b813d82f-b374-4e6a-8a6e-792f462da94c · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 8 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, sekretoriaujant Jolitai AleksejÅ«naitei, dalyvaujant ieÅ¡kovei R. M., jos atstovui advokatui Gediminui Juknevičiui, įgaliotam atstovui Ž. J. Å ., atsakovės G. V. atstovui advokatui Mantui Arasimavičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka miÅ¡riu bÅ«du iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. M. ieÅ¡kinį atsakovams I. P. V., G. V. bei atsakovės G. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei R. M. dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo. Teismas n u s t a t ė :

1. Pradiniu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė R. M. teikė praÅ¡ymÄ patvirtinti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ pagal G. P. parengtÄ 2021-01-21 planÄ . Teikiant patikslintÄ ieÅ¡kinį reiÅ¡kė alternatyvaus pobÅ«džio reikalavimÄ nustatyti naudojimosi tvarkÄ arba pagal 2021-01-21 arba 2021-09-30 G. P. parengtus planus.

2. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė R. M. nurodė, kad ieÅ¡kovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sklypas, kurio 3413/6670 dalys nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei, o 3257/6670 dalys nuosavybės teise priklauso atsakovams. Sklypo teritorijoje yra Å¡ie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai: pastatas - gyvenamasis namas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 1/2 dalis nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei bei 1/2 dalis nuosavybės teise priklauso atsakovei G. V.; pastatas - garažas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei; pastatas - Å«kinis pastatas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovams; pastatas - garažas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei. (duomenys neskelbtini) sprendimu Vilniaus miesto Lenino rajono liaudies teismas nustatė Sklypo naudojimo tvarkÄ , pagal į bylÄ pateiktÄ planÄ , kuria buvo nustatytos sklypo naudojimosi ribos tarp tuometinių bendrasavininkių O.

M. (vėliau jos teises perėmė ieÅ¡kovė) bei atsakovės G. V.. Å iuo sprendimu buvo nustatyta, jog O. M. naudosis sklypo dalimi pažymėta plane ABCDEFGHK raidėmis ir abcd raidėmis, t. y. Å¡iaurine sklypo dalimi, o atsakovė G. V. naudosis sklypo dalimi pažymėta plane LMNOPRSÅ TU raidėmis ir mnol raidėmis, t. y. pietine sklypo dalimi. Sprendime teismas patvirtino tvoros sklype buvimÄ , kuri dalina sklypÄ Ä¯ atsakovei G. V. priskirtÄ naudotis sklypo pietinę dalį, plane pažymėtÄ mėlyna spalva, ir į O.

M. priskirtÄ naudotis sklypo Å¡iaurinę dalį, plane pažymėtÄ Å¾alia spalva. Likusi sklypo dalis, plane pažymėta geltona spalva, palikta bendram bendrasavininkių naudojimui: (duomenys neskelbtini) nutartimi Lietuvos TSR Aukščiausiasis Teismas nurodytÄ sprendimÄ pakeitė, praplečiant iki 2,5 metrų sklypo plane numatytÄ 1 metro pločio bendro naudojimo takÄ iki Å«kinio pastato, bei kitÄ sprendimo dalį paliko nepakeistÄ . Atitinkamai sklype esančio gyvenamojo namo Å¡iaurinėje dalyje esantis priestatas yra O.

M. (vėliau ieÅ¡kovei) priskirtoje sklypo dalyje ir Å¡iuo metu yra naudojamas ieÅ¡kovės, o gyvenamojo namo vakarinėje dalyje esantis priestatas yra atsakovams priskirtoje sklypo dalyje bei Å¡iuo metu yra naudojamas atsakovų. 1987 - 199l metais atsakovai gyvenamojo namo vakarinėje pusėje nelegaliai pasistatė naujÄ priestatÄ , su gyvenamosiomis patalpomis, su kuriuo minėtas vakarinėje namo pusėje esantis priestatas buvo ir Å¡iuo metu yra faktiÅ¡kai sujungtas. Nors gyvenamojo namo bendrasavininkės O. M. ir ieÅ¡kovė buvo davusios sutikimÄ tik remontuoti arba platinti jau esamÄ gyvenamojo namo vakarinėje dalyje priestatÄ , tačiau vietoje esamo priestato remontavimo / platinimo atsakovai pastatė naujÄ priestatÄ su gyvenamosiomis patalpomis, kuris savo plotu virÅ¡ija pagrindinį gyvenamojo namo plotÄ .

Pažymėtina, kad nurodytas atsakovų naujas priestatas yra įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas savavališka statyba. Atsakovų naujo priestato savavališkos statybos faktas taip pat yra išviešintas „Infostatyba“ bei Nekilnojamojo turto registre. Šiai dienai nėra registruota jokia naudojimosi sklypu tvarka, nors nesutarimų tarp sklypo bendrasavininkių šiuo klausimu jau yra buvę anksčiau. Siekiant, kad būtų parengtas visų sklypo bendrasavininkių interesus atitinkantis naudojimosi sklypu tvarkos planas, ieškovė kreipėsi į (duomenys neskelbtini) G.

P., kuris yra į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡ytas teismo ekspertas, turintis teisę duoti ekspertines iÅ¡vadas žemėtvarkos darbų klausimais. 2020 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini) G. P. atliko Sklypo faktinių duomenų patikrinimÄ vietoje, į kurį 2020 m. rugpjūčio 21 d. ir 24 d. praneÅ¡imais buvo kviečiami atvykti atsakovai ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Nurodytame Sklypo faktinių duomenų patikrinime vietoje dalyvavo taip pat atsakovas I.

P. V.. 2020 m. rugsėjo 21 d. atsakovų atstovas advokatas Mantas Arasimavičius pateikė specialistui G. P. elektroninį laiÅ¡kÄ , kuriame iÅ¡dėstė nepagrįstas pastabas dėl menamų sklypo plano projekto trÅ«kumų. 2020 m. rugsėjo 30 d. atsakydamas G. P. atsakovams ir jų atstovui iÅ¡siuntė iÅ¡samų atsakymÄ , kuriame pagrįstai paneigė kiekvienÄ pateiktÄ pastabÄ . IeÅ¡kovė taip pat kreipėsi su praÅ¡ymu į VÄ® Registrų centrÄ , kuriuo prašė įregistruoti juridinį faktÄ - apie nustatytÄ naudojimosi Sklypu tvarkÄ (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Lenino rajono liaudies teismo sprendimu bei (duomenys neskelbtini) Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo nutartimi.

VÄ® Registrų centras Å¡io IeÅ¡kovės praÅ¡ymo netenkino. 2021 m. vasario 15 d. ieÅ¡kovė kreipėsi raÅ¡tu į atsakovus bei jiems pasiÅ«lė sutartu laiku atvykti pas notarÄ bei visiems sklypo bendrasavininkiams pasiraÅ¡yti naudojimosi sklypu tvarkÄ Ä¯teisinantį susitarimÄ pagal nurodytÄ specialisto G. P. parengtÄ sklypo planÄ . IeÅ¡kovė Å¡iame raÅ¡te taip pat nurodė, jog bendrasavininkiams atsisakant sudaryti nurodytÄ susitarimÄ ieÅ¡kovė bus priversta kreiptis į teismÄ dėl naudojimosi bendru Sklypu tvarkos nustatymo.

Atsakovų atsisakymas sudaryti notarinį susitarimÄ su ieÅ¡kove dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo, grindžiant tokį atsisakymÄ nepagrįstais ir menamais parengto sklypo plano projekto trÅ«kumais bei žadant grįžti prie derybų Å¡iuo klausimu tik po karantino, vertintini kaip nesÄ Å¾iningi atsakovų veiksmai / neveikimas.

3. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė G. V. nurodė, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ net nepabandžiusi ieÅ¡kinyje keliamo klausimo spręsti derybų bÅ«du, gyvai susitikusi su atsakovais. Atsakovai gyvena pirmame gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), aukÅ¡te, o ieÅ¡kovė gyvena antrame to paties namo aukÅ¡te. Å alys naudojasi tuo pačiu įėjimu/įvažiavimu į sklypÄ , tačiau nei ieÅ¡kovė, nei jos atstovai su atsakovais niekada dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nebendravo, niekada nebandė net susitikti ir aptarti žemės naudojimo klausimų.

