b8223627-e854-45af-bd04-ddca05d162dc · Alytaus rajono apylinkės teismas

BaudžBaudžiamoji byla Nr. 1-13-791/2014Teisminio proceso Nr. 1-52-1-01054-2011-3Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.7.2.4; 1.2.25.4.3.; 2.3.6.4. (S) ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 8 d.Alytus Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė,sekretoriaujant Editai Jakienei, Audronei Liudvinavičienei, Aidai Krušinskienei, Inai Bencevičei, dalyvaujant prokurorams Aidui Valatkevičiui ir Ryčiui Kirkliauskui,kaltinamojo gynėjai advokatei Nijolei Raulušaitienei,nukentėjusiajai I.

M., nukentėjusiosios atstovei advokatei Vilmai Petrauskienei,civilinio atsakovo UAB „Elsinta“ atstovui G. P., specialistams (ekspertams) Stasiui Jasinskui, Linui Andrijauskui, Valentinui Mitunevičiui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. K., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , susituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: kad kaltinamasis D. K. 2011 m rugsėjo 24 d. apie 19.00 val. Alytaus r., kelio Alytus – Simnas - Kalvarija 25 – ame kilometre, vairuodamas darbo metu krovininį automobilį Volvo FH 12, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Schmitz, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus - nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui, 133 punkto reikalavimus pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas neatsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatytos kliÅ«ties, dėl ko partrenkė ta pačia kryptimi su dviračiu važiavusiÄ I.

M., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu sunkiai sutrikdė I. M. sveikatÄ , jÄ sunkiai suluoÅ¡inant dėl uždaro pilvo ertmės organų sužalojimo (kepenų plyÅ¡imo), postanoksinės encefalopatijos pasekoje pasireiÅ¡kusio visų keturių galÅ«nių paralyžiaus bei dėl lydimų abipusio hemopneumotorakso ir Å«maus kvėpavimo funkcijos nepakankamumo, dauginių Å¡onkaulių lūžimų. Kaltinamasis D. K. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad UAB „Elsinta“ dirbo vairuotoju. 2011-09-24 krovininiu automobiliu vyko į OlandijÄ .

Važiavo per Mergalaukio gyvenvietę. Jis važiavo važiuojamÄ ja kelio dalimi. PrieÅ¡ jo vairuojamÄ automobilį maždaug 30 metrų atstumu važiavo lenkų krovininis automobilis. Staiga prieÅ¡ais jo automobilį iÅ¡ kelkraščio į važiuojamÄ jÄ dalį iÅ¡suko dviratis, jam nepavyko iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Susidarė įspÅ«dis, kad dviratis važiavo į kitÄ pusę. Dviratį pastebėjo tik susidÅ«rimo metu. Važiavo 70 km/ha greičiu. PrieÅ¡ais Å¡vietė saulė. Po susidÅ«rimo automobilį sustabdė maždaug už 170 metrų.

Po įvykio matė, kad dviratininkė ant dviračio vežė krovinius. Nukentėjusioji gulėjo kelkraÅ¡tyje, ji buvo be sÄ monės. Ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus. Civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta.D. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kurio parodymai buvo pagarsinti BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka (T. 1, b.l. 101-102, 107-108, 112-113), parodė, kad jis apie metus laiko dirbo UAB „Elsinta“ vairuotoju. Dirbdamas važinėjo su kroviniais automobiliais į Europos Å¡alis ir RusijÄ . 2011 m. rugsėjo 24 dienÄ važiavo su firmos kroviniu automobiliu iÅ¡ Vilniaus į OlandijÄ , vežė krovinį. IÅ¡ Vilniaus važiuodamas užsuko į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini) pasiėmė savo daiktus ir tuomet važiavo pro Alytaus miestÄ link Lenkijos sienos, keliu Alytus – Simnas – Kalvarija.

Maždaug apie 19 val. jis buvo ties Mergalaukio gyvenviete. Tuo metu buvo Å¡viesus paros metas, Å¡vietė saulė, asfalto danga buvo sausa. Jam pravažiuojant Mergalaukio gyvenvietę prieÅ¡ais jį važiavo kitas krovininis automobilis, jis nuo jo galėjo bÅ«ti kokia 30 m. atstumu. Pravažiavus jam Mergalaukio gyvenvietę, kai apsibaigė kelio ženklo galiojimas, kuris riboja važiavimo greitį gyvenvietėje jis toliau važiavau 70 km/h greičiu, tiesiu keliu. Kiek tiksliai buvo nuvažiavęs nuo Mergalaukio pasakyti negali, bet galėjo bÅ«ti apie 1-2 km, kai pamatė maždaug 10 metrų atstumu jo eismo juosta važiuojančiÄ dviratininkę.

Ji važiavo ne pagal jo eismo judėjimo kryptį, bet prieÅ¡ais į jį. Pastebėjo, kad dviratininkė ant dviračio vežėsi pieno bakelius, du buvo ant dviračio rankenų, o vienas ant bagažinės. Staiga dviratininkė pasuko link kelio vidurio ir tada įvyko smÅ«gis. PrieÅ¡ tai dviratininkės kelyje nepastebėjo, nes kaip ir minėjo prieÅ¡ais jo vairuojamÄ automobilį važiavo kitas krovininis automobilis. Dviratininkė atsitrenkė į automobilio deÅ¡inės pusės kampÄ ir žibintÄ . Nuo smÅ«gio dviratininkę nubloÅ¡kė į deÅ¡inį Å¡onÄ , o jis iÅ¡ Å¡oko nestabdydamas dar kažkiek pavažiavo į priekį ir tada sustojo.

