2022-01-12 Nr. AB-909-3-64-3-02356-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-265-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02356-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. (J. M.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. (J. M.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. M. (J. M.) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 2 500 Eur neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2019 m. spalio 21 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus: nebuvo užtikrinamas minimalaus ploto reikalavimas, nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, nebuvo signalizacijos mygtuko ir pan. Pareiškėjas turėjo teisę tik į 2 val. pasivaikščiojimą kiemelyje, kurie neatitiko higienos reikalavimų. Kiemeliuose buvo asbestinis stogas, taip pat asbesto buvo sienose ir kanalizacijoje. Pareiškėjo teigimu, kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apšvietimas, natūrali šviesa beveik nepatekdavo į kamerą, o dirbtinė buvo per didelė. Kamerose nebuvo užtikrinama tinkama oro temperatūra. Kameros nebuvo remontuotos. Kamerose nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais, kameroje sklisdavo nemalonūs kvapai, nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos. Kamerose nebuvo normalaus dydžio veidrodžio, adekvačios tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės). Kirpykloje naudojami įrankiai nebuvo švarinami ir dezinfekuojami po kiekvieno naudojimo. Kamerose buvo pilna vorų, vabalų, nebuvo vykdoma deratizacija ir dezinfekcija. Maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas ir neskanus, per maža energetinė vertė, atšalęs. Nebuvo užtikrintas dušas du kartus per savaitę.

3. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė sunkumus, baimę, nepilnavertiškumo jausmą, jis tapo konfliktiškas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo orumas, reputacija, patyrė emocinius, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, t. y. patyrė neturtinę žalą.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 kv. m, taigi kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Šiaulių TI sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, sienelių aukščiai atitinka nustatytas normas, netgi gerokai jas viršija, o įėjimas į sanitarinius mazgus atitvertas – durimis arba užuolaidėle. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Šiaulių departamento 2019 m. birželio 12 d. patikrinimo akto Nr. PA-4414 matyti, kad jokių pažeidimų, kuriuos nurodė pareiškėjas, nebuvo užfiksuota. Pareiškėjo pretenzijos yra nepagrįstos, todėl nėra pagrindo teigti, kad Šiaulių TI pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus. Nenustačius Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas.

II. 6. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu pareiškėjo J. M. tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2019 m. spalio 21 d. Šiaulių TI buvo laikomas kamerose Nr. 2 (plotas 6,45 kv. m), Nr. 23 (plotas 13,62 kv. m), Nr. 28 (plotas 17,62 kv. m). Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendė, jog pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Taip pat teismas pažymėjo, jog netgi atsižvelgiant į mažiausią pareiškėjui tekusį plotą išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 kv. m standartas būtų išlaikytas ir nebūtų galima konstatuoti, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas (pareiškėjui tenkanti sanitarinio mazgo ploto dalis atsižvelgiant į kameroje buvusių asmenų skaičių) taip pat kamerose esantys baldai, akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje.

8. Nagrinėdamas skundo argumentus dėl higienos reikalavimų pažeidimų teismas, įvertinęs NVSC pateiktus duomenis, nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 23 bei buvo vedamas į pasivaikščiojimo kiemelius, kurie neatitiko higienos reikalavimų, t. y. Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Taip pat teismas konstatavo, kad neįrodyta, jog kitos patalpos (išskyrus nustatytus pažeidimus), kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos reikalavimų.

9. Vertindamas, ar buvo pažeistas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, teismas nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių TI kalinimo patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto mūrine sienele ar OSB plokšte, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Iš pateiktų duomenų matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas sanitarinis mazgas atitvertas OSB ar mūrine atitvarine konstrukcija, kurios aukštis yra nuo 1,81 m (kamera Nr. 28) iki 2,11 m (kamera Nr. 23). Pareiškėjo teiginius dėl privatumo pažeidimo teismas laikė abstrakčiais, todėl sprendė, jog neįrodyta, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeista.

