b82203f1-0d29-4d4e-96e4-e8553699698f · Lietuvos apeliacinis teismas

?Pranešėjas L Baudžiamoji byla Nr. 1A-144-449/2021 Teisminio proceso Nr.1-13-0-00002-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.10.; (S) 1.2.20.11.2.; 1.2.21.11.1.; 2.4.6.1. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, nuteistajam D.

K., gynėjui Vilmantui PoÅ¡kui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 252 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams, pagal BK 241 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktÄ â€“ laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirtÄ subendrintÄ bausmę ir Å iaulių apygardos teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę subendrinus apėmimo bÅ«du, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos. IÅ¡ nuteistojo D. K. priteista 98,13 Eur nukentėjusiosios A.

G. gydymo iÅ¡laidų Å iaulių teritorinei ligonių kasai. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad atlikdamas Å iaulių tardymo izoliatoriuje, esančiame Å iaulių m., Trakų g. 10, Å iaulių apygardos teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, grasino nužudyti ir sužaloti pagrobtÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniÄ jÄ specialistę A. G., reikalaudamas sudaryti sÄ lygas jam pabėgti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus, o bÅ«tent, 2020 m. sausio 28 d., 21.13 val., rėžiminio korpuso antro aukÅ¡to koridoriuje, grįždamas į savo gyvenamÄ jÄ kamerÄ Nr. 74, ties Å¡ia kamera pagrobė tarnybÄ vykdžiusiÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniÄ jÄ specialistę A.

G. – kompiuterio krepÅ¡io diržu apjuosė A. G. kaklÄ , prisitraukė jÄ prie savęs, pridėjo jai prie kaklo aÅ¡trų savadarbį įrankį ir, grasindamas nužudyti pagrobtÄ pareigÅ«nę, pareikalavo, kad kiti Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai prie jo nesiartintų, atidarytų tardymo izoliatoriaus patalpas skiriančias duris ir iÅ¡leistų jį iÅ¡ įkalinimo įstaigos, po to, krepÅ¡io diržu apjuosęs pečių sritį ir kaire ranka apglėbęs pagrobtos A. G. kaklÄ , vedėsi jÄ kartu, išėjo iÅ¡ rėžiminio korpuso patalpų į rėžiminio kiemo teritorijÄ , kur prie Kontrolės leidimo punkto Nr. 2 įvažiavimo vartų pareikalavo juos atidaryti ir, prispaudęs A.

G. prie tvoros, jai du kartus dÅ«rė į kaklo sritį; Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nams atidarius minėtus vartus, jis, vesdamasis kartu A. G., priėjo prie administraciniame kieme esančių vidinių įvažiavimo/iÅ¡važiavimo vartų, pralindo pro juos ir, vesdamasis kartu A. G. priėjo prie pagrindinių įvažiavimo/iÅ¡važiavimo į Å iaulių tardymo izoliatoriaus vartų, kur grasindamas nužudyti ir sužaloti pagrobtÄ pareigÅ«nę, reikalavo, kad kiti Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai prie jo nesiartintų, atidarytų vartus ir iÅ¡leistų jį iÅ¡ įkalinimo įstaigos, tuo pačiu metu aÅ¡triu savadarbiu įrankiu dÅ«rė A.

G. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ skaičių kartų, bet ne mažiau kaip tris kartus, į kaklo sritį, ir pareigÅ«nams atidarius pagrindinius įvažiavimo/iÅ¡važiavimo vartus, 21.25 val. išėjo iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus, vesdamasis kartu A. G., perėjo gatvę, kur, paleidęs pagrobtÄ A. G., pabėgo.

2. Be to, D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad atlikdamas Å iaulių tardymo izoliatoriuje, esančiame Å iaulių m., Trakų g. 10, Å iaulių apygardos teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, pavartodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniÄ jÄ specialistę A. G., pabėgo iÅ¡ jo laikymo vietos – Å iaulių tardymo izoliatoriaus, o bÅ«tent, 2020 m. sausio 28 d., 21.13 val., rėžiminio korpuso antro aukÅ¡to koridoriuje, grįždamas į savo gyvenamÄ jÄ kamerÄ Nr. 74, ties Å¡ia kamera kompiuterio krepÅ¡io diržu apjuosė tarnybÄ vykdžiusiai Å iaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajai specialistei A.

G. kaklÄ , prisitraukė jÄ prie savęs, pridėjo jai prie kaklo aÅ¡trų savadarbį įrankį ir, grasindamas nužudyti pagrobtÄ pareigÅ«nę, pareikalavo, kad kiti Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai prie jo nesiartintų, atidarytų tardymo izoliatoriaus patalpas skiriančias duris ir iÅ¡leistų jį iÅ¡ įkalinimo įstaigos, po to, krepÅ¡io diržu apjuosęs pečių sritį ir kaire ranka apglėbęs pagrobtos įkaitės A. G. kaklÄ , vedėsi jÄ kartu, išėjo iÅ¡ rėžiminio korpuso patalpų į rėžiminio kiemo teritorijÄ , kur prie Kontrolės leidimo punkto Nr. 2 įvažiavimo vartų pareikalavo juos atidaryti ir, prispaudęs A.

G. prie tvoros, jai du kartus dÅ«rė į kaklo sritį; Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nams atidarius minėtus vartus, jis, vesdamasis kartu A. G., priėjo prie administraciniame kieme esančių vidinių įvažiavimo/iÅ¡važiavimo vartų, pralindo pro juos ir, vesdamasis kartu A. G. priėjo prie pagrindinių įvažiavimo/iÅ¡važiavimo į Å iaulių tardymo izoliatorių vartų, kur grasindamas nužudyti ir sužaloti pagrobtÄ pareigÅ«nę, reikalavo, kad kiti Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai prie jo nesiartintų, atidarytų vartus ir iÅ¡leistų jį iÅ¡ įkalinimo įstaigos, tuo pačiu metu aÅ¡tru savadarbiu įrankiu dÅ«rė A.

G. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ skaičių kartų, bet ne mažiau kaip tris kartus, į kaklo sritį, ir, pareigÅ«nams atidarius pagrindinius įvažiavimo/iÅ¡važiavimo vartus, 21.25 val. išėjo iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus, vesdamasis kartu A. G., perėjo gatvę, kur, paleidęs įkaitę, pabėgo, tačiau apie 21.40 val. Å iaulių m., Vilniaus g. 119, prie namo, buvo sulaikytas Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų.