Sustabdęs savo vairuojamÄ automobilį už maždaug 150 metrų, iÅ¡lipęs nubėgo iki dviratininkės, ji gulėjo Å¡alikelėje, iÅ¡kvietė medicininę pagalbÄ . Atvykę medikai iÅ¡vežė dviratininkę į ligoninę. Papildomai nurodė, kad kai 2011-09-24 jis vairavo UAB „Elsintos“ automobilį Volvo FH 12, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kuris priklausė bankui, nes įmonė, kurioje dirbo buvo šį automobilį pirkusi lizingui. Automobilis buvo draustas „Kasko“ draudimu ir draudimas jį suremontavo. Po eismo įvykio su minėtu automobiliu ir toliau kurį laikÄ dirbo.

Nukentėjusioji I. M. parodė, kad 2011-09-24 apie 18.30 val. dviračiu važiavo į ganyklas melžti karvių. Ant dviračio vežėsi du bakelius ir kibirÄ . Ant dviračio kairės rankenos vežė tuÅ¡iÄ kibiriukÄ , ant deÅ¡inės rankenos – tuščiÄ kaniukę, ant bagažinės – kaniukę su kokiais 3 litrais vandens. PrieÅ¡ais į akis Å¡vietė ryÅ¡ki saulė. Važiavo kelkraščiu deÅ¡ine puse. Kelkraščio danga buvo kieta. Ji daug metų važinėja dviračiu ir visada važiuoja tik kelkraščiu, o ne asfaltuota kelio dalimi.

Visada važiuoja savo kelio puse, niekada nevažiuoja prieÅ¡ais automobilių važiavimo kryptį. Joks vėjo gÅ«sis jos neįtraukė. Jau pravažiavus gyvenvietę ir gyvenvietės ženklÄ . Važiuojant kelkraščiu, pajuto, kad paskui važiuoja krovininis automobilis ir pajuto smÅ«gį. Po smÅ«gio nieko neatsimena. Po Å¡io įvykio buvo sunkiai sužalota, tris mėnesius gulėjo ligoninėje. Buvo operuoti plaučiai, po avarijos gyvena su vienu inkstu. PraÅ¡o priteisti 45000 Lt neturtinės žalos.

Dėl turtinės žalos atsisako dalyje dėl telefono sugadinimo.Liudytoja V. K. parodė, kad jis paties įvykio nematė. Jos motina I. M. apie 18.30 val. važiavo dviračiu melžti karvių. Oras buvo geras, Å¡vietė saulė. Atėjusi kaimynė pasakė, kad įvyko eismo įvykis. Ji motina rado pievoje sužalotÄ . Toliau nuo įvykio vietos stovėjo krovininis automobilis. Vairuotojas ateidinėjo nuo automobilio. Motina buvo apsirengusi ryÅ¡kia striuke, ant nugaros buvo atÅ¡vaitai. Mama visada saugiai važiuoja kelkraščiu.

TÄ dienÄ ji Å¡eÅ¡tÄ kartÄ važiavo į ganyklas. Tuo keliu vyksta intensyvus eismas, todėl motina visada važiuoja kelkraščiu. KelkraÅ¡tis yra platus, apie 70 cm. Motina buvo ilgai gydoma, Å¡iai dienai jai reikalinga priežiÅ«ra.Liudytoja B. V. parodė, kad ji įvykio dienÄ dirbo laukuose. Oras buvo geras, Å¡vietė saulė. IÅ¡girdo stiprų smÅ«gį. Pamatė toliau važiuojančiÄ â€žfÅ«rÄ â€œ. Pagalvojo, kad ant kelio numuÅ¡tas žmogus, o maÅ¡ina gali nuvažiuoti. IÅ¡bėgo į keliÄ .

Automobilis pradėjo mažinti greitį. Pamatė gulinčiÄ nukentėjusiÄ jÄ . Jie iÅ¡kvietė medicininę pagalbÄ ir policijos pareigÅ«nus. Vairuotojas iÅ¡ lėto ateidinėjo link įvykio vietos. Tuo keliu vyksta intensyvus eismas, todėl jie dviračiu nevažinėja. Jokios kitos maÅ¡inos nematė, tik kaltinamojo vairuojamÄ . IÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2011-09-24 20.15 val. policijos komisariate iÅ¡ Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės gautas telefoninis praneÅ¡imas, kad į priėmimo skyrių po eismo įvykio pristatyta I.

M., nustatyta galvos trauma, šonkaulio lūžimas, dešinės rankos peties išnarinimas, paguldyta į reanimacijos skyrių (T. 1, b.l. 1).Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti kelio Alytus-Simnas-Kalvarija 25 kilometre. Protokole konstatuota, kad kelias tiesus, važiuojamosios dalies plotas 5,7 m, dvi eismo juostos, kelkraščio plotis 1,7 m. Konstatuoti vilkiko Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dviračio apgadinimai. Dviratis guli ant žolės 3.2 m atstumu nuo kelio ir 526.2 m nuo kelio kilometro ženklo „24“.

Sudarytas planas, fotonuotraukos, iš kurių matyti transporto priemonių po susidūrimo ir kitų tyrimui reikšmingų daiktų buvimo vieta, transporto priemonių apgadinimai (T. 1, b.l. 11-12, 13, 14-25). Iš Transporto apžiūros ir techninio stovio patikrinimo protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Volvo“ FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyti automobilio apgadinimai – sugadinta vilkiko priekinės dešinės pusės žibintas, posūkio žibintas, priekinės dešinės pusės sparnas, bamperis.

Ant dešinės pusės priekinio sparno matosi raudonų dažų likučiai (T. 1, b.l. 26-28).Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas dviratis. Konstatuota, kad dviračio rėmas yra raudonos spalvos. Dviračio priekinis ir galinis ratai yra sulankstyti. Išsimontavusi galinio rato padanga su kamera. Iš galo sulankstyta galinio rato purvo apsauga. Dviratis yra be sėdynės. Sėdynės vietoje yra savadarbis daiktų vežimo laikiklis, kuris yra deformuotas (T. 1, b.l.29-32).Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D.

K. pateikė automobilio dokumentus, iÅ¡ kurių matyti, kad automobilio naudotojas yra UAB „Elsinta“ (T. 1, b.l. 33, 34-39).Specialisto iÅ¡vada ir Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui, apsvaigimui nustatyti aktas patvirtina, kad D. K. transporto priemonę vairavo bÅ«damas blaivus (T. 1, b.l. 47, 48).Specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad I. M. nustatyta sužalojimai: pilvo sumuÅ¡imas, kepenų plyÅ¡imas, kasos, dvylikapirÅ¡tės žarnos, gaubtinės žarnos pasaito, deÅ¡inio inksto plyÅ¡imas, retroperitoninė hematoma, kraujo iÅ¡siliejimas į pilvaplėvės ertmę, krÅ«tinės lÄ stos ir Å¡irdies sumuÅ¡imas, kairės pusės V-VI ir deÅ¡inės pusės VII, VIII, IX Å¡onkaulių lūžimai, apipusis hemopneumotoraksas, muÅ¡tinė pakauÅ¡io srities žaizda, vidutinio sunkumo formos trauminė smegenų liga, galvos smegenų sumuÅ¡imas, kraujo iÅ¡siliejimas po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais, postanoksinės encefalopatijos sÄ lygoja teraplegija, krÅ«tininių V-VI stuburo slankstelių kompresiniai lūžimai, kairio blauzdikaulio lūžimas, deÅ¡inės mentės lūžimas. Nukentėjusiosios sveikata buvo sunkiai sutrikdyta dėl uždaro pilvo ertmės organų sužalojimo (kepenų plyÅ¡imo), postanoksinės encefalopatijos pasekoje pasireiÅ¡kusio visų keturių galÅ«nių paralyžiaus bei dėl lydimų abipusio hemopneumotorakso ir Å«maus kvėpavimo funkcijos nepakankamumo, dauginių Å¡onkaulių lūžimų (T.1, b.l. 52-59).

IÅ¡ specialisto (eksperto) Stasio Jasinsko apklausos protokolo (T. 1, b.l. 182-183) matyti, kad nukentėjusiosios teismo medicinos apžiÅ«ra, siekiant nustatyti objektyvias trauminio poveikio žymes nukentėjusiosios kÅ«no pavirÅ¡iuje, nebuvo atlikta, o pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra detalaus objektyvių trauminio poveikio žymių nukentėjusiosios kÅ«no pavirÅ¡iuje apraÅ¡ymo, todėl nėra galimybės duoti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ dėl pirminio trauminio poveikio krypties nukentėjusiosios kÅ«no atžvilgiu.

Tačiau atsižvelgiant į papildomai pateiktų medicinos dokumentų duomenis (pateiktos 2012-06-26 rentgeno nuotraukos Nr. 30092, 2011-09-28 rentgeno nuotrauka Nr. 9080n ir 2011-09-30 rentgeno nuotrauka Nr. 9188- peržiÅ«rint rentgeno nuotraukas deÅ¡inės pusės 7, 8, 9, ir kairės pusės 5, 6 Å¡onkaulių lūžimai yra ties mentinėmis linijomis, be to deÅ¡inės mentės lūžimas) bei atsižvelgiant į kliniÅ¡kai nustatytÄ galvos sužalojimÄ lokalizacija ( muÅ¡tinė žaizda pakauÅ¡io srityje), tikėtina pirminį trauminį poveikį buvus nukentėjusiosios atžvilgiu iÅ¡ nugaros pusės. Specialistas (ekspertas) Stasys Jasinskas teisiamojo posėdžio metu patvirtino iÅ¡vadÄ .

