2016-05-17 Nr. BB-2123-1-15-1-00445-2013-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-196-139/2016

Teisminio proceso Nr. 1-15-1-00445-2013-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.1.5.3.

1.1.2.1.

1.1.8.1.2.

1.1.8.2.

1.1.8.10.1.

1.1.8.12.

1.1.10.1.

1.2.4.8.3.

1.2.14.3.2.2.

1.2.14.5.1.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Artūro Pažarskio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendis ir D. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį paskirtas laisvės atėmimas trims mėnesiams, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimas šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktus, 65 straipsnį, šios bausmės ir bausmė, paskirta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams bei 40 MGL (5200 Lt, t. y. 1 506,02 Eur) bauda.

Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą, vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kita Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendžiu D. R. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu septyniems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių, 215 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 Lt, t. y. 1129,52 Eur) bauda, 182 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių, 215 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 Lt, t. y. 1129,52 Eur) bauda, 180 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu vieneriems metams dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais ir paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams ir dešimčiai mėnesių bei 40 MGL (5200 Lt, t. y. 1 506,02 Eur) bauda. Nuteistasis laisvės apribojimo bausmės metu įpareigotas be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti darbą, per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2013 m. liepos 23 d. iki 2013 m. liepos 25 d., viena sulaikymo para prilyginta dviem laisvės apribojimo dienoms.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. D. R. nuteistas už tai, kad:

2011 m. spalio 22 d., apie 19 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, tyčia tris kartus delnu trenkė mažamečiui E. J. (gim. 1998 m. birželio 24 d.) per pakaušį, dėl to šis nugriuvo, po to tris kartus spyrė jam į nugarą, tokiais veiksmais sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam E. J. fizinį skausmą.

2012 m. gruodžio 11 d., apie 18 val., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini), jis susitiko su M. A., kurį įtikino neva norįs jam grąžinti 1000 Lt (298,62 Eur) skolą, kad jo draugas turi jam pervesti 2000 Lt (579,24 Eur), tačiau jo sąskaita neva užblokuota, todėl paprašė M. A. leisti jo draugui elektroninės bankininkystės būdu pervesti jam 2000 Lt (579,24 Eur) į M. A. sąskaitą. Su M. A. nuėjo į Vilniuje, Žirmūnų g. 64, patalpose esantį UAB „TC Prekyba“ ir iš kompiuterinės sistemos IP adresu (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės būdu, imituodamas neva iš draugo laukiamų pinigų tikrinimą, M. A. nematant, 2012 m. gruodžio 11 d. 18.23 val. neteisėtai prisijungė prie asmeninio M. A. profilio interneto svetainėje www.vivus.lt ir jo vardu paėmė 250 Lt (72,41 Eur) paskolą, po to 2012 m. gruodžio 11 d. 18.25 val. neteisėtai prisijungė prie asmeninio M. A. profilio interneto svetainėje www.smskredit.lt ir jo vardu paėmė 1000 Lt (298,62 Eur) paskolą. Tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, M. A. paprašė bankomate, esančiame prie Vilniuje, Žirmūnų g. 64, išgryninti neva gautus iš draugo pinigus paimant 40 Lt (11,58 Eur), o paskui nuvažiavus į prekybos centrą „Akropolis“, Ozo g, 25, išgryninti paimant 1200 Lt (347,54 Eur).

