2016-02-29 Nr. AB-4532-3-62-3-00141-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-437-146/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00141-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 21; 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 5–8) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. G9-1387 (b. l. 9, 59).

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovas) direktoriaus 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. G9-1387 (toliau – ir Nutarimas Nr. G9-1387) jam paskirta nuobauda – papeikimas už tai, kad 2014 m. lapkričio 20 d. apie 14.10 val., jis (nuteistasis), įėjęs į Apsaugos ir priežiūros skyriaus tarnybinį kabinetą ir kreipdamasis į Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūną neprisistatė, nepasakė savo pavardės. Nutarime Nr. G9-1387 nurodyta, kad minėtu elgesiu pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas, BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau - ir PĮVT taisyklės) 73.2 punkto reikalavimus.

Pareiškėjas teigė, kad Nutarimas Nr. G9-1387 nepagrįstas, neteisėtas, nes jis nebuvo supažindintas su šiomis PĮVT taisyklėmis ir jose numatytomis jo pareigomis, teisėmis ir draudimais. Pasak pareiškėjo, su PĮVT taisyklėmis jis buvo supažindintas formaliai, t.y. pareikalaujant pasirašyti, kad yra susipažinęs. Visą bausmės atlikimo Pravieniškių PN-AK laiką nuo 2009 m. lapkričio 23 d. jis elgėsi vienodai, įeidamas į bet kurį pareigūnų tarnybinį kabinetą neprisistatydavo (pakakdavo mandagaus elgesio ir to, kad kreipdavosi į pareigūnus tik jiems leidus), tačiau dėl tokio elgesio iki 2014 m. lapkričio 25 d. jis niekada nebuvo įspėtas ar baustas. Pareigūnai reikalaudavo prisistatyti tik atvykus į Drausmės komisijos posėdį. Pareiškėjas akcentavo, kad 2014 m. lapkričio 20 d. jis elgėsi kaip ir anksčiau, buvo su atpažinimo ženklu, nustatytos tvarkos piktybiškai nepažeidė, todėl pareigūnai jį turėjo tik įspėti. Pareiškėjas teigė, kad nuobauda jam paskirta neatlikus išsamaus tyrimo, neleidus jam pasiaiškinti, nepasiūlius teisinės pagalbos, nebuvo atsižvelgta į pažeidimo pobūdį ir aplinkybes, o paskirta nuobauda nėra adekvati galimai padaryto pažeidimo sunkumui. Dėl paskirtos nuobaudos pablogėjo jo reputacija, santykiai su artimaisiais, paskirta nuobauda gali turėti įtakos sprendžiant dėl jo lygtinio paleidimo.

Atsakovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepime (b. l. 26–29) ir atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad teisės aktai nustato, jog nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, t. y. įėjus pataisos įstaigos administracijos atstovui į patalpą nuteistasis privalo atsistoti ir pasisveikinti, įeiti ir išeiti iš patalpos, kurioje yra pataisos įstaigos atstovas, tik jam leidus, kreiptis į pataisos įstaigos administracijos atstovą, pasakydami savo pavardę (PĮVT taisyklių 73. 2 punktas). Nuteistasis A. S., atvykęs į Pravieniškių PN-AK, pirminio pokalbio metu 2009 m. lapkričio 30 d. buvo supažindintas su PĮVT taisyklėmis. Tai patvirtina įrašai individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje. Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 20 d. apie 14.10 val. nesilaikė minėto PĮVT taisyklių reikalavimo, įėjęs į Apsaugos ir priežiūros skyriaus tarnybinį kabinetą ir kreipdamasis į šio skyriaus pareigūną, neprisistatė, nepasakė savo pavardės, į pareigūno pastabą atsakė “nuo kada čia reikia prisistatyti, kodėl pas mus atėję į patalpas pareigūnai neprisistato“. Nuobauda skirta pagrįstai, atitinka padarytą pažeidimą, yra švelniausia Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje numatyta nuobauda. Nuobaudos skyrimo terminas, tvarka ir sąlygos nepažeistos. Todėl naikinti paskirtą nuobaudą nėra pagrindo.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 31 d. sprendimu A. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamo ginčo esmė – Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. G9-1387 teisėtumas ir pagrįstumas (b. l. 9, 59). Nutarimu Nr. G9-1387 nuobauda – papeikimas pareiškėjui paskirta už Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.2 punkto reikalavimų pažeidimą, t.y. už tai, kad nuteistasis A. S. 2014 m. lapkričio 20 d. apie 14.10 val. įėjęs į Apsaugos ir priežiūros skyriaus tarnybinį kabinetą ir kreipdamasis į Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūną, neprisistatė, nepasakė savo pavardės, pareigūnui paaiškinus, kad pažeidė PĮVT taisykles, atsakė “nuo kada čia reikia prisistatyti, kodėl pas mus atėję į patalpas pareigūnai neprisistato“.