Buvo gauti tik ieÅ¡kovės matininko G. P., o vėliau ieÅ¡kovės atstovo advokato raÅ¡tai dėl projekto rengimo ir siÅ«lymo pasiraÅ¡yti naudojimosi tvarkos sutartį pagal vienaÅ¡aliÅ¡kai parengtus brėžinius. Jokių argumentų dėl brėžinių koregavimo ieÅ¡kovės atstovai negirdėjo. Atsakovams pasiÅ«lius po karantino susitikti ir vietoje suderinti žemės sklypo naudojimosi tvarkos sprendinius be kreipimosi į teismÄ , ieÅ¡kovei toks bÅ«das pasirodė nepriimtinas. IeÅ¡kovei net nepabandžius aptarti savo siÅ«lomų naudojimosi tvarkos žemės sklypu sprendinių ir rasti kompromisų, atsakovė su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutinka.

Atsakovė mano, jog ieÅ¡kovės inicijuota byla turėtų bÅ«ti nutraukta CPK 293 str. 1 d. 3p. pagrindu, kadangi identiÅ¡kas ginčas teisme yra sprendžiamas antrÄ kartÄ . Pati ieÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu pateikė (duomenys neskelbtini) dienos LTSR liaudies teismo sprendimÄ c. b. Nr. (duomenys neskelbtini), bei LTSR Aukščiausiojo Teismo nutartį (duomenys neskelbtini), priimtus dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. IeÅ¡kovė yra teismų sprendimuose minimos savo mamos O. M. teisių ir pareigų perėmėja (paveldėtoja).

Nustačius ieÅ¡kovės inicijuoto ginčo tapatumÄ su anksčiau iÅ¡spręsta byla dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu, tarp tų pačių Å¡alių (atsakovų ir ieÅ¡kovės teisių pirmtako), byla turėtų bÅ«ti nutraukta dėl jos tapatumo. Atsakovė su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka ir dėl ieÅ¡kovės siÅ«lomų žemės naudojimosi tvarkos sprendinių nekorektiÅ¡kumo, apie kuriuos buvo raÅ¡tu informuotas ieÅ¡kovės matininkas G. P., tačiau kuris akivaizdžių žemės naudojimosi tvarkos trÅ«kumų taip ir nepaÅ¡alino.

Vienas iÅ¡ netinkamų sprendinių - Å¡iaurinio pastato apėjimo nebuvimas. 2020-09-21 dienÄ atsakovės atstovas adv. M. Arasimavičius ieÅ¡kovės matininkui G. P. rašė: „8. JÅ«sų numatytas bendro naudojimo žemės koridorius (Å¡iaurinėje namo dalyje pro R. M. priestatus a22/p ir 7a2/p bus neįmanomas dėl R. M. verandos, užtveriančios bendro naudojimo praėjimÄ (žr. nuotraukÄ Nr. 2)“ ir prašė atitinkamai pakoreguoti žemės naudojimosi tvarkos sprendinius. Visgi, praÅ¡omi sprendiniai pakoreguoti nebuvo.

Tie patys sprendiniai Å¡iuo metu yra likę ieÅ¡kovės praÅ¡omoje nustatyti žemės naudojimosi tvarkoje. Sklypo Å¡iaurinėje dalyje ieÅ¡kovės matininkas G. P. buvo numatęs atsakovams reikalingÄ priėjimÄ prie atsakovams priklausančio priestato 8a 1/p užpakalinių durų (Å¡iaurinį apėjimÄ aplink namÄ ), tačiau plane matininkas nepavaizdavo ieÅ¡kovės verandos, kuriÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkoje kerta plane nurodytas namo Å¡iaurinio apėjimo takas, o tai pat bet kokius praėjimus užtveriančių ieÅ¡kovės tvorų.

Antras sprendinys - sėl plane numatyto įvažiavimo į sklypÄ neatitikimo realiai situacijai. 2020-09-21 dienÄ atsakovės atstovas adv. M. Arasimavičius ieÅ¡kovės matininkui G. P. rašė: „6. JÅ«sų suprojektuotas privažiavimas neįtaiko į esamus įvažiavimo vartus, esančius prie pat sklypo kampo ir kampinio riboženklio (žr. nuotraukÄ Nr. 1). Suprojektuotas įvažiavimas yra numatytas tiesiai per esamų vartų kolonÄ . Toks įvažiavimas negalės bÅ«tų eksploatuojamas, dėl to jÅ«sų parinkti sprendiniai yra neteisingi“.

Å ie sprendiniai liko neiÅ¡taisyti ir teismui ieÅ¡kovės pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekte. IÅ¡ plano sprendinių matyti, jog tarp pietrytinio sklypo kampo ir bendro naudojimo įvažiavimo (taÅ¡kų 1 ir 2) matininkas G. P. numatė 1m atstumÄ . Tarp taÅ¡kų 2 ir 3 matininkas numatė dar 4 metrų atstumÄ , tačiau matininkas visiÅ¡kai neatsižvelgė, jog pro tokį įvažiavimÄ niekas negalės važiuoti, nes jis neatitinka faktinio įvažiavimo į sklypÄ - neįtaiko į fasadinės mÅ«ro tvoros kolonas.

Ginčo tvora nekilnojamojo turto registre yra įregistruota kaip savarankiÅ¡kas nekilnojamojo turto objektas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nustačius įvažiavimÄ Ä¯ sklypÄ per atsakovų fasadinės tvoros kolonÄ , kokį nori nustatyti ieÅ¡kovė, tektų griauti atsakovų betoninę tvorÄ , kas bÅ«tų susiję su neproporcingomis iÅ¡laidomis, kurių kompensavimo ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nenumato. IeÅ¡kovė nepateikia jokių argumentų, kodėl Å¡iuo metu egzistuojantis 3 m. pločio įvažiavimas į sklypÄ yra netinkamas.

4. Atsakovas I. P. V. 2021-09-20 raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose (el. b. popierinio priedo b. l. 11-12) nurodė, kad apėjimas Å¡iaurinėje namo dalyje reikalingas atsakovų namo eksploatacijai, tačiau Å¡iai dienai yra veranda ir varteliai, kurie trukdo apeiti aplink namÄ Å¡iaurinėje dalyje ir naudotis išėjimu iÅ¡ priestato.

5. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovė G. V. prašė nustatyti naudojimosi sklypu tvarkÄ pagal J. K. parengtÄ planÄ . Nurodė, kad tvarkos projekte sÄ Å¾iningai ir teisingai yra iÅ¡sprendžiamos visos žemės sklypo naudojimosi tvarkos problemos, kurias ieÅ¡kovė ignoravo ir kurias Å¡alys bandė suderinti 2021-09-09 dienos iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu. Å iaurinėje plano dalyje iÅ¡ Å¡iaurinės gyvenamojo namo pusės yra numatytas bendro naudojimo takas (apėjimas aplink gyvenamÄ jį namÄ ), kuriuo galės naudotis abi Å¡alys.

Atsakovei Å¡is takas reikalingas tiek gyvenamojo namo aptarnavimui, tiek užtikrinti atsakovės galimybę naudotis užpakaliniu namo išėjimu. Å is takas buvo numatytas dar 1973 m. teismo sprendimais patvirtintuose planuose, tačiau dėl ieÅ¡kovės pastatytos verandos (priestato), takas buvo užstatytas. Vienintelė racionali galimybė takÄ atkurti taip, kaip jis buvo numatytas 1973 m. naudojimosi tvarkos plane – yra jį numatyti aplink Å¡iaurinę ieÅ¡kovės verandÄ . Dėl bendro naudojimo tako numatymo ieÅ¡kovės interesai nenukentės, kadangi takas yra numatytas ir pačios ieÅ¡kovės pirminiame žemės naudojimosi projekte.

Skirtingai nei ieÅ¡kovės siÅ«lomame variante, atsakovės siÅ«lomas nustatyti bendro naudojimo takÄ bus galima naudoti pagal paskirtį ir jis nekerta plane nepavaizduotų statinių (priestato – verandos). IÅ¡ pietinės gyvenamojo namo pusės yra numatytas bendro naudojimo takas, skirtas gyvenamojo namo eksploatavimui, kuris taip pat buvo numatytas pačios ieÅ¡kovės. Atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos yra pirmame aukÅ¡te, ieÅ¡kovei – antrame. Tiek vienai, tiek kitai Å¡aliai yra reikalinga teisė ir priėjimas prižiÅ«rėti pastatÄ iÅ¡ iÅ¡orės pusės, dažyti ir prižiÅ«rėti sienas, valyti langus, dažyti langų rėmus ir pan.