3. Be to, D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad atlikdamas Å iaulių tardymo izoliatoriuje, esančiame Å iaulių m., Trakų g. 10, Å iaulių apygardos teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, pabėgdamas iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl tarnybos pareigų vykdymo nesunkiai sužalojo pagrobtÄ tarnybÄ vykdžiusiÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniÄ jÄ specialistę A. G., o bÅ«tent, 2020 m. sausio 28 d., 21.13 val., rėžiminio korpuso antro aukÅ¡to koridoriuje, ties kamera Nr. 7 pagrobė A.

G. – kompiuterio krepÅ¡io diržu apjuosė jai kaklÄ , prisitraukė prie savęs, pridėjo jai prie kaklo aÅ¡trų savadarbį įrankį ir, grasindamas nužudyti pagrobtÄ pareigÅ«nę, pareikalavo, kad kiti Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai prie jo nesiartintų, atidarytų tardymo izoliatoriaus patalpas skiriančias duris ir iÅ¡leistų jį iÅ¡ įkalinimo įstaigos, po to krepÅ¡io diržu apjuosęs pečių sritį ir kaire ranka apglėbęs pagrobtos A. G. kaklÄ , vedėsi jÄ kartu, išėjo iÅ¡ rėžiminio korpuso patalpų į rėžiminio kiemo teritorijÄ , kur prie Kontrolės leidimo punkto Nr. 2 įvažiavimo vartų pareikalavo juos atidaryti ir, prispaudęs A.

G. prie tvoros, jai du kartus dÅ«rė į kaklo sritį; Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nams atidarius minėtus vartus, jis, vesdamasis kartu A. G., priėjo prie administraciniame kieme esančių vidinių įvažiavimo/iÅ¡važiavimo vartų, pralindo pro juos ir vesdamasis kartu A. G. priėjo prie pagrindinių įvažiavimo/iÅ¡važiavimo į Å iaulių tardymo izoliatorių vartų, kur, grasindamas nužudyti ir sužaloti pagrobtÄ pareigÅ«nę, reikalavo, kad kiti Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai prie jo nesiartintų, atidarytų vartus ir iÅ¡leistų jį iÅ¡ įkalinimo įstaigos, tuo pačiu metu aÅ¡tru savadarbiu įrankiu dÅ«rė A.

G. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ skaičių kartų, bet ne mažiau kaip tris kartus, į kaklo sritį, ir, pareigÅ«nams atidarius pagrindinius įvažiavimo/iÅ¡važiavimo vartus, 21.25 val. išėjo iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus, taip jis padarė A. G. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusius sužalojimus – penkias durtines žaizdas kaklo deÅ¡inėje pusėje. II. Apeliacinio skundo argumentai 4. Nuteistasis D. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir baudžiamÄ bylÄ nutraukti BPK 327 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytai aplinkybei, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas, o bÅ«tent, esant BK 28 ir 31 straipsniuose numatytoms baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančioms aplinkybėms.

Taip pat kreiptis į Lietuvos AukščiausiÄ jį TeismÄ , kad pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , ar po Lietuvos Aukščiausio Teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutarties jo ankstesnėje baudžiamojoje byloje paskelbimo galioja Å iaulių apygardos teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio (baudžiamojoje byloje Nr. 1-141-13-04) rezoliucinės dalies sprendimas, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo. Nuteistasis nurodo, jog Å iaulių apygardos teismas kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-141-13-04 priėmė 2004 m. lapkričio 17 d. nuosprendį, kuriuo jį pripažino kaltu pagal BK 129 ir BK 178 straipsnius bei paskyrė jam galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos.

Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pakeitė šį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jam pagal BK 129 straipsnį paskirtÄ bausmę suÅ¡velnino, paskirdamas galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 20 metų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. gruodžio 29 d. nutartimi pakeitė Lietuvos apeliacinio teismo sprendimÄ , vadovaudamasis BPK 328 straipsnio 6 punktu, ir panaikino Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio dalį dėl bausmės bei paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Apelianto nuomone, tokiu būdu laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo perkelta į Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 22 d. nuosprendį, o visa likusi Šiaulių apygardos teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio dalis, taip pat ir rezoliucinė dalis, kurioje jis pripažintas kaltu dėl dviejų nusikalstamų veikų, nuo 2006 m. gruodžio 29 d. (t. y. nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo) liko negaliojanti. Taigi, Šiaulių apygardos teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nuosprendis negalioja nuo 2006 m. gruodžio 29 d.

Be to, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis nėra apkaltinamasis, nes jo rezoliucinėje dalyje nėra sprendimo dėl apelianto kaltumo. Todėl jis yra laisvas Lietuvos Respublikos pilietis, neturi teistumo ir jo laisvė negali bÅ«ti niekaip varžoma, jis turėjo bÅ«ti paleistas į laisvę dar 2006 m. gruodžio 29 d., todėl iki Å¡iol jis yra nelaisvėje laikomas neteisėtai. Teismas nurodė, kad Å¡iuo metu galioja Å iaulių apygardos teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nuosprendis, tačiau tokiÄ iÅ¡vadÄ paneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis ir prie apeliacinio skundo pridėti Å¡io teismo raÅ¡tai.

Be to, apeliantas teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į Lietuvos AukščiausiÄ jį TeismÄ tam, jog teismas pateiktų vienareikÅ¡mį iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , ar nuo 2006 m. gruodžio 29 d. galioja Å iaulių apygardos teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio rezoliucinė dalis, kuria jis buvo pripažintas kaltu. Šį jo praÅ¡ymÄ pirmosios instancijos teismas priėmė ir nurodė, kad sprendimas dėl praÅ¡ymo bus priimtas kartu su baigiamuoju sprendimu, tačiau iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas jokio sprendimo dėl minėto praÅ¡ymo nepriėmė, todėl, nuteistojo nuomone, teismas ignoravo šį jo praÅ¡ymÄ , o pats teismas aiÅ¡kino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartį ir padarė prieÅ¡taringas iÅ¡vadas.

Atsižvelgiant į tai, jog Šiaulių apygardos teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nuosprendis kasacinio teismo sprendimo rezultate negalioja, o Lietuvos apeliacinio tesimo 2006 m. vasario 22 d. sprendimas nebuvo ir nėra apkaltinamasis nuosprendis, todėl jo teistumas yra išnykęs. Taigi Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas neteisėtai, todėl konstatuotina, jog A. G. jo atžvilgiu jokios tarnybos nevykdė, ji vykdė neteisėtus veiksmus – neteisėtai varžė jo laisvę. Neteisėtas kito žmogaus kalinimas nėra pataisos pareigūno tarnybos dalis.

