b81e1cd1-9dc6-42b6-bddd-bde593a0a421 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                                       Administracinė byla Nr. I-7738-580/2015                                                                     Proceso Nr. 3-61-3-01601-2015-9                  Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, dalyvaujant pareiškėjui R.

K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. K. praÅ¡o iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteisti 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.PaaiÅ¡kino, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracija nesiima prevencinių priemonių, kad nesikartotų laikymo sÄ lygų pažeidimai, sukeliantys diskomfortÄ , stresÄ , neapykantos jausmÄ bei žeminantys pareiÅ¡kėjo garbę bei orumÄ .

Tvirtina, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracija nevykdė teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdama bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.R. K. ir dar 6 nuteistieji, konvojavus juos iÅ¡ Vilniaus pataisos namų į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, 2015-02-13 buvo uždaryti į priėmimo-paskirstymo skyrių, kuriame pareiÅ¡kėjas septyniese buvo 1.55 val. patalpoje, kurios plotas yra apie 8 kv. m.

Patalpoje nuteistieji rūkė, prižiūrinčių pareigūnų nebuvo. Pareiškėjas nerūko, bet buvo nuodijamas tabako dūmais užterštu oru.Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 4, kurios plotas 14 kv. m, R. K. buvo gydomas nuo 2015-02-13 iki 2015-02-20. Palatoje buvo 4 susidėvėjusios, senos metalinės lovos ir 4 prastos būklės spintelės, nebuvo stalo, kėdžių ir spintos drabužiams bei rankšluosčiams susidėti. Palatos medinės grindys nelygios, medinės durys bei langai seni.

Mediena dvelkė senienomis ir mirtimi. Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriuje yra palatos nuo Nr. 1 iki Nr.

5. Kai pareiÅ¡kėjas buvo palatoje Nr. 4, ji visÄ laikÄ buvo pilna, palatos Nr. 2 ir Nr. 5 buvo tuščios, o palatos Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 nebuvo pilnos. PareiÅ¡kėjui atvykus į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, nebuvo atliktas sanitarinis Å¡varinimas, jam nebuvo suteikta galimybė iÅ¡simaudyti duÅ¡e. Nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriaus pasivaikščiojimo kiemelis yra labai mažas, jame gali pasivaikščioti tik 3 asmenys, o pacientų bÅ«na iki 22. Mano, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigÅ«nams neįgyvendinant tiesioginių pareigų, buvo Å¡iurkščiai pažeistos Konstitucijos 21 straipsnio 2 bei 3 dalių ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatos.

Vien tik faktas, jog asmuo buvo priverstas ginti pažeistas savo teises teisme, yra pakankamu nepatogumų sudarymu, kad bÅ«tų galima konstatuoti neturtinės žalos padarymo faktÄ . Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma.Vaizdo konferencijos bÅ«du vykusiame teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Paaiškino, kad R. K. ginčo laikotarpiu Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriaus 4 palatoje, kurios plotas – 13,5 kv. m, buvo gydomas nuo 2015-02-13 iki 2015-02-20. Šioje palatoje yra 4 lovos. Statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / arba suimtųjų, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl duomenų, kiek ligonių kartu su R. K. buvo palatose, negali pateikti. Pažymėjo, kad Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010), ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose nenustatomos.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 111 punkte nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

Laisvės atėmimo vietų ligoninėje yra teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Laisvės atėmimo vietų ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtų ir (arba) nuteistų asmenų skaičiui. Pripažino, kad teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Laisvės atėmimo vietų ligoninė taip pat privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus, nustatytus bausmių bei suėmimo vykdymo įstatymuose, laikytis pacientų, sergančių užkrečiamosiomis ligomis, izoliavimo reikalavimų.Atkreipė dėmesį, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriuje sudaryta galimybė nuo 6 val. iki 22 val. laisvu nuo medicininių procedūrų laiku būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje.

Atsakovo atstovės nuomone, trumpalaikis minimalaus ploto neatitikimas teisės aktų reikalavimams buvo kompensuotas sudarant pareiškėjui galimybę laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose. Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas ar keičiamas. Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpos remontuojamos iš eilės, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų.