Nesant ginčo dėl pietinio namo aptarnavimo takelio nustatymo – jis turėtų bÅ«ti paliktas. Kadangi ieÅ¡kovės siÅ«lymas numatyti įvažiavimÄ tiesiai per vienÄ iÅ¡ vartų kolonų nebuvo racionalus, atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o teismo numatyti faktinę situacijÄ atitinkančius žemės naudojimo sprendinius ties įvažiavimu į sklypÄ . Atsakovės siÅ«lomų sprendinių skirtumas nuo ieÅ¡kovės sprendinių yra tas, kad įvažiavimas yra numatytas faktinėje vietoje- tarp Å¡iuo metu egzistuojančių vartų kolonų.

Teismui nustačius naudojimosi tvarkÄ pagal atsakovės geodezininkės J. K. parengtÄ planÄ , nereikės griauti kapitalinių vartų kolonų, Å¡alims nereikės patirti papildomų iÅ¡laidų ir nebus sukurti nauji ginčai dėl vartų įrengimo. Vartai bus toje vietoje, kur yra Å¡iuo metu. 1m. pločio varteliai atsakovės siÅ«lomame plane yra numatyti į kairę nuo kairiosios vartų kolonos - tvoros segmente, kÄ patvirtina J. K. plano sprendiniai: atstumas tarp taÅ¡kų 1 ir 65 yra 0,3m. (tiek, kiek reikia deÅ¡inei kolonai); atstumas tarp taÅ¡kų 65 ir 66 yra 3 m. (tiek, kiek Å¡iuo metu yra tarpo tarp kolonų plotis); atstumas tarp taÅ¡kų 66 ir 67 yra 0,3m (tiek, kiek reikia kairiajai vartų kolonai); atstumas tarp taÅ¡kų 67 ir 3 yra 1m. (t. y. tiek, kiek reikia įėjimo varteliams).

Kad dešinė vartų kolona būtų ne G. V. naudojamoje teritorijoje ir nemažintų R. V. individualiai naudojamo ploto, yra numatytas 1 m. pločio bendro naudojimo zona 1-55 įvažiavimo dešinėje. Kiti sprendiniai iš esmės nesiskiria nuo ieškovės pasiūlytųjų.

6. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas advokatas paaiÅ¡kino, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1973 metų sprendimu patvirtintas naudojimosi žemės sklypu planas nebuvo įregistruotas VÄ® Registrų centras, nes tais laikais parengtas planas neatitinka Å¡ių dienų reikalavimų tokio pobÅ«džio planui (kaip tokių koordinačių buvimas ir pan.). IeÅ¡kovės tikslas, kreipiantis į matininkÄ G. P. buvo parengti analogiÅ¡kais sprendiniais pagrįstÄ naujÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos planÄ .

Atsakovai iÅ¡sipirko valstybinę žemę tik 2020-12-20. Rengiant pirmÄ jį ieÅ¡kovės pateiktÄ planÄ , buvo siekiama maksimaliai vadovautis LAT 1973 m. sprendimu patvirtintu planu. IÅ¡važiuojamojo posėdžio metu atsakovas I. P. V. iÅ¡sakė priekaiÅ¡tÄ , kad nenori, jog ieÅ¡kovė vaikščiotų po langais, todėl alternatyvų planÄ teikė be 1 m. bendro naudojimo takelio aplink namÄ . Tai, kad Å¡iaurinėje dalyje bendro naudojimo takelio vietoje yra terasa, ieÅ¡kovė galės užtikrinti praėjimÄ ir jai kyla pareiga užtikrinti tai. 1 metro žaliatvorė faktiÅ¡kai egzistuoja ir dabar, Å¡alys prižiÅ«ri Å¡iÄ zonÄ abi.

Kiemo tvora (įvažiavimas) buvo pastatyta kartu su namo statyba 1953 m. ir tokiai tvorai buvus buvo priimtas ir 1973 metų LAT sprendimÄ . Antrajame alternatyviame naudojimosi plane nėra jokių metrų trÅ«kumų atsakovams, nes plotai yra raÅ¡omi juo suapvalinus be kablelio, vadovaujantis tokio pobÅ«džio planų rengimo taisyklėmis. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu pateiktas planas yra parengtas Å¡iurkščiai pažeidus teisės aktų reikalavimus: geodezininkė neturi teisės rengti, tik matininkas; privalo atvykti į vietÄ matavimui, kas nebuvo padaryta; nėra duomenų apie specialiÄ sias naudojimo sÄ lygas; nėra aiÅ¡kinamojo raÅ¡to; ieÅ¡kovei priskirta tik 334 kv. m., o turėtų bÅ«ti 341 kv. m.; plane H (204), o sudėjus taÅ¡kus gaunasi 246 kv. m.; nėra tam tikrų taÅ¡kų matavimų; 28-30 tokios linijos nėra.

7. Atsakovė R. M. 2021-12-14 teismo posėdžio metu paaiškino, kad jai priklauso antras namo aukštas ir du priestatai šiaurinėje dalyje. Visas namo pirmas aukštas priklauso atsakovams. Šiaurinėje pusėje prie namo yra jai priklausantys priestatai ir jų aptarnauti atsakovams nereikia. Tvora prie namo atsirado kartu su namo statyba 1953 metais. Durys prie kurių nori prieiti atsakovai yra savavališkos statybos pastate. Pietinio priėjimo jai prie namo nereikia. Pietinėje namo dalyje yra langas ir balkonas antrame namo aukšte, kuriuo ji disponuoja.

8. Atsakovės G. V. atstovas advokatas teismo posėdžių metu paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. IeÅ¡kovė užsideda 1 kv. m. sau ploto. Tvoros kolona taip pat stovi atsakovams priskirtoje žaliatvorės vietoje (30cm*30cm). Tvoros segmentas atsakovės pateiktame plane yra sužymėtas jau pagal esantį faktÄ . Nuo 1973 metų pasikeitė faktinė situacija, todėl prie jos reikia prisitaikyti Atsakovams priklausantis nelegalus priestatas stovi nuo 1989 metų ir ruoÅ¡iami dokumentai jo įteisinimui.

I. P. V. iÅ¡važiuojamojo posėdžio metu neiÅ¡sakė apėjimo aplink namÄ nereikalingumo. Durys, esančios 8a1p priestate yra reikalingos atsakovams, nors turi galimybę iÅ¡eiti per pagrindinį namÄ . Kitų durų priestate nėra. 10 cm nuo atsakovų priestato į pietus jau yra ieÅ¡kovei priklausanti žemė. Nori vadovautis LAT 1973 m. sprendimu įtvirtintu apėjimu aplink namÄ . Atsakovės matininkė, rengdama bylai trečiÄ jį planÄ , vadovavosi G. P. vieÅ¡ais duomenimis. Vakarinės namo sienos aptarnauti negali, tik iÅ¡ vidaus.

Per vakarinę pusę apeiti namo neįmanoma.

9. Liudytojas G. P. 2021-09-09 iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad neatstovauja nė vienai pusei, stengėsi objektyviai parengti naudojimosi tvarkos planÄ , atsižvelgiant į LAT 1973 m. sprendimu patvirtintÄ tvarkÄ , ko prašė ir ieÅ¡kovė bei atsakovas I. P. V., dalyvaujant matavimuose vietoje. Buvo stengtasi iÅ¡likti kiek įmanoma objektyviam, rengiant naudojimosi tvarkos planÄ . Ä®važiavimo zonÄ projektavo analogiÅ¡kai LAT 1973 metų sprendimu patvirtintai tvarkai. Kadangi buvo 1 m. pločio priėjimas aplink namÄ , tai ir Å¡iame plane projektavo kiek įmanoma, nors kitas klausimas, ar toks bendro naudojimo takelis Å¡iaurinėje dalyje yra reikalingas, kai durys uždarytos, o priestatas pastatytas nelegaliai. Taip projektavo, kad maksimaliai iÅ¡liktų LAT 1973 m. sprendimu patvirtinta tvarka. Aplink visÄ namÄ nebėra galimybės apeiti, nes priestatas nelegalus pristatytas.

10. Pakartotinai į 2022-01-20 teismo posėdį iškviestas liudytojas G. P. paaiškino, kad nesutiko duoti J. K. parengto plano duomenų. Tai unikalus ir autorinis darbas. Jos parengtame plane yra grubių skaičiavimo, neatitikimo plotams klaidų, dėl ko toks planas negalėtų būti tvirtinamas teismo sprendimu. Kadangi plotai, remiantis Kadastro nuostatais yra skaičiuojami 1 kv. m. tikslumu, jo parengtuose planuose priskirtini plotai bendraturčiams atitinka VĮ Registrų centre įregistruotai nuosavybės teisės proporcijai.

