2016-11-17 Nr. AB-21762-3-62-3-00184-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2815-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00184-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. M. R. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja S. M. R. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyriaus 2014 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. PE_SP4-165 „Dėl S. M. R. našlių arba našlaičių pensijos permokos nustatymo“; 2) panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. PE_SP5-114 „Dėl S. M. R. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“; 3) panaikinti VSDFV 2015 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. (6.5) I-492 „Dėl valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos“ ta apimtimi, kuria konstatuota, jog permoka atsirado dėl išmokos gavėjo kaltės ir susidariusi 10 110 Lt suma laikotarpiu nuo 1997 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. išskaitytina nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. po 20 procentų per mėnesį iš pareiškėjos gaunamos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos.

Pareiškėja skunde nurodė, kad (duomenys neskelbtini) po vyro P. R. mirties ji tapo našle ir (duomenys neskelbtini) sudarė naują santuoką su J. S., tačiau (duomenys neskelbtini) ši santuoka buvo nutraukta. Pareiškėja 1998 m. vasario 25 d. su prašymu kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių dėl valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos (toliau - ir našlių pensija) skyrimo. VSDFV Kauno skyriaus 1998 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 855 pareiškėjai buvo skirta 30,25 Lt našlių pensija nuo 1997 m. liepos 1 d. iki gyvos galvos. Skundžiamais atsakovo sprendimais jai buvo nustatyta valstybinės socialinio draudimo pensijos permoka, susidariusi laikotarpiu nuo 1997 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d., taip pat nuspręsta šią permoką išieškoti iš pareiškėjos.

Pareiškėja su sprendimais nesutinka, kadangi jie yra neteisėti, jos elgesyje nebuvo nesąžiningumo elementų, todėl pensijos permoka negali būti išskaičiuota. Nurodė, kad būdama senyvo amžiaus, septynių klasių išsilavinimo ir neturėdama pakankamai žinių, pareiškėja savaip suprato jai pateiktus užpildyti dokumentus („Pasižadėjimą“ ir „Prašymą Nr. 855 pensijai skirti“). Minėtus dokumentus užpildė atsakovo darbuotoja, pareiškėja juos tik pasirašė. Kadangi minėtų dokumentų pildymo dieną ji jau buvo naujai susituokusi ir išsiskyrusi, todėl manė, kad VSDFV Kauno skyriaus darbuotojams, sprendžiant klausimą dėl senatvės pensijos skyrimo, tokia aplinkybė buvo žinoma. Pareiškėjai nekilo jokių abejonių, kad ji kažką slepia, t. y. nebuvo pareiškėjos tyčios nutylėti naujos santuokos sudarymo ir nutraukimo faktą. Tvirtino, kad pensijos permoka susidarė dėl atsakovo darbuotojų neveikimo, nepatikrinant duomenų bazės, tinkamai neišsiaiškinant visų aplinkybių, kurias nustačius našlių pensija būtų neskiriama. Nurodė, kad yra pensinio amžiaus, jos finansinė padėtis labai sunki, jai reikalingas gydymas, nes dėl ligos ji fiziškai nebevaikšto, jai reikalinga nuolatinė slauga ir vaistai, gaunamos pensijos nepakanka su sveikata susijusiems poreikiams užtikrinti, todėl mano, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas jos atžvilgiu atsakovas turėtų atsisakyti našlių pensijos permokos išieškojimo. Pažymėjo, kad atsakovo skundžiami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes be aukščiau nurodytų motyvų, jie dar ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, prieštarauja šiame įstatyme nustatytiems teisės viršenybės, objektyvumo principams, juose nurodytas neteisingas teisinis pagrindas, neaiškiai išdėstyti našlių pensijos permokos nustatymo ir išieškojimo motyvai.

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėja 1998 m. vasario 25 d. kreipėsi dėl valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos skyrimo už mirusį vyrą. Nuo 1997 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, Pensijų įstatymas) 38 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, jog kreipiantis dėl pensijos, privaloma pateikti visus Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti. Pensijų įstatymo 451 straipsnio 6 dalis nustatė, kad našlei ar našliui, gaunančiam našlių pensiją už mirusį iki 1995 m. sausio 1 d. sutuoktinį, pensijos mokėjimas nutraukiamas naujai susituokus. Pensijų įstatymo 44 straipsnio 2 dalis nustato pareigą pensijos gavėjui pranešti VSDFV teritoriniam skyriui, kuris moka jam pensiją, apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Pareiškėja, pateikdama 1998 m. vasario 25 d. prašymą skirti našlių pensiją, VSDFV Kauno skyriui pateikė notariškai patvirtintą santuokos liudijimo Nr. 258188 ir P. R. mirties liudijimo Nr. 422250 nuorašus, tačiau duomenų apie naujai sudarytą santuoką nepridėjo, be to, ji pasirašė pasižadėjimą, kuriame nurodė, kad su mirusiu santuoka nutraukta nebuvo ir žino, jog naujai susituokus, našlių pensijos mokėjimas nutraukiamas, todėl vertino, kad pareiškėja buvo nesąžininga ir nuslėpė aplinkybę apie po vyro mirties sudarytą naują santuoką. Pareiškėja apgaulės būdu siekė įgyti teisę į našlių pensiją už mirusį P. R.. Nors Pensijų įstatymo 63 straipsnis suteikia teisę atsakovui reikalauti iš draudėjų, pavienių asmenų ir valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų dokumentus, kurių reikia pensijai skirti ir mokėti, taip pat tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai, tačiau nepaneigia Pensijų įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos asmenims pateikti visus dokumentus, reikalingus pensijai skirti. Kadangi pareiškėja, kreipdamasi dėl našlių pensijos paskyrimo, pateikė notaro patvirtintus dokumentus, kurie sudarė pagrindą atsakovui nustatyti faktines aplinkybes, kurios neatitiko tikrovės, pareiškėjai buvo paskirta ir iki 2014 m. gegužės 31 d., tam nesant teisinio pagrindo, išmokėta našlių pensija.

