b819f54a-e2f1-47c0-9b69-0cf35fe75fa9 · Å iaulių apygardos teismas

Administracinė byla Nr                Administracinė byla Nr. ATP-583-116/2013                                                                 Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01681-2013-6                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                            45.4.; 45.4.2.; 79.1.

                                                                             ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS    N U T A R T I S      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU        2013 m. spalio 31 d.        Šiauliai              Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas             teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal R.

M. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarimo, kuriuo R. M. nubaustas:             pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 2 dalį 2000 Lt bauda,             pagal ATPK 1241 straipsnio 2 dalį 200 Lt bauda.             Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos, ir galutinė nuobauda R. M. paskirta 2000 Lt bauda.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė:              R. M. Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarimu nubaustas už tai, kad 2013 m. birželio 6 d. 12.10 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz C220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta. Be to, vairuodamas automobilį, rankomis naudojosi mobiliojo ryÅ¡io priemone, taip pat sankryžoje sukdamas deÅ¡inėn prieÅ¡ pradėdamas manevrÄ ir jį baigdamas, nerodė įspėjamojo posÅ«kio Å¡viesos signalo.

             Apeliaciniu skundu R. M. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarimÄ ir administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje ir 128 straipsnio 2 dalyje, bylos teisenÄ jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad jis minėtų pažeidimų nepadarė, teismo sprendimas yra neiÅ¡samus, neobjektyvus, Å¡aliÅ¡kas ir prieÅ¡taringas.              Skunde pažymima, kad pagal ATPK 284 straipsnį, organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.             Apelianto teigimu, jo kaltė neva padarius inkriminuotus teisės pažeidimus grindžiama vienintelio policijos pareigÅ«no I.

V. tarnybiniu praneÅ¡imu ir jo parodymais. Pasak R. M., policijos pareigÅ«no I. V. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytos aplinkybės ir pastarojo teisme duoti parodymai neatitinka tikrovės, neatitinka objektyvios tiesos ir neįrodo, kad jis padarė anksčiau nurodytus teisės pažeidimus, t. y. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta ir vairuodamas automobilį, rankomis naudojosi mobiliojo ryÅ¡io priemone, taip pat sankryžoje sukdamas deÅ¡inėn prieÅ¡ pradėdamas manevrÄ ir jį baigdamas, nerodė įspėjamojo posÅ«kio Å¡viesos signalo.

Mano, kad jo (R. M.) parodymus teismas nepagrįstai vertino kaip nenuoseklius ir pasirinktÄ gynybinę versijÄ , siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, o jo žmonos D. M. parodymais nesirėmė, motyvuodamas tuo, kad pastarosios parodymai nėra objektyvÅ«s ir nurodė, jog Å¡iuos parodymus paneigia kita bylos medžiaga.              Skunde R. M. pažymi, kad jis niekada nesutiko su padarytais pažeidimais, nes jų nepadarė, tačiau teismas remiasi liudytojo I. V. parodymais, kad neva jis iÅ¡ pradžių viskÄ pripažino, o vėliau viskÄ pakeitė.

Teigia, kad keisti parodymus jam nebuvo jokio pagrindo.             Apelianto teigimu, apklausti liudytojais policijos pareigūnai A. N. ir A. P. patvirtino, kad jis (R. M.) nuo pat pradžių paaiškino, jog pareigūnas I. V. apsiriko ir pasakė, kad nieko nepažeidė, jokio automobilio nevairavo, tačiau teismas minėtų liudytojų parodymais nesivadovavo, o rėmėsi tik prieštaringais I. V. parodymais.             R. M. atkreipia dėmesį ir į tai, kad automobilio „Mercedes-Benz C 220 CDI“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo jo žmona, galiniai ir Å¡oniniai langai yra tamsinti, todėl labai keistai skamba liudytojo I. V. parodymai, kad jis važiuodamas savo automobiliu paskui jo žmonos vairuojamÄ automobilį, viskÄ kuo geriausiai matė. Be to, pažymi, kad jo žmona atidarytais automobilio langais nevažinėja, nes jų automobilyje yra kondicionierius, kuriuo jie važiuodami visada naudojasi.              Pasak apelianto, prie bylos pridėta CD kompaktinė plokÅ¡telė su fotonuotraukomis, kuriose yra nufotografuotas automobilis „Mercedes-Benz C 220 CDI“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kategoriÅ¡kai paneigia I. V. parodymus, kad jis pro tamsintus automobilio galinius ir Å¡oninius langus galėjo matyti, kas sėdi automobilyje, o tuo labiau galėjo matyti, ar kas nors automobilyje kalba mobiliojo ryÅ¡io telefonu.             Be to, R. M. manymu, teismas, spręsdamas jo kaltės klausimÄ , vienu iÅ¡ įrodymu laikė pažymÄ apie jo baustumÄ . Teigia, jog tai, kad jam prieÅ¡ dvejus metus, t. y. 2011 m. liepos 1 d., už padarytÄ neapgalvotÄ pažeidimÄ , be baudos buvo paskirta nuobauda – specialiosios teisės atėmimas 24 mėnesius, visiÅ¡kai neįrodo, kad bÅ«tent jis vairavo automobilį „Mercedes-Benz C 220 CDI“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta. PrieÅ¡ingai, R. M. teigimu, paminėta pažyma įrodo, kad jis beveik 24 mėnesius nepadarė jokių teisės pažeidimų, nes iÅ¡ prieÅ¡ tai padaryto teisės pažeidimo pasekmių jis pasimokė ir padarė iÅ¡vadas.             Dėl teismo teiginių, kad jam suraÅ¡ius administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , jo žmona nenuvyko į policijos komisariatÄ patvirtinti, kad ji vairavo automobilį, apeliantas nurodo manantis, kad jeigu jo žmona ir bÅ«tų nuvykusi, niekas nuo to nebÅ«tų pasikeitę, nes protokolas jam jau buvo suraÅ¡ytas, o I.

V. į jo paaiÅ¡kinimus nekreipė jokio dėmesio ir neleido eiti jam pasikviesti žmonos.             Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad jam su žmona atvažiavus į (duomenys neskelbtini) vieÅ¡bučio kiemÄ , kur yra klubas „(duomenys neskelbtini)“, prie „(duomenys neskelbtini)“ klubo laukujų durų stovėjo „(duomenys neskelbtini)“ klubo administratorius R. G., kuris viskÄ gerai matė ir gali kategoriÅ¡kai paneigti I. V. parodymus, jog automobilį vairavo jo (R.

M.) žmona, o ne jis.             Skunde taip pat pažymima, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

Be to, administracinių teisės pažeidimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ir nutarimÄ suraÅ¡iusi institucija, o visi neaiÅ¡kumai ir abejonės yra traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.             Atsiliepimu į R. M. apeliacinį skundÄ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuras praÅ¡o netenkinti R. M. skundo ir palikti galioti Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarimÄ .

                          Apeliacinis skundas atmetamas.              Kaip teisingai savo skunde pastebėjo apeliantas, ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.              IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat kyla, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.             IÅ¡ skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir dėl R.

M. priėmė teisingÄ sprendimÄ .              Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad R. M. kaltė dėl ginčijamų jam inkriminuotų pažeidimų padarymo įrodyta visiÅ¡kai.              Kaip jau minėta, R. M. administracinės nuobaudos paskirtos už ATPK 128 straipsnio 2 dalyje ir 1241 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymÄ .              Pažymima, kad ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmeniui, vairuojančiam transporto priemonę, kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones.

             ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė ir tiems vairuotojams, kurie pažeidė Kelių eismo taisyklėse nustatytÄ Ä¯spėjamųjų signalų naudojimo tvarkÄ , taip pat nesilaikė draudimo naudotis mobiliojo ryÅ¡io priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (iÅ¡skyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis iÅ¡jungtas). Apylinkės teismas skundžiamame sprendime taip pat teisingai pažymėjo, kad Kelių eismo taisyklių 14 punkte nurodyta, jog „draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems Å¡ios teisės ...“.

Minėtų taisyklių 21 punkte įtvirtinta, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. Tų pačių taisyklių 88 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi – ranka.

Nors apeliantas neigia vairavęs transporto priemonę ir jÄ vairuodamas naudojęsis mobiliojo ryÅ¡io telefonu bei nerodęs įspėjamojo posÅ«kio Å¡viesos signalo, tačiau jo kaltę padarius administracinius teisės pažeidimus patvirtina byloje surinkti, iÅ¡tirti ir įvertinti įrodymai. Policijos pareigÅ«no I. V. 2013 m. birželio 6 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad apie 12.10 val. jis pastebėjo pilkos spalvos automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojantį (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės. Automobilį vairuotojas vairavo kalbėdamas mobiliojo ryÅ¡io telefonu be laisvų rankų įrangos, iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės sukdamas į deÅ¡inę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, o po to į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę ir iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės sukdamas į deÅ¡inę pusę prie „(duomenys neskelbtini)“ vieÅ¡bučio, nerodė posÅ«kių signalų.

Automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojui sustojus, jis (I. V.) prie pastarojo privažiavo ir prisistatė. Minėto automobilio vairuotojas jam nei asmens dokumento, nei vairuotojo pažymėjimo pateikti negalėjo, aiškino, kad šiuos dokumentus pamiršo. Apie įvykį jis (I. V.) informavo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS (7 b. l.). Iš teismo posėdžio protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad iš esmės analogiškas aplinkybes policijos pareigūnas I. V. nurodė ir kaip liudytojas apklausiamas apylinkės teisme.

Liudytojas I. V. taip pat nurodė, kad jis važiuodamas paskui R. M. automobilį, matė, jog pastarasis kalbėjo telefonu be laisvų rankų įrangos, automobilio langai buvo atidaryti, todėl viskas gerai matėsi. Pirmiausia jo dėmesį patraukė tai, kad automobilio vairuotojas sukdamasis iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę nerodė posÅ«kio. Jam (I. V.) sukant savo automobiliu paskui R. M. vairuojamÄ automobilį, kitų automobilių nebuvo. TÄ kart automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojas iÅ¡ karto pripažino savo kaltę, automobilyje kitų žmonių be vairuotojo nebuvo.

Policijos pareigÅ«nų ekipažo jie laukė apie valandÄ , jis visÄ laikÄ buvo Å¡alia R. M.. Atsakydamas į R. M. klausimus, I. V. patvirtino, kad automobilio langai buvo truputį tamsinti, kartu pažymėjo, jog jis sustojo Å¡alia R. M. automobilio ir pats atidarė jo dureles (29, 31 b. l.). Tai, kad R. M. vairavo automobilį neturėdamas teisės jį vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta, vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryÅ¡io priemone, sankryžoje sukdamas deÅ¡inėn prieÅ¡ pradėdamas manevrÄ ir jį baigdamas nerodė įspėjamojo posÅ«kio Å¡viesos signalo, nurodyta ir administracinio teisės pažeidimo protokole (2-3 b. l.).

Policijos pareigÅ«no A. N. 2013 m. birželio 6 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad jam kartu su kolega A. P. atvykus prie „(duomenys neskelbtini)“ vieÅ¡bučio, juos pasitikęs pareigÅ«nas I. V. paaiÅ¡kino, kad sulaikė vairuotojÄ , vairavusį automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) AuÅ¡ros alėja, kuris rankomis naudojosi mobiliojo ryÅ¡io telefonu, darydamas posÅ«kių manevrus, nerodė atitinkamų posÅ«kio Å¡viesos signalų. Jis (A. N.) pagal duomenų bazę nustatė, kad automobilį vairavo R.

