2019-09-18 Nr. AB-17559-3-63-3-00844-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1139-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00844-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija: 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. J. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. J. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Pagėgių rinktinės vado 2017 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. TE-164 (toliau – Įsakymas), kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad VSAT Pagėgių rinktinės vadas 2017 m. gegužės 23 d. Įsakymu, vadovaudamasis VSAT Pagėgių rinktinės Štabo bendrųjų reikalų skyriaus 2017 m. gegužės 9 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 16-15(2.8) (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada), pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Pareiškėjui VSAT Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniajam specialistui tarnybinė nuobauda paskirta iš esmės už tai, kad vykdydamas jam paskirtas užduotis – „Pasienio tikrinimo posto budėtojas“ ir „Vaizdo ir (ar) signalizacijos sistemų operatorius“, nesiėmė priemonių administracinio nusižengimo nustatymui bei šio įvykio nefiksavo tarnybinėje dokumentacijoje. Atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Sienos kontrolės nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų VSAT vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-116, 242.3 ir 242.5 punktus, Kybartų kelio pasienio kontrolės punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijos (toliau – ir Darbo instrukcija), patvirtintos VSAT Pagėgių rinktinės vado 2016 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 3-74, 11.3, 11.5, 18.1, 18.9, 18.11 punktų bei Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo (toliau – ir Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymas), patvirtinto VSAT Pagėgių rinktinės vado 2016 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 3-53, 6.1, 6.2, 6.3, 6.4, 6.12 punktų reikalavimus.

3. Pareiškėjas teigė, kad nuo 2017 m. vasario 13 d. 19.00 val. iki 2017 m. vasario 14 d. 9.00 val. buvo paskirtas vykdyti tarnybą Kybartų kelio pasienio kontrolės punkte (toliau – ir Kybartų KPKP) ir nuo 2017 m. vasario 13 d. 19.30 val. iki 2017 m. vasario 14 d. 8.30 val. vykdė užduotį „Pasienio tikrinimo posto budėtojas“. 2017 m. vasario 14 d. apie 3.48 val. pareiškėjas iš pasieniečio A. J. telefonu gavo pranešimą, kad į postą atvyko Kazachstano pilietis su automobiliu Mercedes-Benz ir kontrolei pateikė savo galiojantį kelionės dokumentą-asmens pasą bei galiojantį automobilio Mercedes-Benz techninės registracijos liudijimą su žyma apie automobilio išregistravimą Kazachstane. Pareigūnas į postą prašė iškviesti posto pamainos vyresnįjį dėl sprendimo priėmimo. Gavęs minėtą pranešimą, pareiškėjas iš karto radijo ryšio priemonių pagalba susisiekė su posto pamainos vyresniuoju A. S. ir informavo apie esamą situaciją. Kadangi posto pamainos vyresnysis A. S. tikrino sargybų vykdomas užduotis, todėl jis pareiškėjui nurodė nueiti į postą Nr. 4-5 ir išsiaiškinti susidariusią situaciją. Pareiškėjas, nuėjęs į postą Nr. 4-5, pamatė pasienio tikrinimo kanale stovintį automobilį Mercedes-Benz be valstybinio numerio ženklų. Paėmęs iš pasieniečio A. J. jam Kazachstano piliečio pateiktus dokumentus, minėtam piliečiui rusų kalba paaiškino, kad nors automobilio techninės registracijos liudijimas tvarkingas, tačiau vykti per valstybės sieną automobilis savo eiga negali, nes neturi uždėtų ant automobilio tranzitinių numerio ženklų. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad automobilio vykimas per valstybės sieną galimas tik tuomet, kai automobilis vežamas užkėlus jį ant autovežio. Aiškinantis esamą situaciją, į postą Nr. 4-5 atėjo ir posto pamainos vyresnysis A. S.. Atėjus posto pamainos vyresniajam, pareiškėjas perdavė jam turimus dokumentus ir grįžo į tarnybines patalpas vykdyti priskirtos užduoties.

4. Pareiškėjas nesutiko su tuo, kad pažeidė Nuostatų 242.3 ir 242.5 punktų reikalavimus, kadangi šie Nuostatai, patvirtinti VSAT vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-706, yra negaliojantys, nes jie nėra įtraukti į teisės aktų registrą. Pareiškėjo teigimu, jog šiuo metu yra galiojantys Nuostatai, patvirtinti VSAT vado 2012 m. sausio 31d. įsakymu Nr. 4-116.