Atsakovas pažymėjo, kad institucija negalėjo prašymo pateikimo metu gauti informacijos apie pareiškėjos sudarytą santuoką su J. S., nes duomenys apie šią santuoką į oficialų registrą buvo įkelti tik 2010 m. vasario 25 d. VSDFV Kauno skyriui patikrinus pareiškėjai paskirtos našlių pensijos teisėtumą nustatyta, kad pareiškėja buvo sudariusi antrą santuoką, taip prarado našlės statusą. Našlių pensijos mokėjimas jai nutrauktas nuo 2014 m. birželio 1 d., o laikotarpiu nuo 1997 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. nustatyta 10 110 Lt našlių pensijos permoka. Remiantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (toliau – ir Nuostatai), 99 ir 100 punktais, nuspręsta nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. išskaityti 20 procentų per mėnesį iš pareiškėjos gaunamos senatvės pensijos nustatytą našlių pensijos permoką.

Pažymėjo, kad atsakovo kaltės dėl našlių pensijos permokos nagrinėjamu atveju nėra, todėl Pensijų įstatymo 44 straipsnio 3 dalies nuostata pareiškėjos atžvilgiu netaikytina. Pažymėjo, kad pagal Pensijų įstatymo 36 straipsnio 4 dalies 3 punktą atsisakyti permokos išieškojimo atsakovas negali, nes pareiškėja ginčija teismui VSDFV Kauno skyriaus sprendimų dėl permokos nustatymo ir išieškojimo teisėtumą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais.

Atsiliepime papildomai pažymėjo, kad VSDFV Kauno skyrius neturėjo pagrindo abejoti pareiškėjos sąžiningumu bei pateiktų dokumentų ir informacijos teisingumu (S. M. R. pavardė buvo pirmojo sutuoktinio, pateikti dokumentai abejonių nekėlė), todėl nepasinaudojo Nuostatų 63 punkte nustatyta teise tikrinti pensijos skyrimui pateiktus dokumentus. Pareiškėjos argumentai, kad pagal savo supratimą, kokį gali turėti 7 klasių išsilavinimą turintis asmuo, ir būdama senyvo amžiaus, jai nekilo abejonių, kad teikdama prašymą skirti našlių pensiją už mirusį P. R. ji kažką nuslepia, atmestinas, nes tam, kad suvokti, jog po pirmojo sutuoktinio mirties sudariusi santuoką su J. S. ji neteko P. R. našlės statuso (tapo kito asmens sutuoktine), nereikia ypatingų žinių ar išsilavinimo. Be to, ta aplinkybė, kad antra santuoka turi įtakos nustatant asmens teisę į našlių pensiją, pareiškėjai turėjo būti žinoma, nes 1998 m. vasario 25 d. pasižadėjime, kurį pasirašė S. M. R., tai buvo nurodyta kaip aplinkybė, dėl kurios našlių pensijos mokėjimas nutraukiamas.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja ginčija VSDFV Kauno skyriaus sprendimus, o Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostata gali būti taikoma, kai asmuo neginčija Skyriaus sprendimo dėl permokos išieškojimo, o prašo tame straipsnyje nustatytais pagrindais atsisakyti socialinio draudimo išmokos permokos išieškojimo. Taigi Fondo valdybos direktorius ir jo pavaduotojas gali atsisakyti išmokos permokos išieškojimo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje numatytais pagrindais, kai Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimai dėl tos permokos nustatymo ir išieškojimo yra teisėti, o ne panaikinti Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimą dėl permokos išieškojimo.

Taip pat Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos negali būti taikomos pareiškėjai, kadangi pateiktais dokumentais neįrodyta, kad S. M. R. teikiama valstybės parama. Tos aplinkybės, kad pareiškėja yra pensinio amžiaus, neįgali, jai reikalingas gydymas ir mokama slaugos išlaidų tikslinė kompensacija, kaip asmeniui, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nereiškia, kad pareiškėja turi teisę į valstybės paramą. Teisę gauti valstybės paramą, kuri minima Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio 4 dalies 3 punkte, turi asmenys, dėl objektyvių priežasčių negalintys uždirbti pragyvenimui būtinų lėšų ir išnaudoję visas kitas pajamų gavimo galimybės. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, kuris numato, jog šiems gyventojams mokama socialinė pašalpa, garantuojanti minimalias lėšas pagrindiniams fiziologiniams poreikiams (išlaidos maistui, drabužiams) tenkinti.

