b8217353-730d-4d2e-abb7-4d631b71aefa · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-93-980/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04146-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.39.2.6.1.; 3.2.6.5.; KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 27 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė,sekretoriaujant Deimantei Žilienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui T. U., jo atstovams, advokatei Kristinai Pralgauskaitei, A. V.,atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, atstovui vyr. teisininkui Giedriui Tunkevičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo T.

U. ieÅ¡kinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“, trečiasis asmuo nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų T. U., dėl žalos atlyginimo. Teismas, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 3269,89 Eur žalai atlyginti. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2015-12-09 apie 10 val. Klaipėdoje įvažiuojant iÅ¡ Plieno gatvės į Å ilutės pl., sankryžoje važiuojant tiesiai į Smiltelės gatvę, prieÅ¡ais važiavusi transporto priemonė VW GOLF, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama T. U., sankryžoje suko į kairę, nepraleido prieÅ¡ais tiesiai važiavusio ieÅ¡kovo, dėl ko ieÅ¡kovo vairuojama Transporto priemonė priekine dalimi atsitrenkė į VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) deÅ¡inį Å¡onÄ . Kelių eismo taisyklės numato, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikÅ¡miu keliu prieÅ¡inga kryptimi tiesiai arba į deÅ¡inę. Eismo įvykis įvyko dėl T.

U. kaltės, kuris sankryžoje sukdamas į kairę nedavė kelio prieÅ¡inga kryptimi tiesiai važiavusiam IeÅ¡kovui. IeÅ¡kovas po įvykusio eismo įvykio nedelsiant kreipėsi į transporto priemonių vertinimÄ atliekančiÄ bendrovę UAB „Klasera“, kuri 2015 m. gruodžio 28 d. atliko Transporto priemonės vertinimÄ ir nustatė, kad IeÅ¡kovui buvo padaryta 3 956,57 Eur žala. Transporto priemonė VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimu pas atsakovÄ AB „Lietuvos draudimas“.

Atsakovas 2016-01-28 ekspertine pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) informavo IeÅ¡kovÄ , kad atlikus užregistruoto įvykio, kuriuo metu buvo apgadinta Transporto priemonė, aplinkybių tyrimÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad Transporto priemonė buvo sugadinta ne vairuotojų T. U. ir T. U. nurodomomis natÅ«raliai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis, todėl atsisakė iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovė pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad kai kurios ieÅ¡kovo nurodytos įvykio aplinkybės paskatino AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojus ypač kruopščiai atlikti to praneÅ¡imo tyrimÄ . Tyrimo metu buvo apžiÅ«rėtos autoįvykyje dalyvavusios transporto priemonės, nurodoma įvykio vieta ir apklausti asmenys. AB „Lietuvos draudimas“ pagal „autoįvykio“ dalyvių parodymus ir kitÄ turimÄ medžiagÄ , siekdama nustatyti „autoįvykio“ mechanizmÄ , atliko „autoįvykio“ autotechninį tyrimÄ .

„Autoįvykio“ autotechninio tyrimo (Ekspertinės pažymos) iÅ¡vados parodė, kad “... automobilis MB SL 500 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sugadintas ne T. U. ir T. U. nurodomomis, natÅ«raliai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis. Techniniu požiÅ«riu patvirtinti, kad eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo vairuotojo T. U. veiksmai negalima“. Atsižvelgdama į tai, kad automobilio MB SL 500 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) patirti sugadinimai nėra aukščiau minėto įvykio pasekmė, negali teigti, kad automobilio VW GOLF (v/n (duomenys neskelbtini) valdytojui kyla civilinė atsakomybė dėl automobilio MB SL 500 (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)) sugadinimo. Dėl tos pačios priežasties, negalima teigti, kad egzistuoja automobilio VW GOLF (v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinės atsakomybės draudiko (AB „Lietuvos draudimas“) pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .Procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. Trečiasis asmuo T. U. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Byla nagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas palaikė ieÅ¡kinį ir prašė jį tenkinti.

Nurodė, kad 2015-12-09 apie 10 val. Klaipėdoje įvažiuojant iÅ¡ Plieno gatvės į Å ilutės pl. ir sankryžoje važiuojant tiesiai į Smiltelės gatvę, prieÅ¡ais važiavusi transporto priemonė VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama T. U., sankryžoje suko į kairę, jo nepraleido, dėl ko ieÅ¡kovo vairuojamas automobilis priekine dalimi atsitrenkė į VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) deÅ¡inį Å¡onÄ . Mano, kad eismo įvykis įvyko bÅ«tent dėl T. U. kaltės, nes tai nustatė ir į eismo įvykio vietÄ atvykę pareigÅ«nai, be to, prieÅ¡ingai nei nurodo atsakovės atstovas, jis T.

