2022-06-22 Nr. AB-16826-3-62-3-03029-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2901-881/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03029-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vilijos Mikuckienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. H. S. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. H. S. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas E. H. S. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas), Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) pilietis. Kilmės valstybėje neteko tėvo, kai jam buvo 7 metai, gyveno su motina, senele bei jaunesnėmis seserimis. (duomenys neskelbtini) ekonominė situacija labai sunki, jis buvo vienintelis vyras šeimoje, dirbo atsitiktinius darbus, tačiau jo šeimai nepakako lėšų pragyvenimui, todėl nutarė išvykti iš šalies tam, kad įsitvirtintų gyvenime, galėtų sukurti šeimą ir padėti artimiesiems.

3. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti jį į kilmės valstybę ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo sprendimu, skundė jį nustatyta ikiteismine tvarka, tačiau Komisija 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojo skundą atmetė.

4. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo sprendimais, teismui pateiktame skunde nurodė, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytus kriterijus dėl papildomos apsaugos suteikimo. Nurodė, konkrečias individualias aplinkybes ir priežastį, kodėl prašo prieglobsčio. Pažymėjo, kad dalyvavo protestuose, dėl to gresia pavojus jo gyvybei. Pareiškėjo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra paplitę nužudymai dėl politinių motyvų, vykstančių kovų, todėl kyla reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei.

5. Aplinkybė, kad jis negalėjo pateikti įrodymų apie jau patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės realumo. Nurodytos aplinkybės patvirtina realią grėsmę pareiškėjo gyvybei ir sveikatai, todėl jam turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Atsakovas neįvertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą.

6. Komisija, išnagrinėjusi skundą, nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu atvykti, o tik nurodė, jog sprendimas nesuteikti prieglobsčio yra teisėtas, o asmuo neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien tokie pareiškėjo veiksmai neturėtų sukelti jam neigiamų padarinių, nes sienos kirtimas įvyko siekiant paprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas prašymą grindžia bloga ekonomine padėtimi, pats pripažino, kad (duomenys neskelbtini) jam niekas negrasino ir nepersekiojo.

9. Atsakovas teigė, kad tyrimo metu buvo įvertinta būtent individuali pareiškėjo situacija naujausios kilmės valstybės informacijos kontekste ir nenustatyta aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad pareiškėjui dėl jo asmeninių savybių šiuo metu (duomenys neskelbtini) kyla pavojus patirti realią žalą. Pareiškėjas siekia įsikurti ekonomiškai stipresnėje šalyje, kas nesąlygoja tarptautinės apsaugos būtinumo.

10. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties neleistinoje vietoje kirsti Lietuvos Respublikos sieną, prieglobsčio paprašė tik sulaikytas pareigūnų, kelia nelegalios migracijos grėsmę, nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjo E. H. S. D. skundą tenkino iš dalies. Teismas pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Teismas atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis E. H. S. D. iš Baltarusijos Respublikos pateko į Lietuvos Respublikos teritoriją. Migracijos departamento specialistas 2021 m. spalio 13 d. atliko pareiškėjo apklausą. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad atvyko iš (duomenys neskelbtini), kur netekęs tėvo, jis neturėjo galimybės mokytis, todėl, dar būdamas vaikas, privalėjo susirasti darbą, jog galėtų išlaikyti šeimą. (duomenys neskelbtini) darbą susirasti labai sunku. Iš (duomenys neskelbtini) išvyko dėl ekonominių priežasčių, kad galėtų padėti savo šeimai – (duomenys neskelbtini) likusioms šeimos moterims.

13. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, privertusias išvykti iš kilmės valstybės, suponuoja išvadą, jog pareiškėjas paliko kilmės valstybę dėl ekonominių priežasčių, o ne dėl persekiojimo ar grėsmės gyvybei. Tiek apklausos Migracijos departamente metu, tiek ir teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad iš kilmės valstybės jis išvyko dėl blogų ekonominių sąlygų. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kad kilmės valstybėje jam būtų buvę grasinama ar jis būtų persekiojamas dėl jo individualių savybių (rasės, religijos, tautybės ar panašiai).

Pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, kad negali nurodyti kokios nors grėsmės sveikatai ar gyvybei, grąžinus jį į kilmės šalį – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė tik vienintelę priežastį, dėl kurios negali grįžti į kilmės šalį – ekonominę, t. y. kad jis kilmės šalyje negalės susirasti darbo, prasimaitinti ir išlaikyti šeimos. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad siekis įsikurti ekonomiškai stipresnėje šalyje yra suprantamas, tačiau tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nesąlygoja tarptautinės apsaugos poreikio, kadangi ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta persekiojimui dėl asmens rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų.

Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jis galėtų būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl jo individualių savybių – rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. To nepatvirtina ir surinkta kilmės valstybės informacija. Remiantis tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) (pareiškėjas nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje šalia (duomenys neskelbtini)) yra didžiausias šalies miestas, tarp kurio ir kitų šalies gyvenviečių (ypač kaimų) yra didelis skirtumas, žvelgiant iš ekonominės, pragyvenimo perspektyvos, t. y. ekonominė situacija (duomenys neskelbtini) yra žymiai geresnė nei kitose šalies dalyse. 2021 m. duomenimis (duomenys neskelbtini) populiaciją sudaro virš 17 mln. gyventojų, daugiau kaip 60 proc. (duomenys neskelbtini) populiacijos sudaro jaunimas iki 25 metų, be to, pastebima, kad urbanistinė (duomenys neskelbtini) populiacija auga, į miestus persikelia gyventi vis daugiau žmonių. (duomenys neskelbtini) yra antra pagal dydį ekonomika tarp (duomenys neskelbtini) kalbančių (duomenys neskelbtini) šalių, nuo 2014 m. registruojanti spartų ekonomikos augimą, kuriam kai kurių sunkumų sukėlė COVID-19 infekcija.

Daugelis (duomenys neskelbtini) kaimyninių šalių laikomos silpnomis valstybėmis, tuo tarpu (duomenys neskelbtini) atlieka pagrindinį vaidmenį regione kaip stabilizuojantis partneris. Remiantis 2020 m. duomenimis, nedarbo lygis (duomenys neskelbtini) siekia 7,1 proc., o 2019 m. duomenys rodo, kad jaunimo (15–24 m. amžiaus) nedarbas šalyje siekia 7,66 proc. Nepaisant to, kad šalies ekonominė padėtis gerėja ir jaunimo nedarbo lygis mažėja, jaunimui susirasti darbą (duomenys neskelbtini) vis dar yra sunkiau, tačiau šiai problemai spręsti vykdomos įvairios iniciatyvos, pvz., (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) remia (duomenys neskelbtini) vyriausybę, finansuodama projektus, kuriais siekiama pagerinti jaunų žmonių mokymosi kokybę.

Byloje nepateikta jokių duomenų, paneigiančių nurodytą atsakovo surinktą informaciją, todėl teismas nusprendė, kad Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, jos vertinimas atsispindi skundžiamame sprendime.

14. Teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, sprendė, kad pareiškėjui kilmės valstybėje galėjo kilti ekonominių sunkumų, siekiant pragyventi pačiam bei paremti šeimos narius, tačiau byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog kilmės valstybėje pareiškėjas gali bijoti persekiojimo dėl savo individualių savybių. Pareiškėjo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, todėl jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama vien tik ekonominėmis priežastimis, jo paties subjektyviu vertinimu, tačiau ir pats pareiškėjas nenurodo, kad jis galėtų būti persekiojamas dėl konvencinių priežasčių. Individualių aplinkybių, padidinančių grėsmės būti persekiojamam riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Todėl teismas padarė išvadą, kad ginčijamu Migracijos departamento sprendimu pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

15. Teismas sprendė, kad Migracijos departamento sprendimo dalis dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos yra teisėta bei pagrįsta, nes pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko nelegaliai kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną, prieglobsčio paprašė tik sulaikytas, yra pagrindas manyti, kad atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, vengdamas grąžinimo į kilmės valstybę, pareiškėjas gali pasislėpti.

16. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamento sprendimas pareiškėjui 5 metus uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo jo išsiuntimo yra neproporcingas padarytam teisės pažeidimui, todėl nustatė, jog būtų teisinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Kadangi Migracijos departamento sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką teismas pakeitė, atitinkamai pakeitė ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje, sutrumpindamas terminą iki 2 metų.

III. 17. Pareiškėjas E. H. S. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos suteikimo pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

19. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad kova už (duomenys neskelbtini) nepriklausomybę prasidėjo devintojo dešimtmečio pradžioje per populiarius protestus, kuriuos organizavo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), ir buvo represuojami (duomenys neskelbtini) policijos bei karinių pajėgų. Tai paskatino (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. suformuoti ginkluotą sparną, kuris nuo (duomenys neskelbtini) m. pradėjo vykdyti atakas prieš valstybinius ir karinius objektus. (duomenys neskelbtini) vyriausybė (duomenys neskelbtini) m. gegužės mėn. paskyrė (duomenys neskelbtini) regiono karinį gubernatorių ir dislokavo kariuomenę didelėje (duomenys neskelbtini) dalyje. Nuo tada (duomenys neskelbtini) buvo įtrauktas į ginkluotą konfliktą. Karinis konfliktas 2021 m. suintensyvėjo dėl vyriausybės aktyvių karinių veiksmų. Ši informacija patvirtina, kad pareiškėjas gali būti persekiojamas tiek dėl prisijungimo prie (duomenys neskelbtini) karinių pajėgų, tiek dėl atsisakymo prie jų prisijungti. Iš abiejų kariaujančių pusių pareiškėjas gali patirti smurtą, būti nužudytas, prarasti laisvę, todėl pareiškėjui kyla individuali persekiojimo grėsmė. Atsakovas nepateikė duomenų, kurie leistų abejoti pareiškėjo pasakojimu, nenustatė jokių prieštaravimų, priešingai – pareiškėjo pasakojimas yra išsamus, detalus, pagrįstai leidžiantis juo tikėti. Atsakovas nesurinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės šalį, todėl nepagrįstai prašymą atmetė, nors net neištyrė visų reikšmingų aplinkybių.

20. Teigia, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymo priežastys negali būti įvardijamos, kaip vien tik ekonominės, nes gali būti sąlygotos daugelio kitų aplinkybių, kaimo ir genties tradicijų, religinių įsitikinimų, policijos ir valdžios institucijų neveiklumo, nusikalstamumo ir bendrai nesaugios situacijos šalyje. Atsakovas, rinkdamas informaciją ir priimdamas sprendimą, neatliko jokios informacijos paieškos, vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatskyrė ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo.

21. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

22. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Atsakovas nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teisme. Akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindžia aplinkybėmis, kad savo kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) jis gyvena skurde, neturi darbo, negali išlaikyti šeimos. Pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, privertusias jį išvykti iš kilmės valstybės, suponuoja išvadą, jog pareiškėjas paliko kilmės valstybę dėl ekonominių priežasčių, o ne dėl persekiojimo ar grėsmės gyvybei.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

26. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

27. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nemotyvuoja. Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, bylos duomenis, taip pat aplinkybę, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjas ir jo atstovas advokatas, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra motyvuojamas, konstatuojama, jog pareiškėjas nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teisme, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

28. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

V. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą pareiškėjui E. H. S. D. Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, tačiau nustatė neproporcingą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę laikotarpį, atsižvelgdamas į tai pirmosios instancijos teismas sutrumpino Migracijos departamento nustatytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį iki 2 metų, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

31. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios, būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes ir kilmės valstybę.

32. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

33. Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose įtvirtintos nuostatos reglamentuoja teisinius santykius dėl prašomo prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento Sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo.

34. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, atitinkamo tikėjimo išpažinimo, konstatavimu. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat turi atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

36. Atsižvelgiant į EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H. L. R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

37. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

38. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai išnagrinėjo bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo reguliuojančias teisės normas, todėl teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, pasisako tais aspektais, kuriais grindžiamas pareiškėjo apeliacinis skundas.