Teikiant piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, taikoma pajamų ir turto įvertinimu pagrįsta piniginės socialinės paramos teikimo sistema – parama teikiama įvertinus ne tik asmens gaunamų pajamų, bet ir turto dydį. Pareiškėjai paskirta 283,87 Eur dydžio senatvės pensija (išieškant kiekvieną mėnesį 20 procentų našlių pensijos permoką, mokama 227,10 Eur dydžio senatvės pensija) ir 262,50 Eur dydžio slaugos išlaidų tikslinė kompensacija. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad turint pajamas, kurių bendra suma yra 489,60 Eur, jai yra teikiama valstybės parama.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenkinti S. Z. R. reikalavimą panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. PE_SP5-114, taikant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas, nėra pagrindo.

Atsiliepime VSDFV pažymėjo, kad VSDFV Kauno skyrius Fondo valdybos nurodymu pakeitė 2014 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. PE_SP4-165 ir 2014 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. PE_SP5-114, todėl skundo teiginys, kad minėti sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, atmestinas kaip nepagrįstas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu administracinės bylos dalį dėl VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. PE_SP4-165 „Dėl S. M. R. našlių arba našlaičių pensijos permokos nustatymo“ panaikinimo nutraukė. Kita reikalavimų apimtimi pareiškėjos S. M. R. skundą tenkino: panaikino VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. PE_SP5-114 „Dėl S. M. R. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo” ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. (6.5) I-492 „Dėl valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos“ ta apimtimi, kuria konstatuota, jog permoka atsirado dėl išmokos gavėjo kaltės ir susidariusi 10 110 Lt suma laikotarpiu nuo 1997 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. išskaitytina nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. po 20 procentų per mėnesį iš pareiškėjos gaunamos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos.

Teismas, vadovaudamasis byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad pareiškėja 1998 m. vasario 25 d. su prašymu kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių dėl našlių pensijos skyrimo. VSDFV Kauno skyriaus 1998 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 855 pareiškėjai buvo skirta 30,25 Lt našlių pensija nuo 1997 m. liepos 1 d. iki gyvos galvos už mirusį iki 1995 m. sausio 1 d. jos sutuoktinį P. R. (mirusį 1983 m. sausio 23 d.). VSDFV Kauno skyrius 2014 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. PE-SP3-4698 nusprendė nutraukti pareiškėjai našlių pensijos mokėjimą, nutraukimo priežastimi nurodydamas pareiškėjos naujos santuokos sudarymą. VSDFV Kauno skyrius 2014 m. birželio 10 d. sprendime Nr. PE_SP4-165 „Dėl S. M. R. našlių arba našlaičių pensijos permokos nustatymo“ nustatė, kad nuo 1997 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. susidarė 10 110 Lt pensijos permoka; permoka susidarė dėl išmokos gavėjos kaltės. VSDFV Kauno skyrius 2014 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. PE_SP5-114 „Dėl S. M. R. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo” nusprendė nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. išskaityti 20 procentų per mėnesį iš pareiškėjo gaunamos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nustatytą 10 110 Lt našlių pensijos permoką, susidariusią nuo 1997 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. Pareiškėja nurodytus atsakovo sprendimus apskundė VSDFV, kuri 2015 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. (6.5) I-492 „Dėl valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos“ jos skundų dėl minėtų sprendimo panaikinimo netenkino, tačiau įpareigojo atsakovą pakeisti skundžiamus sprendimus, nurodant tinkamą šių sprendimų priėmimo teisinį pagrindą.

VSDFV Kauno skyriaus 2015 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. (10.4)10.17-3 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2014 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. PE_SP4-165 „Dėl S. M. R. našlių arba našlaičių pensijos permokos nustatymo“ pakeitimo” minėtas sprendimas buvo pakeistas, pakeičiant pavadinimą į „Dėl S. M. R. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos nustatymo“ ir sprendimo dalis, kurioje nurodyti permokos nustatymo teisinis pagrindas ir motyvai. Jame nustatyta, kad laikotarpiu nuo 1997 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. susidarė 10 110 Lt našlių pensijos permoka dėl išmokos gavėjos kaltės, nes S. M. R., kreipdamasi dėl našlių pensijos skyrimo, nuslėpė aplinkybes, turinčias įtakos teisei į šią išmoką nustatyti. VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. PE_SP5-114 teisinis pagrindas ir motyvai buvo pakeisti VSDFV Kauno skyriaus 2015 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. (10.4)10.17-4 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2014-07-31 sprendimo Nr. PE_SP5-114 „Dėl S. M. R. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo” pakeitimo”.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos sutuoktinis P. R., už kurį ji prašė skirti našlių pensiją, mirė 1983 m. sausio 23 d., o 1992 m. spalio 15 d. d. pareiškėja sudarė naują santuoką su J. S., kuri 1997 m. gegužės 6 d. buvo nutraukta. Pareiškėjos prašymas dėl našlių pensijos skyrimo VSDFV Kauno skyriuje užregistruotas 1998 m. vasario 25 d., t. y. jau po naujos santuokos sudarymo ir nutraukimo, todėl, atsižvelgiant į ginčui aktualų teisinį reguliavimą, kaip pagrįstai pripažino atsakovas, jau kreipimosi dėl minėtos pensijos skyrimo metu pareiškėja neturėjo teisės į našlių pensiją, dėl to iš esmės ginčo nekelia ir pareiškėja, neginčydama, be kita ko, atsakovo 2014 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. PE_SP3-4698, kuriuo jai nutrauktas valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos mokėjimas.

