¡dėstyti motyvai dėl ikiteisminio tyrimo metu visapusiÅ¡kai iÅ¡tirto PrancÅ«zijos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimo blanko (duomenys neskelbtini), esant byloje kategoriÅ¡kai specialisto iÅ¡vadai pakartotinės – papildomos apžiÅ«ros teisme, yra nepagrįsti ir turi piktnaudžiavimo te(neįskaitoma) požymių bei akivaizdžiai pažeidžia teismų taikomÄ ekonomiÅ¡ko bylų nagrinėjimo principÄ .

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. I-666-604/2019 nutarė pranešti Vilniaus prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiajam prokurorui apie pareiškėjo veiksmuose galbūt esančius nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnyje, požymius.

5. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2020 m. sausio 29 d. atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ Nr. M-2-02-00063-20 dėl BK 228 straipsnio 1 dalies pažeidimo.

6. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras J. L. 2020 m. sausio 31 d. nutarimu Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniesiems tyrėjams A. A. ir E. M. bei jų veiksmus baudžiamajame procese kontroliuoti turėjusiems ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovams dėl Å¡iame nutarime nurodytų Å¡iurkščių pažeidimų, padarytų tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek baudžiamosiose bylose Nr. 1-666-604/2019 (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-5-00024-19) ir Nr. 1-665-604/2019 (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-5-00025-19) tiek Å¡ias bylas nagrinėjant pirmos instancijos teisme iÅ¡kėlė drausmės bylÄ . 7. 2020 m. kovo 3 d. priimta Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada.

IÅ¡vadoje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjui 2019 m. kovo 13 d. buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 04-5-00024-19 (teismo Nr. 1-666-604/2019) dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (Dokumento suklastojimas ir disponavimas suklastotu dokumentu). PareigÅ«nas 2019 m. kovo 22 d. gavo įtariamojo A. U. praÅ¡ymÄ , adresuotÄ Varėnos pasienio rinktinės ITS, grÄ Å¾inti jam daiktus, paimtus tyrimo metu, Å¡io praÅ¡ymo nepateikė VSAT Kanceliarijos skyriaus darbuotojams užregistruoti, be to, tenkindamas šį praÅ¡ymÄ 2019 m. kovo 22 d. nutarimu grÄ Å¾ino įtariamajam automobilį „Mercedes Actros“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir Å¡ios transporto priemonės suklastotÄ registracijos liudijimÄ , aiÅ¡kiai žinodamas ir esant byloje VSAT Kriminalistinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto 2019 m. kovo 18 d. iÅ¡vadai, kurioje kategoriÅ¡kai nurodoma, kad tam tikri transporto priemonės registracijos liudijime esantys duomenys nėra pirminiai, t. y. Å¡is dokumentas yra suklastotas. Taip pat pareiÅ¡kėjas nevykdė Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2019 m. balandžio 17 d. nutarties ir žodinio prokurorės J.

P. nurodymo iki 2019 m. birželio 18 d. užtikrinti daiktinio įrodymo – suklastoto PrancÅ«zijos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimo blanko, iÅ¡duoto transporto priemonei „Mercedes Benz Actros“, valst. (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inimo į bylÄ , nesiėmė aktyvių veiksmų, stengiantis iÅ¡taisyti savo padarytÄ proceso įstatymo pažeidimÄ . Taigi, laiku nevykdydamas prokuroro duotų nurodymų bei teismo nutarties, pareigÅ«nas nesiekė ekonomiÅ¡ko proceso Å¡ioje byloje, užvilkino teisingumo vykdymo procesÄ , sukėlė papildomų materialinių ir laiko sÄ naudų, pakenkė baudžiamajam procesui.

Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Asmenų aptarnavimo VSAT tvarkos taisyklių, patvirtintų VSAT vado 2018 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 4-231 (toliau – ir Taisyklės), 1.1 papunktį, VSAT Varėnos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto VSAT Varėnos rinktinės vado 2017 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 4-92 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 7.3 papunktį, VSAT darbo reglamento, patvirtinto VSAT vado 2018 m. liepos 16 d.

įsakymu Nr. 4-32 (toliau – ir Darbo reglamentas), 68 punkto reikalavimus, BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei BPK 108 straipsnio 3 dalies reikalavimus, BPK 172 straipsnio 2 dalies reikalavimus, BPK 346 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintų Generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. I-40 (toliau – ir Rekomendacijos), 14 punkto, 14.1 papunkčio, 14.5 papunkčio ir 14.8 papunkčio reikalavimus. 7.1. Tarnybinio patikrinimo metu telefoninio pokalbio metu buvo paprašyta Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės J.