11. Liudytoja J. K., rengusi atsakovės pateiktÄ 2021-11-10 planÄ , 2022-01-20 teismo paaiÅ¡kino, kad turi tiek matininkės, tiek geodezininkės kvalifikacijÄ . Plano tinkamumo netikrina nei VÄ® Registrų centras, nei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Negalėjo atsakyti, ar reikalingas plane fiksuoti darbo laikas, jungiantis prie LitPos sistemos ir nežino, kada buvo ir ar buvo prie tokios sistemos jungtasi, rengiant planÄ . Kadangi buvo papraÅ¡yta padaryti minimalius pakeitimus, lyginant G. P. parengtÄ planÄ , rankiniu bÅ«du buvo perraÅ¡yti duomenys. Koordinačių žiniaraÅ¡tį surašė programa. G. P. nedavė sutikimo naudotis plano duomenimis. 1973 m. teismų sprendimais patvirtinto naudojimosi plano ji nematė, rengiant savo planÄ . Negalėjo atsakyti, kodėl ieÅ¡kovei trÅ«ksta 7 kv. m. sudėjus ABCD ir 97/iÅ¡ H plotus. Negalėjo atsakyti 11-35, 29-30 taÅ¡kų ilgių. IeÅ¡kinys tenkintinas. PrieÅ¡ieÅ¡kinys atmestinas.

12. Civilinė byla iÅ¡nagrinėta atsakovui I. P. V. nedalyvaujant, teismo Å¡aukimÄ Ä¯ teismo posėdį įteikiant tinkamai, remiantis CPK nuostatomis. Atsakovas dalyvavo 2021-06-29 parengiamajame teismo posėdyje, 2021-09-09 iÅ¡važiuojamajame teismo posėdyje.

13. Byloje nustatyta, kad ieškovei R. M. ir atsakovams I. P. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio 3413/6670 dalys nuosavybės teise priklauso ieškovei, o 3257/6670 dalys nuosavybės teise priklauso atsakovams. Sklypo teritorijoje yra šie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai:(i) pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 1/2 dalis nuosavybės teise priklauso ieškovei bei 1/2 dalis nuosavybės teise priklauso atsakovei G.

V.; (ii) pastatas – garažas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei; (iii) pastatas – Å«kinis pastatas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovams; (iv) pastatas – garažas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei (ieÅ¡kinio priedas -NTR iÅ¡raÅ¡as). (duomenys neskelbtini) sprendimu Vilniaus miesto Lenino rajono liaudies teismas nustatė Å¡io sklypo naudojimo tvarkÄ , pagal į bylÄ pateikiamÄ planÄ (planas - el. bylos popierinis priedas b. l. 77), kuria buvo nustatytos sklypo naudojimosi ribos tarp tuometinių bendrasavininkių O.

M. (vėliau jos teises perėmė ieÅ¡kovė) bei atsakovės G. V.. Å iuo sprendimu buvo nustatyta, jog O. M. naudosis sklypo dalimi pažymėta plane ABCDEFGHK raidėmis ir abcd raidėmis, t. y. Å¡iaurine sklypo dalimi, o atsakovė G. V. naudosis sklypo dalimi pažymėta plane LMNOPRSÅ TU raidėmis ir mnol raidėmis, t. y. pietine sklypo dalimi. Sprendime teismas patvirtino tvoros sklype buvimÄ , kuri dalina sklypÄ Ä¯ atsakovei G. V. priskirtÄ naudotis sklypo pietinę dalį, plane pažymėtÄ mėlyna spalva, ir į O.

M. priskirtÄ naudotis sklypo Å¡iaurinę dalį, plane pažymėtÄ Å¾alia spalva. Likusi Sklypo dalis, plane pažymėta geltona spalva, palikta bendram bendrasavininkių naudojimui. (duomenys neskelbtini) nutartimi Lietuvos TSR Aukščiausiasis Teismas nurodytÄ sprendimÄ pakeitė, praplečiant iki 2,5 metrų sklypo plane numatytÄ 1 metro pločio bendro naudojimo takÄ iki Å«kinio pastato, bei kitÄ sprendimo dalį paliko nepakeistÄ (ieÅ¡kinio priedas Nr. 4). Atitinkamai žemės sklype esančio gyvenamojo namo Å¡iaurinėje dalyje esantis priestatas yra O.

M. priskirtoje sklypo dalyje ir Å¡iuo metu yra naudojamas ieÅ¡kovės, o gyvenamojo namo vakarinėje dalyje esantis priestatas yra atsakovams priskirtoje Sklypo dalyje bei Å¡iuo metu yra naudojamas Atsakovų. 1987 – 1991 metais (kas nustatytina iÅ¡ ieÅ¡kinio priedų Nr. 5,15,16 – teismų sprendimų) atsakovai gyvenamojo namo vakarinėje pusėje nelegaliai pasistatė naujÄ priestatÄ , su gyvenamosiomis patalpomis, su kuriuo minėtas vakarinėje namo pusėje esantis priestatas buvo ir Å¡iuo metu yra faktiÅ¡kai sujungtas.

Priestatas yra įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas savavaliÅ¡ka statyba. Atsakovų naujo priestato savavaliÅ¡kos statybos faktas taip pat yra iÅ¡vieÅ¡intas „Infostatyba“ bei Nekilnojamojo turto registre (ieÅ¡kinio priedai- Nr. 1. 17 ). Å iai dienai nėra registruota jokia naudojimosi sklypu tvarka. IeÅ¡kovė kreipėsi su praÅ¡ymu į VÄ® Registrų centrÄ , kuriuo prašė įregistruoti juridinį faktÄ â€“ apie nustatytÄ naudojimosi sklypu tvarkÄ (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Lenino rajono liaudies teismo sprendimu bei (duomenys neskelbtini) Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo nutartimi.

VÄ® Registrų centras Å¡io ieÅ¡kovės praÅ¡ymo netenkino (ieÅ¡kinio priedas Nr. 12), kaip neatitinkančio teisės aktų reikalavimų. 2021 m. vasario 15 d. ieÅ¡kovė kreipėsi raÅ¡tu į atsakovus bei jiems pasiÅ«lė sutartu laiku atvykti pas notarÄ bei visiems sklypo bendrasavininkiams pasiraÅ¡yti naudojimosi sklypu tvarkÄ Ä¯teisinantį susitarimÄ pagal nurodytÄ specialisto G. P. parengtÄ sklypo planÄ . IeÅ¡kovė Å¡iame raÅ¡te taip pat nurodė, jog bendrasavininkiams atsisakant sudaryti nurodytÄ susitarimÄ IeÅ¡kovė bus priversta kreiptis į teismÄ dėl naudojimosi bendru sklypu tvarkos nustatymo. 2020 m. rugpjūčio 21 d. praneÅ¡imu atsakovai buvo kviečiami dalyvauti, specialistui G.

P. atliekant sklypo faktinių duomenų patikrinimÄ vietoje. Kaip matyti iÅ¡ 2020-09-11 G. P. aiÅ¡kinamojo raÅ¡to turinio (ieÅ¡kinio priedai Nr. 6-8 ) dalyvavo ir atsakovas I. P. V..

14. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, pridedant G. P. parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo planÄ , parengtÄ 2021-01-21 ir pasiraÅ¡ytÄ ieÅ¡kovės (el. bylos popierinis priedas b. l. 77 (vokas)). Pradėjus ginčo nagrinėjimÄ teisme, nuvykus į iÅ¡važiuojamÄ jį teismo posėdį (duomenys neskelbtini), iÅ¡klausius atsakovų pusės pastabų, komentarų ir replikų dėl galimos kitokios naudojimosi tvarkos nustatymo, ieÅ¡kovė pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį su alternatyviu 2021-09-30 G. P. parengtu žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planu (el. bylos popierinis priedas b. l. 77 (vokas)). Po patikslinto ieÅ¡kinio pateikimo, atsakovė G. V. taip pat pateikė į bylÄ su prieÅ¡ieÅ¡kiniu 2021-11-10 J. K. parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos planÄ ir prašė tvarkos nustatymo pagal jį (el. b. popierinio priedo b. l. 80).