Bausmių vykdymo kodekso (bylai aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. spalio 4 d. iki 2015 m. balandžio1 d.) 110 straipsnyje įtvirtintos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (1 punktas). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr.194, 73.2 punkte (bylai aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. balandžio 8 d. iki 2014 m. gruodžio 23 d.) nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, t.y. įėjus pataisos įstaigos administracijos atstovui į patalpą nuteistasis privalo atsistoti ir pasisveikinti, įeiti ir išeiti iš patalpos, kurioje yra pataisos įstaigos atstovas, tik jam leidus, kreiptis į pataisos įstaigos administracijos atstovą, pasakydami savo pavardę.

Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos šio Kodekso 11 straipsnyje. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.). Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 str.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.

Nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

Teismas nustatė, kad byloje esantys objektyvūs duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2014 m. lapkričio 20 d. apie 14.10 val., įėjęs į Apsaugos ir priežiūros skyriaus tarnybinį kabinetą ir kreipdamasis į Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūną, neprisistatė, nepasakė savo pavardės, į pareigūno pastabą atsakė “nuo kada čia reikia prisistatyti, kodėl pas mus atėję į patalpas pareigūnai neprisistato“. Teismo posėdyje liudytojais apklausti pareigūnai V. J. ir R. M. parodė, kad tokiais žodžiais pareiškėjas reagavo į Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko R. M. bandymą paaiškinti nuteistajam, kad tokiu elgesiu jis pažeidė PĮVT taisykles. Šias aplinkybes patvirtina V. J. tarnybinis pranešimas bei 2014 m. lapkričio 25 d. drausmės komisijos posėdžio protokolas (b. l. 55, 73-74). Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 21 d. paaiškinime iš esmės neneigia fakto, kad jis įėjęs į kabinetą nepristatė, nurodydamas, jog ankščiau to daryti nereikėjo ir kad gailisi, jog nesilaikė Vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų. Teismas nustatė, kad su Vidaus tvarkos taisyklėmis pareiškėjas supažindintas 2009 m. lapkričio 30 d. (b. l. 33). Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvadų, kad byloje yra nustatyta, jog pareiškėjas nesilaikė PĮVT taisyklių 73.2 punkto reikalavimo, kuriame nurodyta, kad įėjus pataisos įstaigos administracijos atstovui į patalpą nuteistasis privalo atsistoti ir pasisveikinti, įeiti ir išeiti iš patalpos, kurioje yra pataisos įstaigos atstovas, tik jam leidus, kreiptis į pataisos įstaigos administracijos atstovą, pasakant savo pavardę. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas padarė pažeidimą, už kurį jam pagrįstai paskirta nuobauda – papeikimas.

Vertindamas pareiškėjo argumentų esą prieš skiriant nuobaudą nebuvo atliktas išsamus tyrimas, nebuvo leista pasiaiškinti, nebuvo siūlyta teisinė pagalba, pagrįstumą, teismas nustatė, kad prieš skiriant nuobaudą pareiškėjo pažeidimas buvo svarstomas Drausmės komisijoje, kuri yra pataisos įstaigos direktoriaus patariamoji institucija (b. l. 73-74).

Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje yra numatytos tokios nuobaudų rūšys: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų; ir kt. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui buvo paskirta švelniausia įstatymo numatyta nuobauda ir ji yra adekvati padaryto pažeidimo sunkumui ir pobūdžiui. Nuobauda paskirta pagrįstai, teisėtai todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimą 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. G9-1387.

III. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 107-108), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimą kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – patenkinti jo skundą.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas visapusiškai ir objektyviai neįvertinus svarbių bylos aplinkybių, kaip to reikalauja Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnis. Teismas neįvertino pareiškėjo pateiktų kartu su skundu liudytojų 2015 m. sausio 25 d. parodymų, taip pat aplinkybių, kad atsakovas atsiliepime į skundą pacitavo skiriant 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. G9-1387 nuobaudą taikytą PĮVT taisyklių 73.2 punktą (Teisingumo ministro 2010 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 1R-22 redakcija), nurodydamas, kad 2009 m. lapkričio 30 d. pirminio pokalbio metu supažindino pareiškėją su PĮVT taisyklėmis, nors tuo metu 2010 m. sausio 20 d. įsakymas Nr. 1R-22 dar negaliojo. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jam 2009 m. lapkričio mėnesį atvykus į Pravieniškių PN-AK atlikti bausmę galiojusių PĮVT taisyklių 73.2 punktas nenustatė tokių reikalavimų, kokie numatyti pagal 2010 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 1R-22 pakeistų PĮVT taisyklių 73.2 punktą. Pasak apelianto, su šiuo reikalavimu jis susipažino tik 2014 m. lapkričio 20 d., t.y. kai pareigūno tarnybiniame pranešime buvo nurodytas pažeidimas.

Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija (b. l. 112-114) prašo pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinti.

Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, jas objektyviai įvertino, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Atsakovas pakartoja atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui, išdėstytas aplinkybes, akcentuodamas, kad individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje nurodyta, jog pareiškėjui atvykus į Pravieniškių PN-AK, 2009 m. lapkričio 30 d. pirminio pokalbio metu jis buvo supažindintas su PĮVT taisyklėmis ir dienotvarke, taip pat buvo supažindintas su Teisingumo ministro 2010 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 1R-22 (toliau – ir TM 2010 m. sausio 20 d. įsakymas Nr. 1R-22). Drausmės komisijai nekilo jokių abejonių dėl pareigūnų veiksmų užfiksuojant A. S. padarytą pažeidimą. Jokių abejonių dėl pažeidimo padarymo nekilo ir skiriant nuteistajam drausminę nuobaudą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių svarių argumentų, kurie suteiktų pagrindą abejonėms dėl pirmosios instancijos teismo atlikto aplinkybių vertinimo, nenurodo jokių procesinių ar materialinių teisės normų pažeidimu, ar aplinkybių dėl kurių pirmosios instancijos teismas būtų nepasisakęs, todėl apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. G9-1387, kuriuo jam paskirta nuobauda – papeikimas.

Pravieniškių PN-AK direktorius Nutarime Nr. G9-1387 nurodyta, kad pareiškėjui (Pravieniškių PN-AK 3-ame sektoriuje bausmę atliekančiam nuteistajam) nuobauda paskirta už tai, kad jis 2014 m. lapkričio 20 d. apie 14.10 val. įėjęs į Apsaugos ir priežiūros skyriaus tarnybinį kabinetą, kreipdamasis į Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūną neprisistatė, nepasakė savo pavardės, o pareigūnui paaiškinus, kad jis pažeidė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, atsakė: “nuo kada čia reikia prisistatyti, kodėl pas mus atėję į patalpas pareigūnai neprisistato“. Šiuos A. S. veiksmus Pravieniškių PN-AK direktorius kvalifikavo kaip Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto, kuriame nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų specialioji pareiga – vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.2 punkto, kuriame nustatyta:„73. Nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių: <...>73.2. <...> įeiti ir išeiti iš patalpos, kurioje yra pataisos įstaigos atstovas, tik jam leidus, kreiptis į pataisos įstaigos administracijos atstovą, pasakydami savo pavardę; <...>“, pažeidimą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuobauda paskirta pagrįstai, teisėtai ir yra adekvati padarytam pažeidimui.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas visapusiškai ir objektyviai neįvertino svarbių bylos aplinkybių kaip reikalaujama pagal ABTĮ 81 straipsnį. Šį teiginį apeliantas iš esmės grindžia argumentais, kad teismas nevertino pareiškėjo pateiktų kartu su skundu liudytojų 2015 m. sausio 25 d. parodymų, taip pat neatsižvelgė į tai, kad PĮVT taisyklių 73.2 punktas, už kurio pažeidimą skirta nuobauda, įsigaliojo po to, kai pareiškėjas 2009 m. lapkričio mėnesį atvyko į Pravieniškių PN-AK atlikti bausmę, todėl atsakovas šioje byloje atsiliepime į skundą nepagrįstai nurodė, kad 2009 m. lapkričio 30 d. supažindino pareiškėją su PĮVT taisyklėmis, nes tuo metu negalėjo supažindinti su Teisingumo ministro 2010 m. sausio 20 d. įsakymo Nr.1R-22 redakcijos PĮVT taisyklių 73.2 punktu, o 2009 metais galiojusių PĮVT taisyklių 73.2 punktas nustatė kitą taisyklę.

