b81d0adb-a64f-4ece-93c2-ef2c1daf0cf9 · Plungės apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-223-1054/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57593-17Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.1.8.11.; 1.2.4.6.1.; 1.2.4.6.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S) PLUNGĖS apylinkės teismasNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 24 d.Skuodas  Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Editai Rimgailienei,dalyvaujant prokurorui Renatui Milašiui,kaltinamajam J. P., jo gynėjui advokatui A.

R.nukentėjusiajai J. V., jos atstovei advokatei V. P.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pradinio iÅ¡silavinimo, buvo dirbantis (duomenys neskelbtini) staklių operatoriumi, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) atliekantis laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (2 sektoriuje), teistas: 1) 2015 m. spalio 22 d.

Skuodo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme aÅ¡tuoneriems mėnesiams, įpareigojant visÄ laisvės apribojimo laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 07.00 val., nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo ir dalyvauti elgesio pataisos programose; 2016 m. kovo 9 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nutartimi bausmė pakeista į 29 parų areÅ¡to bausmę;2) 2016 m. balandžio 5 d.

Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devynių mėnesių terminui. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų laikotarpiui, paskirta BK 82 straipsnio 1 dalyje, 5 punkte, 87 straipsnyje numatyta auklėjamojo poveikio priemonė elgesio apribojimas, įpareigojant:

1. bÅ«ti namuose nuo 22-7 val., Å¡is įpareigojimas netaikomas, jei asmuo susiranda darbÄ ir tai trukdo darbui;

2. per keturių mėnesių laikotarpį pradėti mokytis arba dirbti ir tęsti mokslÄ ar darbÄ visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį;3) 2017 m. vasario 1 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta apėmimo bÅ«du su 2016 m. balandžio 5 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrintu su 2015 m. spalio 22 d.

Skuodo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pakeistu 2016 m. kovo 9 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nutartimi, paskirta subendrinta bausme, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė skirtas laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejų metų laikotarpiui, skiriant auklėjamojo poveikio priemonę visam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, numatyta BK 82 straipsnyje – elgesio apribojimas, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 07.00 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir tęsti darbÄ . 2018 m. sausio 12 d.

Skuodo rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendžiu J. P. paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir J. P. pasiųstas atlikti Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose, bausmė neatlikta, teistumas neiÅ¡nykęs,kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : J. P. 2017 m. lapkričio 4 d., apie 08.40 val., prie gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia lenta vienÄ kartÄ J.

V. sudavė į nugaros sritį bei vienÄ kartÄ Ä¯ galvos sritį, kuri po suduoto smÅ«gio pargriuvo ant žemės. Å iais savo veiksmais J. P. J. V. nežymiai sutrikdė sveikatÄ , padarė galvos sumuÅ¡imÄ su pavirÅ¡ine muÅ¡tine žaizda galvos plaukuotoje dalyje ir galvos smegenų sukrėtimÄ . Kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir sutiko duoti parodymus.Kaltinamasis J. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad visiÅ¡kai pripažįsta padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Parodė, kad nukentėjusioji J. V. buvo jo kaimynė, tačiau su ja beveik nebendraudavo, santykiai su ja buvo konfliktiÅ¡ki. 2017 m. lapkričio 4 d. ryte jis miegojo kartu su mergina gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kambaryje. IÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ iÅ¡ lauko prie gyvenamojo namo durų, atsikėlė pažiÅ«rėti, buvo vien su apatinėmis kelnaitėmis. Priėjęs prie laukinių durų namo koridoriaus gale iÅ¡ gatvės pusės pamatė, kad J. V. bando įsibrauti į patalpÄ pro duris. J. V. elgėsi agresyviai ir ant jo Å¡aukė.

Kaltinamasis parodė, kad pirmiausia nustÅ«mė su durimis J. V. į laukÄ , kad Å¡i nepatektų į patalpÄ , tačiau Å¡i ir toliau bandė iÅ¡ lauko pusės patekti į gyvenamojo namo koridorių. Kaltinamasis J. P. pripažino, kad sudavė J. V. apie dviejų metrų ilgio lenta, su kuria buvo užremtos durys, į nugarÄ per nugaros vidurį ir į galvÄ , jos pakaušį, iÅ¡ nugaros pusės. Kaltinamasis parodė, kad nuo smÅ«gio J. V. nukrito ant žemės, tačiau tuoj pat atsikėlė. Kaltinamasis pripažino, kad J.