15. Atsakovė savo atsiliepime į pradinį ieÅ¡kinį nurodė, kad tapatus klausimas dėl sklypo naudojimosi tvarkos yra sprendžiamas antrÄ kartÄ ir galimai byla turėtų bÅ«ti nutraukta. Tokiai atsakovės pozicijai teismas nepritaria.

16. Kaip nurodyta, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad galutine ir neskundžiama Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Å i teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir turi prejudicinę galiÄ (1964 m. CPK 61 straipsnis, 2002 m. CPK 182 straipsnio 2 punktas). 1964 m. CK normos, reglamentuojančios bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimÄ , tiesiogiai nenumatė privalomo naudojimosi tvarkos žemės sklypu įregistravimo vieÅ¡ame registre. 1964 m.

CK 127 straipsnis reglamentavo gyvenamuoju namu (butais, kambariais) tvarkos nustatymÄ , o CK 255 straipsnyje buvo numatytas reikalavimas įregistruoti tik gyvenamojo namo (arba jo dalies) pirkimo–pardavimo sutartį. Pažymėtina, jog 1964 m. CK 255 straipsnyje numatytos sandorio neįregistravimo pasekmės buvo taikomos turto pirkimo–pardavimo sutartims (manų, dovanojimo teisiniams santykiams). IeÅ¡kovė, siekdama pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ privalo įrodyti objektyviÄ nustatytos naudojimosi tvarkos pakeitimo bÅ«tinybę, t. y. kad dėl pasikeitusių aplinkybių atsirado pagrindas pakeisti nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ .

Kita vertus, keičiant nustatytÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , galioja tie patys tvarkos nustatymo kriterijai. Teismo vertinimu, bÅ«tinybė nustatyti naujÄ naudojimosi tvarkÄ iÅ¡kilo tiek ir dėl naujų faktinių aplinkybių žemės sklype, taip pat pasikeitė ir dalis žemės sklypo savininkų, jų disponuojama žemės sklypo proporcija, tiek dėl VÄ® Registrų centras atsisakymo registruoti dar 1973 metais patvirtintÄ teismų naudojimosi sklypu tvarkÄ . Kita vertus, pradėjus bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, atsakovė savo pozicijos dėl tokio reikalingumo nebepalaikė ir prieÅ¡ieÅ¡kiniu teikė savo naudojimosi sklypu planÄ , t y. trečiÄ jį planÄ byloje.

17. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. Ä®statyme nustatyta, kad viena iÅ¡ bendrosios nuosavybės rÅ«Å¡ių yra bendroji dalinė nuosavybė, kurios pagrindinis požymis – iÅ¡ anksto nustatyta kiekvieno savininko (bendraturčio) nuosavybės teisės dalies apimtis (CK 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.73 straipsnio 1 dalis).

18. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalies nuostatas kiekvienas bendraturtis turi teisę valdyti, naudoti bendraturčiams priklausantį nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. Kadangi gali bÅ«ti ne vienas nuosavybės teisės objekto savininkas, bet savininkų daugetas, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas gali bÅ«ti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama tik visų bendraturčių sutarimu, nepriklausomai nuo jų turimos bendrosios nuosavybės dalies dydžio. Tai reiÅ¡kia, kad bet kokiu bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimu bendraturčiai turi susitarti. Vis dėlto jeigu bendro susitarimo bendraturčiams pasiekti nepavyksta, tarp bendraturčių kilęs ginčas dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos gali bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas teismo tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

19. Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iÅ¡ bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktikÄ CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiÅ¡kia įstatymo įtvirtintÄ kiekvieno bendraturčio pareigÄ visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti, vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

20. Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iÅ¡ nuosavybės teisės dalyvių, tiek iÅ¡ teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų paÅ¡alinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kokios aplinkybės turi bÅ«ti įvertintos, sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui.

Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principÄ , ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų Å¡alinti Å¡alių konfliktinę situacijÄ . Siekdami Å¡ių tikslų, teismai turi vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Spręsdamas, ar praÅ¡oma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimÄ ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie iÅ¡plaukia iÅ¡ bendrųjų žemės teisinių santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis) ir yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikÅ¡mės faktinių aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sÄ lygų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2011-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

21. Å iame kontekste svarbu tai, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principÄ Ä¯rodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Dėl 2021 m. sausio 21 d. G. P. parengto naudojimosi tvarkos žemės sklypu plano 22.

Vertinant ieÅ¡kovės pateiktÄ 2020-01-21 G. P. parengto žemės sklypo naudojimosi tvarkos planÄ ir atsakovės G. V. dėstomus argumentus, nesutinkant su Å¡iame plane numatytais kai kuriais sprendiniais, pažymėtina, kad vienas esminis prieÅ¡taravimas iÅ¡ atsakovų pusės kyla dėl plane pažymėtų bendram naudojimui paskirtų Å¡iaurinėje ir pietinėje namo dalyse numatytų praėjimų, skirtų namo aptarnavimui, kadangi Å¡iaurinėje dalyje ieÅ¡kovė prie namo priestato yra įsirengusi verandÄ , kuri yra bÅ«tent plane pavaizduotoje bendro naudojimo zonoje Å¡iaurinėje namo dalyje.

Atsakovės atstovo vertinimu, tokio plano parengimas neatitinka faktinės susiklosčiusios situacijos ir atsakovams suteikiamu apėjimu namo šiaurinėje dalyje jie naudotis dėl ieškovės pastatytos verandos niekaip negalės.

23. Teismas, vertindamas Å¡io plano sprendinio racionalumÄ ir reikalingumÄ , pritaria tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo iÅ¡sakytiems argumentams, kad toks sprendinys buvo nustatytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1973 m. sprendimu patvirtintoje žemės sklypo naudojimosi tvarkoje (el. bylos popierinio priedo b. l. 77). Tačiau minėtame plane buvo nustatytas bendro naudojimo takelis aplink visÄ namÄ , esantį ginčo žemės sklype, kas tikėtina buvo nustatyta tikslu viso namo reikalingam aptarnavimui, priežiÅ«rai ir pan.

Tiek iÅ¡važiuojamojo posėdžio metu, tiek iÅ¡ į bylÄ pateiktų foto nuotraukų (el. bylos popierinio priedo b. l. 83-86, 88) akivaizdu, kad Å¡iai dienai namo faktinė situacija žemės sklype yra visiÅ¡kai pasikeitusi. Viena vertus, prie namo vakarinės dalies atsakovai yra pristatę nelegalų statinį – priestatÄ , dėl ko apėjimas aplink namo perimetrÄ nebėra galimas, dėl ko ginčo nėra. Kita vertus, ieÅ¡kovė yra įsirengusi vartelius ir verandÄ Å¡iaurinėje namo dalyje bendro naudojimo zonoje, patvirtintoje 1973 m. teismų sprendimais naudojimosi tvarkoje, tad ir Å¡iaurinėje namo dalyje bendro naudojimo praėjimas Å¡iai dienai faktiÅ¡kai negalimas.

IÅ¡važiuojamojo posėdžio metu buvo matyti, kad ant vartelių užkabinta lentelė dėl pikto Å¡uns galimo buvimo, kÄ patvirtino ir atsakovas, kad eiti į Å¡iaurinės namo dalies bendro naudojimo zonÄ nėra faktinės galimybės.

24. Teismas sprendžia, kad vertinant Å¡io sprendinio aktualumÄ ir bÅ«tinumÄ , tvirtinant naujÄ , pasikeitusioms faktinėms aplinkybėms (atsirado priestatas vakarinėje dalyje ir veranda Å¡iaurinėje dalyje) taikytinÄ naudojimosi tvarkÄ , ieÅ¡kovė nenurodė svarių argumentų dėl ko jai bÅ«tina nustatytina bendro naudojimo zona Å¡iaurinėje ir pietinėje namo dalyse, apart, jog tokia tvarka buvo patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu 1973 metais. IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad Å¡iaurinėje namo pusėje prie namo yra pastatyti ieÅ¡kovės priestatai (G. P. planuose - a2/2p ir 7a2/p - popierinio priedo b. l.77), kurio atsakovams aptarnauti nereikia, o namo antras aukÅ¡tas priklauso ieÅ¡kovei. Objektyvaus reikalingumo aptarnauti namÄ pietinėje dalyje ieÅ¡kovei taip pat nėra, kadangi visas namo pirmas aukÅ¡tas priklauso atsakovams.

