2022-06-27 Nr. BB-4389-1-01-1-49743-2017-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3009/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49743-2017-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. birželio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Albino Antanaičio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo M. N. (M. N.) gynėjų advokatų Domanto Skebo ir Mažvydo Misiūno kasacinio skundo, dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžio, priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistojo M. N. gynėjai advokatai D. Skebas ir M. Misiūnas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria buvo atmesta dalis apeliacinio skundo ir palikta galioti pirmos instancijos teismo nuosprendžio dalis, ir bylą M. N. nutraukti, civilinių ieškovių UAB „EP“, „SL“ (dabartinis pavadinimas „H“), „B“ civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus; sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymą, kol byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad netinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimai. Bendrovės (UAB „EP“, „SL“ (dabartinis pavadinimas „H“), „B“) ir abiejų instancijų teismai nepagrįstai vertino, kad nuteistasis prekes įgijo apgaule, savo naudai ir jo veikas kvalifikavo kaip sukčiavimą. Tuometinis UAB „MT“ vadovas A. P. patvirtino, kad nuteistasis tikrai buvo įgaliotas veikti bendrovės vardu kaip jos agentas, bendrovė gavo prekes, sandorius ir prievolę atsiskaityti pripažįsta, už prekes nesumokėjo dėl verslo sunkumų, nepavykus sandoriui Estijoje. Nuteistojo įgaliojimus pripažino ir UAB „JT“. Teismai apie prieš nukentėjusias bendroves panaudotą apgaulę, dėl kurios jos jautėsi suklaidintos, sprendė ne iš jų pareiškimų, o iš savo iniciatyva padarytų išvadų dėl aplinkybių, kurios, jų vertinimu, suklaidino bendroves ir lėmė jų apsisprendimą perduoti prekes nuteistajam.

2017 m. kovo 30 d. UAB „MT“ sudarė sutartį su UAB „B“, pagal kurią pastaroji nusipirko iš UAB „MT“ interneto abonementus ir iki 2017 m. gegužės 1 d. sumokėjo į UAB „MT“ sąskaitą 314 600 Eur. Ši suma daug kartų viršija teismo nuosprendžiu iš nuteistojo nukentėjusioms bendrovėms priteistas sumas, todėl nelogiška teigti, kad tokiomis aplinkybėmis UAB „MT“ ar jo atstovas nuteistasis ketino apgauti bendroves. Šioms padavus civilinius ieškinius ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, užmokestis už parduotas prekes būtų išieškotas civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad 2017 m. rugpjūčio 7 d. UAB „MT“ pradedama vykdyti bendrovės piniginių lėšų, jos dokumentacijos ir atsakingų asmenų „pradanginimo schema“, negali būti išsakytas, kol UAB „MT“ nėra iškelta bankroto byla, nuteistajam nepareikšti kaltinimai dėl tyčinio bankroto, turto išvaistymo.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad naujasis bendrovės vadovas nebuvo registruotas VSDFV, tačiau tai nėra nuteistojo pareiga. Kita vertus, bendrovė perkėlė veiklą į Estiją, todėl būtent tos šalies socialinio draudimo įstaiga prižiūri darbuotojų socialinę apsaugą. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio neaišku, kuo UAB „MT“ vadovo ir akcininko pasikeitimas (fiktyvus ar ne) turi įtakos vertinant šios bendrovės prievoles. Tiek bendrovės naujasis vadovas A. P., tiek faktiniu vadovu teismo vertinamas nuteistasis parodė, kad UAB „MT“ pripažįsta nuteistojo sudarytus prekių pirkimo–pardavimo sandorius ir bendrovės pareigą už prekes atsiskaityti. Nukentėjusių bendrovių atstovai teisme patvirtino, kad skolininku (pirkėju) jie laiko UAB „MT“ ir būtent taip yra nurodyta jų apskaitoje.

Taip pat nesuprantama, kodėl apeliacinės instancijos teismas laiko naująjį UAB „MT“ akcininką A. P. statytiniu. Byloje nėra duomenų, kad A. P. kokiu nors būdu priklausė nuo nuteistojo, išskyrus tai, kad jis, neišmanydamas interneto tinklų tiesimo veiklos, išrašė nuteistajam įgaliojimą toliau veikti bendrovės vardu. Akcijų pardavimo sutartis, sprendimas dėl vadovo paskyrimo yra registruoti viešajame registre ir nėra nuginčyti. Teismo motyvuose naudojama sąvoka „fiktyvus vadovas“ nėra suprantama ir negali būti laikoma pati savaime tinkamu teisiniu argumentavimu, nepateikiant konkrečių fiktyvumo požymių, iš kurių daroma išvada, kad bendrovė ar direktorius yra netikras.

A. P. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties civilinio proceso tvarka nepripažinus fiktyvia ir apsimestine, jos nepanaikinus, o taip pat nepripažinus neteisėtu A. P. paskyrimo UAB „MT“ vadovu ir iš tokių sandorių kilusiems padariniams likus galioti, nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeistos įstatymo saugomos vertybės. Civilinio proceso tvarka nėra nuginčytos ir prekių pirkimo–pardavimo sutartys. Taip pat nėra jokių duomenų, kad nuteistasis savo veiksmais civilinėms ieškovėms būtų pasunkinęs galimybę ginti savo galimai pažeistus interesus. Taip pat nenustatyta, kad nuteistasis piktnaudžiavo verslo partnerių įgytu pasitikėjimu. Jis veikė kaip teisėtas atstovas, įsigydamas bendrovės veiklai Estijoje reikalingas prekes. Aplinkybė, kad UAB „MT“ pažeidė prievolę atsiskaityti, savaime nesuponuoja nuteistojo baudžiamosios atsakomybės. Tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai ir kilę ginčai turi būti sprendžiami išimtinai civilinio proceso tvarka.

Pasikėsinimo gauti turtą epizodas (kai nuteistasis mėgino įgyti prekes UAB „JT“ vardu) iš viso netirtas, nes byloje nėra jokių duomenų apie šią bendrovę, jos mokumą, išskyrus tai, kad ji neturėjo darbuotojų. Buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, pagal kurį visos abejonės, kurių nepavyksta pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (BPK 44 straipsnio 6 dalis).

Skundžiami nuosprendžiai neatitinka BPK XXIII skyriaus reikalavimų, nes teismai, papildydami kaltinimus tuo, kad nuteistasis faktiškai vadovavo UAB „MT“, fiktyviai pardavė šios bendrovės akcijas, paskyrė fiktyvius jos vadovus, nuslėpė (nutylėjo) nuo pardavėjų jų apsisprendimui reikšmingą informaciją apie bendrovės turto pardavimą, darbuotojų atleidimą, fiktyvų akcijų perleidimą, fiktyvių vadovų paskyrimą, bendrovės privedimą prie nemokumo, išėjo iš kaltinimo ribų ir apie tokius naujus kaltinimus nuteistajam nepranešė. Taip buvo pažeista nuteistojo teisė žinoti, kuo jis kaltinamas ir dėl kokių konkrečių veikų yra teisiamas. Nuteistojo veiksmus apeliacinės instancijos teismas faktiškai vertino kaip tyčinį bendrovės bankrotą, bendrovės turto iššvaistymą, nors jis buvo kaltinamas tik tuo, kad melagingai prisistatė UAB „MT“ darbuotoju, nors bendrovė tuo metu darbuotojų neturėjo, prisistatinėjo išgalvota pavarde, pasirašinėjo išgalvotu parašu. Taip buvo pasunkinta apelianto padėtis, nes, nesant kitų apeliacinių skundų, papildė nuosprendį naujomis apelianto padėtį sunkinančiomis aplinkybėmis, taip pažeidė non reformatio in peius principą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo gynėjai nesutikdami su M. N. nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (veikos prieš UAB „EP“), 182 straipsnio 1 dalį (veika prieš UAB „SL“), 182 straipsnio 1 dalį (veika prieš UAB „B“), ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, pateikdami savą, nuteistajam palankų įrodymų vertinimą, savaip interpretuoja faktines aplinkybes, teismų motyvus ir išvadas vertina kaip nuteistajam pareikštų kaltinimų keitimą ir deklaratyviai teigia, kad teismai nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo, pažeidė nuteistojo teisę į gynybą, netinkamai aiškino bei taikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi susiklostę santykiai turėjo būti vertinami tik kaip civiliniai teisiniai santykiai. Tokio pobūdžio argumentai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų ištirti įrodymai kasacinio proceso metu iš naujo nevertinami, bylos faktinės aplinkybės nenustatomos, baudžiamojo įstatymo taikymo tinkamumas kasacinės instancijos teisme tikrinamas pagal žemesnės instancijos teismų nustatytas aplinkybes.

Nesudaro kasacinio bylos nagrinėjimo dalyko ir kasacinio skundo argumentai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nurodydami, jog nuteistasis faktiškai vadovavo UAB „MT“, fiktyviai pardavė šios bendrovės akcijas, paskyrė fiktyvius jos vadovus, nuslėpė (nutylėjo) nuo pardavėjų jų apsisprendimui reikšmingą informaciją apie bendrovės turto pardavimą, darbuotojų atleidimą, fiktyvų akcijų perleidimą, fiktyvių vadovų paskyrimą, bendrovės privedimą prie nemokumo, išėjo iš kaltinimo ribų, kadangi šiais teismų motyvais buvo atskleistas apgaulės turinys.

Kasaciniame skunde įvardytų BPK straipsnių pažeidimai grindžiami vien subjektyvia kasatorių nuomone dėl įrodymų bei aplinkybių vertinimo netinkamumo ir teismo išvadų neteisingumo, o tokie teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais esminius BPK pažeidimus. Netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas taip pat siejamas su apeliacinės instancijos teismo atliktu bylos įrodymų ir aplinkybių, sprendžiant M. N. kaltės klausimą, neteisingu vertinimu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti nuosprendžio vykdymą nesvarstytinas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo M. N. gynėjų advokatų Domanto Skebo ir Mažvydo Misiūno kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Albinas Antanaitis