10. Dėl socialinės reabilitacijos programų organizavimo ir galimybės sportuoti nesudarymo, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai šiuo klausimu yra abstraktūs ir nedetalizuoti. Pareiškėjas skundų Šiaulių TI dėl šių aplinkybių neteikė. Atsakovo atstovas nurodė, jog suimtiesiems (nuteistiesiems) organizuojamas užimtumas. Šiaulių TI buvo organizuojamas laisvalaikio užimtumas suimtiesiems ir nuteistiesiems. Šias aplinkybes patvirtino suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikai. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Šiaulių TI pareiškėjo teisių dėl jo užimtumo organizavimo nepažeidė.

11. Pasisakydamas dėl pasivaikščiojimų trukmės, teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kad Šiaulių TI direktoriaus įsakymai dėl pasivaikščiojimo trukmės nebuvo vykdomi, taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kad jam nebuvo užtikrinta minimali pasivaikščiojimo trukmė, todėl šiuos argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

12. Nagrinėdamas skundo argumentus dėl asbesto teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas. Pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nedetalizuoti, deklaratyvūs, todėl atmestini.

13. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo teiginius dėl kenkėjų buvimo, nes iš NVSC Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad dėl patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos, bei kirpyklos įrankių dezinfekcijos, pažeidimų nenustatyta. Atsiliepime į skundą atsakovo atstovas nurodė, kad įstaigoje nuolat atliekama kamerų dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija. Šias aplinkybes patvirtino patalpų bei kirpyklos priemonių dezinfekcijos planai.

14. Dėl nekokybiško maisto teismas nurodė, jog pareiškėjas su skundais ar prašymais dėl per mažų maisto porcijų ar papildomo maitinimo nesikreipė, nenurodė aplinkybių, kad jam rekomenduotas papildomas maitinimas, tokių duomenų byloje nėra. Pareiškėjo teiginius teismas laikė abstrakčiais, kadangi jis nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kada jis gavo nekokybišką maistą, ar jo buvo per mažai. Iš patikrinimo aktų matyti, kad ištyrus maisto pavyzdžius dėl maisto kiekio ir kokybės pažeidimų, susijusių su nagrinėjamas byla, nenustatyta. Įvertinęs pareiškėjo nurodomas aplinkybes ir byloje ištirtus įrodymus, teismas sprendė, kad neįrodyta, kad pareiškėjui buvo tiekiamas nekaloringas ar teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maistas ar per mažas jo kiekis.

15. Pareiškėjo teiginius dėl signalizacijos mygtuko nebuvimo teismas laikė abstrakčiais, nedetalizuotais, kadangi jis nenurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas. Kadangi atsakovo atstovas nepateikė jokių duomenų ar argumentų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovo atstovui neįrodžius minėtų aplinkybių, teismas sprendė, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tačiau įvertinęs tai, kad pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė neturtinė žala, jo teiginiai deklaratyvūs, teismas sprendė, kad neįrodyta, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl pavojaus mygtuko nebuvimo.

16. Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo užtikrinta galimybė du kartus per savaitę nusiprausti duše. Tačiau pareiškėjas nesikreipė su prašymais ar skundais į Šiaulių TI direktorių dėl tinkamų sąlygų praustis po dušu bei galimybės praustis po dušu daugiau nei vieną kartą per savaitę. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po šiltu dušu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų privalėjęs sudaryti sąlygas pareiškėjui daugiau nei vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po dušu, todėl, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjo teiginius atmetė kaip nepagrįstus.

17. Pareiškėjas nurodė, kad kamerose nebuvo „normalaus dydžio“ veidrodžio ir „adekvačios“ tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės). Atsiliepime į skundą atsakovo atstovas nurodė, kad patalpos įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus, visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas yra įrengta lentynėlė ir veidrodis. Iš bylos duomenų matyti, kad kamerose yra lentynos bei veidrodis, kitas būtinas inventorius. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nedetalizuoti, pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas, taigi neįrodyta, jog patalpose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, nebuvo būtino inventoriaus.

18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis, tačiau jo teisių pažeidimas nebuvo intensyvus, sprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

III. 19. Pareiškėjas J. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, jog kameroje Nr. 28, kurioje buvo laikomi 4 asmenys nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. birželio 17 d. (11 parų) nebuvo užtikrinama minimali vienam asmeniui turinčio tekti norma, nes atėmus sanitarinio mazgo ir baldų užimamą plotą, teko mažiau nei 3,6 kv. m. Teismas neįvertino, jog sanitarinis mazgas OSB plokšte nuo gyvenamosios patalpos yra atskirtas nevisiškai, taip pat nėra tinkamos ventiliacijos. Šiaulių TI nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl asbesto buvimo pastatų konstrukcijose. Signalizacijos mygtukų įrengimas nenusijęs su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Dėl neįrengtų mygtukų, buvo sunku susisiekti su personalu, reikėdavo laukti, kol pareigūnai prieis prie durų. Pareiškėjas nuolat patyrė stresą dėl to, kad esant būtinybei nebus užtikrinamas jo saugumas.

21. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

22. Atsakovo atstovas nurodo, jog teisės aktuose nėra nurodyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m., – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą, taigi, pareiškėjo teiginys, kad iš bendro kameros ploto turi būti išskaičiuojamas baldų užimamas plotas bei sanitarinio mazgo plotas, nepagrįstas.

23. Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad kamerose Nr. 2 ir Nr. 23 sanitarinio mazgo įėjimai atskirti ilga, tvarkinga užuolaida, o kameroje Nr. 28 – durimis. Pareiškėjas jokių skundų, susijusių su sanitarinių mazgų įrengimu, atsakovui neteikė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas patyrė tokio lygio išgyvenimus, už kuriuos turėtų būti priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Bylos medžiaga patvirtina, kad Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus) ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Jokių duomenų, kad vėdinimas per langus nebūtų galimas – nėra, taigi, pareiškėjo skundas šioje dalyje nepagrįstas.

24. Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo dalies dėl pagalbos mygtukų neįrengimo, kadangi pagalbos mygtuko neįrengimas niekaip nesusietas su būtent jam kilusia žala. Be to, apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad pareiškėjui tekdavo ilgai laukti pareigūnų dėl nuvedimo pasiskambinti ar pasivaikščioti, niekaip nėra susiję su pagalbos mygtuko paskirtimi.

25. Atsakovas pažymi, jog nei viename NVSC patikrinimo akte nėra nustatyta, kad Šiaulių TI konstrukcijoje yra asbesto, o pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų (pvz. nenurodė datų, kada konkrečiai kreipėsi su skundais į Šiaulių TI ar kitas institucijas, nepateikė duomenų, susijusių su galimais jo sveikatos sutrikimais, susirgimais dėl tiesioginės asbesto įtakos ir pan.).

26. Atsakovo nuomone, teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus bei priėmė teisingą sprendimą. Subjektyvus pareiškėjo aplinkybių vertinimas nėra pagrindas teigti, kad teismo sprendimas neteisingas. Atsakovo atstovo nuomone, pagrindo abejoti įrodymų pakankamumu bei patikimumu – nėra.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 27. Byloje nagrinėjamas ginčas pagal pareiškėjo J. M. reikalavimą dėl neturtinės žalos, kurią jis teigia patyręs dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2019 m. spalio 21 d., atlyginimo.

28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti ir jo skundą tenkinti visiškai.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, pirmiausia pažymi, kad pareiškėjo teiginiai, jog teismas netinkamai įvertino duomenis apie jam tekusį plotą kamerose, yra niekuo nepagrįsti. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (neteko galios 2019 m. kovo 6 d.) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d.

įsakymas Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (neteko galios 2020 m. vasario 6 d.), kurie nustatė, kad kameroje vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Jokie kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), konkrečiai nenustato vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje ar areštinėje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)).

Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje buvo užtikrinta minimali ploto norma – 3,6 kv. m, – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

31. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, pagrįstai konstatavo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrinta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma. Bylos duomenys patvirtina (II t., b. l. 76–81), kad apeliaciniame skunde nurodytu laikotarpiu (nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. birželio 17 d.) pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 28, kurios plotas 17,62 kv. m, joje buvo laikoma 3–4 asmenys, taigi pareiškėjui teko ne mažiau nei 4,41 kv. m ploto.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad teismas netinkamai įvertino jo pretenzijas dėl sanitarinio mazgo įrengimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtina Higienos norma HN 134:2015, taip pat Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) (pagal kurių 14.5 p., kameroje turi būti, be kita ko, sanitarinio mazgo patalpa, atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto) yra taikomos projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms; veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šių teisės aktų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (minėtų teisės aktų atitinkamai 2 ir 3 p.).