Todėl nukentėjusiajai nesunkus sveikatos sutrikdymas nėra padarytas jos tarnybos apimtyje (nei tarnybos metu, nei dėl tarnybos). Tokie jo veiksmai laikytini įvykę jam ginantis nuo jos neteisėto veikimo. Atsižvelgiant į tai, kad jo atžvilgiu nebuvo priimto apkaltinamojo nuosprendžio, todėl nėra pagrindo laikyti, jog jis 2020 m. sausio 28 d. pabėgo iÅ¡ bausmės atlikimo vietos. Jis bėgo iÅ¡ neteisėto kalinimo vietos. Dėl iÅ¡dėstytų argumentų teismas padarė klaidingas iÅ¡vadas dėl jo kaltės. Nuteistasis nurodo, jog teismas pateikė klaidingÄ nuomonę apie teismo patvarkymo niekinę paskirtį.

Å iaulių apygardos teismo 2006 m. gegužės 4 d. patvarkymas, kuriuo pataisos namai buvo įgalioti vykdyti konkrečiÄ jam paskirtÄ 20 metų laisvės atėmimo bausmę, tapo niekinis nuo 2006 m. gruodžio 29 d., kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi Å¡iÄ bausmę panaikino, todėl pataisos namai nebeturėjo teisinio pagrindo jo atžvilgiu vykdyti kokiÄ nors laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis D. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tolimesniam jo kalinimui užteko tik pačios nutarties pateikimo fakto pataisos įstaigai.

Teismo teiginys, kad panaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo keitėsi laisvės atėmimo bausmės rÅ«Å¡is, parodo, kad teismo patvarkymas dėl pakitusios bausmės vykdymo buvo bÅ«tinas dokumentas pataisos įstaigos veikos teisėtumui. Teismas nevertino pataisos namų veiklos teisėtumo principų, reglamentuotų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 4.2 punkte, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalyje. Nuteistojo nuomone, teismo vertinimas, kad užteko tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutarties pateikimo pataisos įstaigai fakto, yra klaidingas ir dar dėl to, kad teismas Å¡ios nutarties pateikimo pataisos namams faktÄ laiko teisiniu faktoriumi Å¡ioje byloje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių pateikimas pataisos įstaigoms tuo metu (2007 m.) nebuvo numatytas įstatyme kaip teisinis veiksnys, todėl Å¡io teismo nutarties pateikimas pataisos įstaigai nėra laikytinas asmens kalinimÄ Ä¯galinančiu veiksniu. Aplinkybė, kad pataisos įstaiga gavo minėtÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, laikoma niekine. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡i nutartis pataigos įstaigai buvo pateikta 2007 m. sausio 2 d. lydraščiu, kuriame nurodytas tik teismo praÅ¡ymas pataisos įstaigai Å¡iÄ nutartį įteikti jam.

Nei pačioje nutartyje, nei lydraÅ¡tyje nėra jokios nuorodos į kokios nors laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ pataisos įstaigoje, iÅ¡ kurios kiltų įgaliojimas jo atžvilgiu vykdyti laivės atėmimo bausmę. Todėl nuteistasis D. K. daro iÅ¡vadÄ , kad pataisos įstaigos neturi ne tik teismo apkaltinamojo nuosprendžio, bet ir jokia laisvės atėmimo bausmė jo atžvilgiu nėra pateikta vykdymui. Nuteistasis nurodo, jog asmuo recidyvistu tampa tik tuo atveju, jei turėdamas teistumÄ už tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų.

Tai reiÅ¡kia, jog asmens atžvilgiu turi bÅ«ti priimti ir įsiteisėję du apkaltinamieji nuosprendžiai. Tačiau apelianto atžvilgiu nėra jokio galiojančio apkaltinamojo nuosprendžio, juo labiau, Å¡i byla yra tik antroji, kurioje priimtas jo atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis ir, kuris nėra įsiteisėjęs. Taigi, nėra jokio teisinio pagrindo laikyti apeliantÄ recidyvistu, tuo labiau tokiÄ aplinkybę pripažinti jo atsakomybę sunkinančia. Nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kad nusikalstamas veikas prieÅ¡ jį gali bÅ«ti padarę kiti asmenys.

Lietuvos Respublikos pataisos pareigÅ«nų veiklos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis imperatyviai apibrėžia pataisos pareigÅ«nų tarnybos vietÄ , nustatant, jog pataisos pareigÅ«nai tarnauja Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, baigtiniu sÄ raÅ¡u konkretizuojant, kad Å¡ios yra: pataisos įstaiga, tardymo izoliatorius, probacijos tarnyba ir pataisos pareigÅ«nu statutinė profesinio mokymo įstaiga. 2020 m. sausio 28 d. apeliantui išėjus iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus teritorijos į miesto teritorijÄ , trys Å iaulių tardymo izoliatoriaus teritorijoje tarnybÄ tÄ vakarÄ vykdę asmenys – L.

M., Ž. K. ir K. G. neteisėtai paliko tarnybos vietÄ ir išėjo į miesto teritorijÄ , kartu iÅ¡sinešė tarnybines specialiÄ sias priemones, tęsdami neteisėtus veiksmus, persekiojo jį, teisiÅ¡kai laisvÄ Lietuvos Respublikos pilietį, vieÅ¡oje miesto teritorijoje, užpuolė jį ir panaudojo neteisėtai su savimi turimas tarnybai pataisos įstaigoje skirtas minėtas specialiÄ sias priemones, jį fiziÅ¡kai sumušė lazdomis, panaudojo elektroimpulsinį prietaisÄ bei antrankius, tokiu bÅ«du neteisėtai sukeldami jam fizinį skausmÄ ir nežymiai sužalodami bei atimdami jo laisvę.

Å iuos veiksmus patvirtino ir patys liudytojais apklausti minėti asmenys. Veikdami prieÅ¡ jį miesto teritorijoje nurodyti asmenys tarnybos nevykdė ir tarnybos vietoje neveikė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo vertinti, kad L. M., Ž. K. ir K. G. veikė kaip pareigÅ«nai. Nuteistasis nurodo ir tai, kad teismui nepagrįstai nekilo abejonė, ar teisėtai jis buvo policijos automobiliu grÄ Å¾intas atgal į neteisėto kalinimo vietÄ . Å iuo atveju policijos pareigÅ«nai privalėjo jį pristatyti į miesto policijos areÅ¡tinę iki bus patikimai iÅ¡siaiÅ¡kintos aplinkybės tiek dėl jo tapatybės, tiek dėl teisinio statuso, tiek dėl paties įvykio, nes jie neturi įgaliojimų miesto teritorijoje sulaikytų įtariamųjų pristatyti į tardymo izoliatorius ar kitas pataisos įstaigas.