U. nepažinojo ir neturėjo tikslo su juo tartis ar inscenizuoti eismo įvykį. Papildomai paaiÅ¡kino, kad automobilis buvo suremontuotas jo paties lėšomis, pateikė tai patvirtinančius raÅ¡ytinius įrodymus.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas A. V. prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovas pateko į eismo įvykį, dėl kurio kaltas buvo trečiasis asmuo T. U.. IeÅ¡kovas patyrė turtinę žalÄ , nes buvo apgadintas jo automobilis, kuris buvo sutvarkytas ieÅ¡kovo lėšomis, todėl eismo įvykis turi bÅ«ti pripažintas draudiminiu ir ieÅ¡kovui turi bÅ«ti iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka.Atsakovės atstovas G.

Tunkevičius prašė ieÅ¡kinį atmesti. Papildomai nurodė, kad draudimo ekspertai pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog eismo įvykis negali bÅ«ti pripažintas draudiminiu, be to, tokiÄ pat iÅ¡vadÄ pateikė ir byloje ekspertizę atlikęs ekspertas, kuris nurodė, jog ieÅ¡kovas turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio, tačiau to nepadarė. Be to, prašė atsižvelgti į tai, kad bÅ«tų nelogiÅ¡ka, jog ieÅ¡kovas, vairuodamas transporto priemonę vienoje iÅ¡ didžiausių Klaipėdos miesto gatvių, galėjo nepastebėti trečiojo asmens vairuojamo automobilio ir nespėti sustabdyti, nes turėjo tam pakankamai laiko, įvertinus jo važiavimo greitį ir atstumÄ iki susidÅ«rimo.IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp Å¡alių – ieÅ¡kovo, apgadinto transporto priemonės savininko ir atsakovės – draudimo bendrovės, iÅ¡ esmės kilo dėl eismo įvykio pripažinimo draudiminiu, žalos priteisimo ir jos dydžio nustatymo.Civilinės atsakomybės draudimo atveju draudžiamuoju įvykiu laikomas draudėjo ar apdraustojo civilinės atsakomybės atsiradimas už draudėjo ar apdraustojo veiksmų (veikimo ar neveikimo), atliktų draudimo sutarties galiojimo metu, pasekmes.

TPVCAPDÄ® 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iÅ¡moka Å¡io įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems asmenims padarytos žalos, kai už žalÄ atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Å io įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsakingas draudikas moka iÅ¡mokÄ , jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Draudžiamasis įvykis – tai juridinis faktas, kuriam įvykus draudikas privalo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme draudžiamasis eismo įvykis apibrėžiamas kaip eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymÄ turi bÅ«ti iÅ¡mokama iÅ¡moka (2 straipsnio 3 dalis; įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. birželio 11 d. iki 2012 m. sausio 1 d.). Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ , įvykus draudžiamajam įvykiui – atsitikimui, nustatytam draudimo sutartyje (CK 6.987 straipsnis, nuo 2009 m. gruodžio 28 d. iki 2010 m. lapkričio 23 d. galiojusios Draudimo įstatymo redakcijos 2 straipsnio 11 dalis).

Draudiko prievolė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė (TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis). Pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas draudikas neturi teisės sumokėti draudimo iÅ¡mokos, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu. Å iame įstatyme įtvirtinta prievolė draudikui tuo atveju, jei jis atsisako mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ar jÄ sumažina, pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui iÅ¡samų motyvuotÄ paaiÅ¡kinimÄ apie tokio sprendimo priežastis (82 straipsnio 8 dalis).

TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas, per kurį atsakingas draudikas turi pateikti motyvuotÄ siÅ«lymÄ dėl iÅ¡mokos mokėjimo arba pagrįstÄ atsakymÄ ir įrodymus, atleidžiančius nuo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo arba suteikiančius teisę sumažinti iÅ¡mokÄ , o 5 dalyje įtvirtinta, kad iÅ¡moka mokama, inter alia, kai yra nustatytas draudžiamojo įvykio faktas ir žalos dydis. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 17 punkte draudžiamojo įvykio fakto egzistavimas taip pat įvardijamas kaip viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, įgyvendinant nukentėjusio trečiojo asmens reikalavimo teisę atlyginti žalÄ Ä¯ atsakingÄ draudikÄ .