Pareiškėjo apeliaciniame skunde keliami klausimai yra susiję su procesinės ir materialinės teisės normų taikymu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis nustato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Be to, ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose išvardyti procesinės teisės normų pažeidimo arba netinkamo jų pritaikymo atvejai, kuriuos nustačius teismo sprendimas turi būti panaikintas besąlygiškai vien dėl šių nustatytų pažeidimų. Pareiškėjo nurodytas ABTĮ 81 straipsnio nuostatų pažeidimas, jei jis būtų nustatytas, galėtų būti pagrindas taikyti ABTĮ 142 straipsnio 1 dalį.

Pagal ABTĮ 143 straipsnį materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino.

Kiekvieno individualaus ginčo atveju byloje turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d.,72 str.). Administracinių ginčų teisenoje teismui yra numatytas aktyvus vaidmuo (ABTĮ 10 str., 57 str. 4 d., 81 str.), tačiau aktyvaus teismo principas turi būti taikomas kartu su visais kitais administracinio proceso principais, tarp jų rungimosi principu, reiškiančiu, kad bylos šalims procese turi būti užtikrintos vienodos galimybės. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pažymėtina ir tai, kad administracinio teismo aktyvus vaidmuo byloje (ABTĮ 10, 81 str.) nereiškia, jog teismas turi tenkinti visus pareiškėjo ar kitų bylos proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų prijungimo bei išreikalavimo. Pateikiant ir renkant įrodymus turi būti paisoma liečiamumo, leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo konkrečioje byloje dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Ginčo nagrinėjamoje byloje dalykas - Pravieniškių PN-AK Nutarimas Nr.G9-1387, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda. Taigi šioje byloje yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti, kad pareiškėjas padarė šiame individualiame administraciniame akte nurodytą pažeidimą. Pareiškėjo pridėtas prie skundo teismui 2015 m. sausio 25 d. raštas, pavadintas „Liudytojų parodymai“, kuriame po tekstu esą su Vidaus tvarkos taisyklėmis supažindinama formaliai, nurodyta grupės asmenų (nuteistųjų) vardai ir pavardės bei neįskaitomi parašai , neturi jokio ryšio su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku, todėl teismas neturėjo pagrindo šį raštą vertinti kaip rašytinį įrodymą. Pabrėžtina ir tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme liudytoju administracinėje byloje laikytinas asmuo, kurį teismas pašaukė būti liudytoju ir jį apklausė teismo posėdyje (ABTĮ 60 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas liudytojais apklausė asmenis (Pravieniškių PN-AK pareigūnus), kurie konstatavo režimo pažeidimą, už kurį pareiškėjui skirta nuobauda. Byloje nėra duomenų, kad Nutarime Nr.G9-1387 nurodyto pažeidimo aplinkybes stebėjo kokie nors kiti asmenys, kuriuos teismas galėtų šaukti liudytojais. To nenurodė ir pareiškėjas. Nors teismas sprendime nenurodė, kodėl pareiškėjo pateikto rašto nepripažįsta įrodymu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šis raštas nesusijęs su ginčo šioje byloje dalyku, tai neturi jokios įtakos teismo priimto sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

Bausmių vykdymo kodekse įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo prasme režimas apibrėžiamas kaip diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (BVK 112 str.1 d.). Šio Kodekso 112 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindiniai pataisos įstaigų režimo tikslai: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu. Teisės aktų nustatyta pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 str.), o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų vidaus tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus yra specialiosios įstatymu nustatytos neteistųjų pareigos (BVK 110 str. 1 d. 1, 2 p., 112 str. 2 d.). Pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas jam skirti šioje teisės normoje numatytas nuobaudas.