Taigi, galimai neteisėtais policijos pareigÅ«nų A. B. ir S. P. veiksmais buvo bendrininkaujama neteisėtai grÄ Å¾inant (atiduodant) apeliantÄ Ä¯ neteisėto laisvės atėmimo vietÄ â€“ Å iaulių tardymo izoliatorių, kas taip pat suponuoja nusikalstamos veikos, numatytos BK 146 straipsnyje, požymius. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, teismas neteisingai vertino apelianto atliktus veiksmus ir jo kaltės klausimÄ , todėl Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys, kuriuo buvo praÅ¡oma atlyginti nukentėjusiosios A.

G. gydymo iÅ¡laidas, tenkintas nepagrįstai. Nesunkų A. G. sveikatos sutrikdymÄ jis padarė teisėtai gindamasis nuo nukentėjusiosios ir kitų Å iaulių tardymo izoliatoriuje neteisėtai jį kalinusių asmenų, kurie veikė neteisėtai. Dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo nuteistasis nurodo, jog pripažįsta, kad 2020 m. sausio 28 d. Å iaulių tardymo izoliatoriuje suvaržė ir į savo kontrolę paėmė A. G., tuo siekdamas įgyti aplinkybę, trukdysiančiÄ likusiam Å iaulių tardymo izoliatoriaus personalui jį sulaikyti nuo teisėtos iniciatyvos iÅ¡ pataisos įstaigos iÅ¡eiti į laisvę, prisipažįsta, kad tai darė siekiant paskatinti izoliatoriaus personalÄ atlikti veiksmus, kuriuos personalas atlikti delsė, nors privalėjo (t. y. privalėjo netrukdomai iÅ¡leisti jį į laisvę), taip pat pripažįsta, kad savadarbiu duriamuoju įrankiu nesunkiai sutrikdė A.

G. sveikatÄ ir Å¡ių veiksmų rezultate išėjo pro Å iaulių tardymo izoliatoriaus vartus į laisvę. Å iais veiksmais, kaip ir nurodė duodamas parodymus, jis siekė dviejų tikslų – atstatyti Konstitucijos 20 straipsnyje įtvirtintÄ asmens laisvės neliečiamumo principÄ bei atkreipti vieÅ¡ojo informavimo priemonių dėmesį į jį dėl ilgalaikio kalinimo neteisėtumo, tuo kreipdamasis pagalbos į visuomenę (Å¡iuo tikslu žiniasklaidos priemonėms buvo iÅ¡platinta jo įkalinimo istorijos santrauka, kuri yra pridėta ir prie bylos).

Nepriklausomai nuo to, ar jo paminėti veiksmai gali bÅ«ti vertinami kaip nusikalstami, baudžiamasis procesas jo atžvilgiu negalimas ir baudžiamoji atsakomybė netaikytina egzistuojant BK V skyriuje numatytoms baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančioms aplinkybėms, nes jis įgyvendino savo teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį (BK 28 straipsnis) ir tam atliko bÅ«tinuosius veiksmus (BK 31 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad jis nėra ir negali bÅ«ti baudžiamosios atsakomybės subjektas dėl aukščiau paminėtų savo veiksmų, baudžiamasis procesas jo atžvilgiu turi bÅ«ti nutrauktas.

Apeliantas teigia, jog atlikdamas aukščiau paminėtus veiksmus siekė apginti Konstitucijos 20 straipsnyje įtvirtintÄ prigimtinę teisę į asmens laisvės neliečiamumÄ nuo neteisėto jo kalinimo, kurį tuo metu faktiÅ¡kai vykdė Å iaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai. Nesant jo atžvilgiu jokio apkaltinamojo nuosprendžio, Å iaulių tardymo izoliatorius jį kalino neteisėtai. Todėl apelianto atlikti veiksmai laikytini bÅ«tinÄ jÄ gintimi, nes jis siekė apginti realiÄ teisę nuo izoliatoriaus personalo vykdomo grubaus pažeidimo.

Aplinkybė, kad 2020 m. sausio 28 d. vakare budėjęs Å iaulių tardymo izoliatoriaus personalas galimai nežinojo, kad vykdo jo neteisėtÄ kalinimÄ , nekeičia fakto, kad Å¡ioje įstaigoje jis buvo kalinamas neteisėtai. Nėra pagrindo abejoti, jog mandagaus praÅ¡ymo bÅ«du įvykių vakarÄ jis nebÅ«tų apgynęs savo teisės į laisvės neliečiamumÄ . Todėl įvykių vakarÄ Ä¯gyvendinant savo teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį jam buvo bÅ«tina pasitelkti adekvačius specialiuosius bÅ«dus ir priemones, suteikiančius praktinę galimybę paskatinti įstaigos personalÄ jį iÅ¡leisti į laisvę.

Vienintelis bÅ«das jam iÅ¡eiti iÅ¡ izoliatoriaus buvo sukuriant aplinkybę, sutrukdančiÄ jį neteisėtai sulaikyti, nes jo kalinimas buvo iÅ¡ esmės neteisėtas, todėl ir bandymas jį sulaikyti nuo išėjimo taip pat laikytinas iÅ¡ esmės neteisėtu. Siekiant apsisaugoti nuo izoliatoriaus personalo neiÅ¡vengiamos iniciatyvos jį sulaikyti ir prieÅ¡ jį panaudoti ginklus, jis turėjo taikyti kompleksines priemones – suvaržyti ir į savo kontrolę paimti vienÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojÄ , kartu panaudoti ir psichologinio poveikio priemonę – bauginimÄ fiziniu sužalojimu.

Tai buvo vienintelis bÅ«das jam iÅ¡vengti sulaikymo ir kartu sėkmingai įgyvendinti teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį, ginant savo laisvės neliečiamumÄ . Nuteistasis pabrėžia, kad jis į savo kontrolę paėmė ne su jo neteisėtu kalinimu nesusijusį asmenį, o jį neteisėtai kalinusių asmenų grupės narį. Tai atitiko bÅ«tinojo reikalingumo priemonę. Panaudodamas Å¡iÄ priemonę jis iÅ¡vengė didesnės žalos nei pats sukÅ«rė, o bÅ«tent – apsisaugojo nuo neteisėto sulaikymo ir ginklų prieÅ¡ jį panaudojimo.

Å ia priemone jis jokiems asmenims nepadarė reikÅ¡mingos žalos, o tik sukėlė psichologinį stresÄ . Apeliantas, įgyvendindamas teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį, į savo kontrolę paimtam asmeniui sukėlė skausmÄ , tuo provokuodamas reakcijÄ kaip taktinę poveikio priemonę situacijai valdyti. Å iÄ priemonę (bÅ«dÄ ) tÄ vakarÄ jis panaudojo, kai jam pareikalavus atidaryti vartus, trukdžiusius iÅ¡eiti į laisvę, įstaigos personalas jo teisėtų reikalavimų nepaisė. Kito bÅ«do priversti juos atidaryti vartus jis neturėjo.