2012 m. gruodžio 16 d., apie 14 val., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, jis atvažiavo į A. R. namus, jį įtikino, kad neva draugas jam turi pervesti pinigų, tačiau jo dokumentus paėmę tėvai, ir paprašė A. R. atsidaryti banke sąskaitą. A. R. sutikus, abu nuvažiavo į prekybos centrą „Akropolis“, Vilniuje, Ozo g. 25, kur AB „Swedbank“ A. R. atsidarė sąskaitą. Po to nuėjo į to paties prekybos centro patalpose esantį UAB „Baitukas ir partneriai“, kur naudojantis kompiuterine sistema IP adresu (duomenys neskelbtini); A. R. įvedus elektroninės bankininkystės kodus, paprašė jo, kad šis jam pačiam leistų įvesti neva pinigus jam turinčio pervesti draugo duomenis ir nežiūrėti į monitoriaus ekraną, ir tuo metu elektroninės bankininkystės būdu 2012 m. gruodžio 16 d. 16.06 val. neteisėtai užsiregistravo A. R. vardu interneto svetainėje www.vivus.lt bei jo vardu paėmė 1000 Lt (298,62 Eur) paskolą. Kadangi A. R. mokėjimo kortelės neturėjo, paprašė jo, kad neva iš draugo gautus 1000 Lt (298,62 Eur) leistų pervesti į M. A. sąskaitą, o šio paprašė šiuos pinigus išgryninti paimant juos prekybos centro „Akropolis“ bankomate.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2013 metų liepos mėnesio 14 d., apie 18.30 val., parduotuvės „Iki Cento“, esančios Vilniuje, Parko g. 14, tarnybinėse patalpose panaudojo daiktą, specialiai pritaikytą žmogui žaloti – dujų balionėlį, ir sudavė smūgius rankomis parduotuvės darbuotojai, vyr. kasininkei M. B.; taip, palaužęs nukentėjusiosios pasipriešinimą, pagrobė iš jos raktus nuo patalpos, kur buvo saugomi pinigai, atrakino patalpos, kur buvo saugomi pinigai, duris ir pagrobė UAB „Palink“ priklausančius 4901,88 Lt (1419,68 Eur).

2. Kasaciniu skundu nuteistasis D. R. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

2.1. Skunde teigiama, kad buvo netinkamai pritaikytas BK 55 straipsnis, nes apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, kodėl D. R., nuteistam pirmą kartą, paskyrė laisvės atėmimo bausmę (BK 140 straipsnio 2 dalis, 180 straipsnio 2 dalis). Pasak kasatoriaus, teismas turėjo vadovautis BK 55 straipsniu ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

2.2 Apeliacinės instancijos teismas kasatorių nuteisė pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl dviejų veikų padarymo. Nors toks kaltinimas jam nebuvo pateiktas, jis buvo kaltinamas nesunkaus nusikaltimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį padarymu.

2.3. Skunde nurodoma, kad D. R. veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jam neteisingai paskirta bausmė. Jis yra nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį veikos metu galiojusią 2003 m. liepos 4 d. įstatymo redakciją, tačiau pagal 2015 m. balandžio 23 d. įstatymo redakciją už šį nusikaltimą taikytina atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, kuri sušvelnino bausmę už šio nusikaltimo padarymą, nes joje įtvirtintos dvi alternatyvios bausmės (bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų). Apeliacinės instancijos teismas turėjo taikyti įstatymo redakciją, švelninančią nuteistojo padėtį, tačiau to nepadarė. Be to, teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už apysunkį nusikaltimą paskirta su laisvės atėmimu nesusijusia bausme (BK 215 straipsnio 1 dalis), tačiau už nesunkaus nusikaltimo padarymą paskyrė laisvės atėmimą.

2.4. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai nuosprendyje nurodė baudos piniginę išraišką litais, nes nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje yra įvestas euras, teismas privalėjo nurodyti 1 506,02 Eur.

2.5. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo pradėtas vykdyti 2014 m. birželio 17 d. ir per vykdymo laikotarpį buvo visiškai sumokėta paskirta 5200 Lt (1 506,02 Eur) bauda, kad nuteistasis tinkamai dalyvavo ir pabaigė smurtinį elgesį keičiančią programą. Apeliacinės instancijos teismas iš naujo paskyrė bausmes, į kurias neįskaitė ne tik jau atliktos bausmės dalies, bet ir laiko, išbūto laikinajame sulaikyme. Teismas privalėjo vadovaudamasis BK 65 ir 66 straipsniais įskaityti sumokėtą baudą, 535 laisvės apribojimo dienas (268 laisvės atėmimo dienos) ir 2 paras, išbūtas laikiname sulaikyme, ir paskirti 95 dienų laisvės atėmimą bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams.