Visi neatitikimai higienos normoms dėl suimtųjų ir / ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant Laisvės atėmimo vietų ligoninės turtÄ , Å¡alinami minimaliais terminais. Kiekvienais metais tam skirtos lėšos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje visiÅ¡kai panaudojamos, o ligoninės skyrių patalpos nuolatos remontuojamos.Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpų deratizavimo ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba. Tokie darbai atliekami kartÄ per mėnesį, o prireikus, ir dažniau.

Atliekami darbai registruojami žurnaluose. Patalpų valymo ir dezinfekcijos darbus atlieka paskirti sanitarai. Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpų valymo ir dezinfekcijos darbų dažnis atitinka Lietuvos higienos normos HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ reikalavimus. Atlikti valymo bei dezinfekcijos darbai registruojami Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nustatyta tvarka, nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų.Laisvės atėmimo vietų ligoninės pacientų maudymasis organizuojamas vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis, Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra patvirtinusi dušų lankymo grafikÄ , pagal kurį pacientams suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u kartÄ per savaitę. Å is grafikas atitinka ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkto reikalavimus. Ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę. Lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Atsakovo atstovė yra sudariusi sutartį su skalbimo paslaugas teikiančia įmone. Laisvės atėmimo vietų ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 iÅ¡duotÄ leidimÄ -higienos pasÄ Nr. (12-6)12.12-690, o tai įrodo, kad ligoninės patalpos atitinka visus teisės aktuose įtvirtintus kriterijus bei normas.Informacija apie draudimÄ rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose yra iÅ¡kabinta visose Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose ir bendro naudojimo patalpose, taip pat yra iÅ¡kabinti ženklai, įspėjantys apie draudimÄ rÅ«kyti.

Bausmių vykdymo sistemÄ reglamentuojantys teisės aktai leidžia prekiauti ir (arba) vartoti tabako gaminius pataisos įstaigose. Tabako kontrolės įstatymas nenustato galimybės skirstyti į rÅ«kančiųjų ir (arba) nerÅ«kančiųjų kameras, kadangi Å¡io įstatymo draudimas galioja Laisvės atėmimo vietų ligoninės teritorijoje ir jos patalpose. Pažymėjo, kad nenustačius neteisėtų Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų, nėra bÅ«tinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.

Atsakovo atstovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ administracinės bylos proceso Å¡alims buvo praneÅ¡ta tinkamai. Kliūčių iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės ir priimti sprendimÄ nenustatyta, todėl ji nagrinėta atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės atstovui nedalyvaujant.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų gydymo sÄ lygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, atlyginimo.Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobÅ«dį yra civilinio pobÅ«džio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Å ioje byloje R. K. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos – Laisvės atėmimo vietų ligoninės – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).SkundÄ pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, kad dėl kamerų tipo palatų ploto trÅ«kumo ir kitų laikymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sÄ lygų jam buvo padaryta neturtinė žala, kuriÄ jis vertina 700 Eur. Dėl kamerų tipo palatų ploto reikalavimųPataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2015-02-13 iki 2015-02-20 R. K. laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 4, kurios plotas – 13,5 kv. m (b. l. 16), joje buvo 4 lovos. Kadangi Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatos Nr. 4 plotas yra 13,5 kv. m, nepažeidžiant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkte nustatyto 5,1 kv. m vienam asmeniui privalomo kamerų tipo palatos ploto, joje galėjo būti laikomi 2 asmenys.

Atsakovas nurodė, kad nekaupia duomenų apie palatose gydytų asmenų skaičių, todėl apskaičiuojant plotÄ vadovaujamasi kamerų tipo palatose esančių lovų skaičiumi. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad gydant pareiÅ¡kėjÄ Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, visÄ jo gydymo laikotarpį, t. y. 7 dienas, R. K. nebuvo skiriama pakankamai kamerų tipo palatų ploto. Argumentas, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistų asmenų skaičiui, todėl ne visais atvejais gali atsižvelgti į rekomenduojamas ploto normas, nagrinėjamo ginčo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės valstybės atsakomybei.

VieÅ¡oji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda ir tais atvejais, kai vieÅ¡ojo administravimo subjekto padaryti teisės aktų pažeidimai buvo nulemti objektyvių sÄ lygų – nepakako patalpų, trÅ«ko lėšų ir pan. Aplinkybė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracija neturėjo galimybių gydyti pareiÅ¡kėjÄ tokiomis sÄ lygomis, kad jam tektų ne mažiau kaip 5,1 kv. m ploto, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo R. K..PareiÅ¡kėjas tvirtina, kad priėmimo-paskirstymo skyriuje, kurio plotas yra apie 8 kv. m, buvo laikomi 7 asmenys.

Šioje patalpoje pareiškėjas buvo laikomas 1.55 val. Atsakovo atstovė 2015-08-21 rašte Nr. S-4231 (b. l.

79) nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės priėmimo-paskirstymo patalpų plotai yra 17,68 kv. m ir 11,94 kv. m, taigi jose galėjo būti laikomi atitinkamai 3 ir 2 asmenys. Taigi, plotai buvo pažeisti ir laikant R. K. minėtose patalpose. Dėl rūkymo kamerosePareiškėjas nurodė, kad priėmimo-paskirstymo skyriuje, kuriame jis buvo laikomas 1.55 val., nuteistieji rūkė. Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialinės priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose.

Tos pačios dalies 3 punkte įtvirtintas aiÅ¡kus draudimas rÅ«kyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga juridinio asmens valdymo institucijoms užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, taip pat kad matomose vietose bÅ«tų iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ar ženklai apie draudimÄ rÅ«kyti, įrengtos specialios rÅ«kymui skirtos patalpos (vietos) ir iÅ¡kabinti jas nurodantys užraÅ¡ai ar ženklai.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, o 14 punkte įtvirtinta nuostata, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.Laisvės atėmimo vietų ligoninė nurodė, kad informacija apie draudimÄ rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose yra iÅ¡kabinta visose Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose ir bendro naudojimo patalpose, taip pat yra iÅ¡kabinti ženklai, įspėjantys apie draudimÄ rÅ«kyti.

Tai patvirtina ir administracinėje byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 31, 32, 38). Teismo nuomone, Laisvės atėmimo vietų ligoninė ėmėsi veiksmų, jog būtų užtikrintas draudimas rūkyti gyvenamosiose bei kitose bendro naudojimo patalpose, tačiau ne visi asmenys laikosi nurodytų reikalavimų. Neteisėtų Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijos veiksmų, kad palatose būtų buvę rūkoma su įstaigos administracijos žinia ir leidimu, nenustatyta. Pareiškėjas nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 4 buvo 4 susidėvėjusios ir senos metalinės lovos, 4 prastos būklės spintelės, joje nebuvo stalo, kėdžių, spintos drabužiams bei rankšluosčiams susidėti.

Palatos medinės grindys nelygios, medinės durys bei langai seni. Palatoje Nr. 4 nebuvo stalo, kėdžių, spintos drabužiams bei rankÅ¡luosčiams susidėti.Kaip jau minėta, Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriaus palatos Nr. 4 plotas yra 13,5 kv. m. IÅ¡ atsakovo pateiktų fotonuotraukų (b. l. 26, 27) matyti, kad palatoje yra nedaug baldų ir jie nėra labai dideli, tačiau atsižvelgiant į palatos Nr. 4 plotÄ , baldai laikytini pakankamais ir neužimančiais per daug vietos, kad jos neužtektų kalinamiems asmenims.

Didesnių ir daugiau baldų nebūtų galima laikyti minėtoje palatoje. Iš atsakovo atstovės pateiktų fotonuotraukų matyti, kad lovos yra senos, metalinės, vietomis nuo jų nusilupę dažai, grindys medinės, vietomis nelygios, langai bei durys seni, tačiau tvarkingi. Negalima daryti išvados, kad jie būtų netinkami. Iš pateiktų darbų priėmimo aktų matyti, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriuje buvo atlikti remonto darbai. Iš 2014-03-26 darbų priėmimo akto Nr. BD-531 matyti, kad nuo sienų ir lubų nugramdyti seni dažai, sienos ir lubos nuglaistytos, nugruntuotos ir nudažytos, suremontuotas sanitarinis mazgas, dušas, išklijuotos plytelės; nudažyti langai, durys, radiatoriai, pakeisti seni vamzdžiai prausykloje bei duše, pastatytas maišytuvas (b. l. 30).

Remonto darbai Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriaus duše bei palatose buvo atlikti 2012 m. ir 2015 m. (b. l. 43–44, 45). Lietuvos higienos normos HN 76:2010 62 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, tačiau remonto darbų dažnumo ši higienos norma nereglamentuoja.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 63 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas.

Pagal Å¡ios higienos normos 67 punktÄ , lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Dėl skalbinių skalbimo sudaryta sutartis su UAB „Švaros etalonas“ (b. l. 39–41, 42). Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra patvirtinusi dušų lankymo grafikÄ , pagal kurį pacientams suteikiama galimybė kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u (b. l. 22). Å is grafikas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkto reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Taigi, R. K. turėjo galimybę atlikti sanitarinį Å¡varinimÄ , kadangi Laisvės atėmimo Vidaus ligų skyriuje yra įrengtos prausyklos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė dėl dezinsekcijos, deratizacijos 2014-01-02 sudarė sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba (b. l. 33–35, 36). Å ia sutartimi kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti tyrimus, nustatyti kenkėjų rūšį, patekimo kelius bei imtis kontrolės priemonių. Kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalas pildomas.

Tai rodo, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui. Pasivaikščiojimų kiemelių dydžio teisės aktai nereglamentuoja. 2015-08-21 raÅ¡te Nr. S-4231 Laisvės atėmimo vietų ligoninė nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriaus pasivaikščiojimo kiemelio plotas yra apie 51,75 kv. m (b. l. 80). Ä®vertinus atsakovo atstovės pateiktÄ informacijÄ bei fotonuotraukas (b. l. 23, 109), darytina iÅ¡vada, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra pakankami, o pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl nepakankamo ploto pasivaikščiojimo kiemeliuose –nepagrįsti.

Dėl neturtinės žalos atlyginimoIÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigÅ«nai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto. Laisvės atėmimo vietų ligoninė teigia, kad tinkamai laikytis suėmimo vykdymo tvarkos trukdė per mažas finansavimas. Å i aplinkybė teisinės reikÅ¡mės neturi, nes ja gali bÅ«ti grindžiamas tik klausimas dėl kaltės buvimo, tuo tarpu atlyginant žalÄ pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kaltė nėra svarbi.

Valstybė turi pareigÄ užtikrinti tinkamas gydymo sÄ lygas ir vykdyti pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį prisiimtus įpareigojimus.R. K. praÅ¡o priteisti 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nors byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas turėjo kokių nors sveikatos sutrikimų ir kad jo sveikatos bÅ«klei tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas jo teisės į tinkamas kalinimo sÄ lygas kamerose neįgyvendinimas, tačiau pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , kalinimo sÄ lygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes.

Laisvės atėmimo vietų ligoninei pažeidus asmens teisę į tinkamas laikymo sÄ lygas ir taip sukėlus jam nepatogumus bei emocinį sukrėtimÄ , pareiÅ¡kėjui buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į pažeidžiamos vertybės pobÅ«dį, R. K. subjektinės teisės – bÅ«ti kalinamam tinkamomis sÄ lygomis pažeidimo mastÄ , intensyvumÄ ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 30 Eur.

R. K. reikalavimas priteisti 700 Eur neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Nustatant žalos atlyginimo dydį, įvertinami Lietuvos Respublikoje nustatyti socialinių iÅ¡mokų bei darbo užmokesčio dydžiai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pagrindiniai socialiniai rodikliai, skelbiami http://www.sodra.lt/lt/situacijos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai, rodo, jog vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint bÅ«tinÄ jį socialinio draudimo staÅ¾Ä 2015 m. liepos mėnesį sudarė 256,81 Eur.

Minimali mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių, Å¡iuo metu sudaro 300 Eur. Žalos atlyginimas už netinkamas sÄ lygas negali bÅ«ti prilyginamas vidutinei senatvės pensijai arba darbo užmokesčiui, kadangi tai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ė :SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti R. K. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 30 Eur (trisdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                        Jūra Marija Strumskienė