Bausmių vykdymo kodekso 116 straipsnyje nustatyta, kad pataisos įstaigose nustatoma reglamentuota vidaus tvarka. Nuteistieji pasirašytinai supažindinami su jų teisėmis, pareigomis ir draudimais. Bausmių vykdymo kodeksas šiuo aspektu nustato tik bendrąją taisyklę, kurią detalizuoja PĮVT taisyklės (bylai aktuali 2014 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. 1R-251 redakcija). PĮVT taisyklėse nurodyta, kad rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, nuteistųjų teises bei pareigas bausmės vykdymo institucija pateikia lietuvių kalba arba nuteistojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią nuteistasis supranta (Taisyklių 4 punktas). Taisyklės turi būti naujai atvykusių į pataisos įstaigas nuteistųjų karantino patalpose, bibliotekoje ir kitose nuteistiesiems ir personalui prieinamose vietose (Taisyklių 5 punktas).

Apeliacinio skundo argumentai, kad PĮVT taisyklių 73.2 punktas, galiojęs pareiškėjui 2009 m. lapkričio 23 d. atvykus į Pravieniškių PN-AK atlikti laisvės atėmimo bausmę (TM 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 redakcija) skiriasi nuo PĮVT taisyklių 73.2 punkto, galiojusio skiriant nuobaudą Nutarimu Nr. G9-1387 (TM 2010 m. sausio 20 d. įsakymo Nr.1R-22 redakcija) yra teisingi, tačiau nėra reikšmingi, nes Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. G9-1387 skiriant nuobaudą taikytos pažeidimo padarymo ir nuobaudos skyrimo metu galiojusių teisės aktų normos. Teismas materialinės teisės normas byloje taikė teisingai, todėl taikyti byloje ABTĮ 143 straipsnį nėra pagrindo.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad atsakovas 2009 m. lapkričio 30 d. negalėjo supažindinti pareiškėją su tuomet dar negaliojusiu TM 2010 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 1R-22, teisėjų kolegija pažymi, kad šie apelianto argumentai grindžiami vien tik atsakovo atsiliepimo į pareiškėjo skundą kai kuriais teiginiais. Skaitant vien šį procesinį dokumentą (b.l.26-29), kuriame pažymėta, kad atvykę į pataisos įstaigą nuteistieji supažindinami su vidaus tvarka pasirašytinai, nurodyti duomenys tik apie nuteistojo A. S. supažindinimą su vidaus tvarkos taisyklėmis jam atvykus į įstaigą, apie tai įrašant individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje, nekreipiant dėmesio į atsiliepimo priedus ir kitą bylos medžiagą iš tiesų gali kilti klausimų, ar pareiškėjas, kuris į Pravieniškių PN-AK atlikti laisvės atėmimo bausmę atvyko 2009 m. lapkričio 23 d., buvo supažindintas su ginčui aktualiu PĮVT taisyklių pakeitimu (TM 2010 m. sausio 20 d.

įsakymas Nr.1R-22). Šiuos neaiškumus pašalina atsakovo atsiliepimo priedas - Individualaus darbo su nuteistuoju A. S. knygelė, taip pat pareiškėjo kartu su skundu pateiktas Kalėjimų departamento direktorius 2015 m. sausio 20 d. sprendimas Nr. 23-282. Iš Individualaus darbo su nuteistuoju A. S. knygelės (b. l. 31-53) nustatyta, kad šioje knygelėje yra įrašas apie nuteistojo, atvykusio į Pravieniškių PN-AK, pirmąjį supažindinimą su PĮVT taisyklėmis (2009 m. lapkričio 30 d.), paminėtą atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą, taip pat 2010 m. vasario 1 d., 2012 m. balandžio 2 d.

įrašai apie nuteistojo supažindinimą su PĮVT taisyklių pakeitimais, patvirtinti atitinkamo Pravieniškių PN-AK pareigūno ir nuteistojo parašais. Nagrinėjamam ginčui yra aktualus 2010 m. vasario 1 d. įrašas, kuriame nurodyta, kad nuteistasis A. S. supažindintas su TM 2010 m. sausio 20 d. įsakymu Nr.1R-22. Šis įrašas patvirtintas apelianto ir Pravieniškių PN-AK 10,11 būrių vado parašais (b. l. 41). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas prie savo skundo teismui pridėjo Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. sausio 20 d. sprendimą Nr.23-282 (b.l.10), priimtą išnagrinėjus išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka pareiškėjo 2014 m. lapkričio 27 d. skundą dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. G9-1387 paskirtos nuobaudos panaikinimo.