V., gavus iÅ¡ jo smÅ«gį lenta į nugarÄ ir galvÄ , turėjo skaudėti, nurodė, kad po įvykio nesidomėjo, kaip jaučiasi nukentėjusioji ir jos sveikata. Kaltinamasis sutiko su nukentėjusiosios J. V. praÅ¡oma priteisti turtine žala ir jos dydžiu, tačiau nesutiko su praÅ¡oma atlyginti neturtine žala, nurodė, kad maksimaliai 50 Eur sutiktų atlyginti.2017 m. gruodžio 14 d. J. P. apklausos protokolo duomenimis, J. P. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, atsisakė duoti parodymus, kadangi ieÅ¡kos advokato, J.

V. nesužalojo, ji melagingai jį apÅ¡meižė (t 1. b. 1. 192-194).2018 m. kovo 6 d. J. P. papildomos apklausos protokolo duomenimis, J. P. savo kaltės visiÅ¡kai nepripažino, nurodė, kad jis nesužalojo J. V., kas jÄ sužalojo nežino. Parodė, kad 2017 m. lapkričio 4 d. rytmetį J. V. buvo sutikęs, su ja susibarė, nes ji norėjo agresyviai, spardydama duris, patekti į namo palėpę, tačiau jos nesužalojo (t. 1., b. l. 198-200).  Nukentėjusioji J. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis buvo jos kaimynas, Å¡iuo metu ji yra iÅ¡sikrausčiusi gyventi kitur, kadangi po įvykio bijojo likti tame bÅ«ste.

Nukentėjusioji parodė, kad 2017 m. lapkričio 4 d. ryte, apie 8.40 val., bÅ«dama namuose norėjo palipti į namo palėpę ir pasidėti dėžes. Išėjo į laukÄ ir bandė pro laukines duris iÅ¡ gatvės pusės patekti į koridorių, kuris veda į palėpę, minėtas duris pastÅ«mė, tuo metu prie durų priėjo kaimynas J. P., kuris pradėjo ant jos Å¡aukti, neleido įeiti. Ji klausė J. P., kÄ Å¡is veikia namo palėpėje kas vakarÄ , kad nuolat girdisi triukÅ¡mas. Tada J.

P. lenta jai sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ nugarÄ , kliuvo į nugaros kairę pusę, antrÄ kartÄ sudavė lenta per galvÄ , po paskutinio smÅ«gio parkrito ant žemės, buvo praradusi sÄ monę. Parodė, kad smÅ«giai buvo stiprÅ«s. Kai atsigavo, J. P. jau nebuvo, ji atsikėlė ir įėjusi į savo kambarį pastebėjo, kad galvos virÅ¡utinėje dalyje nuo sumuÅ¡imo yra atsiradęs didelis gumbas kuris kraujavo. Tai pastebėjusi kreipėsi į Skuodo ligoninės priėmimo skyrių, kur medikai jÄ apžiÅ«rėjo ir tyrimų atlikimui iÅ¡vežė į Klaipėdos ligoninę, ligoninėje buvo atlikta galvos kompiuterinė tomografija, dėl nugaros skausmų nieko medikams nesakė, kadangi labiausiai skaudėjo galvÄ ir buvo susikoncentravusi į pagrindinį skausmÄ .

Nukentėjusioji parodė, kad ligoninėje tada iÅ¡ karto po įvykio nebuvo hospitalizuota, tačiau po įvykio ilgai skaudėjo nugarÄ , galvÄ , savaitę laiko leidosi nuo skausmo vaistus. Ir Å¡iuo metu nuolat jaučia galvos skausmus, iki įvykio galva taip neskaudėdavo. Tuo metu, kai J. P. užpuolė su lenta, aplinkui paÅ¡alinių žmonių nepastebėjo.J. V. protokolo – pareiÅ¡kimo duomenimis, 2017 m. lapkričio 4 d., apie 8.40 val., ji bÅ«dama namuose norėjo palipti į namo palėpę ir pasidėti dėžes.

Išėjo į laukÄ ir norėjo atidaryti laukines duris iÅ¡ gatvės pusės, pro kurias galima palipti į namo palėpę. Minėtas duris pastÅ«mė ir pro prasivėrusias duris pastebėjo, kad jos yra užremtos lenta. Tuo metu prie durų priėjo kaimynas J. P., kuris pradėjo ant jos Å¡aukti, neleido įeiti. Pamačiusi agresyviai nusiteikusį J. P. apsisuko ir pradėjo bėgti į savo kambarį. Tuo metu J. P. pasivijo ir lenta sudavė jai vienÄ kartÄ Ä¯ nugarÄ , antrÄ kartÄ sudavė lenta per galvÄ .