P. pakomentuoti situacijÄ . Prokurorė nurodė, kad 2019 m. kovo 22 d. jai paskambino pareiÅ¡kėjas ir E. M., abu pareigÅ«nai pokalbio pradžioje informavo prokurorę, kad yra galimybė užbaigti ikiteisminius tyrimus pareiÅ¡kimais dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir paprašė, kad ji suraÅ¡ytų praneÅ¡imus įtariamiesiems apie galimybę užbaigti procesÄ teismo baudžiamuoju įsakymu bei pasiÅ«lytų įtariamiesiems bausmes. Prokurorė sutiko tai padaryti. Po to, kai buvo suderinti Å¡ie procesiniai sprendimai, pareiÅ¡kėjas ir E. M. pokalbių metu pasakė jai, kad reikia grÄ Å¾inti įtariamiesiems iÅ¡ jų paimtus suklastotus transporto priemonių registracijos liudijimus.

Savo nuomonę dėl dokumentų grÄ Å¾inimo abu tyrėjai grindė tuo, kad įtariamiesiems reikės gabenti automobilius dar labai didelį atstumÄ , o be dokumentų jie negalės tų automobilių iÅ¡vežti iÅ¡ Lietuvos Respublikos ir nugabenti iki Uzbekistano. Prokurorė kategoriÅ¡kai atsisakė sugrÄ Å¾inti suklastotus transporto priemonių registracijos liudijimus, kadangi jie turi bÅ«ti perduoti teismui kartu su bylomis. Prokurorė nurodė, kad tuo pokalbiai Å¡ia tema su abiem tyrėjais baigėsi, daugiau nei pareiÅ¡kėjas, nei E. M. minėtų dokumentų grÄ Å¾inimo klausimu nekalbėjo.

Kad tyrėjai grÄ Å¾ino įtariamiesiems minėtus transporto priemonių registracijos liudijimus ji sužinojo tik 2019 m. kovo 26 d. IBPS gavusi ataskaitas apie atliktÄ ikiteisminį tyrimÄ ir pradėjusi raÅ¡yti pareiÅ¡kimus dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. 2019 m. balandžio 19 d. prokurorė, gavusi Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2019 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamosiose bylose iÅ¡kart susisiekė su pareiÅ¡kėju ir E. M. ir nurodė, kad reikia imtis priemonių grÄ Å¾inti minėtus dokumentus į bylas.

Abu tyrėjai kategoriÅ¡kai atsisakė imtis veiksmų, argumentuodami, kad tai ne jų reikalas, nes dokumentai yra iÅ¡tirti specialistų ir nėra reikalo juos apžiÅ«rinėti papildomai. Gavusi tokius tyrėjų atsakymus, prokurorė IBPS susirado įtariamųjų kontaktus, iÅ¡siuntė jiems elektroninį laiÅ¡kÄ , kuriame nurodė, kad jiems bÅ«tina atvykti į teismo posėdžius ir su savimi reikia turėti jiems tyrėjų grÄ Å¾intus automobilių registracijos liudijimus. SusiraÅ¡inėjimas su kaltinamaisiais truko porÄ mėnesių, kol prokurorei pavyko juos įtikinti atvykti į Lietuvos RespublikÄ Ä¯ teismo posėdžius. 7.2.

Procesinio sprendimo priėmimas – suklastotų dokumentų grÄ Å¾inimas įtariamiesiems – iÅ¡imtinė prokuroro teisė, pareiÅ¡kėjas ir E. M., gavę kategoriÅ¡kÄ prokurorės atsakymÄ , kad ji suklastotų dokumentų įtariamiesiems negrÄ Å¾ins, patys savavaliÅ¡kai, virÅ¡ijant ikiteisminio tyrimo tyrėjo kompetencijÄ , savo nutarimais gražino automobilius ir jų registracijos liudijimus, kurie įtariamųjų buvo savanoriÅ¡kai pateikti 2019 m. kovo 13 d. poėmio metu. Be kita ko, pareiÅ¡kėjas ir E. M. nevykdė Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų teisėjo 2019 m. balandžio 17 d. nutarčių bei žodinio ikiteisminius tyrimus kuruojančios prokurorės nurodymo imtis priemonių ir grÄ Å¾inti minėtus dokumentus į bylas, argumentuodami, kad tai ne jų reikalas, nes dokumentai yra iÅ¡tirti specialistų ir nėra reikalo juos apžiÅ«rinėti papildomai. 7.3.

Be to, minėti tyrėjai, užuot saugoję suklastotus transporto priemonių registracijos liudijimus ir kartu su bylomis perdavę juos prokurorei, grÄ Å¾ino juos įtariamiesiems, kurie buvo įtariami bÅ«tent disponavimu Å¡iais suklastotais dokumentais, bei Å¡ių dokumentu panaudojimu, ir tokiu bÅ«du suklaidinę įtariamuosius bei faktiÅ¡kai iÅ¡provokavę įtariamÄ jį pakartotinai panaudoti Å¡iuos suklastotus dokumentus patiekiant juos Å alčininkų PKP pareigÅ«nams 2019 m. kovo 22 d. 14.09 val. ir 21.45 val. patikrų metu, galėjo sÄ lygoti naujo įtariamojo baudžiamojo persekiojimo pradžiÄ už analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios patys atliko ikiteisminius tyrimus.