25. Vertinant atsakovės dėstomÄ iÅ¡samiÄ pozicijÄ dėl bendro naudojimo zonos aplink namÄ Å¡iaurinėje ir pietinėje dalyse reikalingumo, matyti, kad esminis argumentas dėl bÅ«tino realaus faktinio aplink namÄ apėjimo Å¡iaurinėje dalyje yra tas, kad aktualus tampa ne namo aptarnavimo reikalingumo principas, bet priėjimas prie durų, esančių atsakovų pastatytame priestate (G. P. abiejuose planuose pavaizduotas 8a1/p- el. bylos popierinio priedo b. l. 77; foto nuotraukos -85-86,88), kuris Å¡iai dienai teismų sprendimais yra pripažintas neteisėtu statiniu (ieÅ¡kinio priedai - 5,15,16) ir yra suformuotas įpareigojimas atsakovams jį nugriauti (ieÅ¡kinio priedas Nr. 1).

Nors savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu atsakovės atstovas teigia apie priėjimÄ prie statinio jo buitinių, Å«kinių poreikių tenkinimui, tačiau įrodymų Å¡iems savo argumentams pagrįsti į bylÄ neteikė. Kaip ir neteikė įrodymų, kokio pobÅ«džio namo aptarnavimas yra ir bus aktualus bei reikalingas. IÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu nustatyta, kad iÅ¡ atsakovams priklausančio neteisėtai pastatyto priestato pagrindinis išėjimas yra per atsakovams priklausančio namo dalį, o minimos priestato durys, kurias bÅ«tina, anot atsakovės, pasiekti bendro naudojimo taku Å¡iaurinėje namo dalyje, iÅ¡ vidinės priestato pusės yra užstatytos medicinine įranga ir Å¡iai dienai nėra naudojamos kaip pagrindinės priestato durys, siekiant iÅ¡eiti iÅ¡ priestato į laukÄ .

26. Remiantis iÅ¡dėstytu, teismas sprendžia, kad bendro naudojimo 1 m. pločio priėjimų prie namo objektyvaus namo aptarnavimui reikalingumo nepagrindė nė viena ginčo Å¡alis, svarių tam įrodymų ar paaiÅ¡kinimų teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). IeÅ¡kovei teigiant, kad toks sprendinys buvo nustatytas 1973 metų įsiteisėjusiais teismų sprendimais, o atsakovei grindžiant priėjimo prie nelegaliame priestate įrengtų durų bÅ«tinumu, darytina iÅ¡vada, kad tokio sprendinio nustatymas ir įtvirtinimas žemės sklypo naudojimosi tvarkoje neužtikrins Å¡alių interesų pusiausvyros, racionalumo ir patogumo, atsakovams vaikÅ¡tant palei ieÅ¡kovei priklausančius namo priestatus (foto nuotraukos - b. l. 83-84) Å¡iaurinėje dalyje, kai yra galimybė naudotis pagrindinio pastato išėjimu iÅ¡ nelegaliu statiniu pripažinto priestato, o ir sukurs prielaidas naujiems bendraturčių ginčams, sprendžiant verandos, vartelių (foto nuotraukos b. l. - 83-84) Å¡iaurinėje dalyje paÅ¡alinimo reikalingumÄ ar deramÄ elgesį naudojantis bendro naudojimosi priėjimu ieÅ¡kovei priklausančioje sklypo dalyje.

Bylos nagrinėjimo metu ir iÅ¡važiuojamojo posėdžio metu ieÅ¡kovės ir atsakovų bendravimo tonas, kompromisų nepripažinimas, nenoras pabandyti ginÄÄ užbaigti taikiai, smulkmeniÅ¡kas metrų, centimetrų skaičiavimas, teritorijos užsidarymas nuo atsakovų varteliais su ženklu, jog gali bÅ«ti piktas Å¡uo, leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ių bendro naudojimo takelių aplink namÄ jo Å¡iaurinėje ir pietinėje dalyse nustatymas gali lemti tolimesnę konfliktinę situacijÄ , teisminių ginčų nagrinėjimÄ .

Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

27. Dar daugiau, pritartina ir ieÅ¡kovės pozicijai, kad atsakovės esminis argumentas, siekiant iÅ¡laikyti Å¡iaurinį bendro naudojimo priėjimÄ prie namo, priėjimo prie atsakovams priklausančiame priestate įrengtų durų (foto nuotraukos – b. l. 83-86) bÅ«tinumui, negali bÅ«ti laikytinas teisėtu, kadangi tokiu bÅ«du atsakovai siekia ginti savo interesus, siejamus su nelegaliu pripažintu statiniu, jo naudojimu. IÅ¡ neteisės kilti teisė negali (lot. ex iniuria ius non oritur). Atsakovai objektyviai negali turėti teisėtų interesų į nurodytÄ nelegalų priestatÄ ir jo naudojimosi tinkamÄ užtikrinimÄ nustatant atitinkamÄ sklypo naudojimosi tvarkÄ .

28. Remiantis kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad 2021-01-21 G. P. parengtas naudojimosi žemės sklypu planas, nors ir artimas 1973 m. teismų sprendimais patvirtintai tvarkai, tačiau šiai dienai nėra tinkamas ir atitinkantis teismų praktikoje suformuotus naudojimosi turtu tvarkos nustatymo kriterijus.

29. Remiantis Å¡iomis iÅ¡vadomis, kritikuotinas ir atsakovės su prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateiktas 2021-11-10 J. K. parengtas žemės sklypo naudojimosi planas, kuris taip pat numato bendro naudojimosi priėjimÄ Å¡iaurinėje dalyje prie atsakovams priklausančio priestato durų, tačiau ne pagal ieÅ¡kovei priklausančius namo dalies priestatus, bet aplink pastatytÄ verandÄ , kai įsiteisėjusiais 1973 teismų sprendimais Å¡i žemės sklypo dalis buvo priskirta asmeniniam tuomentinių žemės sklypo bendrasavininkų naudojimui.

30. Å iuo aspektu, teismo vertinimu, atsakovės teikiamas naudojimosi tvarkos planas (jo sprendinys dėl Å¡iaurinio bendro naudojimo priėjimo prie namo) taip pat kritikuotinas ir pripažintinas netinkamu, siekiant iÅ¡spręsti bendraturčių ginÄÄ dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo klausimÄ . Dėl 2021 m. rugsėjo 30 dienos G. P. parengto naudojimosi žemės sklypu tvarkos plano 31. Teismui padarius iÅ¡vadas, kad 2021-01-21 G. P. parengtas planas nėra tinkamas žemės sklypo naudojimosi tvarkai nustatyti, siekiant bendratučių teisėtų interesų pusiausvyros, racionalaus naudojimo ir konfliktinės situacijos Å¡alinimo Å¡iai dienai ir ateityje, pasisako dėl 2021-09-30 antrojo alternatyvaus G. P. parengto žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano. IÅ¡ Å¡io plano matyti, kad bendro naudojimo 1 m. pločio priėjimo prie namo Å¡iaurinėje ir pietinėje dalyse nebelieka.

32. Teismas pažymi, kad vertindamas teikiamo plano tvirtinimÄ , teismas pasisako dėl plano (ne)tinkamumo, vertindamas atsakovų ginčijamus sprendinius, kadangi nesutikimas ir nepritarimas abiem ieÅ¡kovės teiktiems planams yra grindžiamas keletu esminių trÅ«kumų, dėl kurių ir nėra pasiekiamas Å¡alių konsensusas bei planams nepritarta ikiteisminėje stadijoje.

33. Kaip matyti iÅ¡ atsakovės pozicijos, ginčijant alternatyvųjį planÄ , vienas iÅ¡ argumentų dėl tokio plano netinkamumo yra tapatus teismo vertintam ir dėl jo pasisakytam, kad nėra galimybės patekti prie atsakovų priestato durų per Å¡iaurinę namo dalyje. Dėl to teismas savo motyvų nekartoja, pasisakius Å¡iuo aspektu aukščiau.