Parodė, kad  nukentėjusiajai padaryti sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ . Pagal nustatytus sužalojimus nustatė, kad nukentėjusiajai smÅ«gis buvo suduotas iÅ¡ nugaros. Specialisto V. M. 2013-03-21 iÅ¡vadoje Nr. MV 2013-15 (T. 2, b.l. 90-95) nurodyta tokia tikėtina eismo įvykio eiga:1) automobilis Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, važiavo kryptimi link Kalvarijos apie 70 km/hgreičiu;

2) betarpiÅ¡kai prieÅ¡ partrenkimÄ , dviratininkė važiuojant ta pačia kryptimi kaip ir automobilis Volvo, buvo įvažiavusi į kelio važiuojamÄ jÄ dalį arti deÅ¡inio kraÅ¡to. Techniniu požiÅ«riu tikėtina, kad pravažiavus priekyje automobilio Volvo važiuojančiam krovininiam automobiliui, jo sugeneruotas oro srautas įtraukė dviratininkę iÅ¡ kelkraščio į važiuojamÄ jÄ dalį (laiko atžvilgiu tai galėjo vykti per 1,5s);

3) automobilio Volvo priekinio dešinio kampo detalėmis kontaktavo su dviračio galine dalimi (galiniu ratu, atraminėmis šakėmis, rėmu) ir dviratininke, tikėtina – ties 2011-09-24 Plano- Autoavarijos vietos apžiūros protokolo priede 2 pozicija pažymėta posūkio šuke, ties dešiniu važiuojamosios dalies kraštu;

4) po pirminio kontakto dviratis ir dviratininkė buvo bloÅ¡kiami pirmyn ir į deÅ¡inę. Tolimesnio judėjimo metu, bloÅ¡kiamo dviračio ratas paliko pėdsakÄ (2011-09-24 Plano-Autoavarijos vietos apžiÅ«ros protokolo prieÅ¡ pažymėtÄ 4 pozicija) deÅ¡iniame kelkraÅ¡tyje;

5) nuo pirminio kontakto vietos dviratis buvo nublokštas į dešinę šalikėlę apie 25.6 m atstumu, o dviratininkė – apie 31.9 m.;

6) automobilis Volvo nuo pirminio susidūrimo vietos nuvažiavo apie 189 m., kur sustojo dešiniais ratais prie pat dešinio važiuojamosios dalies krašto. Konstatuota, kad automobilis Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. K. susidariusioje prieš eismo įvykį kelio situacijoje – važiuojant paskui krovininį automobilį 30 m atstumu, negalėjo išvengti dviratininkės partrenkimo. Todėl techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad šio vairuotojo veiksmai betarpiškai prieš eismo įvykį buvo nepriimtini ir buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu (T. 2, b.l.90-95).Specialistas V.

Mitunevičius teisiamojo posėdžio metu patvirtino Å¡iÄ iÅ¡vadÄ . Nurodė, kad Å¡iai iÅ¡vadai patvirtinti naudojo užsienio literatÅ«rÄ (Lenkijos Krokuvos teismo instituto ekspertų kolektyvo iÅ¡leistÄ knygÄ â€žeismo įvykiai ir teismo eksperto žinynas“). Automobilio Volvo vairuotojas, važiuodamas paskui kitÄ krovininį automobilį 30 metrų atstumu, negalėjo identifikuoti priekyje esančios kliÅ«ties – dviratininkės. SusidÅ«rimas su dviratininke įvyko važiuojamojoje kelio dalyje, iÅ¡vengti Å¡io susidÅ«rimo Volvo vairuotojas neturėjo techninės galimybės. Parodė, kad ant dviračio vežami kroviniai dviratį veikė nestabiliai.Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto L.

Andrijausko 2012-11-15 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-1704(12) konstatuota, kad dviračio užpakalinis ratas sulenktas veikiant deformuojančiai jėgai nuo užpakalinės dalies link dviračio priekio. Apgadintas dviračio rėmas, kurio vamzdis po balneliu yra nulenktas link dviračio priekio, taip pat apgadinta užpakalinė daiktų vežimo konstrukcija (bagažinė). Atraminės Å¡akės įlenktos nuo užpakalinės dalies link priekio. Darytina iÅ¡vada, kad vilkikas Volvo FH42T deÅ¡inės pusės priekiniu kampu atsitrenkė į dviračio užpakalinį ratÄ kryptimi iÅ¡ galo link priekio.

SusidÅ«rimo metu abiejų transporto priemonių iÅ¡ilginės aÅ¡ys buvo lygiagrečios viena kitai arba artimos lygiagrečioms. Po pirminio smÅ«gio į dviračio užpakalinį ratÄ , krovininis automobilis įgilėjo į dviratį, taip sulenkdamas dviračio atramines Å¡akes, vamzdį po balneliu, o dviratininkė atsitrenkė į vilkiko deÅ¡inės pusės priekinį sparnÄ apie 0,9 – 1,4 m aukÅ¡tyje (T. 1, b.l. 169-170).Specialistas (ekspertas) Linas Andrijauskas savo iÅ¡vadÄ patvirtino teisiamajame posėdyje.

Parodė, kad susidÅ«rimo metu vilkiko Volvo ir dviračio iÅ¡ilginės aÅ¡ys buvo lygiagrečios viena kitai arba artimos lygiagrečioms. Vilkikas Volvo priekine dalimi trenkėsi į dviračio galinį ratÄ . Po susidÅ«rimo kelkraÅ¡tyje atsirado dviračio vėžė. Parodė, kad po transporto priemonių susidÅ«rimo Å¡ukės krenta į priekį. Mano, kad oro srautas, susidaręs tarp dviejų krovininių automobilių, neturėjo įtakos Å¡iam susidÅ«rimui. V. M. nurodyta metodika Lietuvoje nėra akredituota.Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-03-24 ekspertizės akte Nr. 11-3561 (13) konstatuota D.

K. veiksmai – įvažiavo į deÅ¡inės pusės kelkraÅ¡tį ir ten partrenkė dviračiu važiavusiÄ dviratininkę I. M. – techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie įgalintų teigti, kad dviratininkės veiksmai turėjo įtakos Å¡iam eismo įvykiui kilti. Vilkikas Volvo FH42T į dviračio užpakalinę dalį atsitrenkė deÅ¡iniame kelkraÅ¡tyje, tikėtina apie 1,2 m atstumu nuo deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to, prieÅ¡ kelkraÅ¡tyje užfiksuotas Å¡ukes ir dviračio vėžę.

Å io eismo įvykio eiga tikėtina buvo tokia: D. K. vairuojamas vilkikas „Volvo FH42T“ važiuodamas keliu deÅ¡ine transporto priemonės puse dalinai įvažiavo į deÅ¡inės pusės kelkraÅ¡tį ir priekinės dalies deÅ¡ine puse (priekiniu bamperiu, deÅ¡inės pusės priekiniu sparnu, deÅ¡inės pusės priekiniu žibintu ir posÅ«kio žibintu) trenkėsi į ta pačia kryptimi judančio ir I. M. vairuojamo dviračio užpakalinę dalį (užpakalinį ratÄ , užpakalinį purvasaugį, užpakalinę daiktų vežimo konstrukcijÄ (bagažinę), atramines Å¡akes).

Po pirminio smÅ«gio į užpakalinį ratÄ , dviratininkė I. M. ir dviratis buvo bloÅ¡kiami į priekį. Dviratis su dviratininke krito ant priekinio rato, kuris besidefomuodamas apie 1.2 m atstumu nuo deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to, paliko 4,7 m ilgio pėdsakÄ . Po to dviratis virto ant Å¡ono ir nuslydo į priekį bei į deÅ¡inę bei liko gulėti deÅ¡inėje Å¡alikėlėje kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Dviračiu važiavusi I. M. nuvirtusi nuo dviračio nuslydo į priekį ir į deÅ¡inę.

Po pirminio smÅ«gio vilkiko Volvo FH42T vairuotojas nuvažiavęs apie 167 m į priekį sustabdė vilkikÄ kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Ant I. M. dviračio vežamas krovinis neturėjo įtakos Å¡io eismo įvykio kilimui. Vilkiko Volvo FH42T vairuotojui D. K. važiuojant kelio važiuojamÄ ja dalimi Å¡is eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs (T. 3, b.l.2-5).IÅ¡ Valstybinės kelių transporto inspekcijos 2012-01-16 raÅ¡to ir ApžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėjus CD laikmenÄ joje nėra duomenų apie     automobilio Volvo FH12, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo greitį įvykio metu – 2011-09-24                                                                                                      (T. 2, b.l.185-187).Iš vairuotojo pažymėjimo matyti, kad D. K. teisę vairuoti krovininius automobilius (T. 1, b.l. 34-35).Iš transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, kad automobilio Volvo FH42T, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) faktinis valdytojas yra UAB „Elsinta“ (T. 1, b.l. 36-37).Iš draudimo poliso matyti, kad automobilis draustas civilinės atsakomybės draudimu (T. 1, b.l. 38-39).Iš darbo sutarties matyti, kad D. K. eismo įvykio metu, tai yra 2011-09-24, dirbo UAB „Elsinta“ vairuotoju-ekspeditoriumi ir atliko darbines pareigas (T. 1, b.l. 84-85).Iš civilinio atsakovo Compensa TU S.A. V. Insurance Group Lietuvos filialo rašytinių paaiškinimų (T. 2, b.l. 74-77, T. 3, b.l. 15-17) matyti, kad draudimo bendrovė sutinka atlyginti nukentėjusiajai 5867.24 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 8632 Lt neturtinės žalos atlyginimo.Visi aukščiau aptarti bylos faktiniai duomenys gauti teisėtais būdais, įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas laiko juos įrodymais, kurie visumoje patvirtina D.

K. kaltę jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Kelių eismo taisyklių, galiojusių eismo įvykio metu, 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui bei aplinkai, Taisyklių 133 punktas numato, kad vairuotojas pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į vairavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatytos kliÅ«ties.

Kaltinamasis D. K. nevykdė minėtų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nes veikos padarymo metu buvo nepakankamai atidus ir atsargus, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, dėl ko partrenkė ta pačia kryptimi su dviračiu važiavusiÄ I. M., tuo sukeldamas eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. BÅ«tent Å¡ie kaltinamojo D. K. veiksmai ir sÄ lygojo autoįvykio kilimÄ . Nors kaltinamasis D. K. nepripažino savo kaltės, nurodė, kad jis negalėjo iÅ¡vengti susidÅ«rimo, kadangi dviratis staigiai iÅ¡važiavo į važiuojamÄ jÄ dalį prieÅ¡ jo vairuojamÄ automobilį, tačiau jo parodymus teismas vertina kritiÅ¡kai, prieÅ¡taraujančius tarpusavyje ir kitiems bylos duomenims.

Kaltinamasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė kitas įvykio aplinkybes nei teisiamojo posėdžio metu.. 2011-09-27 D. K. buvo apklaustas kaip liudytojas apie savo paties galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ (T. 1, b.l. 101-102). Å ioje apklausoje D. K. parodė, kad matė važiuojantį dviratininkÄ , bet negali pasakyti kokiu atstumu, kuris važiavo deÅ¡ine kelio puse arčiau deÅ¡inio kelkraščio. Priartėjus prie dviratininko apie 10 m. atstumu iki jo vairuojamo automobilio ir apvažiuodamas kaire puse, pamatė dviratininkÄ iÅ¡važiuojantį prieÅ¡ais jo automobilį.

Å ioje apklausoje aplinkybės apie kitÄ prieÅ¡ jį važiuojančiÄ krovininę transporto priemonę nenurodė. 2012-05-28 ir 2012-05-04 apklausose (T. 1, b.l. 107-108, 112-113), kaltinamasis D. K. parodė, kad prieÅ¡ais jo automobilį kokiu 30 metrų atstumu važiavo kitas krovininis automobilis. Maždaug 10 metrų atstumu nuo jo vairuojamo automobilio pamatė dviratininkę, ji važiavo ne jo automobilio judėjimo kryptimi, o prieÅ¡ais jį. Matė, kad dviratininkė ant dviračio vežėsi krovinius.

Staiga dviratininkė pasuko link kelio vidurio ir įvyko susidÅ«rimas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. K. parodė, kad prieÅ¡ais jį važiavo lenkų krovininis automobilis, jis nematė dviratininko, dviratininkas staigiai įvažiavo į važiuojamÄ jÄ dalį ir įvyko susidÅ«rimas. Jam susidarė įspÅ«dis, kad dviratis važiavo kryptimi prieÅ¡ais jo automobilį. Nematė, kokius krovinius vežė ant dviračio. Nurodė, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra neteisingi, tačiau raÅ¡tu pastabų nepareiÅ¡kė.

Kaltinamojo D. K. parodymus patvirtino ekspertas V. M., nurodydamas, kad D. K. susidariusioje prieš eismo įvykį kelio situacijoje – važiuojant paskui krovininį automobilį 30 m atstumu, negalėjo išvengti dviratininkės partrenkimo, todėl techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad šio vairuotojo veiksmai betarpiškai prieš eismo įvykį buvo nepriimtini ir buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu (T. 2, b.l.90-95). Priešingai kaltinamojo veiksmus vertino ekspertai Linas Andrijauskas ir Vytautas Šakėnas (T. 3, b.l. 2-5), pripažindami kaltinamojo D.

K. veiksmus pagrindine sÄ lyga eismo įvykiui kilti. Teismas vadovaujasi Å¡ių ekspertų iÅ¡vadomis, kurios yra pagrįstos ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie buvo iÅ¡tirti teisiamojo posėdžio metu, taip pat neprieÅ¡tarauja kitiems bylos duomenims. Be to, iÅ¡ dalies specialisto (eksperto) Valentino Mitunevičiaus. iÅ¡vados laikytinos subjektyviomis, nes Valentino Mitunevičiaus tyrimÄ atliko kaltinamojo užsakymu, be to savo iÅ¡vadoms pagrįsti vadovavosi Lietuvoje neakredituota metodika.2014-03-24 ekspertizės akte Nr. 11-3561 (13) nurodyta, kad vilkikas Volvo FH42T į dviračio užpakalinę dalį atsitrenkė deÅ¡iniame kelkraÅ¡tyje, tikėtina apie 1,2 m atstumu nuo deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to, prieÅ¡ kelkraÅ¡tyje užfiksuotas Å¡ukes ir dviračio vėžę.

Eismo įvykio vietos plane yra užfiksuota, kad dešiniajame kelkraštyje apie 1,2 m atstumu nuo važiuojamosios dalies, lygiagrečiai važiuojamajai kelio daliai yra užfiksuota dviračio vėžė. 2012-11-15 specialisto išvadoje Nr. 11-1704(12) konstatuota, kad susidūrimo metu abiejų transporto priemonių išilginės ašys buvo lygiagrečios viena kitai arba artimos lygiagrečioms. Dviračio užpakalinis ratas buvo sulenktas veikiant deformuojančiai jėgai nuo užpakalinės dalies link dviračio priekio.

Priekinis dviračio ratas buvo deformuotas ne dėl tiesioginio kontakto su krovininiu automobiliu. Po pirminio smÅ«gio į užpakalinį ratÄ , dviratininkė I. M. ir dviratis buvo bloÅ¡kiami į priekį. Besiformuodamas priekinis ratas suformavo eismo įvykio schemoje užfiksuotÄ dviračio 4.7 m. ilgio pėdsakÄ . Po to dviratis virto ant Å¡ono ir nuslydo į priekį bei į deÅ¡inę bei liko gulėti deÅ¡inėje Å¡alikėlėje kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Dviračiu važiavusi I.