39. Byloje nustatyta, kad prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pareiškėjas grindė tuo, jog kilmės valstybėje sunki ekonominė padėtis, sudėtinga gyventi, susirasti darbą, o jis turi išlaikyti motiną ir seseris.

40. Apeliaciniame skunde pareiškėjas laikosi pozicijos, jog atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes bei kilmės šalį.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus jį apklausiant, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo padėties kilmės valstybėje tyrimą ir priėjo pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Byloje esantys duomenys nepatvirtina faktinių aplinkybių, pagrindžiančių persekiojimo grėsmę, o tai yra būtina sąlyga norint gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas, turėdamas pareigą pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį ir Migracijos departamento suteiktas galimybes tikslinti paaiškinimuose iškilusius neaiškumus bei prieštaravimus, nepateikė nei Migracijos departamentui, nei pirmosios instancijos teismui jokių pagrįstų duomenų, patvirtinančių prieglobsčio prašymo motyvų tikrumą, apklausos metu neįrodinėjo aplinkybės, kad kilmės valstybėje būtų sulaukęs grasinimų ar persekiojimų, o grėsmę gyvybei iš esmės siejo su kylančiais sunkumais susirasti darbą. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama grėsmė pareiškėjui dėl šalyje vykstančio ginkluoto konflikto, tačiau apklausų metu pareiškėjas niekada šių aplinkybių nenurodė, teigė, kad nėra susidūręs su jokia grėsme, o prašymą grindė būtent motyvais dėl sudėtingo pragyvenimo (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas teigė, kad jo vienintelis noras yra susirasti darbą ir padėti šeimai. Vien pareiškėjo apeliacinio skundo paaiškinimai apie kilmės šalyje vykstantį konfliktą, nepateikiant jokių konkrečių ir individualių argumentų, kurie suteiktų pagrindą spręsti apie konkrečiai pareiškėjui kilmės valstybėje dėl minėtų aplinkybių kylančią grėsmę, savaime nepatvirtina, kad pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje yra pagrįsta. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigdamas, kad atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes bei kilmės šalį, nenurodė ir nedetalizavo, į kokias asmenines pareiškėjo savybes atsakovas neatsižvelgė, kokių įrodymų nesurinko ar neištyrė.

Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas detaliai vertino pareiškėjo prieglobsčio prašymo, skundo motyvus, teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, atsižvelgė į atsakovo atsiliepimo argumentus, vertino byloje esančius duomenis ir priėjo bylos faktais ir galiojančios teisės normomis pagrįstas išvadas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nedetalizuoja, kurie jo skundo argumentai buvo pirmosios instancijos teismo neaptarti ar neįvertinti, nenurodo jokių motyvų ar įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir prieitas išvadas dėl pareiškėjo paaiškinimų, deklaruojamų siekių ir baimės grįžti į kilmės valstybę.

42. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę nėra pagrįsta (Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis). Tais pačiais pagrindais teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui ir papildomą apsaugą (Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktas).

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Nors pareiškėjas teigia, kad Migracijos departamento surinkta informacija nėra aktuali, tačiau kartu su apeliaciniu skundu nepateikia jokios kitos informacijos, kuri iš esmės paneigtų Migracijos departamento surinktą informaciją. Ne Migracijos departamentas, o pareiškėjas turi pareigą pagrįsti savo prieglobsčio prašymą. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad Migracijos departamentas nesurinko aktualios informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, yra nepagrįstas. Dėl to, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio ir papildomos apsaugos, rėmėsi aktualia informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prieglobsčio prašymui išnagrinėti, pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas įvertino visapusiškai, objektyviai ir pagrįstai nusprendė dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo.

44. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sutrumpino iki 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę laikotarpį, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei Šengeno erdvę laikotarpis būtų neproporcingas ir turėtų būti dar labiau sutrumpinamas.

45. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines aplinkybes ir bylos teisingam išsprendimui reikšmingą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, rėmėsi aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, todėl priėmė tesėtą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo E. H. S. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Vilija Mikuckienė