34. Atsakovei prieÅ¡taraujant ir alternatyviai 2021-09-30 paruoÅ¡tam bei patikslintu ieÅ¡kiniu pateiktam ieÅ¡kovės planui, nurodoma, kad matininkas pažeidė nuosavybės proporcijÄ ir neužtikrino bendraturčių lygiateisiÅ¡kumo, ieÅ¡kovei priskirdamas 1 kv. m. asmeninio naudojimo per daug, o atsakovams - 1 kv. m. priskyrė bendro naudojimo teritorijoje, vertinant NTR iÅ¡raÅ¡Ä ir jame nustatytų žemės sklypo dalių proporcijÄ . IÅ¡ atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį dėstomų skaičiavimų ir atsakovės atstovo teiktų argumentų teismo posėdžio metu akivaizdu, kad tokios atsakovės atstovo iÅ¡vados darytinos, iÅ¡vedant proporcijų procentines iÅ¡raiÅ¡kas, vertinant individualiam naudojimui priskirtÄ Å¾emės sklypo plotÄ , tačiau įvertinus procentines iÅ¡raiÅ¡kas ir proporcijas viso žemės sklypo ploto atžvilgiu (viso 667 kv. m.- NTR iÅ¡raÅ¡as), jokių neatitikimų paskirstant žemės sklypÄ naudojimuisi, nėra nustatoma.

IeÅ¡kovei viso priskirta 341 kv. m. (667 kv. m.*51,17 proc.=341,30 kv. m., suapvalinus – 341 kv. m.), o atsakovams 326 kv. m. (667 kv. m.*48,83 proc.=325,69 kv. m., suapvalinus – 326 kv. m.). Kita vertus, atsakovė nepateikė jokių svarių argumentų ar įrodymų, kad specialių žinių turinčio asmens parengtas planas, paskirstant bendro ir individualaus naudojimo žemės sklypo dalis bÅ«tų nukrypęs nuo teisės aktų reikalavimų, rengiant žemės sklypo naudojimosi planÄ , ir esminiai pažeistų teisės aktų reikalavimus ir tuo pačiu bendraturčių teises.

Liudytojas G. P. teismo posėdžio metu akcentavo, kad visi teisės aktai, reglamentuojantys planų rengimo principus ir taisykles, vienareikÅ¡miÅ¡kai numato ploto iÅ¡raiÅ¡kÄ sveikais skaičiais.

35. Remiantis iÅ¡dėstytu, teigti, kad aptariamas planas neatitinka teisės aktų reikalavimų rengiamų planų plotų iÅ¡raiÅ¡koms, proporcijoms, ir tokiu bÅ«du pažeidžia bendraturčių lygiateisiÅ¡kumÄ bei nuosavybės teisę į jiems priklausančius žemės sklypo plotus nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

36. Dar vienas esminis atsakovės argumentas, kuriuo ginčija abiejų ieÅ¡kovės teiktų planų ydingumÄ , yra įvažiavimo vietos (vartų) sprendinys, kuris neatitinka faktinės situacijos ir sukurs bÅ«simus ginčus dėl naudojimosi įvažiavimu.

37. Kaip matyti iÅ¡ vertinamo plano ir G. P. paaiÅ¡kinimų, toks įvažiavimo sprendinys buvo parengtas, vadovaujantis sklypo naudojimosi projektu, kuris buvo patvirtintas įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu. Tapatus G. P. parengtam bendro naudojimo plotas ties įvažiavimu į ginčo sklypÄ buvo nustatytas 1973 metų teismų sprendimais, kai sklypo vartai, dėl kurių pobÅ«džio ir plano parengties kyla ginčas iÅ¡ atsakovės pusės, jau buvo sklype. Å ių ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, kad sklypo vartai buvo statomi kartu su namu dar iki teismų sprendimų 1973 metais priėmimo, kai buvo patvirtinta naudojosi sklypu tvarka, atsakovė neneigė byloje, o prieÅ¡ingai atsakovas iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu Å¡iÄ faktinę aplinkybę patvirtino.

Kita vertus, iÅ¡ pateikto plano akivaizdu, kad jame yra numatytas 2,5 metro pločio įvažiavimas, kas atitinka faktinę kiemo situacijÄ tarp esamų vartų stulpų (foto nuotraukos - DOK-113650 priedas Nr.

21) bei 1,5 metro pločio pėsčiųjų įėjimas tarp faktiÅ¡kai vietoje esančių vartelių stulpų su iÅ¡likusiais vartelių vyriais, tokiu bÅ«du užtikrinant ilgametį įėjimo sklypÄ faktinį naudojimÄ . Teismo vertinimu, tokio pobÅ«džio sprendinys niekaip nepažeidžia bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, suteikiant pakankamÄ plotį transporto priemonės į bendro naudojimo kiemÄ Ä¯važiavimui (foto nuotrauka - DOK-11895 priedas Nr.

1) ir pėsčiųjų įėjimui paliekant pakankamai bendro naudojimo ploto vartelių atidarymui. Atsakovės argumentai, kad tokiu sprendiniu yra norima pakeisti ne vienÄ deÅ¡imtmetį buvusio įvažiavimo vietÄ , nėra faktiÅ¡kai pagrįsta. Matininkas G. P. iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jo parengtas planas tik atkartoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1973 metų sprendimu patvirtintÄ naudojimosi tvarkÄ ir palieka tapačius atstumus, tačiau niekaip neįtakoja įvažiavimo vartų ir pėsčiųjų vartelių keitimo bÅ«tinybės, jų perstatymo vietos.

Bendro naudojimosi plote ties įvažiavimu yra pakankamai vietos tiek įvažiuoti, tiek įeiti į bendram naudojimui priskirtÄ kiemÄ . Teismo vertinimu, naudojimosi tvarkos nustatymas numatant bendram naudojimui priskirtÄ plotÄ Ä¯važiavimo į kiemÄ teritorijai, niekaip negali įtakoti bÅ«tinumo vartų rekonstrukcijai ir papildomų kaÅ¡tų kilimui, kÄ ginčija ir įrodinėja atsakovė. Galimas bÅ«simas kiemo vartų ir vartelių keitimas, jų rekonstravimas yra tik bendraturčių sutarimo reikalas, tačiau niekaip nepaneigiantis parengto plano ir jame numatyto įvažiavimo sprendinio tikslingumÄ , patogumÄ ir racionalumÄ .

38. Ä®vertinus esminius atsakovės teiktus argumentus ginčo nagrinėjimo metu, nepritariant nei vienam iÅ¡ dviejų teiktų ieÅ¡kovės planų patvirtinimui, teismas sprendžia, kad atsakovės nesutikimo argumentai nepaneigia 2021-09-30 G. P. parengto plano aktualumo bendraturčių ginčo iÅ¡sprendimui. Teismo vertinimu, tokio plano patvirtinimas užtikrins faktinę nusistovėjusiÄ Å¡alių sklypo naudojimosi tvarkÄ , kuriÄ ieÅ¡kovė perėmė iÅ¡ buvusio savininko. iki Å¡iol nuo 1973 metų dėl to nebuvo kilę ginčų.

Kita vertus, pasikeitus faktinėms aplinkybėms ir sklype atsiradus naujų objektų – veranda Å¡iaurinėje dalyje ir priestatas vakarinėje dalyje, Å¡io plano patvirtinimas taip pat sÄ lygos prielaidÄ Å¡alinti Å¡alių konfliktinę situacijÄ , panaikinus buvusius nustatytus bendro naudojimo apėjimo aplink namÄ fragmentus Å¡iaurinėje bei pietinėje dalyse, įvertinus iÅ¡ to kylantį artimÄ kontaktÄ asmeninio naudojimo priskirtose žemės sklypo dalyse, kai bendraturčių teisminiai ginčai tęsiasi daug metų ir bendravimas yra riboto dialogo bei kompromisų paieÅ¡kų.

39. Teismo vertinimu, G. P. 2021-09-30 plano patvirtinimas atitiks Å¡alių interesų pusiausvyros principÄ , teiks prielaidas Å¡alinti konfliktines situacijas, turint mažesnes galimybes naudotis bendru taku Å¡alia bendraturčiams priklausančių namo dalių (Å¡iaurinė ir pietinė namo pusės) bei maksimaliai iÅ¡laikys nusistovėjusiÄ faktinę žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ , kuri buvo patvirtinta dar 1973 metais Lietuvos Aukščiausio Teismo sprendimu ir kurios bendraturčiai laikėsi iki Å¡iol. Dėl prieÅ¡ieÅ¡kiniu teikto 2021 m. lapkričio 10 d. parengto žemės sklypo naudojimosi tvarko plano 40. Atsakovė G. V., gindama savo teises, teikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama patvirtinti jos teikiamÄ , 2021-11-10 J. K. parengtÄ planÄ .