Tyrėjų veiksmais grÄ Å¾inant dokumentus, nepaisant to, kad jie yra suklastoti, suklaidino įtariamuosius bei suponavo jiems galimybę padaryti iÅ¡vadÄ , kad po dokumentų iÅ¡tyrimo ir ikiteisminio tyrimo pabaigimo, jiems Lietuvos Respublikos pareigÅ«nai suteikia teisę toliau naudoti Å¡iuos dokumentus iÅ¡gabenant transporto priemones iÅ¡ Lietuvos Respublikos. 7.4. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad ikiteisminių tyrimų bylose yra įtariamųjų 2019 m. kovo 22 d. praÅ¡ymai, adresuoti Varėnos pasienio rinktinės ITS, grÄ Å¾inti jiems daiktus, paimtus tyrimų metu.

Å ie praÅ¡ymai VSAT Dokumentų valdymo sistemoje neregistruoti. Taip pat ikiteisminių tyrimų bylose yra pareiÅ¡kėjo ir E. M. 2019 m. kovo 22 d. nutarimai, kuriais pastarieji, vadovaujantis BPK 108 straipsniu, nutarė grÄ Å¾inti automobilius ir jų suklastotus registracijos liudijimus. PareigÅ«nų nutarimai yra be IBPS metaduomenų. Nei bylų medžiagose, nei IBPS nėra duomenų, nurodančių į tai, kad minėti vyresniųjų tyrėjų nutarimai bÅ«tų suderinti su ikiteisminius tyrimus organizavusia ir jiems vadovavusia prokurore.

VSAT dokumentų valdymo sistemoje yra sukurtas IT (Bendras trumpai saugomų ikiteisminio tyrimo veiklos dokumentų registras) registras, kuriame registruojami visi dokumentai, susiję su ikiteisminio tyrimo atlikimu. Todėl pareiÅ¡kėjo ir E. M. paaiÅ¡kinimai, kad jie neregistravo savo 2019 m. kovo 22 d. nutarimų, kuriais jie grÄ Å¾ino įtariamiesiems suklastotus dokumentus, bei įtariamųjų 2019 m. kovo 22 d. praÅ¡ymų, vertintini kritiÅ¡kai. 7.5. Å iuo atveju bylose buvo įtariamųjų sutikimai, kad jie neprieÅ¡tarauja dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau 2019 m. balandžio 8 d. teismas priėmė nutartis, kuriose transporto priemonių suklastotų registracijos liudijimų grÄ Å¾inimas įtariamiesiems buvo pripažinta akivaizdžia ir svaria priežastimi teismui, perduoti bylas nagrinėti teisiamuosiuose posėdžiuose. 2019 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio metu, dėl vyresniųjų tyrėjų (pareiÅ¡kėjo ir E. M.) padarytų proceso įstatymo pažeidimų, kai savo 2019 m. kovo 22 d. nutarimais jie grÄ Å¾ino įtariamiesiems suklastotus transporto priemonių registracijos liudijimus, teismas negalėjo atlikti daiktinių įrodymų apžiÅ«ros, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alinininkų rÅ«mų teisėjas, stengdamasis iÅ¡taisyti Å¡ių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų padarytus proceso įstatymo pažeidimus, 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi įpareigojo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorÄ ar ikiteisminio tyrimo institucijÄ â€“ VSAT Varėnos pasienio rinktinės ITS iki 2019 m. birželio 18 d. užtikrinti daiktinių įrodymų – suklastotų transporto priemonės liudijimo blankų grÄ Å¾inimÄ Ä¯ bylas, ko pasėkoje galutiniai nuosprendžiai baudžiamosiose bylose buvo priimti tik 2019 m. rugpjūčio 29 d. ir 2019 m. rugsėjo 11 d.

PareiÅ¡kėjo ir E. M. padaryti proceso įstatymo pažeidimai, kai savo 2019 m. kovo 22 d. nutarimais jie grÄ Å¾ino įtariamiesiems suklastotus transporto priemonių registracijos liudijimus, sudarė sÄ lygas neįvykti ekonomiÅ¡kai ir greitam bylos nagrinėjimui, užvilkino teisingumo vykdymo procesÄ bei sukėlė papildomų materialinių ir laiko sÄ naudų. 7.6. IÅ¡vadoje nurodyta, kad, vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 3 dalimi, pareiÅ¡kėjo nusižengimas traktuotinas kaip Å¡iurkÅ¡tus tarnybinis nusižengimas, už kurį gali bÅ«ti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas, nes pareigÅ«nas nevykdė įsiteisėjusios Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2019 m. balandžio 17 d. nutarties, susijusios su jo pareigomis ir jų atlikimu bei Å¡iurkščiai pažeidė aukščiau minėtus teisės aktų reikalavimus.