2.6. Teismas nepateikė motyvų, kodėl negalėtų būti taikoma BK 54 straipsnio 3 dalis. Kasatorius pažymi, kad įstatymas nemini sąvokos „išimtinės aplinkybės“, bausmės skyrimas vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi reikalauja motyvuotos teismo išvados, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tik rekomenduoja teismams nurodyti išimtines aplinkybes, kurios patvirtintų, jog paskirta bausmė pagal sankciją aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau pats įstatymas nereikalauja nustatyti ypatingų išimtinių aplinkybių. Teismo išvada apie tai turi išplaukti įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Apeliacinės instancijos teismas visiškai ignoravo kasacinės instancijos teismo 2015 m. sausio 27 d. nutarties nurodymus ir nevertino kasatoriaus elgesio, atliekant laisvės apribojimo bausmę, fakto, kad įpareigojimai jau įvykdyti, kad nebuvo padaryta naujų teisės pažeidimų ir visiškai sumokėta paskirta bauda. Teismas nepateikė jokių argumentuotų motyvų, kodėl bausmės tikslai nebūtų pasiekti paskyrus švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmę vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi.

2.7. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 75 straipsnį, dėl jo taikymo nepateikė jokių motyvuotų argumentų, išskyrus, kad įsigaliojo nauja BK 75 straipsnio redakcija, tačiau tai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo šio straipsnio taikymui.

3. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jolita Urbelienė prašo skundą tenkinti iš dalies ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendį pakeisti: D. R. nusikalstamą veiką iš BK 140 straipsnio 2 dalies (2003 m. liepos 4 d. redakcija) perkvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (2015 m. balandžio 23 d. redakcija) ir paskirti jam laisvės atėmimą trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmę subendrinti su pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirtu šešių mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, skirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (du kaltinimai) ir 215 straipsnio 1 dalį (du kaltinimai) paskirtomis bausmėmis ir nustatyti galutinę bausmę vienerių metų laisvės atėmimą su 40 MGL bauda. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

3.1. Prokurorė atsiliepime teigia, kad kasatoriaus argumentas dėl BK 55 straipsnio pažeidimų nepagrįstas. Šis straipsnis taikomas, jeigu vienu metu egzistuoja trys sąlygos, t. y. asmuo padarė nesunkų ar apysunkį tyčinį ir neatsargų nusikaltimą; už padarytą nusikalstamą veiką asmuo teisiamas pirmą kartą; BK specialiosios dalies straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje alternatyviai su laisvės atėmimo bausmėmis yra numatytos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-284/2013, 2K-297/2013, 2K-272-648/2015). Nagrinėjamoje byloje šių sąlygų visumos nėra, nes D. R., be kitų nusikalstamų veikų, nuteistas ir už sunkų nusikaltimą – plėšimą pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, kurios sankcijoje nėra alternatyvių bausmių, vien tik laisvės atėmimas.

3.2. Prokurorė nurodo, kad kasatorius pagrįstai pastebi, jog apeliacinės instancijos teismas neteisingai nurodė, kad jis kaltinamas ir nuteisiamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, tačiau, pasak jos, įvertinus nuosprendžio turinį, akivaizdu, kad nurodydamas BK 182 straipsnio 2 dalį teismas padarė rašymo apsirikimą, kuris jokių realių pasekmių nuteistajam nesukelia. Iš paskirtų bausmių akivaizdu, kad D. R. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, o rašymo klaida turi būti ištaisyta. Kartu prokurorė pastebi ir kitą rašymo apsirikimo klaidą nuosprendyje, t. y. kad teismas nurodo, jog vadovaujasi BK 64 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, nors taikomos 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto, 2 punkto nustatytos bausmių bendrinimo taisyklės.