Sukeldamas fizinį skausmÄ nukentėjusiajai, jis nežinojo, kad kontrolėje laikomas asmuo kartu patiria nedidelius fizinius sužalojimus. Å i fizinė žala yra netyčios rezultatas. Nuteistojo nuomone, psichologiÅ¡kai įtemptoje situacijoje bÅ«tų nepagrįsta iÅ¡ jo reikalauti preciziÅ¡kai valdyti savo fizinę jėgÄ , o adrenalino poveikyje žmogus veiksmus atlieka stipriau nei jam pačiam atrodo. Aptariamos priemonės panaudojimas buvo sÄ lyga jam atgauti laisvę ir ji pasiteisino, tuo tarpu nukentėjusiajai padarytas tik nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Toks rezultatas neperžengia įstatyme apibrėžtų bÅ«tinosios ginties ribų. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad apeliantas veikė bÅ«tinosios ginties pagrindu, tam panaudojo bÅ«dÄ ir priemones, atitinkančius bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygas. Todėl iÅ¡ jo nebuvo galima vienareikÅ¡miÅ¡kai reikalauti kitokio elgesio.

5. Teismo posėdyje nuteistasis D. K. ir jo gynėjas praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ patenkinti, prokurorė praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 6. Nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmetamas. Dėl nuteistojo neteisėto kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje 7. Pagrindinis nuteistojo D. K. apeliacinio skundo argumentas, kurio pagrindu daromos iÅ¡vados dėl skundžiamo nuosprendžio neteisėtumo yra tas, jog bausmės vykdymo įstaigoje jis buvo ir yra laikomas neteisėtai, nes byloje dėl jo nėra priimtas joks apkaltinamasis nuosprendis, o nesant priimto apkaltinamojo nuosprendžio, jis negali bÅ«ti pripažintas jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų subjektu.

Remiantis Å¡iuo argumentu apeliantas teigia, kad skundžiamame nuosprendyje padarytos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl jo kaltės yra neteisingos, nes Å iaulių tardymo izoliatoriuje jį laikant neteisėtai, jo pabėgimÄ iÅ¡ bausmės vykdymo vietos ir jo veiksmus, atliktus prieÅ¡ A. G., negalima laikyti neteisėtais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje D. K. buvo ir Å¡iuo metu yra laikomas neteisėtai.

8. BK 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Å iaulių tardymo izoliatoriaus nuostatose nurodyta, kad Å¡ios įstaigos paskirtis yra valstybės politikos įgyvendinimas vykdant kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , areÅ¡to ir laisvės atėmimo bausmes. Bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis. PrieÅ¡ingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, byloje toks procesinis dokumentas yra – Å iaulių apygardos teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nuosprendis.

Å iuo nuosprendžiu D. K. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktus nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistasis padavė apeliacinį skundÄ , kurį iÅ¡nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. vasario 22 d. nuosprendžiu Å iaulių apygardos teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nuosprendį pakeitė:

D. K. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktus paskyrė bausmę laisvės atėmimÄ 20 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę apėmimo bÅ«du subendrino su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir galutinę subendrintÄ bausmę paskyrė laisvės atėmimÄ 20 metų. Kita nuosprendžio dalis buvo nepakeista. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. gruodžio 29 d. priėmė nutartį, kuria Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 22 d. nuosprendį pakeitė: panaikino nuosprendžio dalį, kuria D.

K. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktus paskirta bausmė laisvės atėmimas 20 metų, ir Å¡ioje dalyje paliko galioti Å iaulių apygardos teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nuosprendį. KitÄ Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 22 d. nuosprendžio dalį paliko nepakeistÄ .

9. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad kasacinės instancijos teismui panaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jam paskirtos bausmės ir palikus dėl Å¡ios dalies galioti neįsiteisėjusiÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, nebeliko BPK 307 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimÄ atitinkančio apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo jis bÅ«tų pripažintas kaltu. Å iuo atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo perkelta į Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 22 d. nuosprendį, o visa likusi Å iaulių apygardos teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio dalis, iÅ¡ jų ir rezoliucinė nuosprendžio dalis, kuria jis pripažintas kaltu, liko negaliojanti.

Todėl, nesant apkaltinamojo nuosprendžio, jokia įkalinimo įstaiga neturi teisės atimti jam laisvės. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto skundo teiginiais ir konstatuoja, jog nuteistojo D. K. kasacinės instancijos teismo nutarties rezoliucinės dalies subjektyvi interpretacija prieÅ¡tarauja Å¡ios nutarties turiniui. Kasacine tvarka gali bÅ«ti apskundžiami įsiteisėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys. Kasacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , gali priimti BPK 382 straipsnyje nurodytus sprendimus.

Sprendimų rÅ«Å¡ys priklauso nuo to, ar nagrinėjimo metu nustatomi nuosprendžio ar nutarties panaikinimo ir pakeitimo kasacinės instancijos teisme pagrindai, t. y. ar nustatoma, kad pirmosios ar apeliacinės instancijų teismai tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir ar padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Pagal BPK 382 straipsnio 6 dalį kasacinės instancijos teismas gali pakeisti teismo nuosprendį ar nutartį. Pagrindas tokiam sprendimui priimti yra netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas.

BÅ«tent tokį pagrindÄ kasacinės instancijos teismas nustatė ir nagrinėdamas D. K. baudžiamÄ jÄ bylÄ , todėl 2006 m. gruodžio 29 d. nutartimi pakeitė apeliacinės instancijos teismo nuosprendį. Tuo tarpu apelianto pateikiamas kitoks BPK 382 straipsnio aiÅ¡kinimas yra paremtas klaidingu baudžiamojo proceso normų interpretavimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu kaltinamasis pripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme nurodytos nusikalstamos veikos padarymo ir jam paskiriama bausmė.

Taip buvo padaryta ir šioje byloje. Šiaulių apygardos teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu D. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. vasario 22 d. nuosprendžiu konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl D. K. pripažinimo kaltu yra pagrįsta ir teisėta, o pirmosios instancijos nuosprendžio dalį dėl jam paskirtos bausmės pakeitė. Todėl kasacinės instancijos teismui panaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nuteistajam sušvelnintos bausmės, šioje dalyje liko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

Taigi bausmės vykdymo pagrindas yra įsiteisėjęs apkaltinamasis Šiaulių apygardos teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nuosprendis. Visi šie bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis D. K. Šiaulių tardymo izoliatoriuje (šiuo metu Pravieniškių pataisos namuose–atvirtojoje kolonijoje) buvo ir yra kalinimas teisėtai. Šios išvados nepaneigia ir apelianto skunde minimi kasacinės instancijos teismo raštai, kuriuose konstatuota, kad nėra pagrindo abejoti D. K. atžvilgiu vykdomos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės teisėtumu.

10. Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir apelianto skundo teiginys, kad po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutarties priėmimo nebuvo priimtas patvarkymas dėl nuosprendžio vykdymo. Ä®siteisėjusį nuosprendį, iÅ¡skyrus BPK 337 straipsnyje numatytus atvejus, pateikia vykdyti jį priėmęs teismas ne vėliau kaip per tris dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba nuo bylos grÄ Å¾inimo iÅ¡ apeliacinės instancijos teismo dienos (BPK 342 straipsnio 1 dali). Taigi tik nuosprendį priėmusiam teismui nustatyta pareiga suraÅ¡yti patvarkymÄ vykdyti nuosprendį ir kartu su nuosprendžio nuoraÅ¡u iÅ¡siųsti bausmės vykdymo institucijai.

Bylos duomenys patvirtina, kad bÅ«tent taip ir buvo padaryta. Å iaulių apygardos teismas 2006 m. gegužės 4 d. pateikė LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriui–kalėjimui vykdyti Å iaulių apygardos teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 22 d. nuosprendžiu, nuteistajam D. K. paskirtÄ bausmę laisvės atėmimÄ dvideÅ¡imčiai metų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartimi panaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl bausmės suÅ¡velninimo ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kasacinės instancijos teismui, prieÅ¡ingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, nekilo pareiga suraÅ¡yti naujÄ patvarkymÄ dėl bausmės vykdymo.

Kaip jau minėta, tokia pareiga numatyta tik nuosprendį priėmusiam teismui, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad Å¡iuo atveju pakako tik pačios teismo nutarties pateikimo bausmės vykdymo įstaigai fakto. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 11. Nuteistasis D. K. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neiÅ¡sprendė jo pateikto praÅ¡ymo kreiptis į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės tyrimo grupės specialistus, kad Å¡ie iÅ¡aiÅ¡kintų ankstesnėje baudžiamojoje byloje priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutarties rezultatÄ .

Pagal BPK 270 straipsnio nuostatas pirmosios instancijos teismas privalo apsvarstyti proceso dalyvių praÅ¡ymus ir iÅ¡siaiÅ¡kinęs, ar pateikti praÅ¡ymai turi reikÅ¡mės iÅ¡samiam bylos aplinkybių iÅ¡tyrimui, objektyvaus sprendimo priėmimui, priimti dėl jų motyvuotÄ nutartį. Atkreipiamas apelianto dėmesys, jog teismas neprivalo tenkinti visų proceso dalyvių praÅ¡ymų, ir tokia teismo pozicija negali bÅ«ti vertinama kaip galimybės gintis nuo kaltinimo neužtikrinimas (BPK 10 straipsnio 2 dalis).

Svarstydamas praÅ¡ymus bei dėl jų nuspręsdamas, teismas turi laikytis esminio reikalavimo – iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes (BPK 20 straipsnio 5 dalis). IÅ¡ pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad kaltinamasis D. K. pateikė praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į Lietuvos AukščiausiÄ jį TeismÄ . Kaltinamojo pareikÅ¡tas praÅ¡ymas, kaip to reikalauja BPK 270 straipsnio nuostatos, iÅ¡nagrinėtas iÅ¡klausant proceso dalyvių nuomones dėl pateikto praÅ¡ymo ir sprendimas dėl Å¡io praÅ¡ymo atidėtas iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo Å¡ioje baudžiamojoje byloje, tačiau apeliantas teisus, jog vėliau teismas jokio sprendimo nepriėmė.

Tai galima laikyti BPK 270 straipsnio pažeidimu, tačiau Å¡is pažeidimas nėra esminis, t. y. nulėmęs neteisėto nuosprendžio priėmimÄ . AnalogiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ nuteistasis D. K. pareiÅ¡kė ir apeliacinės instancijos teisme, kurį teismas atmetė motyvuodamas tuo, kad nemato pagrindo kviesti ir apklausti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės tyrimo grupės specialistų, nes nuosprendį priima teismas ir tik teismas galėtų iÅ¡aiÅ¡kinti, koks sprendimas yra priimtas ir koks sprendimas yra vykdomas.

Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad prie nagrinėjamos bylos pridėtos ankstesnės bylos, kurioje buvo nuteistas D. K., duomenų pakanka nuteistojo paduotam skundui išnagrinėti.

12. Nors apeliantas praÅ¡o kreiptis į Lietuvos AukščiausiÄ jį TeismÄ pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimÄ dėl jo atžvilgiu priimtų teismo sprendimų, tačiau byloje nustatyta, kad dėl Å¡ių klausimų nuteistasis ne kartÄ jau pats kreipėsi į Lietuvos AukščiausiÄ jį TeismÄ ir gavo iÅ¡ jo atsakymus. Be to, nuteistajam į Å¡iuos klausimus jau yra aiÅ¡kiai atsakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi. 2018 m. rugsėjo 3 d. nuteistasis D. K. kreipėsi į Lietuvos AukščiausiÄ jį TeismÄ dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiÅ¡kiai netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Å iame pareiÅ¡kime nuteistasis iÅ¡dėstė tuos pačius savo argumentus dėl tariamai nesančio jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi nuteistojo D. K. pareiÅ¡kimÄ atmetė. Be kitų Å¡ioje nutartyje aptartų klausimų, Å¡ioje nutartyje buvo aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyta, kad kasacinės instancijos teismas, kaip tai iÅ¡plaukia iÅ¡ BPK 382 straipsnio, ypač 4 ir 6 punktų, kompetentingi priimti sprendimus, kuriais, be kita ko, gali bÅ«ti paliekamas galioti visas pirmosios instancijos teismo nuosprendis ar jo dalis.

PareiÅ¡kėjo pateikiamas kitoks BPK, o ypač BPK 382 straipsnio, aiÅ¡kinimas, paremtas ne tik klaidingu baudžiamojo proceso normų interpretavimu, bet ir reikÅ¡tų esminį kasacinės instancijos teismo paskirties įvykdyti teisingumÄ byloje suvaržymÄ .

13. Nuteistasis apeliaciniame skunde abejoja, ar pataisos įstaigos pareigÅ«nai L. M., Z. K. ir K. G., persekiodami jį tuo metu, kai jis jau buvo pasiÅ¡alinęs iÅ¡ tardymo izoliatoriaus, veikė teisėtai. Taip pat abejoja, ar teisėtai veikė ir policijos pareigÅ«nai A. B. ir S. P., kurie jį sugrÄ Å¾ino į tardymo izoliatorių. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioms apelianto abejonėms nėra jokio pagrindo. Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų teisinę padėtį, veiklos organizavimÄ , teises ir pareigas, prievartos ir Å¡aunamųjų ginklų naudojimo sÄ lygas nustato 2018 m. birželio 29 d.