33. Kita vertus, ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje, ir Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintas draudimas, be kita ko, žeminti žmogaus orumą, taip pat nustatyti tokias bausmes. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnyje numatytas humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, jog vykdant bausmę nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą (1 d.). Dėl kalinimo perpildytose kamerose veiksnių, kurie svarbūs sprendžiant, ar nebuvo viršyta priimtina kentėjimo riba, EŽTT ne kartą yra akcentavęs, kad prie tokių veiksnių priskirtina, inter alia (be kita ko, įskaitant), galimybė privačiai naudotis tualetu.

Privatumas naudojantis tualetu gali būti priskiriamas prie teisių minimumo (angl. minimum rights), kuris turi būti suteikiamas kalinamiesiems, o šios teisės atėmimas gali būti laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu išvadą, kad kalinimo sąlygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., 2001 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 28524/95), 2002 m. liepos 15 d. sprendimą byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99)). Europos Žmogaus Teisių Teismo vertinimu, kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2002 m. liepos 15 d. sprendimą byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99), 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimą byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02), 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05)), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07; 60800/08)).

Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.)). Pataisos įstaigų pareiga garantuoti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas, yra konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017; 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1644-520/2018).

34. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad iš atsakovo atstovo atsiliepime į skundą pateiktų paaiškinimų (II t., b. l. 135–146, 172–174) bei į bylą pateiktų įrodymų (Šiaulių TI san. mazgų zonų kamerose lentelės Nr. 62/08-145 (II t., b. l. 82–83), fotonuotraukų (II t., b. l. 176–177)) matyti, jog Šiaulių TI kamerose, kuriose pareiškėjas atliko bausmę, sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atitverti pakankamai aukštomis sienelėmis (sanitarinių mazgų atitvarinių konstrukcijų aukštis daugiau nei 1,8 m), sanitarinio mazgo įėjimas kamerose Nr. 2 ir Nr. 23 atitvertas užuolaida, o kameroje Nr. 28 – durimis.

35. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Šiaulių TI kamerų sanitarinių mazgų įrengimas, kuomet sanitariniai mazgai atskirti žymiai aukštesnėmis nei 1,5 m atitvarinėmis konstrukcijomis, o nesant durų uždengti nepermatoma užuolaida, užtikrina asmenų privatumą (žr., pvz., 2020 m. spalio 7 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-2675-662/2020; Nr. A-2619-662/2020; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1781-602/2020; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-875-968/2021; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-829-415/2021; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-826-520/2021 ir kt.). Tokios naudojimosi sanitariniais įrenginiais sąlygos laikytinos nepažeidžiančiomis asmens privatumo, dėl to reikalauti neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrindo.

36. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad kamerose nebuvo pagalbos iškvietimo mygtuko, pažymėtina, kad Taisyklių 14.4 punkte nustatyta, jog kameroje turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Pareiškėjas nepateikė argumentų, kad dėl tokio trūkumo būtų kilę problemų ir (ar) neigiamų padarinių, nenurodė nei vieno konkretaus atvejo, kai dėl realios grėsmės jis nebuvo išsikvietęs pareigūnų ir jam nebuvo suteikta pagalba ir dėl to jis galėjo patirti žalą. Kadangi nei skunde, nei apeliaciniame skunde nėra detalizuotų argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos neturtinės žalos, ši apeliacinio skundo dalis nepripažintina pagrįsta ir įrodyta.

37. Teismų praktikoje nurodoma, kad vien aplinkybės, jog nebuvo įrengtas ar neveikė signalizacijos mygtukas, konstatavimas, savaime nesuponuoja neturtinės žalos pareiškėjui kilimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-233-556/2021; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-289-556/2021; 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-341-624/2021).

38. Priešingai nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų (dėl ploto kamerose trūkumo, privatumo sanitariniame mazge neužtikrinimo, netinkamų higienos sąlygų gyvenamosios patalpose, parazitų ir kitų kenkėjų, nekokybiško maisto, signalizacijos mygtukų nebuvimo, prausimosi duše trukmės, pasivaikščiojimo trukmės ir asbesto), juos išanalizavo detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kuriomis remiantis reikėtų keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl pareiškėjo gyvenimo sąlygų Šiaulių TI.

39. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. M. (J. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Milda Vainienė