Teismas taip pat nustatė, kad prašymo skirti našlių pensiją padavimo metu pareiškėjai buvo 67 metai. Pareiškėja nurodė, jog yra menko išsilavinimo, baigusi tik septynias klases. Nors nepateikta įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti, tačiau ši aplinkybė kitais įrodymais taip pat nėra paneigta. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 1998 m. vasario 25 d. prašymą skirti našlių pensiją Nr. 855 ir tos pačios datos Pasižadėjimą užpildė ne pareiškėja, o atsakovo darbuotoja. Šios aplinkybės atsakovas neginčija, todėl teismas sprendė, jog dokumentus našlių pensijai skirti pildė VSDFV Kauno skyriaus darbuotoja, o ne pareiškėja. Tai patvirtina spausdintas tekstas ir rašysenos skirtumas tarp nurodytų duomenų apie pareiškėją (pavardės, gyvenamosios vietos) ir jos parašo. Pasižadėjime nurodyta, jog su mirusiuoju santuoka nutraukta nebuvo ir žino, kad naujai susituokus, našlių pensijos mokėjimas bus nutrauktas, apie pasikeitusias aplinkybes Pensijų įstatymo 42 straipsnyje per 10 dienų privalo pranešti Skyriui. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nurodė, kad pasižadėjimo pasirašymo metu su mirusiuoju sutuoktiniu santuoka nutraukta nebuvo (jos sutuoktinis P. R. buvo miręs (duomenys neskelbtini)), o nauja santuoka taip buvo jau nutraukta (duomenys neskelbtini) (su J. S.), taigi pagal Pasižadėjime nurodytas aplinkybes pareiškėja nenurodė neteisingos informacijos. Teismo nuomone, negalėjimas savarankiškai užpildyti dokumentų gali rodyti ribotą jų turinio, o nagrinėjamu atveju, pateiktinų duomenų svarbos ir reikšmės našlių pensijos skyrimui suvokimą, todėl tikėtina pareiškėjos nurodyta aplinkybe, jog Pasižadėjimo tekstą ji suprato savaip, ir tai turi esminės reikšmės sprendžiant pareiškėjos kaltės dėl susidariusios permokos klausimą. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pildant aukščiau nurodytus dokumentus, pareiškėjai kaip nors kitaip nei paduodant pasirašyti 1998 m. vasario 25 d. pasižadėjimą, buvo išaiškintos naujos santuokos sudarymo pasekmės našlių pensijos skyrimui, o tai nagrinėjamoje situacijoje, teismo vertinimu, nesiderina su geru viešuoju administravimu. Teismas sprendė, kad ši aplinkybė kelia abejonių pareiškėjos gebėjimais susigaudyti atitinkamoje teisinėje situacijoje, teisingai suvokti pasirašytuose dokumentuose nurodytą informaciją.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes sprendė, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog pareiškėja, paduodama prašymą bei kitus dokumentus našlių pensijai skirti, žinojo apie faktinės aplinkybės dėl naujos santuokos sudarymo esminę įtaką klausimo dėl našlių pensijos skyrimo sprendimui, t. y. byloje neįrodyta, jog pareiškėja, nepateikdama duomenų apie naujai sudarytą santuoką, veikė nesąžiningai, todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjos kaltės dėl našlių pensijos permokos susidarymo. Teismas, remdamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, Pensijų įstatymo 44 straipsnio 2 dalimi bei Nuostatų 100 punktu, sprendė, kad pareiškėjai permokėta našlių pensijos suma iš jos negalėjo būti išieškoma, todėl skundžiamas VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. PE_SP5-114 „Dėl S. M. R. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo” negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Teismas akcentavo, kad iš skundžiamo VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. PE_SP5-114 „Dėl S. M. R. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo” turinio matyti, jog jį priimant, VSDFV Kauno skyrius neatliko Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytų aplinkybių vertinimo, t. y. nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjai buvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus, pareikšti atitinkamus argumentus, pateikti duomenis, aktualius klausimui dėl našlių pensijos permokos iš jos išieškojimo, todėl remiantis LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimu administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, VSDFV Kauno skyriui neatlikus aukščiau nurodytų veiksmų, jo 2014 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. PE_SP5-114 „Dėl S. M. R. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo”, laikomas nepagrįstu ir naikintinas.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, dėl kurių VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. PE_SP5-114 „Dėl S. M. R. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo” negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, panaikino ir VSDFV 2015 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. (6.5) I-492 „Dėl valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos“ dalyje, kurioje konstatuota, jog permoka atsirado dėl išmokos gavėjo kaltės ir susidariusi 10 110 Lt suma laikotarpiu nuo 1997 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. išskaitytina nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. po 20 procentų per mėnesį iš pareiškėjos gaunamos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos.