Pagal Å¡ių taisyklių 38 punktÄ atsakingas draudikas priima sprendimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos mokėjimo, atsižvelgdamas, inter alia, į dokumentus ir informacijÄ , įrodančius draudžiamojo įvykio faktÄ ; 47 punkte nustatyta, kad draudimo iÅ¡moka mokama, kai nustatomas atsakingas dėl žalos padarymo asmuo (nesant TPVCAPDÄ® nurodytų iÅ¡imčių), draudžiamojo įvykio faktas, aplinkybės ir žalos dydis. Taigi draudiko prievolės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagal teisinį reglamentavimÄ ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisę visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nemokėti draudimo iÅ¡mokos draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju, draudžiamajam įvykiui įvykus dėl įstatyme nurodytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sÄ lygas, kitais įstatyme nustatytais atvejais. Jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai jis privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo iÅ¡mokos sumokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ (Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalis;

žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V. Å . ir kt. v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-32/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015 2015 m. birželio 17 d.).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė (draudikas) atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovui, tokį sprendimÄ motyvuodama tuo, jog eismo įvykis įvyko ne ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens nurodytomis aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis, taip pat savo atsisakymÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ grįsdama aplinkybe, jog techniniu požiÅ«riu patvirtinti, kad eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo vairuotojo T.

U. veiksmai negalima.Bylos duomenimis, Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad 2015-12-09 apie 10 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu ieÅ¡kovas, vairuodamas automobilį „MB SL 500“, v/n (duomenys neskelbtini), važiavo Plieno gatve tiesiai per Å ilutės plento – Smiltelės – Plieno gatvių sankryÅ¾Ä link Smiltelės gatvės. Minėtoje sankryžoje kairio posÅ«kio kreive iÅ¡ Smiltelės gatvės į Å ilutės plentÄ važiavo T. U. vairuojamas automobilis „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini) Sankryžos važiuojamųjų dalių susikirtime T.

U. vairuojamo automobilio „MB SL 500“, v/n (duomenys neskelbtini) priekinės dalies deÅ¡ine puse susidÅ«rė su T. U. vairuojamu automobiliu „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini)Byloje esančia raÅ¡ytine medžiaga, ieÅ¡kovo ir jo atstovo A. V. paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad eismo įvykis įvyko ne dėl ieÅ¡kovo, o dėl trečiojo asmens T. U. kaltės. Nustatyta, kad T. U. įvykio vietoje nesutikus pildyti deklaracijos ir pripažinti kaltės, buvo iÅ¡kviesta policija. Nustatyta ir tai, kad į eismo įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai paaiÅ¡kino, kad eismo įvykį sukėlė bÅ«tent T.

U., po ko, buvo sudaryta 2015-12-09 eismo įvykio deklaracija, kurios 14 punkte T. U. patvirtino, jog yra atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ .Bylos duomenimis nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas ieÅ¡kovui priklausantis automobilis MB SL 500 valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad ieÅ¡kovas į bylÄ pateikė UAB „Klasera“ 2015 m. gruodžio 28 d. Transporto priemonės vertinimÄ , kuriame nurodyta, kad ieÅ¡kovo transporto priemonei buvo padaryta 3 956,57 Eur žala.Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiojo asmens T.

U. eismo įvykio metu vairuojama transporto priemonė privalomuoju draudimu buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“.Bylos nagrinėjimo teisme metu ieÅ¡kovas T. U. pateikė teismui duomenis, kad už automobilio MB, v/n (duomenys neskelbtini), remontÄ UAB „Potestas“ jis sumokėjo pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 2985,00 Eur.Byloje kilus ginčui dėl eismo įvykio mechanizmo ir atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime nurodžius, jog automobilis MB SL 500 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sugadintas ne T.

U. ir T. U. nurodomomis, natÅ«raliai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis. Techniniu požiÅ«riu negalint patvirtinti, kad eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo vairuotojo T. U. veiksmai, byloje 2016-12-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta teismo ekspertizė.Lietuvos teismo ekspertizės centro Å iaulių skyrius pateikė teismui 2017-06-07 Ekspertizės aktÄ Nr. 11Å -5 (17), kuriame nurodyta, kad „apibendrinant tyrimo rezultatus, nurodytoje eismo situacijoje techniniu požiÅ«riu Å¡io eismo įvykio kilimÄ , tikėtina, sÄ lygojo automobilio „VW Golf, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo T. U. veiksmai - sankryžoje sukdamas į kairę, nedavė kelio prieÅ¡inga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui „MB SL 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidÅ«rė.Jeigu nurodytoje eismo situacijoje, iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, automobiliui „VW Golf4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiam kairio posÅ«kio kreive, įvažiavus į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , T. U. vairuojamas automobilis „MB SL 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas vairuotojo nurodytu 40 km/h greičiu, buvo nuo susidÅ«rimo vietos didesniu nei 23,4+25,5 m atstumu (atitinkamai kelio dangos bÅ«klei), tokiu atveju automobilio „MB SL 500“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas T. U., iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, laiku stabdydamas vairuojamÄ automobilį, turėjo techninę galimybę sustoti iki transporto priemonių susidÅ«rimo vietos ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo su automobiliu „VW Golf4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)Vertinant iÅ¡dėstytÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju atsakovės draudimo atsikirtimas į ieÅ¡kinį ir atsisakymas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nurodant, kad eismo įvykis, įvykęs 2015-12-09 apie 10 val.