3.3. Prokurorė sutinka su skundo argumentu, kad D. R. veiksmai dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiam apeliacinės instancijos teisme turėjo būti kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (2015 m. balandžio 23 d. redakcija). Prokurorė nurodo, kad BK 140 straipsnio 2 dalies, galiojusios veikos padarymo metu, sankcijoje buvo numatyta tik viena bausmė – laisvės atėmimas iki dvejų metų. Įstatymo leidėjas BK 140 straipsnio pakeitimus priėmė jau išnagrinėjus šią bylą pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme jau galiojo nauja įstatymo redakcija, kurios sankcijoje, be laisvės atėmimo, yra numatytos ir alternatyvios švelnesnės bausmės – bauda arba areštas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmę sušvelnina toks įstatymas, kuris sumažina jos minimalią, maksimalią ar abi šias ribas, numato naują švelnesnę bausmės rūšį ir pan. Dėl to, kasatorius pagrįstai teigia, kad jo veiką reikia kvalifikuoti pagal švelnesnį įstatymą. Tačiau prokurorė nesutinka su tuo, kad už mažamečiui sukeltą fizinį skausmą kasatoriui negalėjo būti paskirta laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėjo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų ir, nagrinėdamas prokuroro skundą, nesvarstė pagal BK 215 straipsnio 1 dalį skirtos bausmės tinkamumo, nes to skunde nebuvo.

Be to, skundas buvo paduotas dėl netinkamo BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo. Perkvalifikavęs nuteistojo veiką pagal švelnesnę bausmę numatančią įstatymo redakciją, apeliacinės instancijos teismas vis tiek turėjo svarstyti BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo tikslingumą, nes nuteistajam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtas laisvės apribojimas nėra numatytas ir pagal naują BK 140 straipsnio 3 dalies redakciją. Be to, vien įstatymo leidėjo sprendimas sušvelninti baudžiamąją atsakomybę, neįpareigoja teismo nuteistajam taikyti švelnesnės rūšies bausmę.

Teismas turi vertinti visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Šiuo atveju D. R. smurtinį nusikaltimą padarė prieš mažametį, dėl savo amžiaus labai pažeidžiamą asmenį, prokuratūra bylą nutraukė jiems susitaikius, tačiau šis sprendimas nustojo galioti, nes per vienerius metus D. R. padarė naujus tyčinius nusikaltimus. Tai neigiamai apibūdina nuteistąjį ir turi įtakos sprendžiant bausmės klausimą. Be to, byloje jis nuteistas ir už sunkaus nusikaltimo padarymą, kurio sankcijoje yra išimtinai laisvės atėmimas.

Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išanalizavo prokuroro apeliacinio skundo argumentus ir pateikė išvadas, kodėl sutinka su prokuroro skundo teiginiais, kad apylinkės teismo nuosprendyje nurodytos nuteistojo atsakomybę lengvinančios ir nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės nėra išskirtinės. Prokurorė sutinka su apeliacinės instancijos teismo nuomone, kad tokios asmenybę apibūdinančios aplinkybės kaip kritiškas požiūris į padarytas veikas, savanoriškas gydymasis nuo priklausomybių ar ligos, stiprūs socialiniai ryšiai, sąžiningas darbas BK 54 straipsnio 3 dalies prasme nėra išskirtinės aplinkybės, dėl kurių laisvės atėmimo bausmės skyrimas prieštarautų teisingumo principui.

Kartu nėra išskirtinės ir visos nurodytos lengvinančios aplinkybės. Teismas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį skyrė minimalią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį artimą sankcijos minimumui laisvės atėmimą. Šios bausmės nei rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežtos, jos adekvačios nuteistojo padarytų veikų pavojingumui ir jo asmenybei, atitinka įstatymų reikalavimus ir neprieštarauja teisingumo principui. Prokurorė sutinka, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėjo.