IÅ¡vadoje nurodyta, kad tarnybÄ pareiÅ¡kėjas pradėjo 2002 m. spalio 7 d., tarnybÄ VSAT pradėjo 2005 m. gegužės 9 d. Nuo 2019 m. birželio 25 d. eina Varėnos pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas. Tiesioginio vadovo charakterizuojamas teigiamai. Per tarnybos laikotarpį skatintas 4 kartus. Per tarnybos laikotarpį nebaustas. Charakteristikoje vadovas pažymi, kad pareigÅ«no veiklos kokybė gera, tačiau per 2019 metus yra gauta nusiskundimų iÅ¡ ikiteisminį tyrimÄ kontroliuojančių ir jam vadovaujančių prokurorų bei Varėnos pasienio rinktinės darbuotojų dėl pareigÅ«no bendravimo kultÅ«ros stokos.

IÅ¡vadoje taip pat pažymėta, kad BK 300 straipsnio dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė ne tik už žinomai suklastoto dokumento panaudojimÄ , bet ir už žinomai suklastoto dokumento laikymÄ ir gabenimÄ . Todėl pareiÅ¡kėjo neteisėti veiksmai – žinomai suklastotų dokumentų grÄ Å¾inimas įtariamajam, sudarė prielaidas Å¡iuos žinomai suklastotus dokumentus laikyti ir gabenti, t. y. Å¡iuo aspektu toliau daryti BK 300 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ . Toks teisėsaugos pareigÅ«nų elgesys ne užkardant BK 300 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , o grÄ Å¾inus žinomai suklastotus dokumentus toliau sudarant sÄ lygas tokio nusikaltimo darymui, nėra pateisinamas ir yra atliktas prieÅ¡ingai VSAT interesams.

Be to, pareiÅ¡kėjo neteisėti veiksmai – žinomai suklastotų dokumentų grÄ Å¾inimas įtariamajam, yra padarytas ultra vires – virÅ¡ijant ikiteisminio tyrimo tyrėjo kompetencijÄ , kadangi, bylos kontekste, tokio procesinio sprendimo priėmimas – iÅ¡imtinė prokuroro teisė. Atsakovė nenustatė pareiÅ¡kėjo lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. 8. 2020 m. kovo 4 d. priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas VSAT vado Ä®sakymas, kuriuo už IÅ¡vadoje nurodytus teisės aktus pažeidimus pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

V 1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti VSAT Ä®sakymÄ , kuriuo už IÅ¡vadoje (žr. Å¡io teismo sprendimo IV skyriaus 7 punktÄ ) iÅ¡dėstytus pažeidimus pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (žr. Å¡io teismo sprendimo IV skyriaus 8 punktÄ ).

2. Tarnybinių nuobaudų skyrimÄ statutiniams valstybės tarnautojams reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) (ginčui aktualios redakcijos) 39 straipsnis. Nurodyto straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigÅ«no veiklÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal Statuto 2 straipsnio 6 dalį tarnybiniu nusižengimu laikomas Å¡iame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigÅ«no pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigÅ«no kaltės. 2.1. Vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 1 dalimi, už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigÅ«no veiklÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Tarnybinių nuobaudų rÅ«Å¡ys reglamentuotos Statuto 39 straipsnio 2 dalyje, pagal kuriÄ pareigÅ«nui gali bÅ«ti skiriama viena iÅ¡ Å¡ių tarnybinių nuobaudų:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) perkėlimas į žemesnes pareigas;

5) atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Statuto 39 straipsnio 3 dalies 9 ir 10 papunkčius, tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos gali bÅ«ti skiriama už įsiteisėjusių teismo sprendimų, susijusių su pareigÅ«no pareigomis ir jų atlikimu, nevykdymÄ (9 papunktis); kitus nusižengimus, kuriais Å¡iurkščiai nusižengiama pareigÅ«no pareigoms ar tarnybinės etikos principams (10 papunktis). 2.2. Taisyklių 1.1 papunktyje nurodyta, kad VSAT asmenys aptarnaujami, asmenų praÅ¡ymai ir skundai priimami, nagrinėjami ir tvarkomi Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo, PraÅ¡ymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl PraÅ¡ymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Asmenų aptarnavimÄ reglamentuojantys teisės aktai), Vidaus reikalų ministerijos dokumentų valdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. liepos 17 d.

įsakymu Nr. 1V-557 „Dėl Vidaus reikalų ministerijos dokumentų valdymo taisyklių patvirtinimo“, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbo reglamento, patvirtinto Tarnybos vado 2018 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 4-321 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos reglamento patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Å ioje tvarkoje minimi teisės aktai pareigÅ«nams nustato imperatyvų reikalavimÄ gaunamus dokumentus registruoti nustatyta tvarka. 2.3.

PareiÅ¡kėjo (VSAT ITS vyresniojo tyrėjo) Pareigybės apraÅ¡ymo 7.2 papunktyje nurodyta, kad Å¡ias pareigas einantis valstybės tarnautojas siekdamas nustatyti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes, atlieka ikiteisminį tyrimÄ ; 7.3 papunktyje įtvirtinta, kad vyresnysis tyrėjas pagal kompetencijÄ bendradarbiauja su teisėsaugos ir kitomis institucijomis, įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis, taip pat su užsienio valstybių teisėsaugos institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis tam, kad per trumpiausiÄ laikÄ bÅ«tų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. 2.4.