5. Visa informacija apie padėtį kontrolės punkte yra gaunama iš pareigūnų vykdančių užduotis postuose. Tai, ar įvykis yra ypatingas ar ne, sprendžia posto pamainos vyresnysis ir jis duoda nurodymą apie įvykį informuoti užkardos budėtoją. Pareiškėjo nuomone, 2017 m. vasario 13 d. nuo 19.30 val. iki 2017 m. vasario 14 d. 8.30 val. vykdant užduotį „Pasienio tikrinimo posto budėtojas“, pareiškėjas laikėsi Darbo instrukcijos 11.3 punkto reikalavimo, nes tarnyba vyko be įvykių. Darbo instrukcijos 11.5 punkte nurodyta – posto pamainos vyresniojo nurodymu stebėti pasienio kontrolės punkto teritoriją ir jo prieigas. Nuo 2017 m. vasario 13 d. 19.30 val. iki 2017 m. vasario 14 d. 8.30 val. vykdant užduotį „Pasienio tikrinimo posto budėtojas“ posto pamainos vyresnysis nurodymo stebėti pasienio kontrolės punkto teritoriją ir prieigas nedavė. Šiai užduočiai vykdyti buvo paskirtas kitas pareigūnas. Apie pažeidimus kontrolės punkte iš vykdžiusio šią užduotį pareigūno nebuvo gauta. Darbo instrukcijos 18.1 ir 18.9, 18.11 punktų reikalavimų užtikrinimui posto pamainos vyresniojo buvo paskirti du pareigūnai M. B. ir M. K., kurie pagal 2017 m. vasario 13 d. Kybartų užkardos Kybartų KPKP (STS) pasienio tikrinimo posto tarnybinį žiniaraštį Nr. 20170213-2/4 295-928 nuo 2017 m. vasario 13 d. 19.30 val. iki 2017 m. vasario 14 d. 8.30 val. vykdė stebėjimo užduotį. M. K. stebėjimo užduotį vykdė nuo 2017 m. vasario 13 d. 23.00 val. iki 2017 m. vasario 14 d. 2.00 val. ir nuo 5.00 val. iki 8.30 val. M. B. stebėjimo užduotį vykdė nuo 2017 m. vasario 13 d. 19.30 val. iki 2017 m. vasario 13 d. 23.00 val. ir 2017 m. vasario 14 d. nuo 3.00 val. iki 5.00 val. Pranešimų iš minėtų pareigūnų apie teisės aktų pažeidimus nebuvo gauta, todėl, pareiškėjo teigimu, jis nepažeidė Darbo instrukcijos 18.1, 18.9, 18.11 punktų.

6. Pareiškėjas nurodė nepažeidęs Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 6.1, 6.2, 6.3, 6.4, 6.12 punktų reikalavimų. Pareiškėjas vykdė viršesnių pareigūnų nurodymus ir tinkamai atliko savo pareigas

7. Atsakovas VSAT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas paaiškino, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo budėjimo metu į Kybartų KPKP įvažiavo lengvasis automobilis Mercedes-Benz be valstybinio numerio ženklų. Pareiškėjas matė, kad automobilio vairuotojas pažeidžia teisės aktus, tačiau nesiėmė jokių priemonių administracinio nusižengimo nustatymui ir pažeidimui užfiksuoti. Pareiškėjas vykdė užduotį „Vaizdo ir (ar) signalizacijos sistemos operatorius“, todėl jis privalėjo stebėti pasienio kontrolės punkto teritoriją ir prieigas bei užfiksuoti pažeidimą. Pareiškėjo tarnybą reglamentuojančiais teisės aktais imperatyviai įtvirtinta, kad pareigūnas, vykdantis „Posto budėtojas“ ir „Vaizdo ir (ar) signalizacijos sistemos operatorius“ užduotis, privalo rinkti ir fiksuoti duomenis apie padėtį pasienio kontrolės punkte ir periodiškai juos perduoti budėtojui, nedelsdamas pranešti užkardos budėtojui apie ypatingus įvykius, užkardos pamainos vyresniajam pranešti apie visus pastebėtus įtartinus asmenis, transporto priemones, daiktus ir kt.

9. Tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų. Tarnybinio patikrinimo metu buvo ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, nustatyti visi teisės pažeidimo elementai – objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusė.

10. Priimant skundžiamą įsakymą buvo padaryta techninė klaida, t. y. vietoje VSAT 2012 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 4-116 įrašytas Nr. 4-706. VSAT vado įsakymas Nr. 4-706 buvo priimtas 2006 m. spalio 6 d. ir jo kai kurie punktai panaikinti 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-116. Techninės klaidos padarymas priimant įsakymą nelaikytinas esminiu pagrindu panaikinti tarnybinę nuobaudą.

11. Atsakovo teigimu, pareiškėjas į teismą kreipėsi 2017 m. birželio 27 d., todėl jis praleido vieno mėnesio skundo padavimo teismui terminą. Šiuo pagrindu administracinė byla turėtų būti nutraukta.

II. 12. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies ir pašalino iš Įsakymo 1.2 punkto Nuostatų 242.5 punkto, Darbo instrukcijos 11.5, 18.9, 18.11 punktų, Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 6.1, 6.12 punktų pažeidimus.