Po paskutinio smÅ«gio parkrito ant žemės ir daugiau nieko neatsimena. Kai atgavo sÄ monę, atsikėlė ir įėjusi į savo kambarį pastebėjo, kad galvos virÅ¡utinėje dalyje nuo sumuÅ¡imo yra atsiradęs didelis gumbas, kuris kraujavo. Tai pastebėjusi kreipėsi į Skuodo ligoninės priėmimo skyrių, kur medikai apžiÅ«rėjo ir tyrimų atlikimui iÅ¡vežė į Klaipėdos ligoninę. Tuo metu kai J. P. užpuolė su lenta, aplinkui paÅ¡alinių žmonių nepastebėjo (t 1., b. 1. 1-2).Nukentėjusiosios J.

V. ikiteisminio turimo metu duotais parodymais, ji gyveno socialiniame bÅ«ste nuosavame name, adresu (duomenys neskelbtini), kitame namo gale, adresu (duomenys neskelbtini), gyveno L. P. su savo sÅ«numi J. P., jie buvo jos kaimynai. Jai ir jiems priklausė Å¡iame name esantis koridorius ir antrame aukÅ¡te esanti palėpė. 2017 m. lapkričio 4 d., 8 val. 40 min., ji sugalvojo į namo antrame aukÅ¡te esančiÄ palėpę pasidėti daiktus, t. y. dėžes. Ji išėjo į laukÄ ir iÅ¡ gatvės pusės, ne pro kaimynų pusę, per bendro naudojimo patalpas, norėjo atidaryti laukines duris, per kurias galima patekti į antrame namo aukÅ¡te esančiÄ palėpę.

Duris bandė pastumti, tačiau kiek jas pravėrusi pamatė, kad durys yra užremtos lenta. IÅ¡ namo vidaus prie durų priėjo J. P., kuris buvo apsirengęs vien apatinėmis kelnaitėmis ir apatiniais marÅ¡kiniais. Jis priėjęs prie durų pradėjo ant jos rėkti, kad pasitrauktų nuo durų ir eitų lauk, kad nebandytų patekti į vidų. Ji buvo lauko pusėje, į namo vidų net nebuvo dar įėjusi. Jaunius buvo agresyviai nusiteikęs, jis į rankas pasiėmė lentÄ , kuria buvo užremtos durys, ir atidarė duris.

Ji buvo nusisukusi ir ketino eiti jau nuo durų link savo durų, kai Jaunius jai vienÄ kartÄ lenta trenkė per nugarÄ , ji tuo metu pajuto stiprų fizinį skausmÄ nugaroje. Jaunius trenkė per durų tarpÄ , jis nebuvo dar išėjęs į laukÄ . Ji paėjo tolėliau nuo durų, palaukė kokias 2 minutes ir vėl grįžo link tų pačių durų, nes jai tikrai reikėjo patekti į palėpę, priėjo prie durų, jos jau buvo uždarytos, Å¡ias duris prastÅ«mė. Jaunius iÅ¡girdo ir vėl atėjo prie durų, tačiau šį kartÄ ji matydama, kad gali baigtis blogai, pirma bėgosi nuo Jauniaus, šįkart Jaunius išėjo lauk iÅ¡ namo ir jÄ pasivijo bei ta pačia lenta jai esant nusisukusiai iÅ¡ nugaros pusės vienÄ kartÄ sudavė per galvÄ , pataikė į pakaušį.

Ji nuo smÅ«gio pargriuvo ant žemės, t. y. prie savo namo galo, t. y. prie savo gėlyno, ko gero buvo praradusi sÄ monę. Kai atsikėlė, Å¡alia lentos jokios nebuvo, lenta galėjo bÅ«ti apie metro ilgio, o kokio storumo neįsidėmėjo, bet tikrai nebuvo plona ir maža, kadangi ja buvo užremtos laukinės durys. Ji parėjo į savo kambarį ir pajuto, kad pakauÅ¡io srityje yra gumbas ir bėga kraujas, todėl pėstute išėjo į Skuodo ligoninės priėmimo skyrių. Ji buvo visiÅ¡kai pasimetusi, todėl iÅ¡kart net nesugalvojo pasiskambinti greitajai ir policijai.

IÅ¡ Skuodo ligoninės jÄ iÅ¡vežė į Klaipėdos universitetinę ligoninę bei į Respublikinę Klaipėdos ligoninę. Ligoninėje negulėjo, tos pačios dienos vakare autobusu parvažiavo į namus. Tuo metu, kai J. P. jÄ sužalojo lenta, aplinkui paÅ¡alinių žmonių nematė (t 1., b. l. 24-27)L. R. Z. (kaltinamojo mergina) teisiamajame posėdyje parodė, kad 2017 m. lapkričio 4 d. ryte, apie 9 val., miegojo gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje su savo draugu J. P.. IÅ¡girdo triukÅ¡mÄ prie laukinių durų iÅ¡ gatvės pusės, atsikėlė pažiÅ«rėti, kas vyksta, ji stovėjo namo koridoriuje prie kambario durų, J. nuėjo prie laukinių durų pažiÅ«rėti.