Darbo reglamento 68 straipsnyje nurodyta, kad gauti dokumentai registruojami jų gavimo dienÄ , o parengti dokumentai – jų pasiraÅ¡ymo ar tvirtinimo diena: 68.1 gauti popieriniai dokumentai paprastai skaitmeninami ir į DVS įtraukiamos Å¡ių dokumentų skaitmeninės kopijos (iÅ¡skyrus tuos dokumentus, kurių techniÅ¡kai negalima skaitmeninti). Tolesnės procedÅ«ros vykdomos su Å¡iomis dokumentų skaitmeninėmis kopijomis; 68.2 Jei gautas dokumentas yra įriÅ¡tas arba didelės apimties ir darbui naudojamas popierinis dokumento originalas, į DVS gali bÅ«ti skaitmeninamas ir įtraukiamas pagrindinis dokumentas, arba, atsižvelgiant į dokumento apimtį, įtraukiami keli lapai, atspindintys dokumento esmę, arba lydraÅ¡tis; 68.3 Elektroniniu paÅ¡tu gautos oficialios dokumentų skaitmeninės kopijos įtraukiamos į apskaitÄ ir tvarkomos tik DVS priemonėmis.

Dokumentų skaitmeninių kopijų iÅ¡spausdinti nebÅ«tina, jei teisės aktų nustatyta tvarka jos bus saugomos trumpai ir yra užtikrinamas jų autentiÅ¡kumas ir prieinamumas. Gauto dokumento gavimo spaudas su registracijos data ir registracijos numeriu nededamas, tai fiksuojama DVS dokumento registracijos kortelėje; 68.4 Elektroniniu paÅ¡tu gauti dokumentai nenagrinėjami, jei nėra užtikrinta gauto dokumento teksto apsauga ir nėra galimybės identifikuoti siuntėjo paraÅ¡o, iÅ¡skyrus atvejus, kai atitinkamÄ sprendimÄ dėl nagrinėjimo priima tarnybos vadovybė (tarnybos vadas ir tarnybos vado pavaduotojai), atsižvelgdama į dokumento turinį ir siekdama, kad nenukentėtų pareiÅ¡kėjų ar valstybės interesai; 68.5 Dokumentai, skirti susipažinti ir paskirti dokumento vykdytojus, tarnybos vadovybei ir padalinių vadovams paprastai pateikiami tik po to, kai dokumentai užregistruoti ir įkelti į DVS.

Popieriniai dokumentai pateikiami tik tuo atveju, jei į DVS nebuvo įkeltos Å¡ių dokumentų skaitmeninės kopijos; 68.6 Tarnybos vadovybei ir tarnybos struktÅ«rinių padalinių vadovams užregistruoti dokumentai pateikiami jų registravimo dienÄ , o, nesant galimybių, ne vėliau, kaip kitÄ darbo dienÄ . 2.5. BPK 1 straipsnio (Baudžiamojo proceso paskirtis) 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis <...> greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

BPK 2 straipsnyje (Pareiga atskleisti nusikalstamas veikas) nurodyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiÅ¡kėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetencijÄ imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausiÄ laikÄ bÅ«tų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. BPK 18 straipsnio (Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas) 1 dalyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas yra ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantis asmuo, kuris Å¡ios įstaigos ar jos padalinio vadovo ar jų įgaliotų asmenų pavedimu atlieka Å¡io Kodekso numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus: siekia nustatyti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes.

To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas yra ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, atsakingas už jam pavaldžių įstaigos ar jos padalinio, kurių pagrindinė ar viena iÅ¡ funkcijų yra atlikti ikiteisminį tyrimÄ , pareigÅ«nų darbo organizavimÄ ir jų veiklos kontrolę. BPK 164 straipsnio (Ikiteisminio tyrimo subjektai) 1 dalyje nurodyta, kad ikiteisminį tyrimÄ atlieka ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai. Ikiteisminį tyrimÄ organizuoja ir jam vadovauja prokuroras.

Prokuroras gali nuspręsti pats atlikti visÄ ikiteisminį tyrimÄ ar jo dalį. BPK 172 straipsnio (Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų teisės ir pareigos) 1 dalyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, atlikdamas ikiteisminį tyrimÄ , turi teisę atlikti visus Å¡iame Kodekse numatytus veiksmus, iÅ¡skyrus tuos, kuriuos gali atlikti tik prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas. Å io straipsnio 2 dalis nustato, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas privalo:

1) atlikti būtinus proceso veiksmus, kad būtų greitai ir išsamiai atskleistos nusikalstamos veikos;

2) vykdyti visus prokuroro nurodymus;

3) prokuroro nustatytu laiku praneÅ¡ti Å¡iam apie ikiteisminio tyrimo eigÄ . To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas pagal kompetencijÄ organizuoja ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio veiklÄ ir kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų procesinę veiklÄ taip, kad per trumpiausiÄ laikÄ bÅ«tų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. BPK 94 straipsnis reglamentuoja priemones, kurių imamasi dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nutraukiant procesÄ ir priimant nuosprendį.

BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog daiktai, kurių apyvarta yra uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami. BPK 108 straipsnio 3 dalis numato, kad daiktai, kurių apyvarta uždrausta, negrÄ Å¾inami. Pagal BPK 346 straipsnio 1 dalį Ä®siteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigÅ«nams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi bÅ«ti be prieÅ¡taravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2.6.

Rekomendacijų 14 punkte įtvirtinta, kad ikiteisminį tyrimÄ atliekantis pareigÅ«nas asmeniÅ¡kai atsako už tai, kad proceso veiksmai bÅ«tų atlikti laiku ir kokybiÅ¡kai, ir pagal savo kompetencijÄ privalo: vadovautis ikiteisminio tyrimo teisėtumo ir teisingumo, asmeninės atsakomybės, kokybės, veiksmų planavimo ir operatyvumo reikalavimais, protingumo, ekonomiÅ¡kumo ir kitais bendraisiais baudžiamojo proceso principais (14.1 papunktis); ikiteisminio tyrimo metu gavus proceso dalyvių praÅ¡ymus ir skundus, kurių nagrinėjimas priskiriamas prokuroro kompetencijai, nedelsiant apie tai informuoti prokurorÄ ir jam pateikti sprendimui priimti reikalingÄ medžiagÄ (14.5 papunktis); vykdyti žodinius ir raÅ¡ytinius prokuroro pavedimus bei nurodymus, informuoti prokurorÄ apie pavedimo, nurodymo įvykdymÄ arba apie priežastis, dėl kurių pavedimas ar nurodymas nebuvo įvykdytas, Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos priemonėmis suderinti su prokuroru tolesnio nurodymų vykdymo apimtis, jeigu vykdant raÅ¡ytinius prokuroro nurodymus ir atliekant kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus paaiÅ¡kėja, kad dalis jų tapo neaktualÅ«s, pertekliniai ar nereikalingi (14.8 papunktis).

3. Teismas pažymi, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neiÅ¡vengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimÄ padariusiam asmeniui bÅ«tų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumÄ , jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formÄ ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-360/2013).

Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra bÅ«tina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimÄ bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).

Teismas Å¡velnina paskirtÄ tarnybinę nuobaudÄ , jei paskirtoji nuobauda pareiÅ¡kėjui yra aiÅ¡kiai per griežta bei bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskyrus jam Å¡velnesnę nuobaudÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-649/2013). Savo ruožtu motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada yra juridinę reikÅ¡mę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-578/2013).

4. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjui tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas skirta už tai, kad jis virÅ¡ydamas ikiteisminio tyrimo tyrėjo kompetencijÄ (kadangi Å¡ios bylos kontekste, tokio procesinio sprendimo priėmimas – iÅ¡imtinė prokuroro teisė) nutarimu tenkino įtariamojo praÅ¡ymÄ (kuris, be kita ko, nebuvo užregistruotas VSAT dokumentų valdymo sistemoje) grÄ Å¾inti jam žinomai suklastotÄ dokumentÄ (transporto priemonės registracijos liudijimÄ ), paimtÄ ikiteisminio tyrimo metu; taip pat už tai, kad jis nevykdė Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2019 m. balandžio 17 d. nutarties ir žodinio prokurorės J.

P. nurodymo iki 2019 m. birželio 18 d. užtikrinti daiktinio įrodymo – suklastoto PrancÅ«zijos Respublikos transporto priemonės liudijimo grÄ Å¾inimo į bylÄ , nesiėmė veiksmų stengiantis iÅ¡taisyti savo padarytÄ proceso įstatymo pažeidimÄ . Teismas sutinka su atsakovo iÅ¡vada, kad tokiais savo neteisėtais veiksmais pareiÅ¡kėjas pažeidė BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 108 straipsnio 3 dalies, 172 straipsnio 2 dalies, 346 straipsnio 1 dalies, bei Rekomendacijų 14.1, 14.5 ir 14.8 papunkčių reikalavimus, Darbo reglamento 68 punkto, Taisyklių 1.1 papunkčio reikalavimus.

Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl jam keliami didesni reikalavimai ir nustatomi nepriekaištingo elgesio standartai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-518/14).

5. PareiÅ¡kėjas, ginčydamas Ä®sakymÄ , iÅ¡ esmės remiasi argumentu, kad savo veiksmus derino su prokurore J. P.. Teismas pabrėžia, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 56 straipsnio 1 dalį, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal ABTÄ® 56 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1819-556/2020). Ä®rodinėjimo naÅ¡tos (lot. onus probandi) paskirstymo taisyklės suponuoja, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Å ios taisyklės administraciniame procese kyla iÅ¡ ABTÄ® 56 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo (žr., pvz., LVAT 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019).

