2025-05-21 Nr. AB-8900-3-62-3-02303-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-578-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02303-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5; 44.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Beatos Martišienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) 2024 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-T-2024-00040 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti klausimą dėl advokato paskyrimo nagrinėti iš naujo; 3) priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas bei nurodė, kad turtinei žalai, padarytai jo nekilnojamajam turtui, reikalinga ekspertizės išvada, kurią teismui pateiks vėliau.

Teismas 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2024 m. lapkričio 27 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti.

Teisme 2024 m. lapkričio 21 d. buvo gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriuo jis prašė: 1) panaikinti Tarnybos Sprendimą; 2) įpareigoti klausimą dėl advokato paskyrimo nagrinėti iš naujo; 3) priteisti iš atsakovų (VGTPT) neturtinę žalą, atsiradusią dėl galbūt tyčinio pareigų neatlikimo, kurią jis vertino 5 000 Eur. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas bei nurodė, kad turtinei žalai, padarytai jo nekilnojamajam turtui nustatyti reikalinga ekspertinė išvada, kurią teismui pateiks vėliau.

Regionų administracinis teismas Šiaulių rūmai 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą laikė nepaduotais ir grąžino juos pateikusiam asmeniui. Pareiškėjas dėl minėtos nutarties pateikė atskirąjį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. kovo 26 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi atleido pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nelaikė trečiaisiais suinteresuotais asmenimis Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Regionų administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo, susijusio su turtinės žalos atlyginimu, o likusią patikslinto skundo dalį priėmė.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, jog turtinei žalai, padarytai jo nekilnojamajam turtui, nustatyti reikalinga ekspertinė išvada, kurią teismui pateiks vėliau. Tačiau teismas vertino, kad pareiškėjas nenurodė, su kokiomis institucijomis jis sieja atsiradusią neturtinę žalą, dėl kokių institucijų veiksmų jis kildina turtinės žalos atsiradimą. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių tokią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Teismas taip pat akcentavo, kad pareiškėjas nenurodė, kokio dydžio neturtinę žalą jis patyrė, kokiam nekilnojamam turtui yra padaryta žala, bei nepatikslino, ar dėl tokios aplinkybės kreipėsi dėl ekspertinės išvados pateikimo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl turtinės žalos, padarytos jo nekilnojamam turtui, dėl kurios reikalinga ekspertinė išvada ir kurią pareiškėjas pateiks vėliau, neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatų, todėl atsisakė jį priimti.

Teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimai, t. y. panaikinti Tarnybos Sprendimą ir įpareigoti klausimą dėl advokato paskyrimo nagrinėti iš naujo, bei priteisti iš atsakovų (VGTPT) bylinėjimosi išlaidas ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl galbūt tyčinio pareigų neatlikimo, kurią jis vertina 5 000 Eur, yra tinkami ir atitinkantys ABTĮ 24–25 straipsniuose nustatytus reikalavimus, todėl priimtini nagrinėti.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismui pateikė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, prašydamas atsižvelgti į finansinę padėtį bei sveikatos būklę, taip pat pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymą apie išmokėtas išmokas ir neįgaliojo pažymėjimą. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo skundo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo žyminiu mokesčiu neapmokestinama, tačiau reikalavimo dalis dėl Tarnybos Sprendimo panaikinimo nepatenka į neapmokestinamų skundų kategoriją pagal ABTĮ 36 straipsnį. Tačiau teismas, įvertinęs ABTĮ 37 straipsnio nuostatas, taip pat atsižvelgęs į pareiškėjo patikslintame skunde nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, vertino, kad yra pagrindas atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas patikslintame skunde trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nurodė Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Regionų administracinį teismą ir Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Tačiau teismas, atsižvelgęs į skunde nurodytas aplinkybes, į tai, kad pareiškėjas prašė panaikinti Tarnybos Sprendimą ir iš to kildina patirtą žalą, taip pat į tai, jog pareiškėjo keliamo ginčo pobūdis neturi įtakos jo nurodytų trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėms ir pareigoms, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 5 dalimi, sprendė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Regionų administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nelaikytini trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 2 d. nutartį ir įpareigoti teisėją įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nurodytas Lietuvos Respublikos institucijas bei teismus, o padarytos ir toliau daromos turtinės žalos klausimą nagrinėti iš esmės. Pareiškėjas taip pat prašo bylos nagrinėjimui panaudoti tiesiogiai susijusių teisminių procesų ir bylų medžiagą bei kreiptis į kompetentingas Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos institucijas su prašymu išsiaiškinti, kaip elgtis situacijose, kai atsakovais ar trečiaisiais suinteresuotais asmenimis bylose tampa valstybės institucijos ar bylas nagrinėjantys teismai.

Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su 2025 m. balandžio 2 d. nutarties dalimi, kuria trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nelaikytini Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Regionų administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bei, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo, susijusio su turtinės žalos atlyginimu.

Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismo teisėja vadovavosi nuosekliai įgyvendinta blogąja teismų praktika, kuri, pasak jo, gina atsakovais ar trečiaisiais asmenimis bylose tapusias valstybės institucijas ir nesivadovauja ABTĮ 6 straipsnio nuostatomis. Pareiškėjo nuomone, tai lemia tolimesnę galbūt tyčinę diskriminaciją dėl atribojimo trečiaisiais suinteresuotais asmenimis tapusias valstybės institucijas, kurios savo veikimu ar galbūt tyčiniu neveikimu privedė prie tarpusavyje tiesiogiai susijusių teisminių procesų bei padarė ir toliau daro turtinę žalą jo nekilnojamajam turtui bei neturtinę žalą dėl prarasto pasitikėjimo valstybe ir jos institucijomis.

Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo teisėja, netyrusi pateiktų įrodymų ir nesidomėjusi kitais tiesiogiai su šia byla susijusiais teisminiais procesais, iš esmės negali daryti jokių išvadų apie jam padarytą ir toliau daromą turtinę bei neturtinę žalą. Mano, kad taip pat nesilaikyta ABTĮ 4, 7, 8, 10, 11, 15, 56, 67 ir 68 straipsnių nuostatų, todėl galbūt nepagrįstai varžomos pareiškėjo procesinės teisės ir suteikiamos išskirtinės sąlygos išvengti atsakomybės valstybės institucijoms ir įstaigoms.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas, vadovaudamasis ABTĮ nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodo, kad ABTĮ nenustatyta, jog pirmosios instancijos teismo nutartis (jos dalis), kurioje nutarta asmenų neįtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, yra skundžiama atskiruoju skundu, taip pat pažymi, kad tokia nutarties dalis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsakovas akcentuoja, jog atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus atsirasti būtina nustatyti ne tik valdžios institucijų veiksmų priešingumą teisei, bet ir kitas tarp savęs susijusias sąlygas: priežastinį ryšį tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių bei teisės pažeidimu padarytą žalą arba nuostolius. Be to, nesant bent vienos iš šių trijų sąlygų, teisė į žalos atlyginimą paneigiama.

Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas patikslintame skunde nenurodė, su kokiomis institucijomis ir dėl kokių institucijų veiksmų jis kildina turtinės žalos atsiradimą, nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, taip pat nenurodė, kokio dydžio turtinę žalą jis galbūt patyrė, kokiam nekilnojamajam turtui yra padaryta turtinė žala, nepatikslino, ar dėl šios aplinkybės kreipėsi dėl ekspertinės išvados pateikimo. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo, susijusio su turtinės žalos atlyginimu.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjas iš esmės pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, nepagrįstą jokiais argumentais ar įrodymais, todėl mano, kad pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nelaikytini Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Regionų administracinis teismas ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas, bei kuria atsisakyta priimti pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo, susijusio su turtinės žalos atlyginimu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 2 d. nutartį, tačiau iš atskirojo skundo matyti, jog pareiškėjas nesutinka su nutarties dalimi, kuria trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nelaikytini Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Regionų administracinis teismas ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas, bei, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo susijusio su turtinės žalos atlyginimu.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 46 straipsnio 2 dalį tretieji suinteresuoti asmenys yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos.

ABTĮ 152 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi, įstatymas konkrečiai nustato atskirojo skundo padavimo atvejus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog atskirojo skundo institutas administraciniame procese yra įtvirtintas ne bet kurių subjektų ir ne bet kuriems procesiniams dokumentams, o būtent pirmosios instancijos teismo nutartims, kurių apskundimas yra tiesiogiai įtvirtintas įstatyme ir (ar) kai tokios teismo nutartys užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, apskųsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-659-520/2022).