M. nuvirtusi nuo dviračio nuslydo į priekį ir į deÅ¡inę. Darytina iÅ¡vada, kad D. K. važiuojant kelio važiuojamÄ ja dalimi Å¡is eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs. Ekspertizės akte konstatuota, kad ant dviračio vežamas krovinis neturėjo įtakos Å¡io eismo įvykio kilimui. Ekspertizės akte nurodytos iÅ¡vados atitinka specialisto S. Jasinsko padarytai iÅ¡vadai, kad pagal nukentėjusiajai nustatytus sužalojimas pirminis trauminis poveikis nukentėjusiajai buvo padarytas iÅ¡ nugaros pusės, taip pat neprieÅ¡tarauja nukentėjusiosios I.

M. parodymams, kuri parodė, kad važiavo kelkraščiu ir į važiuojamÄ jÄ dalį nebuvo įvažiavusi. Nors ekspertas V. Mitunevičius iÅ¡vadoje taip pat nurodo, kad po susidÅ«rimo dviratis judėjo į priekį ir į deÅ¡inę ir kad dviračio ratų žymė, užfiksuota kelkraÅ¡tyje, tikėtina atspindi dviračio judėjimo trajektorijÄ , parblokÅ¡tam dviračiui judant (galimai dar kontaktuojant su automobiliu) po pirminio kontakto su automobiliu, dėl ko tikėtina buvo pažeistas dviračio priekinis ratas.

Tačiau, nurodydamas, kad dviratininkė buvo partrenkta ties Plane 2 pozicija pažymėta posūkio šuke, prie pat važiuojamosios dalies dešinio krašto, kai iš plano matyti, kad „2“ posūkio šukė yra užfiksuota, gulinti už kelkraščio žolėje, šios išvados detaliau nepagrindė ir nepašalino prieštaravimo dėl dviračio vėžės kelkraštyje atsiradimo mechanizmo. Atsižvelgiant į tai, teismas nesivadovauja specialisto V. Mitunevičius pateikta išvada. Kaltinamojo D.

K. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiu autoįvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis – nukentėjusiosios sunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl kaltinamojo D. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. Daiktiniai įrodymai Dviratis, saugojamas Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal kvitÄ Nr. 029452 (T. 1, b.l. 42), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas. Civilinis ieÅ¡kinys Pagal patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį (T. 2, b.l. 102-110) nukentėjusioji I.

M. praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ D. K., draudimo bendrovės ir UAB „Elsinta“ 6052 Lt turtinės žalos atlyginimo, 45000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teisiamojo posėdžio metu I. M. atsisakė reikalavimo dėl 200 Lt turtinės žalos atlyginimo už sugadintÄ telefonÄ . IÅ¡ draudimo bendrovės pateiktų duomenų (T. 2, b.l. 74-77, T. 3, b.l. 15-16) matyti, kad draudimo bendrovė laiko pagrįstu reikalavimu dėl 5867,24 Lt turtinės žalos atlyginimo, todėl Å¡i suma priteistina tik iÅ¡ draudimo bendrovės - Compensa TU S.A.

V. Insurance Group Lietuvos filialo (kodas 302495752), kadangi pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį civilinės atsakomybės draudiko maksimali sutartinės atsakomybės žalos riba įvykio metu yra 2 500 000 eurų žalos asmeniui (tame tarpe 2500 eurų neturtinės žalos) ir 500 000 eurų turtui. Dėl neturtinės žalos Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajai nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimÄ yra atsakingas nusikaltimÄ padaręs asmuo arba Å¡io asmens draudimo įmonė, jei asmuo yra apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu dalyvavusios transporto priemonės vairuotojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo įmonėje Compensa. Draudimo liudijime nurodyta, kad už žalÄ , padarytÄ Lietuvos teritorijoje, iÅ¡moka mokama pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ (Toliau – Ä®statymas), Å¡iuo pagrindu draudimo bendrovė byloje buvo įtraukta civiliniu atsakovu (T. 1, b.l. 77). Tiek pagal Å¡io Ä®statymo 13 str. 1 d., 2 d., tiek pagal CK 6.254 str. 2 d., 6.987 str., po draudiminio įvykio nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iÅ¡ draudiko ar draudėjo.

Ir tik tuo atveju, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, tai draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumÄ atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ , eismo įvykio kaltininkas ar transporto priemonės valdytojas. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2009-12-11 iki 2012-06-10 yra 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2500 eurų ar 8632 Lt dėl neturtinės žalos).

Draudimo bendrovė sutinka nukentėjusiajai atlyginti įstatymo ribose nurodytÄ neturtinės žalos dydį – 8632 Lt.   Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalÄ Ä¯vertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas Å¡iÄ Å¾alÄ , siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parinkdamas tokiÄ piniginę kompensacijÄ , kuri kiek galima visapusiÅ¡kiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ .

Neturtinės žalos atlyginimo atvejais žalos dydžio nustatymo kriterijai reglamentuojami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus.

Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Neturtinės žalos dydis, iÅ¡reikÅ¡tas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Civilinėje atsakomybėje kreditorius privalo įrodyti nuostolių dydį. Bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikÅ¡mingų kriterijų. Pripažintina, kad dėl eismo įvykio nukentėjusieji patyrė didelį fizinį skausmÄ , nepatogumus, gilius dvasinius ir fizinius iÅ¡gyvenimus, didelį stresÄ , emocinį sukrėtimÄ , pergyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ , nurodytus CK 6.250 str. 1 d.

Eismo įvykio pasekmės jaučiamos ir Å¡iuo metu, po įvykio praėjus beveik trejiems metams. Nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų ligoninės reanimacijos skyriuje gydėsi nuo 2011-09-24 iki 2011-10-12, buvo komoje, iÅ¡kentė kelias operacijas, nustatyti daugybiniai sužalojimai, pavojingi gyvybei, nevaldė rankų ir kojų, pagal specialisto iÅ¡vadÄ nukentėjusiajai yra nustatytas sunkaus sveikatos sutrikdymo mastas (T. 1, b.l.52-59). ). Nustatant nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į aukščiau iÅ¡dėstytus motyvus, į tai, kad nusikalstamos veikos pasekmės buvo sunkios, žala padaryta neatsargiais kaltinamojo veiksmais.

Todėl visos minėtos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad nukentėjusiosios praÅ¡omas 45000 Lt neturtinės žalos dydis atitinka CK 6.250 str. numatytiems neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijams ir neprieÅ¡taraujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams, todėl pilnai priteistina. Neturtinė žala priteistina iÅ¡ civilinio atsakovo – draudiko Compensa TU S.A. V. Insurance Group Lietuvos filialo (kodas 302495752) Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatymo 11 straipsnyje numatytose neturtinės žalos ribose (8632 Lt), o neturtinės žalos skirtumas – iÅ¡Â civilinio atsakovo UAB „Elsinta“, kaip iÅ¡ didesnio pavojaus Å¡altinio (automobilio) teisėto valdytojo (CK 6.270 str. 1 d., 2 d.).

Kaltinamasis D. K. didesnio pavojaus Å¡altinį (automobilį) valdė dėl darbo santykių su didesnio pavojaus Å¡altinio valdytoju (darbdaviu), todėl jis nelaikomas didesnio pavojaus Å¡altinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė byla Nr. 2K-19/2007). Todėl Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikoma solidarioji atsakomybė, kaip praÅ¡o nukentėjusioji ir jos atstovė (CK 6.279 str., 6.270 str.).Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė I. M. naudojosi teisine advokato pagalba, dėl to jos turėtos iÅ¡laidos, kurios pagrįstos pateitais pinigų priėmimo kvitais (T. 2, b.l. 110, 111), priteistinos iÅ¡ kaltinamojo D.

K., nes jo atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 106 str. 2 d.). Proceso iÅ¡laidos Specialistams Linui Andrijauskui ir Valentinui Mitunevičiui iÅ¡ teismo lėšų buvo sumokėta 159,76 Lt kelionės iÅ¡laidų už atvykimÄ Ä¯ posėdį, todėl jos laikytinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamojo (BPK 103 str. 1 d. 1 p., 105 str.). Bausmės skyrimo klausimai           Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis teisiamas pirmÄ kartÄ . Jo padaryta nusikalstama veika įstatymo priskiriama prie neatsargių nusikaltimų (BK 11 str.), tačiau veikos pasekmės yra sunkios – dėl kaltinamojo nerÅ«pestingumo buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Kaltinamasis Å¡iuo metu dirba UAB „Zojanus“, nėra jokių neigiamai charakterizuojamų duomenų, nebaustas administracinėmis nuobaudomis. Atsižvelgiant į visas Å¡ias aplinkybes, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, kaip pirmÄ kartÄ teisiamam, kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – bauda.                                                                                                                                                                                                                                                                   Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra Å¡iurkÅ¡tÅ«s, todėl prokuroro praÅ¡oma baudžiamojo poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas vairuoti transporto priemones, netaikytina.                                                                                                                                                 Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303-307 str., n u s p r e n d ė :

D. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. ir paskirti jam bausmę – 40 MGL 5200 Lt (penkių tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų) litų baudÄ . Nustatyti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.Daiktinius įrodymus – dviratį, saugojamÄ Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal kvitÄ Nr. 029452 (T. 1, b.l. 42), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.Priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo – draudimo įmonės Compensa TU S.A.

V. Insurance Group Lietuvos filialo (kodas 302495752) nukentėjusiajai I. M. 5867,24 Lt (penkis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt septynis Lt 24 ct) turtinės žalos ir 8632 Lt (aštuonis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt du litus) neturtinės žalos atlyginimo.Priteisti iš civilinio atsakovo UAB „Elsinta“ (įmonės kodas 186075193)                                     nukentėjusiajai I. M. 36368 Lt (trisdešimt šešis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) neturtinės žalos atlyginimo.Priteisti iš D.

K. nukentėjusiajai I. M. 1500 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų) turėtoms advokato iÅ¡laidoms padengti.Priteisti iÅ¡ D. K. valstybės naudai 159,76 Lt (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt devynis litus 76 ct) proceso iÅ¡laidų.                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per nuosprendį priėmusį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                Vilma Dapkevičienė