Teismas, remdamasis ABTĮ nuostatomis, LVAT praktika nurodė, kad, kaip matyti iš pareiškėjo skundžiamo VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. PE_SP4-165 „Dėl S. M. R. našlių arba našlaičių pensijos permokos nustatymo“ turinio, juo, vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnio 2 dalimi, Nuostatų 100 punktu, nustatyta, kad nuo 1997 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. susidarė 10 110 Lt našlių arba našlaičių pensijos permoka; permoka susidarė dėl išmokos gavėjos kaltės. Taigi šiame sprendime atsakovas nustatė tam tikras aplinkybes – kad pareiškėjai neturint teisės į našlių pensiją, susidarė atitinkamo dydžio našlių pensijos permoka, taip pat kad permoka susidarė dėl pensijos gavėjos kaltės. Nors šiame sprendime ir nurodyta atsakovo pozicija, jog tam tikra našlių pensijos permoka susidarė dėl pareiškėjos kaltės, tačiau jokios pareigos, susijusios su minėtos permokos susidarymo faktu, pareiškėjai nenustatyta. Sprendime nesuformuluoti VSDFV Kauno skyriaus valdingi patvarkymai, juo nenustatytos, nepakeistos ir nepanaikintos pareiškėjos teisės ar pareigos, todėl šį sprendimą savo esme vertino kaip tarpinį, nesukeliantį pareiškėjai materialinių teisinių pasekmių, todėl administracinę bylą dėl šio sprendimo panaikinimo nutraukė (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas). Pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paliko nenagrinėtą, nes nepateiktas turėtų išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas.

III. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą iš esmės argumentais, nurodytais teismui pateiktame atsiliepime.

Atsakovas papildomai nurodo, kad sprendimas priimtas neteisingai išaiškinus bei pritaikius materialinės teisės normas, įvertinus faktines aplinkybes. Pensijų skyrius, vykdydamas Fondo valdybos pavedimą patikrinti mokamų našlių pensijų skyrimo pagrįstumą, kadangi buvo nustatyta keletas neteisėto našlių pensijos skyrimo dėl gavėjų kaltės atvejų, patikrino S. M. R. mokamos našlių pensijos mokėjimo pagrįstumą ir nustatė, kad pareiškėja kreipdamasi dėl našlių pensijos skyrimo pateikė neteisingą informaciją, nes Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, pareiškėja po sutuoktinio P. R. mirties (duomenys neskelbtini) sudarė naują santuoką su J. S. (santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini)), taigi pareiškėja, teikdama prašymą skirti našlių pensiją už mirusį P. R., buvo nesąžininga ir nuslėpė aplinkybę, kad ji po vyro mirties buvo sudariusi naują santuoką su J. S., kas turėjo įtakos sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos teisės į našlių pensiją. Akcentavo, kad teikdama prašymą dėl našlių pensijos skyrimo, S. M. R. pasirašė pasižadėjimą, todėl akivaizdu, kad pareiškėja apgaulės būdu siekė įgyti teisę į našlių pensiją už mirusį P. R., nors po jo mirties pareiškėja buvo sudariusi naują santuoką su J. S., t. y. pareiškėja neatitiko Pensijų įstatymo 451 straipsniuose numatytų sąlygų.

Atsakovas pažymėjo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, kadangi skiriasi faktinės aplinkybės: prašymas nebuvo pasirašytas, taip pat nebuvo jokio raštiško pasižadėjimo apie tai, kad santuoka su mirusiuoju nebuvo nutraukta bei, kad žino, jog naujai susituokus, našlių pensijos mokėjimas nutraukiamas. Pabrėžė, kad S. M. R. buvo pasirašiusi tiek po pasižadėjimu, tiek po prašymu našlių pensijai skirti, taigi ji buvo informuota ir žinojo apie pareigą pateikti visus reikalingus duomenis bei apie tai, kad šie duomenys yra esmingai reikšmingi našlių pensijos skyrimui. Taip pat akcentavo, kad skyrius neturėjo galimybės anksčiau gauti informacijos apie pareiškėjos sudarytą naują santuoką, nes duomenys apie S. M. R. ir J. S. santuoką į Registrą buvo įvesti tik 2010 m. sausio 25 d. Kadangi našlių pensijos permoka susidarė dėl išmokos gavėjos kaltės, teisės aktai suteikia teisę VSDFV Kauno skyriui išieškoti permoką iš pareiškėjos gaunamų išmokų, mokamų iš Fondo biudžeto.

Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai taikė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas dėl permokos išieškojimo, kadangi šiuo atveju ji negali būti taikoma, nes pareiškėja ginčijo VSDFV Kauno skyriaus priimto 2014 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. PE_SP4-165 „Dėl S. M. R. našlių arba našlaičių pensijos permokos nustatymo“ ir 2014 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. PE_SP5-114 „Dėl S. M. R. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“ teisėtumą prašydama juos panaikinti.

Apeliaciniame skunde atsakovas atkreipė dėmesį, kad S. M. R. yra veiksni, ji suvokė, kad turi teisę gauti našlių pensiją ir dėl šios teisės kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, taip pat ji suvokė savo teisę skųsti VSDFV Kauno skyriaus sprendimus, todėl teismo vertinimas, jog ji nesuprato, kad pasirašo ant pasižadėjimo, kuriame atspausdintas tekstas, jog žino, kad naujai susituokus, našlių pensijos mokėjimas nutraukiamas, nepagrįstas.

Pareiškėja pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti galioti iš esmės skunde teismui nurodytais argumentais.

Pareiškėja papildomai nurodo, kad nebuvo nesąžininga ir nesiekė apgaulės būdu įgyti teisę į našlės pensiją ar nuslėpti kokias nors aplinkybes kreipdamasi su prašymu į VSDFV Kauno skyrių. Pareiškėja dėl savo senyvo amžiaus ir tik 7 klasių išsilavinimo nesuprato ir jai nekilo abejonių, kad ji kažką slepia, nes atsakovo tarnautojai tinkamai ir suprantamai neišaiškino, jog jai nepriklauso našlių pensija, todėl jos kaltės dėl to nėra, o atsakovo apeliacinio skundo teiginiai dėl to yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad teismas pagrįstai rėmėsi LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015.

Nepagrįstais pareiškėja laiko ir atsakovo apeliacinio skundo teiginius, kad Pensijų skyrius neturėjo galimybės anksčiau gauti informacijos apie pareiškėjos sudarytą naują santuoką, nes duomenys apie santuoką į Registrą buvo įvesti tik 2010 m. vasario 25 d., kadangi tuo metu teritoriniai skyriai turėjo turėti informaciją apie pareiškėjos antrą santuoką, nes duomenys apie asmenų santuokas kompiuterinėje duomenų bazėje yra nuo 1993 metų. Teismas turėtų įvertinti aplinkybę, kodėl pareiškėjai skiriant našlės pensiją, nebuvo patikrintas vienas vienintelis svarbus duomuo, nuo kurio priklauso našlės pensijos paskyrimas, tai „šeimyninė padėtis“. Pareiškėja, teikdama prašymą skirti našlių pensiją, neturėjo jokių galimybių nuslėpti duomenis apie savo sudarytą santuoką, nes šie duomenys yra privalomai registruojami viešajame registre, todėl pareiškėjos veikoje kaltės nėra, o permoka atsirado dėl VSDFV Kauno skyriaus neveikimo. VSDFV Kauno skyrius yra atsakingas už savo veiksmų pasekmes. Nagrinėjamu atveju VSDFV Kauno skyrius yra juridinis asmuo, kuriam keliami didesni reikalavimai, nes tai įstaiga užsiimanti konkrečia veikla, pensijų skyrimu, tokiam subjektui taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Jeigu valstybės tarnautojai privalėję tinkamai atlikti savo pareigas, atitinkančias jų išsilavinimą, darbo patirtį, tiesiogines darbo funkcijas tinkamai neatliko savo pareigų, tai pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnio 3 dalį, permokėtas pensijos dydis iš pensijos gavėjo neišieškomas.

Pareiškėja nurodė, kad našlių pensiją paskyrusio VSDFV teritorinio skyriaus darbuotoja matydama, kad senyvo amžiaus žmogus nesugeba pats užpildyti prašymo ir pasižadėjimo teksto, ir dėl to labai tikėtina, jog tinkamai nesuvokia prašymo ir pasižadėjimo teksto turinio, taigi ir aplinkybių, dėl kurių našlių pensija negali būti skiriama, privalėjo pasiteirauti pareiškėjos ir dėl kitų svarbių aplinkybių našlių pensijai skirti, informuoti apie būtinų dokumentų pateikimą. Šiuo atveju nėra pagrįstų ir pakankamų duomenų teigti, jog pareiškėja buvo informuota ir/ar žinojo apie pareigą pateikti duomenis, reikšmingus našlių pensijos paskyrimui. Sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtu galima daryti išvadą, kad paduodama prašymą bei kitus dokumentus našlių pensijai skirti, žinojo apie faktinės aplinkybės dėl naujos santuokos sudarymo esminę įtaką klausimo dėl našlių pensijos skyrimo sprendimui, t. y. byloje neįrodyta, jog pareiškėja nepateikdama duomenų apie naujai sudarytą santuoką, veikė nesąžiningai, todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjos kaltės dėl našlių pensijos permokos susidarymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus sprendimų, priimtų dėl pareiškėjai permokėtos valstybinio socialinio draudimo našlės pensijos nustatymo bei susidariusios permokos išieškojimo, taip pat dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo, priimto išnagrinėjus ginčą ikiteismine tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui prašė panaikinti sprendimus, kuriais nustatyta pareiškėjai permokėtos valstybinio socialinio draudimo našlės pensijos suma bei susidariusios permokos išieškojimas, taip pat VSDFV sprendimą, priimtą išnagrinėjus ginčą ikiteismine tvarka, atsakovo sprendimo, kuriuo pareiškėjai buvo nutrauktas našlės pensijos mokėjimas, pareiškėja neginčijo. Pareiškėja iš esmės neginčijo ir faktinių aplinkybių bei jų įvertinimo tuo aspektu, kad ji neturėjo teisės į valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją, tačiau nesutiko su sprendimais dėl našlių pensijos permokos išskaičiavimo iš jos gaunamos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos teigdama, kad minėta permoka susidarė ne dėl jos kaltės.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: bylos dalį dėl VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. PE_SP4-165 „Dėl S. M. R. našlių arba našlaičių pensijos permokos nustatymo“ panaikinimo nutraukė; panaikino VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. PE_SP5-114, kuriuo nuspręsta iš pareiškėjos išieškoti susidariusią našlių pensijos permoką bei VSDFV 2015 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. (6.5) I-492 ta apimtimi, kuria konstatuota, jog permoka atsirado dėl išmokos gavėjo kaltės ir susidariusi 10 110 Lt suma laikotarpiu nuo 1997 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. išskaitytina nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. po 20 procentų per mėnesį iš pareiškėjos gaunamos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos.