Pažymėtina, jog teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, kai dėl jos bylos procesas nėra pradedamas (pvz., nutartis atsisakyti priimti skundą), tęsiamas (pvz., nutartis, kuria atsisakoma tenkinti proceso šalies prašymą dėl administracinės bylos atnaujinimo) arba kai dėl nutarties priėmimo procesas byloje užbaigiamas (pvz., nutartis palikti skundą nenagrinėtą ar bylą nutraukti) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-395-552/2024).

ABTĮ neįtvirtina, kad teismo nutartis dėl subjekto įtraukimo / neįtraukimo trečiuoju suinteresuotu asmeniu į nagrinėjamos bylos procesą gali būti skundžiama atskiruoju skundu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-24-1188/2025), pirmosios instancijos teismo nutartis dėl subjektų neįtraukimo trečiaisiais suinteresuotais asmenimis į nagrinėjamos bylos procesą neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai, nes bylos nagrinėjimas yra tęsiamas, todėl tokia teismo nutartis negali būti skundžiama (žr., pvz., mutatis mutandis (pakeitus tai, kas keistina) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-543-629/2018).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą bei suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutarties dalis dėl subjektų neįtraukimo trečiaisiais suinteresuotais asmenimis negalėjo būti skundžiama atskiruoju skundu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė nagrinėti pareiškėjo atskirojo skundo dalį dėl šios nutarties dalies. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis procesas pagal pareiškėjo atskirojo skundo dalį dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 2 d. nutarties dalies nelaikyti pareiškėjo nurodytų asmenų trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nutrauktinas.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimo, susijusio su turtinės žalos atlyginimu, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, taip pat ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. kovo 26 d. nutartyje, iš patikslinto skundo turinio negalima suprasti, dėl kokių institucijų veiksmų pareiškėjas kildina turtinės žalos atsiradimą, jis taip pat nepateikė jokių tokią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, nenurodė, su kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėjas sieja turtinės žalos atsiradimą, kokio dydžio žalą prašo priteisti, kokiam nekilnojamam turtui yra padaryta žala bei nepatikslino, ar dėl šios aplinkybės kreipėsi dėl ekspertinės išvados pateikimo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog šis reikalavimas neatitinka ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytų reikalavimų ir atsisakė priimti šią patikslinto skundo dalį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog teismas vadovavosi netinkama teismų praktika, tačiau šio teiginio nepagrindžia, todėl jis vertinamas kaip subjektyvi pareiškėjo nuomonė. Įvertinusi byloje esančius įrodymus ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutarties dalies turinį, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo išvadai, kad, priimdamas minėtos nutarties dalį, pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs proceso teisės normas ar suvaržęs pareiškėjo teises.

Kiti pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai nesuponuoja kitokio nustatytų aplinkybių vertinimo ar kitokių išvadų nei skundžiamos nutarties dalyje nurodė pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi kitus pareiškėjo atskirajame skunde nurodytus prašymus pažymi, kad jie nesusiję su nagrinėjama byla, todėl yra atmetami. Teisėjų kolegija pareiškėjui taip pat išaiškina, kad prašymai kreiptis į įvairias institucijas dėl išaiškinimų sprendžiami ginčą nagrinėjant iš esmės.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas atskirajame skunde ir 2025 m. gegužės 21 d. pareiškime nurodė, kad kitoje su šia byla tiesiogiai susijusiame teisminiame procese yra priimtas sprendimas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ir prašymas priimtas. Todėl, pareiškėjo nuomone, yra tikslinga sustabdyti šią bylą kol Konstituciniame Teisme bus išnagrinėta byla Nr. 5/2025. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra tikslinga sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą, nes bylos Nr. 5/2025 išnagrinėjimas Konstituciniame Teisme neturės reikšmės tinkamam šios bylos išsprendimui.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 2 d. nutarties dalis dėl reikalavimo, susijusio su turtinės žalos atlyginimu, yra teisėta ir pagrįsta, todėl pareiškėjo atskirasis skundas šioje dalyje atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 8 dalimi, 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Ž. atskirojo skundo dalį dėl reikalavimo, susijusio su turtinės žalos atlyginimu, atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 2 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutraukti apeliacinį procesą pagal pareiškėjo A. Ž. atskirojo skundo dalį dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 2 d. nutarties dalies nelaikyti šioje byloje trečiaisiais suinteresuotais asmenimis Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Regionų administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Beata Martišienė

Ernestas Spruogis