Pamatė, kaip kaimynė J. V. bando įsibrauti pro laukines duris į patalpÄ . Liudytoja parodė, kad matė, kaip J. P. nustÅ«mė durimis J. V. į lauko pusę, kad Å¡i nepatektų į vidų, nematė, kad Jaunius bÅ«tų sudavęs J. V. ranka ar kokiu daiktu.Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 2151/2017(03) duomenimis, J. V. padaryti Å¡ie sužalojimai ir jų lokalizacija: galvos sumuÅ¡imas su pavirÅ¡ine muÅ¡tine žaizda galvos plaukuotoje dalyje ir galvos smegenų sukrėtimu.

Sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu paveikus galvos plaukuotosios dalies sritį, sužalojimas padarytas anksčiau kaip 2017 m. lapkričio 4 d., 9.08 val. J. V. sveikata buvo sutrikdyta ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, todėl jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. l, b. 1. 92-93).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomos specialisto išvados Nr. pG 224/2018(03) duomenimis, J. V. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas nekinta, kadangi remiantis papildomai pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, ilgalaikis (daugiau kaip 10 dienų laikotarpyje) J.

V. gydymas buvo ne dėl 2017 m. laprkičio 4 d. patirtos galvos traumos, o dėl lėtinių ligų (kraujotakos nepakankamumas vertebrobaziliariniame baseine pasėkoje cervikalinės osteochondrozės ir epilepsijos, kuriomis serga nuo 1999 metų) sukeltų nusiskundimų, todėl vertinat kÅ«no sužalojimo arba susargdinimo bei sveikatos sutrikdymo mastÄ Ä¯takos neturi turėti ankstesnių ligų paÅ«mėjimas (t. l, b. 1. 112-113).Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolu su fotolentelėmis nustatyta, kad įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), namas medinis, žalios spalvos, vieno aukÅ¡to.

Namo pietinėje pusėje, yra baltos spalvos, medinės durys, Å¡alia durų iÅ¡ abiejų pusių yra po vienÄ plastikinį langÄ . Å alia namo pietinės pusės sienos yra takelis, takelis yra iÅ¡piltas žvyru (t. 1., b. l. 14-15, 18-20). Teismas, k o n s t a t u o j a : Dėl veikos kvalifikavimo BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ , t. y. tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.Ä®vertinus byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojos parodymus, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis J.

P. tyčia muÅ¡damas, t. y. vienÄ kartÄ Ä¯ nugaros sritį bei vienÄ kartÄ Ä¯ galvos sritį lenta sudavęs J. V., kuri po suduoto smÅ«gio pargriuvo ant žemės, nežymiai sužalojo J. V., padarydamas jai galvos sumuÅ¡imÄ su pavirÅ¡ine muÅ¡tine žaizda galvos plaukuotoje dalyje ir galvos smegenų sukrėtimÄ . Jo tyčia smurtauti prieÅ¡ J. V. kilo iÅ¡ jo paties sumanymo – kaltinamasis suprato savo veiksmus ir norėjo taip veikti, teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nukentėjusiajai turėjo skaudėti, kai sudavė jai lenta į nugarÄ bei galvÄ .

Be kaltinamojo visiÅ¡ko prisipažinimo padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , nukentėjusiosios, liudytojos teisiamajame posėdyje duotų parodymų, jo kaltę įrodo Å¡ie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti raÅ¡ytiniai įrodymai:

1) J. V. 2017 m. lapkričio 4 d. protokolas – pareiškimas (1 t., b. l. 1-2), kuriame nurodytos aplinkybės atitinka kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojos teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo ir nukentėjusiosios apklausų protokoluose nurodytas įvykio faktines aplinkybes;

2) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 2151/2017(03), kurioje nurodyta, kad J. V. yra padarytas galvos sumušimas su paviršine muštine žaizda galvos plaukuotoje dalyje ir galvos smegenų sukrėtimu, kurie yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (t. l, b. 1. 92-93);

3) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildoma specialisto išvada Nr. pG 224/2018(03), kurios duomenimis, J. V. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas nekinta (t. l, b. 1. 112-113);

4) nukentėjusiosios J. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie atitinka kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojos teisiamajame posėdyje nurodytas įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 24-27);

5) Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolas su fotolentelėmis, iÅ¡ kurio nustatyta, kad įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), namas medinis, vieno aukÅ¡to, namo pietinėje pusėje, yra medinės durys, Å¡alia durų iÅ¡ abiejų pusių yra po vienÄ plastikinį langÄ (t. 1., b. l. 14-15, 18-20); 6) 2018 m. kovo 6 d. J. P. papildomos apklausos protokolo duomenys, pagal kuriuos J. P. parodė, kad 2017 m. lapkričio 4 d. rytmetį J. V. buvo sutikęs, su ja susibarė, nes ji norėjo agresyviai, spardydama duris, patekti į namo palėpę (t. 1., b. l. 198-200).  Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis J.