3.4. Prokurorė nesutinka, kad buvo pažeistas nos bis in idem principas apeliacinės instancijos teisme paskiriant baudą bei įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuriuos D. R. nuosprendžio priėmimo metu jau buvo įvykdęs. Bylą kasacine nutartimi grąžinus iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendis apeliacine tvarka buvo nagrinėjamas pakartotinai. Vilniaus apygardos teismas nuosprendžiu pakeitęs apylinkės teismo nuosprendį ir D. R. skyręs pagal BK 140 straipsnio 2 dalį trijų mėnesių laisvės atėmimą, pagal 180 straipsnio 2 dalį šešių mėnesių laisvės atėmimą, privalėjo skirtas bausmes ir bausmes pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį subendrinti bei paskirti galutinę bausmę. Šį reikalavimą apeliacinės instancijos teismas įvykdė, nustatydamas galutinę bausmę – vienerių metų laisvės atėmimą su 40 MGL (5200 Lt) bauda. Kartu pagal BK 75 straipsnį teismas bausmės vykdymą atidėjo dvejiems metams, skirdamas įpareigojimus, o likusią nuosprendžio dalį paliko nepakeistą. Taigi, pasak prokurorės, teismas nuosprendžiu baudos nepaskyrė, o tik subendrino. Tai, kad teismas nenurodė baudos dydžio eurais, nelaikytina reikšmingu pažeidimu. Prokurorė nurodo, kad D. R., įsiteisėjus nuosprendžiui po pirmo karto apeliacinės instancijos teisme, pradėjo vykdyti skirtas bausmes. 2015 m. rugpjūčio 28 d. nuteistasis sumokėjo jam nuosprendžiu skirtą baudą, tačiau tai neatleido apeliacinės instancijos teismo nuo pareigos nuosprendyje nurodyti visas skirtas bausmes, o klausimas dėl bausmės įvykdymo spręstinas BPK 362 straipsnio tvarka, taip pat turi būti sprendžiamas paskirtų įpareigojimų pagal BK 75 straipsnį vykdymas.

3.5. Prokurorė nesutinka su skundo teiginiu dėl neįskaityto laikino sulaikymo laiko, nes pirmosios instancijos teismas 2015 m. gruodžio 3 d. priėmė patvarkymą dėl nuosprendžio vykdymo, kuriame ištaisė klaidą ir, vadovaudamasis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, į bausmės laiką įskaitė laikino sulaikymo laiką.

4. Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BK 3 straipsnio 2 dalies taikymo

5. Bylos nagrinėjimo teismuose metu įstatymų leidėjas keitė BK 140 straipsnį. Skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu atsakomybė už smurto veiksmus prieš mažametį numatyta BK 140 straipsnio 3 dalyje (2015 m. balandžio 23 d. įstatymo redakcija). Priešingai negu pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojusiame įstatyme, jos sankcijoje, be laisvės atėmimo, numatyta bauda ir areštas. Toks įstatymas pagal BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas turi grįžtamąją galią, nes palengvina veiką padariusio asmens teisinę padėtį, suteikdamas galimybę teismui skirti nesusijusią su laisvės atėmimu bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistojo D. R. veiksmus ir skirdamas bausmę pagal ankstesnę įstatymo redakciją, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl šio teismo nuosprendis atitinkamai keičiamas, skiriant sankcijoje numatytą bausmę ir iš naujo subendrinant bausmes (BPK 369 straipsnio 2 dalis).`

Dėl BK 55 straipsnio taikymo

6. Kasatoriaus teiginys, esą teismas jam, kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, turėjo paskirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, o to nepadaręs pažeidė BK 55 straipsnį, jo nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį atveju yra nepagrįstas.