41. Žemė yra ypatingas nuosavybės teisės objektas. Žemės įstatyme nustatyti bendrieji žemės santykių teisinio reguliavimo principai iÅ¡reiÅ¡kia vieÅ¡Ä jį interesÄ , kad žemė bÅ«tų tinkamai naudojama. Žemės santykiai reguliuojami taip, kad bÅ«tų sudarytos sÄ lygos gyventojų poreikių tenkinimui, visų Å«kio Å¡akų racionaliam teritoriniam iÅ¡dėstymui ir plėtojimui, gamtinės aplinkos iÅ¡saugojimui ir gerinimui, racionaliam žemės naudojimui, žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisės apsaugai (Žemės įstatymo 1 straipsnis).

Å iais principais bÅ«tina vadovautis taikant Žemės įstatymo ir kitų įstatymų, taip pat poįstatyminių teisės aktų normas, reglamentuojančias žemės santykius, taip pat nustatant kriterijus konkrečiam ginčui dėl sklypo dalių paskyrimo bendraturčiams naudotis spręsti. Nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkÄ , pažymėtinas Žemės įstatyme įtvirtintas siekis žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais.

Tai reiÅ¡kia, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarkÄ , kiekvienam naudotojui turi bÅ«ti užtikrintas priėjimas iÅ¡ jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, Å«kiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimÄ su vieÅ¡aisiais keliais. Teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi bÅ«ti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

42. Atsakovė, teikdama savo siÅ«lomÄ naudojimosi tvarkos planÄ , parengtÄ 2021-11-10 J. K., iÅ¡ esmės keičia du sprendinius – įvažiavimo vietos ir Å¡iaurinio namo apėjimo bendro naudojimo takelį, jį siÅ«lant aplink ieÅ¡kovei priklausančiÄ verandÄ Å¡iaurinėje namo dalyje. Kita naudojimosi tvarkos dalis iÅ¡ esmės atitinka ieÅ¡kovės teiktų planų sprendinius.

43. Teismas, vertindamas atsakovės pozicijÄ , viena vertus, pažymi, kad bendro naudojimo apėjimo aktualumas namo Å¡iaurinėje ir pietinėje dalyse byloje abiejų Å¡alių nebuvo įrodytas ir pagrįstas svariais argumentais, atsakovei tokį poreikį įrodinėjant siekiu tinkamai naudotis nelegaliu statiniu, t. y. naudotis esančiomis jame durimis, kÄ teismas atmetė kaip teisiÅ¡kai nepagrįstÄ .

44. Kita vertus, išklausius atsakovės kviestos specialistės J. K. paaiškinimų ir pripažinimo, kad teiktame teismui tvirtinti plane yra matavimo klaidų, neaiškumų dėl visų pažymėtų taškų ribų ir matmenų (negalėjo atsakyti kur dingo ieškovei priklausantys 7 kv. m. skaičiavimuose, sudėjus ABCD ir 97/H plotus; kur yra 11-35, 29-30, 46-47 taškų ilgių matmenys) taip pat ieškovės kviesto specialisto į teismo posėdį G. P. paaiškinimų, kad naudojimosi tvarkos planas J.

K. yra parengtas, neiÅ¡vengiant grubių skaičiavimo klaidų, plotų neatitikimų teisiÅ¡kai registruoto bendro žemės sklypo plotui (667 kv. m.) bei kitų teisės aktų (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai) nustatytų reikalavimų, teismo vertinimu, teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad naudojimosi tvarkos nustatymas pagal tokį siÅ«lomÄ planÄ sÄ lygos tolimesnę Å¡alių konfliktinę situacijÄ aiÅ¡kinantis dėl trÅ«kstamų naudotis kvadratinių metrų, pažeis proporcingumo principÄ ir bendraturčių teises, teisėtus interesus.

Vadovaujantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, teismas neturi teisėto ir objektyvaus pagrindo svarstyti ir vertinti Å¡io plano aktualumo, kaip neatitinkančio teisės aktų reikalavimų, kuriuos detaliai atskleidė ieÅ¡kovės atstovas 2021-12-14 teismo posėdžio metu, tiek savo raÅ¡ytinėje baigiamojoje kalboje.

45. Atsakovės atstovas, išklausęs 2021-12-14 teismo posėdyje ieškovės atstovo žodžiu pagarsintus plano trūkumus, kuriuos pakartotinai išsamiai išvardijo rašytinėje baigiamojoje kalboje, koreguoto plano varianto teismui neteikė, turint tam pakankamai laiko iki baigiamojo teismo posėdžio. O kviestos specialistės apklausa teismo posėdžio metu tik dar patvirtino, bet nepaneigė ieškovės atstovo atskleistus plane įtvirtintus plotų skaičiavimo, taškų žymėjimo ir aprašymo trūkumus. Atsakovės atstovo pozicija, kad naudojimosi tvarkos planas nėra revizuojamas ir vertinamas teisėtumo aspektu VĮ Registrų centro, o tik įregistruojamas pats naudojimosi tvarkos faktas, nepaneigia teismo vertinimo, kad planas turi atitikti esminius planui parengti reikalavimus kaip ploto santykis turimam nuosavybės teise, sklypo ribų ilgiai, ribos posūkio taškai, tinkamas koordinačių žiniaraštis ir pan.

46. Remiantis iÅ¡dėstytu bei formuojama teismų praktika, kad teismui tvirtinti teikiamas naudojimosi tvarkos planas turi atitikti teisės aktų reikalavimus, atsakovės praÅ¡ymas nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal 2021-11-10 J. K. parengtÄ planÄ , atmestinas kaip teisiÅ¡kai nepagrįstas.

47. Kiti Å¡alių argumentai teismo nelaikytini esminiais teisingam bylos iÅ¡sprendimui, todėl iÅ¡samiau dėl jų nepasisakoma. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo 48. IeÅ¡kinį tenkinus ir patvirtinus vienÄ iÅ¡ alternatyvių ieÅ¡kovės teiktų naudojimosi žemės sklypu planų, ieÅ¡kovei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnis).

49. IeÅ¡kovė patyrė 3 717,40 Eur, kurias sudaro 75,00 Eur žyminis mokestis, 3 242,40 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 200,00 Eur už G. P. atvykimÄ Ä¯ iÅ¡važiuojamÄ jį teismo posėdį, 200,00 Eur iÅ¡laidų už plano parengimÄ (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 6 p., 93 str., 98 str.). Nurodytas iÅ¡laidas ir jų dydį pagrindžia į bylÄ pateikti dokumentai.

50. IeÅ¡kovės advokato iÅ¡laidos atitinka Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalius dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) (CPK 98 str. 1 d. ir 2 d.), suraÅ¡ius pradinį ieÅ¡kinį bei patikslintÄ ieÅ¡kinį, pateikus atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, dalyvavus trijuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 7 val. 15 min.

Teismo vertinimu, suraÅ¡yti procesiniai dokumentai pareikalavo ieÅ¡kovės atstovo laiko sÄ naudų, byloje kilęs ginčas sudėtingas, bylos medžiaga didelės apimties, todėl praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos laikytinos protingomis, sÄ Å¾iningomis ir nevirÅ¡ijančiomis Rekomendacijų nustatytų dydžių. Kitos iÅ¡laidos, įvertinus jų turinį, atsiradimo priežastis, laikytinos bÅ«tinomis ir pagrįstomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 10 punktas).

51. IeÅ¡kovės pateikta G. P. iÅ¡raÅ¡yta 2022-01-20 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«ra už dalyvavimÄ 2022-01-20 teismo posėdyje, ieÅ¡kovės nėra apmokėta, todėl Å¡ios iÅ¡laidos nepriteistinos, įvertinus jų realumÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali bÅ«ti pripažintos teismo iÅ¡laidomis, jeigu jos yra realios, bÅ«tinos ir pagrįstos. Bylinėjimosi iÅ¡laidų realumas reiÅ¡kia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai, sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme (CPK 88 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).

52. IÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteistina 28,84 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 str., 96 str.1 d.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti. PrieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pagal G. P. parengtÄ 2021 m. rugsėjo 30 dienos žemės sklypo naudojimosi tvarkos planÄ .

Priteisti ieÅ¡kovei R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovų I. P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 3 717,40 Eur (tris tÅ«kstančius septynis Å¡imtus septyniolika eurų 40 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. po 1 858,70 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 70 ct) iÅ¡ kiekvieno atsakovo. Priteisti iÅ¡ atsakovų I. P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis valstybei 28,84 Eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 84 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 14 eurų 42 ct (keturiolika eurų 42 ct) iÅ¡ kiekvieno atsakovo.

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Rima Lipeikienė