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu ir teigia, kad našlės pensijos permoka susidarė dėl pareiškėjos kaltės jai pateikus neteisingą informaciją bei esant nesąžiningai, nuslėpus aplinkybę, kad ji po vyro mirties buvo sudariusi naują santuoką, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjos kaltės nėra, atitinkamai priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją;

LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Tuo tarpu atsakovo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis), sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgiant į atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, nenustatęs pagrindo, vadovaudamasis ABTĮ 136 straipsniu, peržengti apeliacinio skundo ribas, juos papildo.

Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015 pažymėjo, jog teisė į pensiją, o būtent - jos turtiniai aspektai, sietini su asmens nuosavybės teise, o vertinant susidariusios socialinio draudimo išmokų permokos išieškojimo (išskaičiavimo) iš asmens gaunamų socialinio draudimo išmokų galimybę, pripažintina, jog sprendžiama dėl asmens teisių, kurioms pripažįstamas konstitucinės vertybės statusas. Atsižvelgdama į tai, išplėstinė teisėjų kolegija akcentavo, jog įgaliotai Fondo administravimo įstaigai sprendžiant klausimą dėl permokos išieškojimo iš asmens, būtina išsamiai, atidžiai ir rūpestingai nustatyti visas reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, užtikrinus, be kita ko, suinteresuoto asmens teisę būti išklausytam.

Priešingu atveju atitinkamas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu. Šioje byloje kolegija taip pat pabrėžė, kad sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti pakankamą asmens kaltę dėl susidariusios našlių pensijos permokos, viešojo administravimo institucijai keliami reikalavimai suponuoja tai, jog asmens kaltės buvimas turi būti itin atidžiai ir rūpestingai įvertintas atsižvelgiant ne tik į objektyvias aplinkybes, dėl kurių susidarė atitinkama socialinio draudimo išmokų permoka ar asmens elgesio objektyvius požymius, tačiau ir asmens elgesio subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, kurios, be kita ko, apsprendžiamos ir tokių asmenį individualizuojančių savybių, kaip amžius, išsilavinimas, patirtis ir pan.

Kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, jog tais atvejais, kai asmens, kuriam buvo permokėtos atitinkamos išmokos, galima kaltė pasireiškia tuo, jog jis nepateikė atitinkamos informacijos ar duomenų, turi būti itin atidžiai įvertinta, ar yra pagrįstų ir pakankamų duomenų teigti, jog asmuo buvo informuotas ir/ar žinojo apie pareigą pateikti minėtus duomenis bei tai, jog šie duomenys yra esmingai reikšmingi atitinkamos socialinio draudimo išmokos paskyrimui, mokėjimui ar jos dydžiui, nes nesant tokių duomenų, tai galėtų būti pakankamas pagrindas išvadai apie nesąžiningumo asmens veiksmuose nebuvimą, taigi ir išvadai, jog asmuo nėra kaltas dėl permokos susidarymo.

Išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje, be kita ko, pastebėjo, jog nurodytos išvados negali paneigti tai, kad pagal Valstybinio socialinio draudamo įstatymo 15 straipsnį (2004 m. lapkričio 4 d. įstatymo Nr. IX-2535 redakcija), apdraustieji asmenys ir socialinio draudimo išmokų gavėjai socialinį draudimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laiku pateikti fondo administravimo įstaigoms teisingą informaciją, reikalingą socialiniam draudimui vykdyti, kadangi akivaizdu, jog minėtos pareigos vykdymas, ypač tais atvejais, kai asmuo ne pateikia tam tikrą neteisingą informaciją, o tam tikrų duomenų iš viso nepateikia, yra saistomas asmens žinojimo ir/ar galimybės žinoti apie būtinybę tokius duomenis pateikti, jų įtaką socialinio draudimo išmokų skyrimui ir pan.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai vertino, kad pareiškėja dėl savo amžiaus, turimo menko išsilavinimo, negalėjimo savarankiškai užpildyti prašymo skirti našlių pensiją, nesant su mirusiu sutuoktiniu nutrauktai santuokai, o santuoka su J. S. jau buvo nutraukta, galėjo nepakankamai suvokti pasižadėjime nurodyto teksto svarbos ir esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl našlių pensijos pareiškėjai skyrimo, atitinkamai ir pareiškėjos kaltės dėl susidariusios permokos klausimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog pareiškėja, nepateikdama duomenų apie naujai sudarytą santuoką, kuri prašymo skirti našlių pensiją padavimo momentu jau buvo nutraukta, veikė nesąžiningai, todėl pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos kaltės dėl našlių pensijos permokos susidarymo nėra. Nesant nustatytos pareiškėjos kaltės dėl susidariusios našlių pensijos permokos, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjai permokėta našlių pensijos suma iš jos negali būti išieškoma, todėl skundžiamą VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. PE_SP5-114 „Dėl S. M. R. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo” bei VSDFV 2015 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. (6.5) I-492 „Dėl valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos“ ta apimtimi, kuria konstatuota, jog permoka atsirado dėl išmokos gavėjo kaltės ir susidariusi 10 110 Lt suma laikotarpiu nuo 1997 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. išskaitytina nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. po 20 procentų per mėnesį iš pareiškėjos gaunamos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, panaikino.

Atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjos situacijos suvokimu, nesuteikia pagrindo pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Net ir nustačius išmokų gavėjo kaltę, t. y. nustačius įstatyme numatytą būtiną sąlygą, kuriai esant Fondo valdybos teritoriniam skyriui įstatymas suteikia įgaliojimus spręsti klausimą dėl permokos išieškojimo iš ją gavusio asmens, tai neatleidžia įgaliotos institucijos nuo pareigos minėtą klausimą spręsti atsižvelgiant į konkrečią susiklosčiusią situaciją, užtikrinant, be kita ko, kad taikoma poveikio priemonė – permokos išieškojimas – būtų proporcinga. Tiek įgaliotai Fondo administravimo įstaigai sprendžiant klausimą dėl permokėtų socialinio draudimo išmokų išieškojimo iš asmens galimybės, tiek nagrinėjant ginčą dėl priimtų įgaliotos institucijos sprendimų nurodytu klausimu teisėtumo bei pagrįstumo, turi būti vertinama ir tai, ar konkretaus asmens atžvilgiu pritaikyta priemonė nesukelia jam pernelyg didelės naštos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015 vertindama analogiško pobūdžio sprendimus proporcingumo aspektu pažymėjo, kad būtina įvertinti ir įgaliotos institucijos veiksmus iš gero administravimo principo kylančio reikalavimo veikti operatyviai aspektu, todėl tais atvejais, kai tam tikrų sumų permokėjimas nustatomas praėjus itin reikšmingam laiko tarpui nuo šių išmokų paskyrimo ir išmokėjimo, turi būti išsamiai įvertinta, ar to nelėmė įgaliotos institucijos nepakankamai atidus ir rūpestingas funkcijų atlikimas, kontrolės nebuvimas ir pan., dėl ko visos naštos perkėlimas asmeniui konkrečioje situacijoje galėtų būti vertinamas kaip neatitinkantis socialinio teisingumo bei proporcingumo principų. Todėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad duomenys apie pareiškėjos santuoką su J. S. buvo įvesti tik 2010 m. sausio 25 d., neatleidžia atsakovo nuo pareigos patikrinti pareiškėjo prašyme pateiktų duomenų teisingumą.

Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, kadangi skiriasi faktinės aplinkybės. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka, kadangi minėtoje LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje yra pateikti ir šiai bylai aktualus teisės normų aiškinimas ir faktų vertinimas, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus vertina ir atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio 4 dalies 3 punkto nepagrįsto taikymo, kadangi, kaip matyti iš teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, jog nusprendžiant išieškoti našlių pensijos permoką iš pareiškėjos, VSDFV Kauno skyrius neatliko Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytų aplinkybių vertinimo, t. y. nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjai buvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus, pareikšti atitinkamus argumentus, pateikti duomenis aktualius klausimui dėl našlių pensijos permokos iš jos išieškojimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino faktines ginčo aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus, todėl naikinti sprendimą atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais ar kitais argumentais nėra pagrindo.

Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašo už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą surašymą iš atsakovo priteisti 300 Eur.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja S. M. R. su advokate G. S. 2014 m. liepos 11 d. sudarė atstovavimo sutartį, pagal kurią advokatei pavedė atstovauti pareiškėją visuose Lietuvos Respublikos teismuose, pasirašyti pareiškėjo vardu, atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Advokatė G. S. 2016 m. sausio 25 d. parengė ir teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, už kurio surašymą pagal 2016 m. lapkričio 7 d. išduotą pinigų priėmimo kvitą Nr. 872701 pareiškėja advokatei sumokėjo 300 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas iš esmės priimtas pareiškėjos naudai, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 1-2 ir 6 dalimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punktu, pareiškėjai, atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, teisėjų kolegijos vertinimu tenkinta 80 procentų pareiškėjos reikalavimų, priteisiamos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 240 Eur (maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą galima priteisti suma pagal Rekomendacijų 8.11 p. - 955,63 Eur (735,1x1.3) (2015 m. III ketvirčio bruto darbo užmokestis – 735,1 Eur, Rekomendacijų koeficientas – 1.3), patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai S. M. R. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Virginja Volskienė