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nutarimÄ dėl daiktų grÄ Å¾inimo parengti nurodė pati prokurorė, tačiau IÅ¡vadoje aiÅ¡kiai nurodyta, kad prokurorė Å¡io tarnybinio patikrinimo metu tvirtino, jog ji kategoriÅ¡kai atsisakė sugrÄ Å¾inti suklastotus transporto priemonių registracijos liudijimus, kadangi jie turi bÅ«ti perduoti teismui kartu su bylomis. 2020 m. sausio 24 d. liudytoja apklausiama prokurorė J. P. (apklausÄ atliko prokuroras T. T.) nurodė tokias pačias aplinkybes kaip ir tarnybinio patikrinimo metu (Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ byla Nr. M-2-02-00063).

Atkreiptinas dėmesys, kad tai paneigiančių objektyvių duomenų pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė (pvz. raÅ¡ytinio prokurorės nurodymo ar kitų objektyvių įrodymų, sudarančių pagrindÄ abejoti IÅ¡vadoje nurodytomis aplinkybėmis). IÅ¡vadoje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas savo sprendimus suderino (gavo pritarimÄ , leidimÄ tokiems veiksmams atlikti, garantijas, kad jo sprendimas nebus panaikintas kaip neteisėtas) su prokurore (IBPS nebuvo užduočių tyrimui vadovaujančiai prokurorei Å¡iais klausimais).

Atitinkamai vertintina, kad nėra pagrindo nesutikti su hipotetiniais nepagrįstais ir konkrečiais įrodymais nepatvirtintais pareiÅ¡kėjo teiginiais, kad jis savo veiksmus derino su ikiteisminiam tyrimui vadovavusia prokurore. Be to, prokurorė, reaguodama į Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2019 m. balandžio 17 d. nutartį, gavusi pareiÅ¡kėjo ir E. M. kategoriÅ¡kÄ atsisakymÄ imtis veiksmų vykdant Å¡ias nutartis, argumentuojant, kad tai ne jų reikalas, nes dokumentai yra iÅ¡tirti specialistų ir nėra reikalo juos apžiÅ«rinėti papildomai, pati ėmėsi aktyvių veiksmų, ir po poros mėnesių trukusio susiraÅ¡inėjimo su kaltinamaisiais, prokurorei pavyko juos įtikinti atvykti į Lietuvos RespublikÄ , į teismo posėdžius, pristatant teismo reikalautus, suklastotus transporto priemonių registracijos liudijimus.

Atitinkami Å¡iuo pagrindu taip pat nėra pagrindo sutikti su pareiÅ¡kėjo argumentu, kad prokurorė nesiėmė jokių veiksmų po pareiÅ¡kėjo neteisėto nutarimo grÄ Å¾inti automobilio registracijos liudijimÄ Ä¯tariamajam. Be to, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra nagrinėjama pareiÅ¡kėjo individuali atsakomybė, o ne kitų asmenų veiksmai ar neveikimas. PareiÅ¡kėjo teismo posėdžio metu nurodyti argumentai, kad ir kitose baudžiamosiose bylose prokurorė priimdavo nutarimus grÄ Å¾inti įtariamiesiems suklastotus transporto priemonės registracijos liudijimus, nėra susiję su Å¡ios konkrečios bylos situacija ir nepaneigia pareiÅ¡kėjo atliktų neteisėtų veiksmų, t. y. jo veikimo ultra vires priimant neteisėtÄ nutarimÄ .

Kita vertus, net ir darant prielaidÄ (kuri nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis), kad prokurorė buvo pareiÅ¡kėjui nurodžiusi grÄ Å¾inti suklastotÄ transporto priemonės registracijos liudijimÄ , tai pareiÅ¡kėjo veiksmų nedaro teisėtais. PareiÅ¡kėjui kaip ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui turi bÅ«ti žinoma, kad gavęs neteisėtus nurodymus, jis jų neprivalo vykdyti, o turi pareigÄ Ä¯ tai nustatyta tvarka reaguoti.

6. PareiÅ¡kėjas nesutinka su argumentu, kad aplinkybė, jog jis grÄ Å¾ino įtariamajam registracijos liudijimÄ , jis faktiÅ¡kai iÅ¡provokavo jį pakartotinai panaudoti suklastotus dokumentus, pateikiant juos Å alčinininkų PKP pareigÅ«nams. Teismas nesutinka su Å¡iuo pareiÅ¡kėjo argumentu ir pažymi, kad pareiÅ¡kėjas grÄ Å¾ino suklastotus dokumentus įtariamajam, kuris buvo įtariamas bÅ«tent disponavimu suklastotais dokumentais ir jų panaudojimu. Sutiktina su iÅ¡vadoje pateikiama nuomone, kad aptariami pareiÅ¡kėjo veiksmais galėjo suklaidinti įtariamÄ jį, bei suponavo jam galimybę padaryti iÅ¡vadÄ , kad po dokumentų iÅ¡tyrimo ir ikiteisminio tyrimo pabaigimo, jam Lietuvos Respublikos pareigÅ«nai suteikia teisę toliau naudoti Å¡iuos dokumentus, iÅ¡gabenant transporto priemones iÅ¡ Lietuvos Respublikos.

Atkreiptinas dėmesys, kad ir Išvadoje pateiktuose prokurorės parodymuose nurodyta, kad pareiškėjas ir kitas vyr. tyrėjas jai nurodė, kad įtariamieji prašo registracijos liudijimų, kadangi ketina išgabenti automobilius.

7. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad jis neužregistravo įtariamojo praÅ¡ymo grÄ Å¾inti jam tyrimo metu paimtus daiktus, tačiau Å¡is praÅ¡ymas buvo baudžiamojoje byloje. Teismas nesutinka su Å¡iais argumentais ir pažymi, kad, vadovaujantis atsakovės iÅ¡aiÅ¡kinimu, VSAT dokumentų valdymo sistemoje yra sukurtas IT (Bendras trumpai saugomų ikiteisminio tyrimo veiklos dokumentų registras), kuriame registruojami visi dokumentai, susiję su ikiteisminio tyrimo atlikimu. Taigi, tai, kad įtariamojo praÅ¡ymas buvo baudžiamojoje byloje, tai nepaneigia pareigos dokumentÄ nustatyta tvarka registruoti.

8. Pareiškėjas taip pat nesutinka su paskirta nuobauda ir pažymi, kad ji yra per griežta bei neproporcinga. Teismas, įvertinęs pareiškėjo padarytus pažeidimus ir iš to kilusias pasekmes:

1) be teisinio pagrindo tenkino įtariamojo praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti jam suklastotÄ automobilio registracijos liudijimÄ , sudarydamas galimybę įtariamajam panaudoti minėtÄ liudijimÄ ;

2) neįvykdė Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nutarties;

3) neregistravo įtariamojo 2019 m. kovo 22 d. praÅ¡ymo grÄ Å¾inti daiktus VSAT dokumentų valdymo sistemoje ir IBPS;

4) dėl savo veiksmų (grÄ Å¾intų daiktų įtariamajam) teismas negalėjo atlikti daiktinių įrodymų apžiÅ«ros, todėl sudarė sÄ lygas neįvykti ekonomiÅ¡kam ir greitam bylos nagrinėjimui, vilkino teisingumo vykdymo procesÄ bei sukėlė papildomų materialinių ir laiko sÄ naudų. Å iais savo veiksmais pareiÅ¡kėjas pažeidė eilę teisės aktų, nurodytų Å¡io teismo sprendimo IV skyriaus 7 punkte. IÅ¡vadoje taip pat įvertinta tai, kad pareiÅ¡kėjas tarnybÄ pradėjo 2002 m., charakterizuojamas teigiamai, per tarnybos laikotarpį skatintas 4 kartus.

Paminėtina, kad Statuto 39 straipsnio 3 dalies 9 punkte nustatyta, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos gali bÅ«ti skiriama už įsiteisėjusių teismo sprendimų, susijusių su pareigÅ«no pareigomis ir jų atlikimu, nevykdymÄ , o pagal tos pačios dalies 10 punktÄ â€“ už kitus nusižengimus, kuriais Å¡iurkščiai nusižengiama pareigÅ«no pareigoms ar tarnybinės etikos principams. Nustačius, kad pareiÅ¡kėjas atliko aukščiau paminėtus neteisėtus veiksmus, nėra pagrindo nesutikti su Ä®sakymu paskirta nuobauda – griežtu papeikimu.

Teismo įsitikinimu, Å¡i nuobauda (atsižvelgiant į padarytų pažeidimų sunkumÄ , kuris, teismo įsitikinimu, teisėtai įvertintas kaip Å¡iurkÅ¡tus), yra proporcinga ir adekvati.

9. Ä®vertinęs ginčijamo Ä®sakymo turinį, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jis (kartu su IÅ¡vada) atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (ginčui aktualios redakcijos) 8 straipsnio reikalavimus, nes yra priimtas kompetentingo pareigÅ«no, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, jame nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Pažymėtina, kad IÅ¡vadoje yra detaliai pasisakyta dėl kiekvieno argumento, įvertinti taip pat ir pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai, pateiktas jų vertinimas, aptarti prokurorės teiginiai dėl nagrinėjamos situacijos.

Taigi teisinio pagrindo, remiantis pareiÅ¡kėjo skunde nurodytais argumentais, panaikinti ginčijamo Ä®sakymo teismas nenustatė. Atitinkamai, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalis). Atmetus pareiÅ¡kėjo skundÄ jam bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriklauso (ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis).

10. Ginčo Å¡alys procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartÄ akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , be to, ginčo Å¡alių pateikti kiti argumentai nekeičia Å¡iame teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų, atitinkamai teismas detaliau dėl jų nepasisako, nors ir vertino juos visų pareiÅ¡kėjos pateiktų aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus (pareiÅ¡kimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

11. Atmetus pareiÅ¡kėjo skundÄ , nėra pagrindo priteisti iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo A. A. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Jolanta Vėgelienė