2015-12-07 Nr. AB-23910-3-63-3-00887-2014-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1203-602/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00887-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui A. Z. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo A. Z. (toliau – ir atsakovas) 927,60 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava).

Prašyme nurodė, kad pagal 2007 m. kovo 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu T2-426, patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, kuriam 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu suteikta teisė administruoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas vietine rinkliava apmokestinamas už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Vietinė rinkliava apskaičiuota pagal Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenis, pagal kuriuos atsakovas nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų), bendras plotas 50.57 kv. m.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 d. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies: iš atsakovo A. Z. pareiškėjui priteisė 755,10 Lt (218 Eur) vietinės rinkliavos laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjo prašymą priteisti nesumokėtos vietinės rinkliavos dalį už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, kurioje vietinė rinkliava apibrėžta kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje; Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, numatančiu, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą; taip pat šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktais, numatančiais, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus; aktualia Nuostatų redakcija, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, konstatavo, kad atsakovas nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą, kartu pažymėjo, kad vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį atmestas kaip nepagrįstas.

Iš byloje esančios pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-1608 (b. l. 8) matyti, kad atsakovas vietinės rinkliavos nesumokėjo, nors turėjo sumokėti už 2008 metus – iki 2009 m. sausio 15 d., už 2009 metų pirmąjį ketvirtį – iki 2009 m kovo 1 d., už 2009 metų antrąjį ketvirtį – iki 2009 m. gegužės 1 d.

Teismas šių teisinių santykių reglamentavimui taikė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 straipsnio nuostatas ir pažymėjo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi 2014 m. rugpjūčio 20 d. – ši data laikytina kreipimosi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo procedūros pradžia. Įvertinęs aukščiau išdėstytą, teismas konstatavo, jog vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį atmestas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas KRATC su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė netinkamai išaiškinęs ir pritaikęs materialinės teisės normas. Mano, kad teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjo prašymą, neteisingai vadovavosi MAĮ nuostatomis dėl senaties taikymo. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nurodomas priverstinio išieškojimo senaties terminas taikytinas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir VMI), nes mokesčių administratoriaus priimti sprendimai laikytini vykdomaisiais dokumentais. MAĮ 106 straipsnyje nurodyti priverstinio išieškojimo būdai, kurie skirti VMI, ir jais KRATC vadovautis negali. Iš esmės pirmosios instancijos teismas sutapatino specifinę išieškojimo procedūrą, skirtą VMI, su KRATC kreipimusi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo, šį pareiškėjo veiksmą vertindamas kaip priverstinio išieškojimo procedūrą. Tačiau pareiškėjas negali priimti sprendimų, kurie turėtų vykdomojo dokumento požymius, taip, kaip jie suprantami MAĮ 106 straipsnio prasme. Teismas MAĮ normas aiškindamas interpretatio exstensive būdu išplėtė subjektų, kuriems taikytinos MAĮ normos, ratą. Be to, atsakovas neprašė taikyti ieškinio senaties.

Pareiškėjas nurodo, ir tai, kad teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalį ir 20 sraipsnio 1 dalį. Mano, kad konkrečiu atveju taikytina paminėto įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 24 straipsnio 2 dalis, kurios nustato, kaip ir kokia tvarka privalo būti perskaičiuojamos rinkliavos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas KRATC kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo A. Z. 927,60 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 d. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies: iš atsakovo A. Z. pareiškėjui priteisė 755,10 Lt (218 Eur) vietinės rinkliavos laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjo prašymą priteisti nesumokėtos vietinės rinkliavos dalį už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. atmetė kaip nepagrįstą. Byloje nustatyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų), priklauso atsakovui nuosavybės teise nuo 2005 m. kovo 23 d. (b. l. 9-11).

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl atsakovo pareigos mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą, tačiau pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi nepriteisti nesumokėtos vietinės rinkliavos sumos, pritaikant mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, nuo kurios teisėjų kolegija nemato pagrindo nukrypti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.). Teismas yra konstatavęs, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015).

Visgi pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi MAĮ 107 straipsniu, reglamentuojančiu mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatį, kadangi šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Ši išvada darytina įvertinus nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2015 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1355-556/2015, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015).

Įvertinusi aptartas nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2014 m. rugpjūčio 20 d. Todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2014 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2014 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą už 2009 m. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje atitinkamai keistinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo nesumokėtos vietinės rinkliavos sumą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., t. y. 839,60 Lt vietinės rinkliavos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartyje aptarė iki tol egzistavusią praktiką dėl lito perskaičiavimo į eurus bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo ir pažymėjo, jog priteistinos vietinės rinkliavos dydį perskaičiuojant iš litų į eurus apvalintina euro centų tikslumu – ši teisinė pozicija pripažinta dominuojančia bei taikytina į ateitį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1139-556/2015). Taigi 839,60 litų perskaičiuojant į eurus gaunama 243,16 eurų suma, kuri ir priteistina.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad skundžiamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 243,16 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 d. spalio 24 d. sprendimą pakeisti, priteisiant iš atsakovo A. Z. pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras 243,16 Eur (du šimtus keturiasdešimt tris eurus šešiolika euro centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan