2022-05-26 Nr. AB-14199-4-52-3-00135-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2678-556/2022

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00135-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Neringos Švedienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

vertėjaujant Hicham Ibrahim,

dalyvaujant pareiškėjui (duomenys neskelbtini) piliečiui S. J. M. A. A.-I.,

pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio S. J. M. A. A.-I. atstovui advokatui Romui Jonuškai,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio S. J. M. A. A.-I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio S. J. M. A. A.‑I. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis S. J. M. A. A.-I. (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. 22S65896 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jam gali būti taikoma švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė nenustatant judėjimo apribojimų, nes jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Taip būtų užtikrintas pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje ir sudarytos sąlygos pareiškėjui laisvai judėti.

3. Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Migracijos departamentas pažymėjo, jog priėmė sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, tačiau sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjas pateikė pramanytą prieglobsčio istoriją, klaidinančią informaciją, t. y. nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų pareigūnais, todėl gali pasislėpti ir bandyti išvykti. Migracijos departamentas taip pat nurodė, kad Užsienietis nėra sulaikytas, jo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl Užsieniečio teisinės padėties.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjui taikoma priemonė savo faktiniu turiniu atitinka ne sulaikymą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio prasme, bet Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Teismas taip pat nurodė, jog Užsienietis turi galimybę laisvai judėti gyvenamosios vietos teritorijoje, gauti medicinos, socialines paslaugas, jis aprūpintas maistu, gali naudotis ryšio priemonėmis. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo duomenų apie tai, jog yra pažeidžiamos Užsieniečio teisės susijusios su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, o vien Užsieniečio nesutikimas su Sprendimu nesudarė pagrindo netaikyti Užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimų. Teismas darė išvadą, jog Užsieniečiui Sprendimu taikomas laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, buvo tinkama ir proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.

7. Teismas nustatė, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėdamas teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje nebuvo, Užsieniečio atvykimo motyvai neišaiškinti. Teismo vertinimu, byloje nebuvo pagrindo spręsti, jog paskyrus Užsieniečio prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų pasiekti Įstatymo numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai išspręsti Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą bei priimti ir įvykdyti atitinkamą sprendimą, nes Užsienietis gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes.

III. 8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį ir sutrumpinti pareiškėjo apgyvendinimo terminą ir (arba) netaikyti judėjimo apribojimo.

9. Užsienietis nurodo, kad apgyvendinimo termino pratęsimas prilygsta sulaikymui ir yra neproporcinga bei nepagrįsta sankcija, kurios skyrimui nėra pagrindo, o judėjimo laisvės apribojimas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje pažeidžia esmines žmogaus teises. Užsienietis pažymi, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais, sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį, užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, todėl teismas turėjo atsižvelgti į šį imperatyvų terminą ir netaikyti apgyvendinimo pratęsimo be teisės laisvai judėti. Užsieniečio prašymas sutrumpinti apgyvendinimo terminą ir netaikyti judėjimo ribojimų atitinka Tarnybos, Migracijos departamento ir Užsieniečio interesus naudotis asmens laisvėmis, sprendimo vykdymui užtikrinti pakanka trumpesnio termino netaikant judėjimo apribojimų

10. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

11. Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo tas pačias aplinkybes ir argumentus, pagrįstus tuo pačiu teisiniu reglamentavimu, išdėstytus pirmosios instancijos teismui. Atsakydamas į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, Migracijos departamentas nurodo, kad pareiškėjas neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, prieglobsčio pasiprašė tik po sulaikymo, Užsienietis prašymo nagrinėjimo metu teikė klaidinančią informaciją, nebendradarbiavo su kompetentingų įstaigų darbuotojais, todėl gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį. Migracijos departamentas pažymėjo, kad Užsienietis nėra sulaikytas, o įleistas į Lietuvos Respubliką ir apgyvendintas, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 12. Ginčas byloje kilo dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti pareiškėją Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje Tarnybos Pabradės Užsieniečių registracijos centre, nesuteikiant pareiškėjui teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktu nutarta paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

14. Kadangi Sprendimo, dėl kurio kilęs ginčas, priėmimo metu valstybės lygio ekstremalioji situacija nebuvo atšaukta, aktualus teisinis reglamentavimas, įsigaliojęs nuo 2022 m. sausio 1 d., t. y. 2021 m. gruodžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymas (Nr. XIV-816). Įstatymo 1407 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad X2 skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

15. Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas per 48 valandas nuo tokio prašymo pateikimo momento priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, išskyrus prieglobsčio prašytojus, kuriems taikytinos Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies arba 77 straipsnio 1 dalies nuostatos.

16. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

17. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

18. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

19. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, be kita ko, įvertinama, ar prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, ir byloje dėl to ginčo nėra, kad galutinis sprendimas pareiškėjo prieglobsčio byloje nėra priimtas, todėl pareiškėjas šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą (Įstatymo 2 straipsnio 20 dalis).

21. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktu ir 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, priėmė Sprendimą, kuriuo įleido pareiškėją į Lietuvos Respubliką ir laikinai apgyvendino, nesuteikiant pareiškėjui teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos.

22. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, sutiko su Migracijos departamento pozicija, iš esmės konstatavo, kad pareiškėjui pritaikytas judėjimo apribojimas yra proporcinga priemonė Įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti.

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nebendradarbiavimu paprastai pripažįstama valstybės sienos kirtimas ne per pasienio kontrolės punktą, asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų nepateikimas, pasišalinimas iš stovyklos, bandymas išvykti iš Lietuvos Respublikos ir kt. (žr., pvz., 2021 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4462-822/2021; kt.). Tačiau vien patekimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai negali suponuoti kategoriškos išvados, kad pareiškėjas nebendradarbiauja (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1887-822/2022; 2022 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022; kt.).

24. Byloje nebuvo pateikti duomenys apie Užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Pareiškėjui pakankamai ilgą laiką yra taikomi judėjimo Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvų vertinimas yra negalimas, nes ginčas inicijuotas ne dėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį, o dėl jam taikomo laikinojo apgyvendinimo ribojimų.

25. Kitų aplinkybių (pasislėpimo rizikos veiksnių), dėl kurių būtų galima pagrįstai vertinti, jog yra tikimybė, kad pareiškėjas gali pasislėpti, Migracijos departamentas Sprendime nenurodė, tokių duomenų nėra ir byloje. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo apgyvendinimo režimas (su judėjimo Lietuvos Respublikoje apribojimais) paskirtas nepagrįstai ir yra neproporcingas. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad judėjimo laisvės ribojimas nagrinėjamu atveju nepagrįstai varžytų Užsieniečio judėjimo laisvę, todėl ši Migracijos departamento Sprendimo dalis naikintina.

26. Apibendrindama aptartas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijama Sprendimo dalis nėra pagrįsta ir teisėta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 1 p.), todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo Užsieniečio skundas tenkinamas iš dalies ir ginčijama Sprendimo dalis yra naikinama.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad šio ginčo kontekste negali būti sprendžiamas pareiškėjo prašymas taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti jį Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės ribojimų. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismui panaikinus Sprendimo dalį dėl pareiškėjo judėjimo laisvės ribojimų apgyvendinant jį laikinojo apgyvendinimo vietoje, pareiškėjo apgyvendinimo klausimą turi išspręsti Migracijos departamentas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio S. J. M. A. A.-I. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 14 d sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio S. J. M. A. A.-I. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. 22S65896 dalį dėl pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio S. J. M. A. A.-I. nustatytų judėjimo laisvės apribojimų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Neringa Švedienė