Šiame Kalėjimų departamento direktorius sprendime, kuriuo pareiškėjo skundas buvo pripažintas nepagrįstu ir atmestas, be kita ko, nurodyta skundo nagrinėjimo metu nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas su TM 2010 m. sausio 20 d. įsakymu Nr.1R-22 buvo supažindintas 2010 m. vasario mėnesį ir šis faktas užfiksuotas individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 112-114) atkreipė dėmesį į tai, kad individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje yra įrašai apie apelianto supažindinimą su PĮVT taisyklėmis pirminio pokalbio metu ir su ginčui aktualiu šių Taisyklių pakeitimu.

Pagal PĮVT taisykles individualaus darbo su nuteistuoju knygelė yra privalomasis dokumentas, kuris pildomas kiekvienam nuteistajam nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios iki bausmės atlikimo pabaigos (PĮVT taisyklių 64 punktas). Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės forma patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 4/07-133 (2005 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 4/07-80 redakcija). Tuo pačiu įsakymu patvirtinti Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės pildymo metodiniai nurodymai (toliau – ir Metodiniai nurodymai). Pagal Metodinių nurodymų 3 punktą Knygelėje įrašomi duomenys, remiantis nuteistojo asmens byloje esančiais dokumentais, taip pat jo asmenybės pažinimo, individualaus darbo bei socialinės reabilitacijos programų vykdymo rezultatais. Pagal Metodinių nurodymų 10 punktą ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį 28, 30 ir 32 skyriuose socialinės reabilitacijos tarnybos būrio viršininkas, o prireikus ir kitų tarnybų specialistai, užrašo socialinės reabilitacijos programos vykdymo rezultatus bei išsamias išvadas, charakterizuojančias nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Knygelės 28 skyrius skirtas individualiam darbui, adaptacijos programos procesui ir rezultatams. Šiame Knygelės skyriuje yra ginčui aktualus apelianto parašu patvirtintas 2010 m. vasario 1 d. įrašas, kad 10, 11 būrių vadas (pagal įrašus Knygelėje tuo laiku pareiškėjas bausmę atliko 11 būryje) pareiškėją supažindino pasirašytinai su TM 2010 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 1R-22 (b. l. 41). Šis įrašas yra vienas iš chronologine seka išdėstytų įrašų apie individualų darbą su nuteistuoju.

Aptarta bylos medžiaga paneigia apelianto teiginius esą jis nebuvo supažindintas su bylai aktualiu PĮVT taisyklių pakeitimu (TM 2010 m. sausio 20 d. įsakymu Nr.1R-22).

Minėta, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 116 straipsnį nuteistieji pasirašytinai supažindinami su jų teisėmis, pareigomis ir draudimais, o pagal PĮVT taisyklių 5 punktą šios Taisyklės turi būti bibliotekoje ir kitose nuteistiesiems ir personalui prieinamose vietose. Šis teisinis reguliavimą suponuoja išvadą, kad nuteistojo supažindinimas pasirašytinai su teisėmis, pareigomis ir draudimais, kurį atlieka pataisos įstaigos administracijos atstovas, yra tik pirminis informacijos suteikimas, tačiau ši informacija nuteistajam turi būti prieinama nuolat. Šiame kontekste pažymėtina, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. sausio 20 d. sprendime Nr. 23-282, priimtame išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Nutarimo Nr. G9-1387, nustačius, kad pareiškėjas 2010 m. vasario mėnesį buvo pasirašytinai supažindintas su TM 2010 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 1R-22, be kita ko, priminta pareiškėjui apie tai, kad Pravieniškių PN-AK 3-me sektoriuje bausmę atliekantys nuteistieji turi galimybę Laisvalaikio centre esančioje bibliotekoje susipažinti su visais nuteistųjų laikymo pataisos namuose tvarką ir sąlygas reglamentuojančiais teisės aktais, be to, nuteistiesiems aktuali informacija yra viešai skelbiama pagrindiniuose visų būrių nuteistųjų gyvenamuosiuose korpusuose esančiuose informaciniuose stenduose. Pabrėžtina, kad bausmę atliekantis asmuo turi būti suinteresuotas gerai žinoti teisės aktų nustatytas savo teises, pareigas ir draudimus. Taigi, jei pareiškėjui nepakako 2010 m. vasario 1 d. supažindinimo pasirašytinai su ginčui aktualiu PĮVT taisyklių pakeitimu (TM 2010 m. sausio 20 d. įsakymu Nr.1R-22), ar jam kilo kokių nors neaiškumų, byloje nėra duomenų, kad apeliantui buvo kliūčių nagrinėti PĮVT taisyklių pakeitimus savarankiškai įstaigos siūlomais būdais, ar kreiptis į administracijos atstovą. PĮVT taisyklės nustato, kad nuteistieji gali kreiptis į pataisos įstaigos vadovybę asmeniniais klausimais, taip pat teikti pataisos įstaigos direktoriui rašytinius pasiūlymus, prašymus, pareiškimus, skundus, kurie registruojami tam skirtuose žurnaluose (PĮVT taisyklių 187-189, 192,194 punktai). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių, pareikšdamas kokius nors nusiskundimus šios įstaigos pareigūnų veiksmais dėl jo (nuteistojo) supažindinimo pasirašytinai su teisėmis, pareigomis ir draudimais.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apelianto pretenzijas Pravieniškių PN-AK dėl supažindinimo su PĮVT taisyklių pakeitimas (TM 2010 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 1R-22) teisėjų kolegija vertina kaip prieštaraujančias bylos įrodymų visumai ir todėl atmeta kaip nepagrįstas.

