2025-06-11 Nr. AB-10261-3-64-3-00848-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-620-463/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00848-2025-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas: 1) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2024 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. A1-2060 „Dėl komisijos, galimam tarnybiniam nusižengimui tirti, sudarymo“, 2025 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. A1-86 „Dėl komisijos nario nenušalinimo“ ir 2025 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. A1-87 „Dėl komisijos nario nenušalinimo“ (toliau – Įsakymai); 2) įpareigoti Administraciją vykdyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies 2 ir 11 punktų reikalavimus arba išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą Įsakymų apskundimo terminą.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. A1-2060 „Dėl komisijos, galimam tarnybiniam nusižengimui tirti, sudarymo“, 2025 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. A1-86 „Dėl komisijos nario nenušalinimo“ ir 2025 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. A1-87 „Dėl komisijos nario nenušalinimo“.

Teismas aptarė Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – ir Aprašas) 5 ir 9 punktų nuostatas ir nurodė, kad Aprašo 23 punktas detalizuoja, kokie sprendimai, priimti atliekant galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą, gali būti skundžiami teismui – sprendimai dėl pripažinimo, kad valstybės tarnautojas padarė mažareikšmį tarnybinį nusižengimą, tarnybinės nuobaudos skyrimo ar asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo.

Teismas pažymėjo, kad atlikus tarnybinį tyrimą ir paskyrus valstybės tarnautojui nuobaudą, būtent sprendžiant ginčą teisme dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo turi būti patikrinama ir tai, ar atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą, laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota praktika dėl vientisos administracinės procedūros ir įvertinęs tai, kas nustatyta, sprendė, kad skundžiami Įsakymai nėra savarankiški administraciniai aktai, nulemiantys pareiškėjo teises ar pareigas, tai tarpinio procedūrinio pobūdžio aktai, jais pareiškėjui nėra sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos teisės ar pareigos. Konstatavimas, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigoms, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialiosios teisės nebuvo pažeistos.

Teismas vertino, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus, t. y. vykdyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies 2 ir 11 punktų reikalavimus arba išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu, yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo, todėl nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Teismas konstatavo, kad Įsakymai negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skundus su tapačiu reikalavimu jau buvo pateikęs Regionų administraciniam teismui administracinėse bylose Nr. eI3-8065-362/2025, eI3-8758-402/2025, eI3-9356-780/2025, eI3-10275-641/2025, eI3-10499-621/2025 ir kt., kuriose teismas nutartimis atsisakė priimti pareiškėjo skundus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė pareiškėjo atskiruosius skundus ir visas Regionų administracinio teismo nutartis paliko nepakeistas. Pareiškėjas pakartotinai teikia tapatų skundą, nors yra įsiteisėjusios teismų nutartys, kuriomis pagrįstai atsisakyta priimti pareiškėjo skundą.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartį ir grąžinti nagrinėti pareiškėjo skundą tam pačiam teismui. Pareiškėjas taip pat prašo priimti atskirąją nutartį ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas).

Pareiškėjas atskirajame skunde dėsto argumentus, susijusius su, pareiškėjo teigimu, neteisėtais darbdavio (dėl neteisėto atleidimo iš darbo, neteisėtai atimtos teisės dirbti valstybės tarnyboje, konkurencingo atlyginimo ir kt.) ir teismo (teismas tinkamai / teisingai neišsprendžia skundų (pareiškimų) priėmimo klausimų, teismas netinkamai vertina faktus ir byloje esančius įrodymus ir kt.) veiksmais (neveikimu). Pareiškėjas teigia, kad teismas užkirto kelią pareiškėjui realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, o toks teismo (teisėjų) neteisėtas veikimas neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų.

Pareiškėjas 2025 m. birželio 9 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą (toliau – ir Prašymas), kuriame prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo (ABTĮ 4 str.), pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, susiję su asmens teise kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai – šiuo atveju prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka tikrovės, pripažinti, kad tomis, laiko ir įstatymų apibrėžtomis ribomis, nenagrinėjant teisme esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia, įšaldytas bylas, ne tik neatitinka virš nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, bet ir demokratinės valstybės, kurioje gyvenama, sampratos / esmės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegijų: 2025 m. kovo 19 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2025, 2025 m. balandžio 9 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-397-968/2025 ir 2025 m. gegužės 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-538-492/2025 ir 2025 m. gegužės 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-517-662/2025, 2025 m. gegužės 28 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-584-629/2025, 2025 m. gegužės 28 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-573-821/2025, 2025 m. birželio 4 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-583-1047/2025 ir 2025 m. birželio 4 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-604-1047/2025 pagrindu, formuojant vieningą teisinę praktiką – sustabdyti tą absurdiškai tuščią maratoną ir priimti atskirąją nutartį (dėl teisės į teisminę gynybą, neva praleisto termino, pareigos pradėti ir išnagrinėti (ABTĮ 10–11 str.) bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 59 str. 1 d. 2–3 p., 2 d.), Teisėjų Garbės teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, nustačius, kad pareiškėjo reikalavimai nenagrinėtini teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad Įsakymai yra tarpiniai procedūriniai aktai, priimti tarnybinės atsakomybės taikymo procedūros metu, neturi įtakos pareiškėjo materialiosioms teisėms ar pareigoms. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo Administraciją atlikti veiksmus yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo, todėl taip pat nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti nagrinėti pareiškėjo skundą tam pačiam teismui, atskirajame skunde laikosi pozicijos, jog teismas užkirto kelią pareiškėjui įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

LVAT, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, yra nurodęs, kad administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015 ir kt.); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo skundžiamais Įsakymais buvo sudaryta komisija pareiškėjo galbūt padarytam tarnybiniam nusižengimui tirti, taip pat buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo reikalavimus nušalinti šios komisijos narius.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir Įsakymų turinį, padarė išvadą, kad šie Įsakymai yra procedūrinio pobūdžio aktai, kurie nesukelia pareiškėjui tiesioginių ir reikšmingų materialiųjų pasekmių.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad pareiškėjas su tapačiais reikalavimais dėl Įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus buvo kreipęsis į Regionų administracinį teismą, kuris atsisakė priimti pareiškėjo skundus ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, t. y. tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo skundžiamoje nutartyje. Pareiškėjas atskiraisiais skundais ginčijo Regionų administracinio teismo nutartis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris, išnagrinėjęs tokio pat pobūdžio atskirųjų skundų argumentus, jų nepripažino pagrįstais ir nustatė, kad Įsakymai, kurie yra tarpiniai procedūriniai aktai, priimti tarnybinės atsakomybės taikymo procedūros metu, nenagrinėtini teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) (žr., pvz., LVAT teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-376-1188/2025, 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-427-552/2025, 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-459-968/2025, 2025 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-510-492/2025, 2025 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-483-520/2025, 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-476-662/2025, 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-602-492/2025 ir kt.). Šios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys yra įsiteisėjusios.

Pagal ABTĮ 16 straipsnio 1 dalį, įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Šiuo atveju įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjo skundžiami Įsakymai negali būti ginčo administraciniame teisme objektu ir todėl nenagrinėtini teismų ABTĮ nustatyta tvarka, išnagrinėtas tapatus klausimas dėl skundo, kuriuo prašoma panaikinti Įsakymus ir įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus, nepriimtinumo nagrinėti, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Teisėjų kolegija, be kita ko, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus, t. y. vykdyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies 2 ir 11 punktų reikalavimus arba išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo, todėl jis taip pat nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Dėl pareiškėjo prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikomas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarimus ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nei atskirajame skunde, nei Prašyme nenurodė, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris taikomas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl netenkinami pareiškėjo prašymai kreiptis į Konstitucinį Teismą.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio pagrindo taikyti šią procesinę normą. Pareiškėjo atskirajame skunde suformuluotame prašyme bei teisme gautame Prašyme nurodyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nesuteikiantys pagrindo atskirajai nutarčiai priimti.

Dėl pareiškėjo 2025 m. birželio 9 d. Prašyme suformuluotų prašymų pripažinti tam tikras aplinkybes teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam atskirąjį skundą dėl konkrečios pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, ABTĮ nuostatos nesuteikia kompetencijos nagrinėti ir spręsti tokio pobūdžio klausimus, kuriuos nurodo pareiškėjas minėtame prašyme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė

Egidijus Šileikis