Klaipėdoje, kurio metu susidÅ«rė ieÅ¡kovo vairuojamas automobilis „MB SL 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens T. U. vairuojamas automobilis „VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo T. U., įvyko ne T. U. ir T. U. nurodomomis, natÅ«raliai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis bei tai, kad techniniu požiÅ«riu patvirtinti, kad eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo vairuotojo T. U. veiksmai negalima, yra paneigtas ne tik raÅ¡ytine bylos medžiaga, ieÅ¡kovo ir jo atstovo paaiÅ¡kinimais, bet ir byloje esančiu ekspertizės aktu.Analizuojant ekspertizės iÅ¡vadoje nurodytas aplinkybes ir jas vertinant visų byloje esančių įrodymų kontekste matyti, jog ekspertizės akte pateiktos iÅ¡vados nepaneigė aplinkybės, jog eismo įvykis įvyko bÅ«tent dėl trečiojo asmens T.

U. kaltės. Tai, kad ekspertizės akte nurodoma, jog ieÅ¡kovas turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti automobilių susidÅ«rimo nepaneigia paties fakto dėl eismo įvykio buvimo bei nepaneigia eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojusių T. U. veiksmų bei deklaracijoje trečiojo asmens patvirtinimo, jog jis yra atsakingas už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ .Dėl eksperto iÅ¡vados vietos įrodinėjimo priemonių sistemoje kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pasisakyta. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės iÅ¡vada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto iÅ¡vada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis).

Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto iÅ¡vadai, kaip įrodymų Å¡altiniui, CPK nenustatyta iÅ¡ankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi bÅ«ti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimÄ kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto iÅ¡vados turi susiformuoti visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus.

Tai reiÅ¡kia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimÄ atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti kaip patikimÄ Ä¯rodymÄ arba prieÅ¡ingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. KonkretÅ«s faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali bÅ«ti atmesti kaip įrodymas (kritiÅ¡kai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trÅ«kumų.

KritiÅ¡kai vertinti eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieÅ¡taringas, kai iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kai iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali bÅ«ti atmetami tada, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Congestum group“ v.

UAB „Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UADB „ERGO Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje G. G. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R. N. v. I. N., bylos Nr. 3K-3-353/2014).Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Ä®vertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

Analizuojant byloje esančiÄ raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , ieÅ¡kovo, jo atstovo, atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimus, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog byloje yra pakankamai duomenų įsitikinti fakto dėl eismo įvykio buvimo tikrumu, todėl konstatuoja, jog atsakovė neįrodė aplinkybių, atleidžiančių jÄ nuo pareigos iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nepagrįstai eismo įvykį laikė nedraudžiamuoju ir atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos), taip pat negautos pajamos.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra Nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad žalos atlyginimo dydis dėl transporto priemonės apgadinimo, kai jos atkūrimas (remontas) yra ekonomiškai tikslingas, nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas.

Jeigu transporto priemonė nesuremontuota, atlyginami apskaičiuoti transporto priemonės atkÅ«rimo (remonto) kaÅ¡tai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1174/2002). Nagrinėjamu atveju teismas eismo įvykio metu ieÅ¡kovo turtui padarytos žalos dydį vertina pagal ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktÄ jo mokėjimÄ remontÄ atlikusiai bendrovei patvirtinantį įrodymÄ , iÅ¡ kurio matyt, jog ieÅ¡kovas už automobilio remonto paslaugas sumokėjo 2985,00 Eur.Esant nustatytų aplinkybių visumai, teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl turtinės žalos priteisimo tenkina iÅ¡ dalies, priteisiant ieÅ¡kovui jo faktiÅ¡kai turėtų transporto priemonės remonto iÅ¡laidų sumÄ .Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklė, kad ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.Teismas laiko, jog sprendimu buvo patenkinta 91 procentas ieÅ¡kinio reikalavimų.

IeÅ¡kovas pateikė duomenis, jog patyrė 300 Eur iÅ¡laidų advokatės K. Pralgauskaitės pagalbai apmokėti ir 728,88 Eur už ekspertizės atlikimÄ .IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 936,28 Eur jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų (273 Eur +663,28 Eur) (CPK 80,88,93 str.). Vadovaudamasis LR CPK 80, 88, 93, 177-185, 259-260, 263-264 str., 268 str., 270 str., teismas n u s p r e n d ė: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 2985,00 Eur žalos atlyginimo ieÅ¡kovo T.

U. naudai.Priteisti iÅ¡ atsakovės 936,28 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo naudai. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .     Teisėja                                                                                          Viktorija Čiapaitė