Byloje nustatyta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė tik dėl pareiškėjo supažindinimo su PĮVT taisyklėmis jam atvykus į Pravieniškių PN-AK ir nepasisakė dėl supažindinimo su ginčui aktualiu PĮVT taisyklių pakeitimu, šiuo konkrečiu atveju nesuteikia pagrindo taikyti ABTĮ 142 straipsnio 1 dalį ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes byloje nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas padarė tokį procesinės teisės normų pažeidimą dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Iš teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismui nekilo abejonių dėl to, kad pareiškėjas žinojo PĮVT taisyklių reikalavimus už kurių pažeidimą buvo nubaustas Nutarimu Nr. G9-1387. Be to, pareiškėjo argumentų šiuo aspektu pagrįstumas yra patikrintas šiuo procesiniu sprendimu apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta apimtimi, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, kad nuobauda pareiškėjui Nutarimu Nr. G9-1387 paskirta pagrįstai ir teisėtai.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymų visumą pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles, nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. lapkričio 20 d. įėjęs į Apsaugos ir priežiūros skyriaus tarnybinį kabinetą ir kreipdamasis į Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūną nesielgė taip, kaip turi elgtis nuteistasis pagal PĮVT taisyklių 73.2 punkto reikalavimus. Apelianto nuomone, konstatavus pažeidimą galėjo būti apsiribota įspėjimu. Iš pažeidimo aplinkybių matyti, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnas apeliantą pirmiausia įspėjo žodžiu apie padarytą pažeidimą, į kurį apeliantas atsakė pastaba, kad pareigūnai, atėję į nuteistųjų patalpas, taip pat neprisistato. PĮVT taisyklės nereikalauja, kad pataisos įstaigų darbuotojai prisistatytų nuteistiesiems. Pagal PĮVT taisyklių 52 punktą pataisos įstaigų darbuotojai privalo nešioti ant viršutinių drabužių prisegtas korteles, kuriose įrašytas vardas, pavardė ir pareigos. Įstatymu nustatytos nuteistojo specialiosios pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigos tvarkos, vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai) įstatymu nustatytų nuteistojo teisių ir pareigų kontekste aiškintinos taip, kad nuteistasis pataisos įstaigos pareigūnų veiksmus ar teisės aktų neatitinkantį jų elgesį gali apskųsti Bausmių vykdymo kodekso ir PĮVT taisyklių nustatyta tvarka. Šiuo atveju pareiškėjas, įspėtas dėl PĮVT taisyklių nesilaikymo, reagavo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiu būdu. Taigi atsakovui buvo pagrindas konstatuoti PĮVT taisyklių 73.2 punkto pažeidimą. Pareiškėjui buvo paskirta švelniausia BVK 142 straipsnyje numatyta nuobauda – pastaba. Teismas sprendime pagrįstai vertino, kad ši nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, o nuobaudos skyrimo tvarka, numatyta ABTĮ 143 straipsnyje, nepažeista.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti. Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys