2018-07-18 Nr. AB-13292-3-62-3-01448-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1875-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01448-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. B. skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas N. B. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Kauno NTI-PN), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Skunde ir teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 22 d. kalėjo Kauno NTI-PN nežmoniškomis, kankinamomis, žiauriomis sąlygomis. Tvirtino, kad kamerose, kuriose jis gyveno ginčo laikotarpiu, buvo prastas apšvietimas, kai kuriose iš jų lemputės buvo išdaužytos, todėl tekdavo kelias paras būti kameroje be apšvietimo. Pavasario, rudens ir žiemos sezonais buvo šalta, oro temperatūra siekdavo 18-22 laipsnius, kai kuriose kamerose oro temperatūra buvo dar žemesnė dėl išdaužtų stiklo paketų. Kamerose buvo didelė drėgmė, pelėsis. Nors valydavo kameras, tačiau pelėsio kvapas jose nedingdavo. Tvirtino, kad nuolatos buvo perkeliamas į kitas kameras, kuriose gyvenimo sąlygos buvo dar blogesnės. Nurodė, kad jam kalint kamerų tipo patalpose nebuvo užtikrinta jo teisė mokytis. Teigė, kad ne kartą rašė skundus dėl netinkamų kalinimo sąlygų (dėl drėgmės, pelėsio, bėgančio vandens ir pan.), tačiau atsakymų negavo. Kalėdamas tokiomis sąlygomis patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, moralinį ir fizinį sukrėtimą, pažeminimą, emocinę depresiją, sutriko visavertis gyvenimas, dažnai skaudėjo galvą, sutriko miegas, t.y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 2 000 Eur.

3. Atsakovas atsiliepime į skundą ir jo atstovas teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjui, būnant Kauno NTI-PN ginčui aktualiu laikotarpiu, teisės aktuose reglamentuota vienam asmeniui tenkanti minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Kauno NTI-PN rekonstrukcija atlikta 2010 m., pastato eksploatacinė priežiūra vykdoma, todėl suimtųjų laikymo sąlygos yra geros. Po rekonstrukcijos kiekvienoje kameroje įrengtas dušas, pastatytas klozetas su praustuvu, tualeto pertvarų aukštis yra 2,0 m. Atlikti apšviestumo matavimai kamerose įrodo, jog kamerose apšviestumo normos atitinka teisės aktų reikalavimus. Visose kamerose sudėti REHAU tipo profilių plastikiniai langai (1200x1600) varstomi (viena apatinė lango dalis varstoma dviem kryptimis), t. y. pritaikyti vėdinimui ir tai atitinka higienos reikalavimus. Pastate sumontuota tinkama vėdinimo sistema. Langų stiklo paketai suimtųjų sistemingai daužomi, tačiau nedelsiant taisomi, suimtieji iškeliami į kitą kamerą iki stiklo paketo pakeitimo. Nurodė, jog informacijos apie tai, jog suimtieji buvo laikomi kameroje be stiklo paketo šaltuoju metų laiku, neturi, nes pareiškėjas dėl šio fakto į įstaigos administraciją ar Socialinės reabilitacijos skyrių nesikreipė. Įstaigai karštas ir šaltas vanduo tiekiams iš miesto tinklų. Gyvenamųjų patalpų temperatūra šaltuoju metų laiku yra nuo 18 iki 22 laipsnių. Kamerose įrengtos šildomos grindys. Prie jų įrengti šilumos matuokliai, kuriais yra tikrinama ir pagal juos koreguojama kamerų temperatūra. Atlikus įstaigos šiluminės aplinkos tyrimą, buvo nustatyta, jog ji atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, kad kameras tvarkytis privalo patys nuteistieji, nuo gyvenamosiose patalpose laikomų asmenų elgesio priklauso jų švara. Nurodė, kad pareiškėjui buvo maksimaliai sudarytos sąlygos veiklai už kameros ribų: darbo dienomis mokytis Kauno „Aitvaras“ mokykloje, dalyvauti grupinio užimtumo programose (kompiuterinio raštingumo, savišvietos užimtumo, filmų peržiūrų ir aptarimų, fizinio aktyvumo užimtumo, meno terapijos), 2 val. per dieną pasivaikščioti gryname ore, naudotis individualiomis psichologo konsultacijomis. Iš viso pareiškėjas kiekvieną dieną 5 arba 6 val. praleisdavo už kameros ribų.

4. Atsakovas nurodė, jog įstaigos Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2016 m. rugsėjo 7 d. pažymoje Nr. 40-53 akcentuota, jog N. B. darė neigiamą įtaką kitiems suimtiesiems, buvo ūmaus ir konfliktiško būdo, neretai pažeidinėjo nustatytą įstaigos vidaus tvarką, todėl buvo perkeliamas iš vienos kameros į kitą. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu skirta 13 drausminių nuobaudų. Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl laikymo sąlygų į administraciją nesikreipė, nepareiškė reikalavimų dėl psichologo ir psichiatro pagalbos. Pareiškėjas įstaigose buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys. Jokių išimčių, kad asmeniškai jam būtų pablogintos sąlygos Kauno NTI-PN nebuvo. Kauno NTI-PN pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti, pareiškėjas neturtinės žalos buvimo neįrodė, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas

II. 2. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

3. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš atsakovo reikalavo neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 22 d. jam kalint Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje - pataisos namuose, kamerose, nesilaikant higienos normų reikalavimų, dažnai perkeliant jį iš vienos kameros į kitą, nepriimant jo skundų bei nesudarant galimybės mokytis.

4. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas gyveno kamerose Nr. 303, 401, 402, 405, 407, 408, 501, 503, 504, 505, 508, 509, 510, 511, 512, 604, 610.

5. Teismas vadovaudamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatė, kad Kauno NTI-PN Socialinės reabilitacijos skyriaus „Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų) peticijų ir skundų registre“ buvo registruoti pareiškėjo skundai/prašymai: 2016 m. birželio 27 d. prašymai dėl daiktų perdavimo ir odontologo, 2016 m. birželio 28 d. skundai dėl maisto, 2016 m. rugsėjo 21 d. skundas dėl išvedimo pasivaikščioti iš kamerų tipo patalpos, 2016 m. lapkričio 14 d. skundas dėl gabenimo pas odontologą ir 2016 m. spalio 20 d. atsisakymas valgyti valdišką maistą. Į pareiškėjo pateiktus skundus buvo atsakyta. Teismas atkreipė dėmesį, jog liudytoja byloje apklausta Kauno NTI-PN Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistė S. V. nurodė, jog pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų pretenzijų nekėlė, nei žodžiu nei raštu į ją nesikreipė. Liudytoja tvirtino, jog ji yra priėmusi ir užregistravusi tik vieną pareiškėjo skundą dėl konvojavimo pas odontologą, gautą 2016 m. lapkričio mėnesį. Taip pat nurodė, kad pataisos įstaigoje yra skundų dėžutė, kurią kuruoja tiesiogiai Kauno NTI-PN direktorius, į šią dėžutę kalinamieji gali mesti skundus, tačiau šia teise pareiškėjas nesinaudojo. Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje įrašų apie nusiskundimus kalinimo sąlygomis nustatyta nebuvo, priešingai, nurodyta, kad pareiškėjas jaučiasi gerai, problemų neturi, nusiskundimų neišsako.

6. Teismas įvertinęs byloje esančių duomenų visumą nustatė, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo kreipimosi į atsakovo atstovą dėl netinkamų kalinimo sąlygų ginčui aktualiu laikotarpiu, faktą, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo tikėti pareiškėjo tvirtinimu, kad 2014-2015 metais jis rašė skundus dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsakovo atstovui, tačiau į juos nebuvo atsakyta.

7. Teismas iš byloje esančių duomenų nurodančių, jog Kauno NTI-PN rekonstrukcija buvo atlikta 2010 m. Visose kamerose sudėti REHAU tipo profilių plastikiniai langai (1200x1600) varstomi (viena apatinė lango dalis varstoma dviem kryptimis), pritaikyti vėdinimui, sprendė, jog gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, vėdinimas atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (toliau – ir higienos norma HN 76:2010) 24 punkto reikalavimus.

8. Dėl pareiškėjo skunde nurodytų neturtinės žalos kilimo aplinkybių, jog kai kuriose kamerose oro temperatūra buvo 18-22 laipsnių šilumos, teismas vadovaudamasis Higienos normos HN 76:2010 26 punktu, konstatavo, kad šiuo atveju pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo atliktas, kadangi pareiškėjo nurodyta temperatūra atitiko galiojantį teisinė reguliavimą. Teismas atkreipė dėmesį į atsakovo nurodytas aplinkybes, jog taip atvejais, kai kamerų langų stiklo paketai nepilnamečių būdavo išdaužomi, kameroje kalintys asmenys iki naujo stiklo paketo įdėjimo buvo iškeliami į kitą kamerą. Teismas pareiškėjo nurodytos aplinkybes dėl žemos kamerų temperatūros, esant išdaužtiems langų stiklo paketams vertino kaip deklaratyvias, abstrakčias, lakoniškomis ir nepakankamai detalizuotomis, kadangi pareiškėjas nenurodė konkrečių kamerų, kuriose buvo išdaužtas lango stiklo paketas, numerių, buvimo šiose kamerose laikotarpių, taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl stiklo paketo nebuvimo konkrečioje kameroje kreipėsi į Kauno NTI-PN pareigūnus, administraciją ar kitas kompetentingas institucijas. Pareiškėjo skundo argumentus susijusius su kamerose buvusia žema oro temperatūra teismas atmetė kaip nepagrįstus.

9. Dėl kamerose buvusio apšvietimo, teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovo atstovas į bylą pateikė UAB „SDG“ 2016 m. kovo 16 d. apšvietos parametrų tyrimų protokolą Nr.1603093 ir tos pačios datos Šiluminės aplinkos parametrų tyrimo protokolą Nr. 1603094, kurie patvirtino, kad 2016 m. kovo 16 d. atlikus kamerų Nr. 405,503,509 ir 604 fizikinius matavimus, jų dirbtinė apšvieta, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir oro judėjimo greitis atitiko higienos reikalavimus. Nors byloje nėra duomenų susijusių su ginčui aktualiu laikotarpiu, teismas pasisakė, jog pareiškėjas gyvendamas ginčo kamerose niekam nesiskundė dėl jose buvusių netinkamų sąlygų, todėl pareiškėjo argumentus dėl netinkamos kamerų dirbtinės apšvietos, oro temperatūros ir drėgmės teismas atmetė kaip nepagrįstus.

10. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog jis buvo perkėlinėjamas iš vienos kameros į kitą, teismas atsižvelgęs į byloje esančius duomenis susijusius su pareiškėjui skirtomis nuobaudomis, sprendė, kad pareiškėjas buvo perkėlinėjamas iš vieno kameros į kitą dėl jo apties valinių veiksmų, , t. y. dėl neigiamos įtakos kitiems suimtiesiems, darymo, dažno nustatytos vidaus tvarkos pažeidinėjimo. Vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjui už įvairius vidaus tvarkos taisyklių bei priežiūros reikalavimų pažeidimus buvo skirta 13 drausminių nuobaudų.

11. Teismas vadovaudamasis į bylą pateikta Kauno „Aitvaro“ mokyklos 2016 m. rugsėjo 7 d. pažyma Nr. S-193 sprendė, jog ji patvirtina, kad pareiškėjas 2014-2015 m. mokėsi Kauno „Aitvaro“ mokykloje II g (gimnazijos) klasėje. Teismas įvertinęs ir liudytojos S. V. liudijimu sprendė, kad byloje surinkti įrodymai paneigė pareiškėjo tvirtinimą dėl galimybės mokytis kalint kamerų tipo patalpose nesudarymo.

12. Teismas įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos (Kauno NTI -PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), todėl konstatavo, kad nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ( neveikimo) valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgdamas į tai, teismas, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 13. Pareiškėjas nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti teismo sprendimą, pareiškėjo skundą tenkinti ir priteisti jam 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

14. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, jog atsakovas nepaneigė pareiškėjo skunde nurodytų teisės aktų pažeidimų pareiškėjui kalint pataisos įstaigoje laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 22 d.

15. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo pateikta Kauno „Aitvaro“ mokyklos pažyma yra nepakankamas įrodymas dėl jo mokinimosi, kadangi joje nenurodyta, kaip dažnai pareiškėjas buvo vedamas į mokyklą.

16. Kauno NTI-PN atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodė, jog su skundu nesutinka, prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjui neužtikrinant kameroje higienos normų reikalavimų, dažnai perkeliant pareiškėją iš vienos kameros į kitą, nepriimant jo skundų bei nesudarant jam galimybės mokytis, Kauno NTI-PN.

18. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad atsakovas atsiliepime iš esmės nepaneigė pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, todėl jos turėtų būti pripažintos ir pareiškėjui turėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas.

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

21. Byloje esantys duomenys susiję su pareiškėjo skundų registravimu Kauno NTI-PN (t. I, b. l. 157, 159-166), paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis teikė skundus, tačiau administracija jų neregistravo ir į juos neatsakė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti. Atitinkamai, teisėjų kolegija įvertinusi pareiškėjo teiktų administracijai skundų priežastis, pritaria teismo išvadai, kad pareiškėjas jo buvimo laikotarpiu neišreiškė nepasitenkinimo dėl Kauno NTI-PN kamerose buvusių netinkamų sąlygų. Nesant kalinių nusiskundimų dėl netinkamų kamerose sąlygų, atsakovas neturėjo pareigos vykdyti kamerų, kuriuose pareiškėjas buvo laikomas, patikrinimų ir jų atitikimo higienos normoms vertinimo. Atsakovo į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad patikrinimų metu, kamerose buvo užtikrinamos tinkamos higienos sąlygos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir atsakovo į bylą pateiktus įrodymus, atmeta kaip nepagrįstus.

22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jam ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinama teisė mokintis, paneigia byloje esantys įrodymai – Kauno „Aitvaro“ mokyklos 2016 m. rugsėjo 7 d. pažyma Nr. S-193, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu mokėsi Kauno „Aitvaro“ mokykloje II g (gimnazijos) klasėje (t. I, b. l. 167). Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas neneigia fakto, kad teisė į mokslą jam buvo užtikrinta, apeliaciniame skunde jis išreiškia nepasitenkinimą dėl jam suteiktų pamokų periodiškumo. Tačiau pirminiame savo skunde pareiškėjas šių aplinkybių nenurodė ir neturtinės žalos dėl to nekėlė, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos peržengti pareiškėjo skundo ribas ir vertinti ar pakankamai dažnai pareiškėjui buvo organizuojamos pamokos Kauno NTI-PN. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų reiškęs Kauno NTI-PN administracijai nepasitenkinimą dėl retai vykusių pamokų ar teikęs prašymus dėl jo užimtumo didinimo, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai susiję su jam suteikta galimybe mokintis, pirmosios instancijos teismo buvo atmesti pagrįstai.

23. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog jis buvo perkėlinėjamas iš vienos kameros į kitą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsižvelgus į byloje esančius duomenis susijusius su pareiškėjui skirtomis nuobaudomis, spręstina, jog pareiškėjas buvo perkėlinėjamas iš vieno kameros į kitą dėl jo apties valinių veiksmų, t. y. dėl neigiamos įtakos kitiems suimtiesiems, darymo, dažno nustatytos vidaus tvarkos pažeidinėjimo. Atitinkamai, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai susiję su jo patirta neturtine žala dėl jo dažno perkėlinėjimo, pirmosios instancijos teismo buvo atmesti pagrįstai.

24. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kad atsakovo atsakomybei (atlyginti neturtinę žalą) kilti yra būtina nustatyti visas CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, ir tuo, kad šiuo atveju nebuvo nustatytas vienos iš šių būtinųjų sąlygų – neteisėtų veiksmų – egzistavimas, sprendžia, kad atsakovui nekilo atsakomybė atlyginti pareiškėjo nurodytą neturtinę žalą.

25. Įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinimo pagrindus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 4 d. palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Dalia Višinskienė