6.1. Pagal BK 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

6.2. Be kitų nusikalstamų veikų, D. R. nuteistas už plėšimą pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki septynerių metų. Pagal BK 11 straipsnio 5 dalį toks nusikaltimas priskirtas sunkių nusikaltimų kategorijai, taigi jam BK 55 straipsnio nuostatos netaikomos, o nenumatyta straipsnio sankcijoje nesusijusi su laisvės atėmimu bausmė galėtų būti skiriama tik BK 62 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais.

7. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir skyrė jam bausmę, netaikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies, bet taikydamas BK 75 straipsnį ir atidėdamas bausmės vykdymą. Nuteistasis aiškų jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės prieštaravimą teisingumo principui grindžia bylos duomenimis apie jo elgesį vykdant jam pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę laisvės apribojimą.

7.1. Kasacinės instancijos teismas, sutikdamas su kasatoriaus teiginiu, kad nauja BK 75 straipsnio redakcija neduoda pagrindo pakeisti nuosprendį dėl netinkamo BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas šių dviejų klausimų nesusiejo. Pirmiausia teismas apsvarstė prokuroro apeliacinio skundo argumentus ir padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį. Tokią išvadą teismas plačiai argumentavo, ji atitinka įstatymo nuostatas ir susiformavusią teismų praktiką. Nusprendęs, kad nuteistajam D. R. turi būti paskirta įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, teismas apsvarstė jos vykdymo atidėjimo galimybę ir pateikė motyvus esant pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš esmės toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas atitinka paties nuteistojo interesus, o šio teismo padarytas įstatymo taikymo klaidas ištaiso kasacinės instancijos teismas.

7.2. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje dalyje numatytas pareigas. Pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, apeliacinės instancijos teismas turi nurodyti išvadas dėl baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 331 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad, taikydamas BK 75 straipsnį ir parinkdamas jame numatytus bei savo nuožiūra skiriamus įpareigojimus, teismas turi pateikti išvadas ir šiuo klausimu. Apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo nuteistajam D. R. skiriamų įpareigojimų, tarp jų ir įpareigojimo vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Skirdamas tokį įpareigojimą, teismas neatsižvelgė į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo D. R. buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė ir analogiškas įpareigojimas, buvo įsiteisėjęs ir vykdomas, bausmę vykdanti institucija pateikė informaciją, kad nuteistasis tinkamai dalyvavo ir laiku pabaigė smurtinį elgesį keičiančią programą. Byloje nėra duomenų, duodančių pagrindą dar kartą skirti analogišką įpareigojimą, todėl ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis naikinama.

Dėl dvigubo nubaudimo išvengimo (BK 2 straipsnio 6 dalis)

8. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo įsiteisėjęs 2014 m. birželio 6 d., apeliacinės instancijos teismui atmetus prokuroro apeliacinį skundą. Pagal bylos duomenis, nuosprendis pradėtas vykdyti 2014 m. birželio 17 d. Prokurorui pateikus kasacinį skundą ir jį priėmus, nuosprendžio vykdymas nebuvo sustabdytas. Kasacinės instancijos teismui 2015 m. sausio 27 d. nutartimi panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nuosprendis tapo neįsiteisėjęs, tačiau tai neanuliuoja D. R. atliktos laisvės apribojimo bausmės 2014 m. birželio 17 d. – 2015 m. sausio 27 d. laikotarpiu. Apeliacinės instancijos teismas, paskyręs naują bausmę, privalo į ją įskaityti ne tik kardomąjį kalinimą, bet ir atliktą bausmę, reikiamais atvejais taikydamas BK 65 straipsnyje nustatytas bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles (kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-525/2009, 2K-408/2012). Ši pareiga išplaukia iš konstitucinio dvigubo nubaudimo draudimo principo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis, BK 2 straipsnio 6 dalis). Priešingu atveju susidarytų tokia situacija, kad nuteistasis, atlikęs bausmę ar jos dalį pagal pakeistą nuosprendį, turėtų atlikti ir visą nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę, o tai tolygu dvigubam nubaudimui už tą pačią nusikalstamą veiką. Pagal BPK 331 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui keliamų reikalavimų. BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyti sprendimai dėl bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės, taip pat dėl suėmimo bei priverčiamosios medicinos priemonės įskaitymo į bausmės laiką, kai tam yra pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas D. R. sulaikymo ir atlikto laisvės apribojimo į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką neįskaitė, todėl šio teismo nuosprendis atitinkamai keičiamas.

9. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas D. R. skyrė stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę ir taikė jam BPK 141 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę – atidavimą į ekspertizės įstaigą, kurioje nuteistasis buvo nuo 2013 m. gruodžio 10 d. iki 2014 m. sausio 9 d. Pagal aptartas teisės normas šis laikotarpis taip pat turi būti įskaitytas į nuteistajam paskirtos bausmės laiką. Pirmosios instancijos teismas to nepadarė, o apeliacinės instancijos teismas šio trūkumo neištaisė ir į šio teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką nuteistojo buvimo ekspertizės įstaigoje laiko irgi neįskaitė. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis keičiamas ir dėl šio pažeidimo.

Dėl BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto ir 65 straipsnio 2 dalies taikymo

10. Be kitų nusikalstamų veikų, D. R. nuteistas už dvi veikas, sudarančias sukčiavimo ir neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimo idealią sutaptį. Už sukčiavimus jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės, o už neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimą – baudos. Už visas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė, susidedanti iš dviejų bausmių: pirmosios instancijos teismas paskyrė laisvės apribojimą ir baudą, o apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį, – laisvės atėmimą, atidedant jo vykdymą, ir tokio pat dydžio baudą. Toks bausmių subendrinimo būdas prieštarauja įstatymo nuostatoms.

10.1. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Pagal griežtumo laipsnį bauda yra švelnesnė už laisvės apribojimo bausmę (BK 42 straipsnio 1 dalis). BK 65 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, subendrindamas bausmes šio kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Draudžiamas dvigubas bausmių keitimas.

10.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad BK 65 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas pakeisti baudą nevaržo teismo visa apimtimi taikyti BK 63 straipsnyje numatytų galutinės subendrintos bausmės skyrimo taisyklių, t. y. griežtesne bausme apimti baudą, ją iš dalies ar visiškai pridėti prie griežtesnės bausmės. Šis draudimas reiškia, kad, paskyrus baudą už atskiras nusikalstamas veikas, taikant visiško ar dalinio baudos ir griežtesnės bausmės sudėjimo būdą, netaikomos BK 65 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos keitimo kitomis bausmėmis taisyklės. Šios taisyklės taikomos nuosprendžio vykdymo stadijoje keičiant baudą viešaisiais darbais arba areštu (BK 47 straipsnio 6 ir 7 dalys) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2012, 2K-302/2014).

10.3. Žemesnės instancijos teismų nuosprendžiai keistini dėl netinkamo BK bendrosios dalies normų taikymo, iš naujo subendrinant teismo paskirtas bausmes (BK 369 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendį.

D. R. smurto veiksmus prieš mažametį E. J. kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (2015 m. balandžio 23 d. įstatymo redakcija) ir paskirti 15 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, D. R. paskirtas bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintas bausmes:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (M. A. epizodas) laisvės apribojimą 10 mėnesių;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (A. R. epizodas) laisvės apribojimą 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, pagal BK 140 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę apimti bausme, paskirta pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.

Į bausmės laiką įskaityti dvi laikino sulaikymo paras, buvimo ekspertizės įstaigoje laiką nuo 2013 m. gruodžio 10 d. iki 2014 m. sausio 9 d. ir laisvės apribojimo bausmę, atliktą nuo 2014 m. birželio 17 d. iki 2015 m. sausio 27 d., dvi laisvės apribojimo dienas už vieną laisvės atėmimo dieną.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį įpareigoti nuteistąjį D. R. vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Aldona Rakauskienė

Vladislovas Ranonis