P. tiesiogine tyčia padarė baigtÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje ir kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, t. y. kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių Teisiamajame posėdyje valstybinį kaltinimÄ palaikantis prokuroras siÅ«lė kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti kaltinamojo prisipažinimÄ , nukentėjusiosios atstovė nesutiko su Å¡ios lengvinančios aplinkybės pripažinimu, kaltinamojo gynėjas prašė atsižvelgti į nukentėjusiosios provokuojantį elgesį.Pažymėtina, jog BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus:

a) kaltininko prisipažinimÄ , padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir b) kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , galima pripažinti atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybe tada, jeigu kaltininkas savanoriÅ¡kai pripažino esmines jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio ar teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Neturi lemiamos reikÅ¡mės prisipažinimo momentas, tačiau svarbu, kad toks prisipažinimas turi bÅ«ti daromas savo noru, laisva valia, o ne dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių asmens dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jie prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201/2007).Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, tačiau nurodė, kad taip patarė bÅ«rio vadas.

Teismo vertinimu, kaltinamasis, bÅ«damas suaugęs, pakaltinamas ir protingas asmuo, į šį patarimÄ galėjo ir neatsižvelgti bei laikytis ikiteisminio tyrimo metu pasirinktos pozicijos. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis bÅ«tų buvęs verčiamas prisipažinti, nenustatyta požymių, kad kaltinamasis nesuvoktų, kuo yra kaltinamas, kaltinamojo teisiamajame posėdyje nuosekliai ir iÅ¡samiai nurodytos įvykio aplinkybės atitiko kituose byloje surinktuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose užfiksuotas faktines aplinkybes, nukentėjusiosios, liudytojos parodymus, taigi teismas vertina, kad Å¡iuo atveju kaltinamojo prisipažinimas sudavus smÅ«gius nukentėjusiajai lenta į nugarÄ ir galvÄ bei taip nežymiai sutrikdžius jos sveikatÄ buvo savanoriÅ¡kas.

Vertinant, ar jis prisidėjo prie teisingo bylos išnagrinėjimo, pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu iš esmės buvo vadovaujamasis nukentėjusiosios J. V. parodymais, kitų asmenų, mačiusių įvykį nebuvo nustatyta. Teisme dėl įvykio parodymus davė nukentėjusioji J. V., kurios parodymai atitiko esmines kaltinamojo nurodytas aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu surinktuose rašytiniuose įrodymuose nurodytas įvykio aplinkybes, teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja (kaltinamojo mergina) R.

Z. parodė, kad nematė, jog kaltinamasis muÅ¡tų lenta nukentėjusiÄ jÄ , teisminio bylos nagrinėjimo metu naujų įrodymų nebuvo surinkta. Esant tokiai situacijai, teismas vertina, kad kaltinamojo prisipažinimas prisidėjo prie teisingo sprendimo byloje priėmimo. Tačiau akcentuotina tai, kad byloje nenustatytas kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos veikos – kaltinamasis po įvykio nukentėjusiosios sveikata nesidomėjo, nei po įvykio, nei teisiamajame posėdyje nukentėjusiosios neatsiprašė, negatyviai savo veikos nevertino, žalos, nei dalies, nei visos, nukentėjusiajai neatlygino, sutiko tik su reikalaujama atlyginti turtine žala, dėl neturtinės žalos nurodė, kad atlygintų nukentėjusiajai 50 Eur.

Pažymėtina, jog nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bet kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti padarytos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015). Teismas, atsižvelgdamas į Å¡ias iÅ¡dėstytas aplinkybes, vertina, kad negalima daryti iÅ¡vados, jog kaltinamasis nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju nėra pagrindo vertinti kaltinamojo prisipažinimo padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , kaip aktyvų jo padėjimÄ aiÅ¡kinantis esmines nusikalstamos veikos aplinkybes. Padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ yra tada, kai kaltininkas savo valia padeda iÅ¡aiÅ¡kinti esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o Å¡iuo atveju tokių kaltinamojo veiksmų nebuvo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu.Pažymėtina, jog, kaip nurodyta aukščiau, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės taikymui bÅ«tina nustatyti abi bÅ«tinas sÄ lygas – kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si arba savanoriÅ¡kÄ padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas kaltinamojo J. P. prisipažinimo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažįsta (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo gynėjas prašė atsižvelgti į nukentėjusiosios provokuojantį elgesį, kaip kaltinamojo atsakomybę Å¡velninančiÄ aplinkybę. Kaltinamasis parodė, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas iÅ¡provokuotas pačios nukentėjusiosios J. V. elgesio, kadangi ji bandė įsibrauti į jo patalpÄ , elgėsi agresyviai, priekaiÅ¡tavo, kad jis triukÅ¡mauja palėpėje.

Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju nėra pagrindo nukentėjusiosios J. V. veiksmus vertinti, kaip provokuojančius ir tiek pavojingus, kad nulemtų kaltinamojo nusikalstamus veiksmus prieÅ¡ jÄ muÅ¡ti 1-2 m. ilgio lenta per nugarÄ ir galvÄ . Kaltinamojo teiginiai dėl nukentėjusiosios provokuojančio ir agresyvaus elgesio yra pagrįsti tik paties kaltinamojo subjektyviu vertinimu, byloje nėra įrodymų dėl provokuojančio ir agresyvaus nukentėjusiosios elgesio kaltinamojo atžvilgiu, pati nukentėjusioji to nepripažino.

Atsižvelgiant į Å¡ias iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti nukentėjusiosios provokuojantį elgesį.Pagal 2017 m. vasario 1 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendį kaltinamajam teistumas nėra iÅ¡nykęs, vadinasi inkriminuotÄ nusikaltimÄ kaltinamasis padarė esant neiÅ¡nykusiam teistumui, tai yra bÅ«damas recidyvistu, o tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Dėl bausmės skyrimo BK 140 straipsnio 1 dalyje už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ numatytos alternatyvios bausmės – vieÅ¡ieji darbai, laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Kaltinamasis J. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų tyčinį baigtÄ nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis, 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).Sprendžiant bausmės kaltinamajam paskyrimo klausimÄ atsižvelgtina į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo J.

P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaltinamasis J. P. nesiėmė priemonių nusikaltimo pasekmėms suÅ¡velninti – po įvykdyto nusikaltimo nukentėjusiosios neatsiprašė ir neatlygino padarytos žalos nei jam, nei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis nusikalto 4 kartÄ â€“ 1) 2015 m. spalio 22 d. Skuodo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ; 2) 2016 m. balandžio 5 d.

Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ; 3) 2017 m. vasario 1 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . J. P. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas teistas Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, taigi naujÄ veikÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui už anksčiau padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. bÅ«damas recidyvistu, kaltinamasis Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose.

Ä®vertinęs iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , teismas vertina, kad J. P. yra linkęs nusikalsti, nedaro pozityvių iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų, nesistengia pasitaisyti bei pakeisti savo gyvenimo bÅ«do. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, J. P. skiriama laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas didesnis, nei straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės vidurkis, t. y. 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrintina su Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo dvejiems metams bausme, iÅ¡ dalies bausmes sudedant ir kaltinamajam J.

P. paskirtina galutinė bausmė – 2 metai ir 4 mėnesiai laisvės atėmimo.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas J. P. atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas (BK 64 straipsnis).Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – kaltinamajam panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (1 t., b. l. 201-202). Dėl civilinių ieÅ¡kinių Civilinis ieÅ¡kovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, Valstybinės ligonių kasos interesais, baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje 94,07 Eur sumai (t. 1, b. l. 62-67).

IeÅ¡kinys pagrįstas ir tenkintinas visiÅ¡kai, nes kaltinamasis J. P., neteisėta veika padaręs žalÄ sveikatai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡laidas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, iÅ¡ kaltinamojo J. P. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisiamos 94,07 Eur sužaloto asmens sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡laidos.Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė J.

V. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 64,01 Eur turtinei ir 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 36-37), civilinį ieÅ¡kinį bylos nagrinėjimo teisme metu palaikė. Nukentėjusiosios J. V. turtinis reikalavimas dėl 64 Eur ir 1 euro cento turtinės žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad ji patyrė iÅ¡laidų vaistams ir kt. medikamentinėms priemonėms pagal gydytojų rekomendacijas. Nukentėjusioji pateikė vaistų įsigijimÄ patvirtinančius dokumentus (t. 1, b. l. 50). Su nukentėjusiosios praÅ¡oma priteisti turtine žala ir jos dydžiu visiÅ¡kai sutiko teisiamajame posėdyje pats kaltinamasis.

Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios pateiktų įrodymų tikrumu ir patirtų iÅ¡laidų dydžiu, todėl iÅ¡ J. P. priteistina 64 Eur ir 1 euro cento turtinės žalos nukentėjusiajai.Nukentėjusioji praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo J. P. priteisti neturtinę žalÄ . Civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusioji grindžia tuo, kad ji dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos patyrė didelį fizinį skausmÄ , iÅ¡gÄ stį, emocinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , nepatogumus.

Nurodo, kad sužalojimo pasekmės iÅ¡likusios iki Å¡iol, nuolat kenčia pasikartojančius galvos skausmus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatyta, kad dėl kaltinamojo J. P. nusikalstamos veikos nukentėjusioji J. V. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Teismas atsižvelgia į tai, kad dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų nukentėjusiajai neabejotinai buvo sukeltos neigiamos pasekmės – nežymiai sutrikdyta jos sveikata, nukentėjusioji patyrė psichologinį stresÄ , pažeminimÄ , fizinį skausmÄ , kad nukentėjusioji turėjo patirti fizinį skausmÄ smÅ«gio lenta metu pripažino ir pats kaltinamasis teisiamajame posėdyje.

Teismas pripažįsta, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusioji J. V. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos dydžio pinigine iÅ¡raiÅ¡ka tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiÅ¡ko bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio pažeidimus (dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir pan.).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (sÄ raÅ¡as nėra baigtinis), į kuriuos teismas atsižvelgia: neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamoms bylos aplinkybėms bei vertinti jų visumÄ . Pagal teismų praktikÄ esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams;

žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis negali bÅ«ti laikoma lemiamu kriterijumi. Ä®statymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiÅ¡kai nustatyti atlyginimo už padarytÄ Å¾alÄ dydį, tačiau tai neturi tapti bÅ«du nukentėjusiajam pasipelnyti. Be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios.Nukentėjusioji J. V. patirtÄ neturtinę žalÄ vertina 1500 Eur, jÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai, teismas atsižvelgia į sveikatos sutrikdymo sunkumÄ , jo pobÅ«dį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiÅ¡kinius, asmens turėtų galimybių praradimÄ . Å ioje byloje nustatyta, kad dėl J. P. padaryto nusikaltimo J. V. buvo nežymiai sužalota – jai padarytas galvos sumuÅ¡imas su pavirÅ¡ine muÅ¡tine žaizda galvos plaukuotoje dalyje ir galvos smegenų sukrėtimu. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusioji patyrė žalÄ jos sveikatai, kas, neabejotinai, padarė neigiamÄ Ä¯takÄ jos gyvenimo kokybei.

Tačiau atsižvelgtina į tai, kad byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji po kaltinamojo nusikalstamos veikos jos atžvilgiu įvykdymo bÅ«tų praradusi didelę dalį darbingumo ar ilgai sirgusi, jai teisės aktų nustatyta tvarka bÅ«tų nustatytas neįgalumas (netektas darbingumas). Nukentėjusioji J. V. pati teisiamajame posėdyje nurodė, kad ligoninėje iÅ¡ karto po įvykio nebuvo hospitalizuota, iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių dokumentų matyti, kad nukentėjusioji tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2017 m. lapkričio 4 d., (kaip nurodyta nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo apklausos dokumentuose – autobusu) grįžo namo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nukentėjusioji buvo hospitalizuota VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Skuodo filialo stacionare, tačiau planine tvarka ir 2017 m. gruodžio 20 d., t. y. praėjus 1,5 mėn. nuo įvykio, medicininių dokumentų duomenimis, J. V. gydymas buvo ne dėl 2017 m. lapkričio 4 d. patirtos galvos traumos, o dėl lėtinių ligų sukeltų nusiskundimų.Nukentėjusioji nurodo, kad sužalojimo pasekmės išlikusios iki šiol, kadangi nuolat kenčia pasikartojančius galvos skausmus.

Pažymėtina, jog iš byloje esančių nukentėjusiosios medicininių dokumentų išrašų bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomos specialisto išvados Nr. pG 224/2018(03) (t. l, b. 1. 112-113) matyti, kad nukentėjusioji J. V. nuo 1999 metų serga lėtinėmis ligomis – kraujotakos nepakankamumu vertebrobaziliariniame baseine pasėkoje cervikalinės osteochondrozės ir epilepsijos. Kaip nurodyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 224/2018(03), J.

V. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas nekinta, kadangi remiantis papildomai pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, ilgalaikis (daugiau kaip 10 dienų laikotarpyje) J. V. gydymas buvo ne dėl 2017 m. lapkričio 4 d. patirtos galvos traumos, o dėl lėtinių ligų sukeltų nusiskundimų, todėl vertinat kÅ«no sužalojimo arba susargdinimo bei sveikatos sutrikdymo mastÄ Ä¯takos neturi turėti ankstesnių ligų paÅ«mėjimas. Taigi įvertinus Å¡iuos duomenis, neatmestina galimybė, kad galvos skausmai nukentėjusiajai gali bÅ«ti ir dėl jos ankstesnių lėtinių ligų, juolab, kad pati nukentėjusioji pripažino, kad galvos skausmai jÄ vargindavo ir iki įvykio, tačiau nurodė, jog Å¡iuo metu jie stipresni.

Akcentuotina tai, kad priežastinis ryÅ¡ys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių turi bÅ«ti tiesioginis, o ne atsitiktinis, t. y. nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas turi bÅ«ti dėsningas, ne atsitiktinis kaltininko veikos padarinys. Teismas, įvertinęs byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , nukentėjusiosios medicininių dokumentų, specialistų iÅ¡vadų duomenis, nukentėjusiosios parodymus, vertina, jog byloje nėra nustatytas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp nukentėjusiosios J.

V. galvos skausmų, kuriais skundžiasi nukentėjusioji Å¡iuo metu, ir kaltinamojo J. P. padarytos nusikalstamos veikos. Atsižvelgiant į Å¡ias iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad byloje nenustatyta, jog nukentėjusiosios sveikatai bÅ«tent dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos yra kokie nors liekamieji reiÅ¡kiniai.Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta ir į žalÄ padariusio asmens kaltę, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis nusikalstamÄ veikÄ padarė tiesiogine tyčia, yra nevedęs, pradinio iÅ¡silavinimo, nusikalsta 4 kartÄ , Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose, į tai, kad byloje nėra nustatyta ir įrodyta, jog nukentėjusiosios J.

V. sveikatai bÅ«tent dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos yra kokie nors liekamieji reiÅ¡kiniai, neįgalumas, netektas darbingumas, taip pat atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį ir įvertindamas realias jo galimybes atliekant bausmę pataisos namuose sumokėti nukentėjusiajai priteistinÄ piniginę sumÄ neturtinei žalai atlyginti, vadovaudamasis BPK 109, 115 straipsniais, CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, mano, kad proporcingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principai bus įgyvendinti priteisiant nukentėjusiajai J.

V. neturtinei žalai atlyginti 500 eurų. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal teismų praktikÄ nusikalstama veika nežymiai sutrikdžius sveikatÄ , priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 500 Lt (144,81 Eur) iki 1500 Lt (434,43 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–272–648/2015, 2K-201-697/2015, 2K-105-222/2015, 2K-104-139/2015, 2K-99-507/2015). Kita civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina. Dėl proceso iÅ¡laidų Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.Teisme dalyvavo nukentėjusiosios J.

V. atstovė advokatė V. P., teikianti nukentėjusiajam antrinę teisinę pagalbÄ . IÅ¡ teismui pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. balandžio 9 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Nr. NTP-7-2262 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos teisme sudaro 216,71 Eur (t. 2, b. l. 47). Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 216,71 Eur iÅ¡laidos dėl nukentėjusiajai teiktos teisinės pagalbos, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteistinos iÅ¡ kaltinamojo J.

P.. Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi,           n u s p r e n d ž i a : pri­pa­Å¾in­ti J. P. kal­tu pa­gal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Subendrinti, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtÄ bausmę su Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo dvejiems metams bausme, iÅ¡ dalies bausmes sudedant ir paskirti kaltinamajam J.

P. galutinę bausmę – 2 (du) metus ir 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti Pataisos namuose.Ä®skaityti, vadovaujantis BK 64 straipsniu, į bausmės laikÄ J. P. pagal 2017 m. vasario 1 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendį atliktos laisvės atėmimo bausmės laikÄ .Panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus, J. P. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Tenkinti iÅ¡ dalies nukentėjusiosios J.

V. civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ J. P. nukentėjusiajai 64,01 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturi eurai ir vienas euro centas) turtinei žalai atlyginti ir 500,00 Eur (penki Å¡imtai eurų) neturtinei žalai atlyginti. KitÄ J. V. civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Tenkinti visiÅ¡kai civilinio ieÅ¡kovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo J. P. 94,07 Eur (devyniasdeÅ¡imt keturi eurai ir septyni euro centai) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.Nuosprendis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mus.

Teisėja                                                                                                             Giedrė Kandratavičienė