M., kai teisė vairuoti jam yra atimta (6 b. l.). IÅ¡ esmės tokias pat aplinkybes apklausiama kaip liudytojas A. N. nurodė ir apylinkės teisme (29-30 b. l.). Taigi, akivaizdu, kad liudytojo I. V. parodymai, prieÅ¡ingai, nei teigiama skunde, yra nuoseklÅ«s, todėl netikėti jais nėra jokio pagrindo. Be to, parodymus minėtas policijos pareigÅ«nas davė bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ (17 b. l.), duomenų, kad jis bÅ«tų suinteresuotas bylos baigtimi ir turėtų pagrindÄ apkalbėti pažeidėjÄ , byloje nėra.

Tai, kad R. M. 2013 m. birželio 6 d. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta, patvirtina ir byloje esančioje pažymoje apie asmens baustumÄ užfiksuoti duomenys (9-10 b. l.). Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pats R. M. teismo posėdžio metu patvirtino, jog vienas jo automobilio posÅ«kio žibintas neveikė, bei nurodė, kad pareigÅ«nui jis pasakė ne savo, o savo pažįstamo duomenis, nes dėl posÅ«kio jam bÅ«tų tekę mokėti baudÄ , ir dėl to nemato „skirtumo ir problemos“ (29, 31 b. l.).

Nors apeliantas teigia, kad automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo jo žmona, Å¡iÄ aplinkybę teismo posėdyje nurodė ir D. M., tačiau jokių kitų įrodymų, patvirtinančių Å¡iuos teiginius, byloje nėra. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, policijos pareigÅ«nui I. V. priėjus prie R. M. automobilio, jame jokių kitų asmenų nebuvo, be to, nors policijos pareigÅ«nas kartu su pažeidėju atvykstant policijos pareigÅ«nų ekipažo laukė apie valandÄ , D.

M. per tÄ laikÄ neatėjo, o R. M. teiginio, kad pasikviesti žmonÄ jam neleido pareigÅ«nas I. V., jokie bylos duomenys nepatvirtina. Ä®vertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apelianto kaltės klausimÄ , pagrįstai nesirėmė pastarojo ir jo sutuoktinės parodymais, juolab, kad kiti bylos duomenys Å¡iuos parodymus ne patvirtina, o paneigia. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad R.

M. padarė ATPK 128 straipsnio 2 dalyje ir 1241 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus.Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje surinktus įrodymus, o ne rėmėsi vien patrulio I. V. parodymais, kaip savo skunde teigia apeliantas, todėl šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. R. M. skundo argumentai, kad jis nuo pat pradžių nesutiko su pažeidimais, automobilio „Mercedes-Benz C 220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) langai yra tamsinti, automobilio langai nedarinėjami, nes jame yra kondicionierius, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, pastarojo kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus nepaneigia.

Be to, kaip jau minėta, liudytojas I. V. nurodė, kad posÅ«kio metu pro atvirÄ automobilio langÄ jis matė, kad šį automobilį vairavo bÅ«tent R. M., tuo pat metu kalbėdamas mobiliojo ryÅ¡io telefonu, juo naudodamasis rankomis, ir Å¡ių parodymų nepaneigia jokie kiti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esanti pažyma apie asmens baustumÄ bÅ«tent patvirtina, kad R. M. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta, o ne, kaip skunde teigia apeliantas, įrodo, kad jis beveik 24 mėnesius nepadarė jokių teisės pažeidimų.

             R. M. skundo argumentai, kad teismo sprendimas yra neišsamus, neobjektyvus, šališkas ir prieštaringas, vertinami kaip deklaratyvūs ir atmetami. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir jį naikinti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Palikti Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarimÄ nepakeistÄ , R. M. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                                                                 Vaclovas Iždonas