Lietuvos Respublikos pataisos pareigÅ«nų veiklos įstatymas. Å io įstatymo 9 straipsnyje nustatytos pataisos pareigÅ«nų pareigos. Be kitų Å¡iame straipsnyje nustatytų pareigų, 4 punkte nurodyta, kad pataisos pareigÅ«nai privalo, gavę praneÅ¡imÄ apie galimai daromÄ nusikalstamÄ veikÄ ar kitÄ teisės pažeidimÄ arba bÅ«dami galimos nusikalstamos veikos ar kito teisės pažeidimo liudininkai, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ galimai daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui ir apie tai praneÅ¡ti tokius pažeidimus kompetentingiems tirti pareigÅ«nams ir (ar) institucijoms.

Teisėjų kolegija, vertindama byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai veikė taip, kaip pagal įstatymÄ privalėjo veikti, vykdė jiems nustatytas pareigas, todėl nekyla jokių abejonių, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai, vydamiesi ir sulaikydami D. K., veikė teisėtai. Dėl policijos pareigÅ«nų A. B. ir S. P. atliktų veiksmų (grÄ Å¾ino apeliantÄ Ä¯ tardymo izoliatorių) teisėjų kolegijai taip pat nekyla jokių abejonių, jog policijos pareigÅ«nai atliko savo funkcijas nepriekaiÅ¡tingai, nepažeisdami jų veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.

Dėl nuteistojo D. K. kaltės 14. Skundžiamu nuosprendžiu D. K. nuteistas pagal BK 252 straipsnio 1 dalį, BK 241 straipsnio 2 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktÄ už tai, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje teisėtai atlikdamas Å iaulių apygardos teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, grasino nužudyti ir sužaloti pagrobtÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniÄ jÄ specialistę A. G., reikalaudamas sudaryti sÄ lygas jam pabėgti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus, po to, pavartodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ pareigÅ«nę A.

G., pabėgo iÅ¡ jo laikymo vietos – Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl tarnybos pareigų vykdymo nesunkiai sutrikdė pareigÅ«nės A. G. sveikatÄ . Nuteistojo D. K. kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas skundžiamame nuosprendyje nuosekliai iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, iÅ¡analizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei padarė iÅ¡vadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes.

Teisėjų kolegijos nuomone, teismas padarė teisingas iÅ¡vadas dėl D. K. kaltės, tiek pagrobiant įkaite pareigÅ«nę A. G., tiek dėl tarnybos pareigų vykdymo nesunkiai sutrikdant jai sveikatÄ , tiek pačiam nuteistajam D. K. pabėgant iÅ¡ jo laikymo vietos – Å iaulių tardymo izoliatoriaus, jas pagrįsdamas nuosprendyje iÅ¡analizuotais įrodymais.

15. Nuteistasis D. K. apeliaciniame skunde neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad 2020 m. sausio 28 d. Å iaulių tardymo izoliatoriuje jis suvaržė ir į savo kontrolę paėmė A. G. bei nesunkiai sutrikdė jos sveikatÄ ir dėl Å¡ių veiksmų pabėgo iÅ¡ įkalinimo vietos. Tačiau teigia, jog Å¡iuos veiksmus atliko įgyvendindamas savo įstatyminę teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį bei tam atlikdamas bÅ«tinuosius veiksmus. Apeliantas laikosi kategoriÅ¡kos nuomonės, jog nesant jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio, jis nėra Å¡ios nagrinėjamos bylos baudžiamosios atsakomybės subjektas.

Tačiau Å¡ie apelianto argumentai Å¡ioje teismo nutartyje jau buvo iÅ¡nagrinėti ir atmesti, todėl dar kartÄ daroma iÅ¡vada, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis D. K. atliko ir Å¡iuo metu atlieka Å iaulių apygardos teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, todėl jis yra nagrinėjamos bylos baudžiamosios atsakomybės subjektas. Å ios nutarties 7–10 punktuose iÅ¡dėstyti argumentai teisėjų kolegijai nekelia jokių abejonių, kad nuteistasis D.

K. atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal teisėtai priimtus procesinius teismų sprendimus, t. y. pagal Šiaulių apygardos teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nuosprendį, kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 22 d. nuosprendžiu, o šis sprendimas pakeistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartimi. Apelianto subjektyvi šių procesinių teismų sprendimų interpretacija savaime nepašalina baudžiamosios atsakomybės už nagrinėjamoje byloje nuteistajam inkriminuotus nusikaltimus.

16. Kaip jau minėta, apeliantas nei atskirų įrodymų, nei jų pagrindu nustatytų faktinių bylos aplinkybių neginčija, tačiau laikydamasis savo subjektyvios nuomonės, teigia veikęs bÅ«tinosios ginties ir bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis, todėl jam taikytini BK 28 ir BK 31 straipsniai, Å¡alinantys baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ (nuteistojo D. K., nukentėjusiosios A. G., liudytojų T. R., E. A., K.

G., S. V., Ž. K., L. M., A. L. parodymai, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolų, specialistų iÅ¡vadų duomenys, kiti raÅ¡ytiniai bylos įrodymai), padarė iÅ¡vadÄ , kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis D. K., neteisėtai atimdamas laisvę A. G. ir grasindamas jÄ sužaloti ir nužudyti, reikalavo sudaryti sÄ lygas jam pabėgti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus, naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ įkaitu pagrobtÄ pareigÅ«nę A. G. bei dėl Å¡ių veiksmų pabėgo iÅ¡ pataisos namų.

Tai, kad baudžiamojo įstatymo uždraustus tyčinius veiksmus nuteistasis padarė ne įgyvendindamas teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį ir nesant bÅ«tinojo reikalingumo, rodo byloje nustatytos ir skundžiamame nuosprendyje nurodytos įvykio aplinkybės: nuteistasis, grįždamas į kamerÄ kompiuterio krepÅ¡io diržu apjuosė budinčios Å iaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniosios specialistės A. G. kaklÄ ir pečių sritį, pridėjo jai prie kaklo aÅ¡trų savadarbį įrankį ir, grasindamas nužudyti pagrobtÄ pareigÅ«nę, pareikalavo, kad kiti Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai prie jo nesiartintų, atidarytų tardymo izoliatoriaus patalpas skiriančias duris ir iÅ¡leistų jį iÅ¡ įkalinimo įstaigos, o kad pareigÅ«nai neabejotų jo ketinimais, savadarbiu įrankiu ne mažiau kaip tris kartus dÅ«rė nukentėjusiajai į kaklÄ , tuo padarydamas A.

G. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . PareigÅ«nams atidarius pagrindinius vartus, D. K. išėjo iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus, vesdamasis kartu A. G., perėjo gatvę, kur, paleidęs pagrobtÄ A. G., pabėgo. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

BÅ«tinasis reikalingumas pagal BK 31 straipsnio 1 dalies nuostatas yra kai asmuo veikÄ padaro siekdamas paÅ¡alinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu Å¡is pavojus negalėjo bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tÄ , kurios siekta iÅ¡vengti. Nagrinėjamu atveju, prieÅ¡ingai negu teigia apeliantas, jokių tokio pobÅ«džio aplinkybių, kurios leistų svarstyti galimybę taikyti D. K.

BK 28 ir BK 31 straipsnių nuostatas, nenustatyta. Kaip jau minėta, visi nuteistojo teiginiai dėl bÅ«tinosios ginties ir bÅ«tinojo reikalingumo situacijos grindžiami vieninteliu argumentu, jog Å iaulių tardymo izoliatoriuje jis tariamai buvo kalinamas neteisėtai. Atmetus nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus teiginius dėl jo neteisėto kalinimo, jokių kitų argumentų dėl bÅ«tinosios ginties ir bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygų jo veiksmuose egzistavimo apeliantas nenurodė.

17. Dėl Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas teisingai teisiÅ¡kai įvertino D. K. veiksmus ir tinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Pagrindo taikyti BK 28 ir BK 31 straipsnius ir atleisti nuteistÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pripažinus, jog jis veikė bÅ«tinosios ginties ir bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis, nėra. Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto taikymo ir nuteistajam paskirtos bausmės 18.

Nuteistasis D. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio teisėto pagrindo pripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė bÅ«damas recidyvistu. Šį skundo argumentÄ apeliantas grindžia tuo, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikÄ padarė recidyvistas, pripažintina tuo atveju, kai naujÄ tyčinį nusikaltimÄ padaro asmuo, kuris iki tokio nusikaltimo padarymo jau yra laikomas recidyvistu, t. y. toks asmuo turėtų turėti du neiÅ¡nykusius ir nepanaikintus teistumus už tyčinius nusikaltimus.

Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus taip pat atmeta.

19. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. AiÅ¡kinant BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neiÅ¡nykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytÄ tyčinį nusikaltimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014).

Taigi pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neiÅ¡nykusį ar nepanaikintÄ teistumÄ , yra pripažįstamas padaręs naujÄ tyčinį nusikaltimÄ . Å iuo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, skirtingai nei pripažįstant pavojingu recidyvistu pagal BK 27 straipsnio 3 dalį, teismas atskiro sprendimo nepriima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459/2012).

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 31 d. kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017, kurioje atskleistas BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinys, iÅ¡plėstinė septynių teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagrindo nukrypti nuo BK 27 straipsnio nuostatų ir formuoti naujÄ recidyvisto ar nusikaltimų recidyvo sÄ vokų iÅ¡aiÅ¡kinimÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto kontekste taip pat nesuteikia sisteminis 2015 metų BK 27, 56 ir 60 straipsnių pakeitimų vertinimas.

Ä®statymų leidėjui panaikinus specialiÄ nuostatÄ , kad tyčinį nusikaltimÄ padariusiam asmeniui, kuris yra recidyvistas, teismai paprastai skiria terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nusikaltimų recidyvas BK 60 straipsnyje numatytas kaip viena iÅ¡ sunkinančių aplinkybių. BK 27 straipsnio 1 dalies aktualumo aiÅ¡kinant baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, turinį, nepaneigia ir tai, kad Å¡iame punkte yra vartojamas ne nusikaltimų recidyvo, o recidyvisto terminas, nes BK 27 straipsnyje yra apibrėžtos abi Å¡ios sÄ vokos.

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Å iaulių apygardos teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu D. K. buvo nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktus ir BK 178 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme. Naujus tyčinius nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, D. K. padarė turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka teistumÄ . Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė BK 27 straipsnio 1 dalį ir skundžiamu nuosprendžiu konstatavęs nusikaltimų recidyvÄ (tam teismas atskiro sprendimo neturėjo priimti) tuo pačiu nuosprendžiu pagrįstai pripažino D.

K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apeliacinio skundo teiginys, kad jis neteistas ir neturi neišnykusio teistumo, atmetamas kaip deklaratyvus, nes šioje nutartyje jau buvo aptarta apelianto pozicija dėl Šiaulių apygardos teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio teisėtumo.

22. Nuteistasis D. K. apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, jog skirdamas bausmes pirmosios instancijos teismas neįvertino kokių nors aplinkybių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas D. K. bausmes ir nustatydamas jų dydį, BK nuostatų nepažeidė, įvertino skundžiamų nusikalstamų veikų sunkumÄ (padaryti du apysunkiai ir vienas sunkus nusikaltimai), kaltininko asmenybę (anksčiau teistas už labai sunkų nusikaltimÄ , nusikalto bausmės atlikimo metu, nebaustas administracine tvarka, neįraÅ¡ytas į priklausomybės ligų įskaitÄ ), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (veikas padarė recidyvistas) bei kitas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. K. už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus ir yra teisingos. Dėl civilinio ieÅ¡kinio 23. Nuteistasis D. K. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iÅ¡ jo priteisti turtinės žalos atlyginimÄ Å iaulių teritorinei ligonių kasai, iÅ¡ esmės motyvuodamas tuo pačiu argumentu, jog jis veikė, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajai sveikatÄ , teisėtai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioje nutartyje jau pasisakė dėl D. K. veiksmų neteisėtumo, todėl atmeta kaip nepagrįstus ir apeliacinio skundo argumentus, kad iš jo negalėjo būti priteista turtinė žala Šiaulių teritorinei ligonių kasai.

24. Pagal BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieÅ¡kinys baudžiamajame procese yra dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiÅ¡kiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtÄ Å¾alÄ . Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Gali bÅ«ti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kuriÄ padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi bÅ«ti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis ryÅ¡ys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-129-697/2018, 2K-345-511/2018). BPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso nuostatos.

25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. K. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios A. G. sveikatÄ . Beje, to neneigia ir pats nuteistasis. Å iaulių teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 98,13 eurų civilinį ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laidų nukentėjusiosios A. G. gydymui. Å iaulių teritorinei ligonių kasai turtinė žala padaryta D. K. nusikalstamais veiksmais, todėl teismas tinkamai taikė baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimÄ , ir pagrįstai patenkino Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo D. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Albinas Bielskis Alenas Piesliakas Linas Å iukÅ¡ta