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2017 m. gegužės 9 d. VSAT Pagėgių rinktinės vadas R. T. patvirtino Tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl netinkamo pareigūnų tarnybos Kybartų KPKP vykdymo“, kurioje konstatuota, kad 2017 m. vasario 14 d. apie 3.37 val. prie Kybartų KPKP prieigų atvažiavo automobilis – tralas, vežantis lengvąjį automobilį. Nuo minėto tralo vežamas automobilis nukrautas. 3.45 val. nukrautas lengvasis automobilis įvažiavo į Kybartų KPKP ir sustojo ne pasienio tikrinimo kanale, bet prieš pasienio tikrinimo kanalą. 3.48 val. Kybartų KPKP išvykimo kryptyje į Europos Sąjungos piliečiams skirtą kanalą įvažiavo lengvasis automobilis Mercedes-Benz be valstybinio numerio ženklų. Automobilio tikrinimas vyko nuo 3.48 val. iki 4.17 val. Po patikrinimo automobilis grąžintas į Kybartų KPKP aikštelę, skirtą krovininiams automobiliams, laukiantiems pasienio tikrinimo. Automobilio tikrinime dalyvavo trys pareigūnai – A. J., E. J., A. S.. 2017 m. vasario 14 d. 4.54 val. į Kybartų KPKP įvažiavo krovininis automobilis Iveco, į kurį Kybartų KPKP aikštelėje, prieš įvažiuojant į pasienio tikrinimo kanalą, pakrautas lengvasis automobilis Mercedes-Benz. 5.01 val. Kybartų KPKP išvykimo kryptyje į Europos Sąjungos piliečiams skirtą kanalą įvažiavo tas pats tralas Iveco valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnai atliko tik krovininio automobilio Iveco bei su juo vykusių asmenų tikrinimą, tačiau Mercedes-Benz automobilio netikrino. Patikrinus duomenų bazėje nustatyta, kad automobiliu Iveco (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį išvežtas automobilis Mercedes-Benz, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėta, jog ant automobilio Mercedes-Benz nebuvo pritvirtinti jokie automobilio registracijos numerio ženklai, tačiau A. J. į duomenų bazę įvedė, kad Mercedes-Benz kirto valstybės sieną „būdamas“ su valstybinio numerio ženklais (duomenys neskelbtini). Patikrinus valstybinio numerio ženklus (duomenys neskelbtini) duomenų bazėje gauta informacija, kad paskutinį kartą valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Baltarusiją per Medininkų pasienio kontrolės punktą lengvasis automobilis Mercedes-Benz kirto 2015 m. birželio 26 d.

14. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas, būdamas Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus jaunesnysis specialistas vidaus tarnybos vyresnysis puskarininkis bei paskirtas į pasienio tikrinimo posto pasienio sargybą ir vykdęs užduotis „Pasienio tikrinimo posto budėtojas“, „Vaizdo ir (ar) signalizacijos sistemų operatorius“, nesiėmė priemonių administracinio nusižengimo nustatymui, nefiksavo tarnybinėje dokumentacijoje apie įvykį, todėl šiais veiksmais pažeidė Nuostatų 242.3, 242.5 punktus, Darbo instrukcijos 11.3, 11.5, 18.1, 18.9, 18.11 punktus bei Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 6.1, 6.2 6.3, 6.4, 6.12 punktų reikalavimus. Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus bei į tai, kad pareiškėjas vidaus tarnyboje dirba nuo 1997 m. lapkričio 5 d., per tarnybos laiką skatintas 17 kartų, baustas 1 kartą, tačiau galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, charakterizuojamas teigiamai, todėl jam pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

15. VSAT Pagėgių rinktinės vadas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 (toliau - Statutas), 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei atsižvelgdamas į Tarnybinio patikrinimo išvadą, Įsakymo 1.2 punktu paskyrė VSAT Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniajam specialistui vidaus tarnybos vyresniajam puskarininkiui E. J. (pareiškėjui) tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

16. Dėl kreipimosi į teismą termino teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnį ir 65 straipsnio 4 dalį, nurodė, kad pareiškėjas su VSAT Pagėgių rinktinės vado 2017 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. TE-164 supažindintas 2017 m. gegužės 25 d. Pareiškėjas teismui skundą išsiuntė 2017 m. birželio 26 d. (teisme skundas gautas 2017 m. birželio 27 d.). Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamo įsakymo apskundimo paskutinė termino diena buvo ne darbo diena (sekmadienis), todėl termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena – 2017 m. birželio 26 d. (pirmadienis). Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepraleido vieno mėnesio skundo padavimo teismui termino.

17. Teismas nurodė, kad Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę nustato Statutas, o tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas).

18. Teismas, įvertinęs Tvarkos aprašo 3, 7 ir 23 punktus, nurodė, kad VSAT Pagėgių rinktinės Imuniteto poskyrio vyriausiasis tyrėjas N. D. 2017 m. balandžio 19 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 8-2434 informavo Pagėgių rinktinės vadą, kad, vykdant pasienio kontrolės punkto (toliau – ir PKP) įrengtų vaizdo stebėjimo sistemų įrašų pasirinktinę peržiūrą, buvo nustatyta, kad A. J., E. J. ir A. S. pamainos metu į Kybartų KPKP sava eiga įvažiavo lengvasis automobilis Mercedes-Benz be valstybinio numerio ženklų. Lengvojo automobilio Mercedes-Benz tikrinimas vyko nuo 3.48 val. iki 4.17 val., po kurio automobilis Mercedes-Benz grąžintas į Kybartų KPKP aikštelę (skirtą krovininiams automobiliams laukiantiems pasienio tikrinimo). 2017 m. vasario 14 d. 4.54 val. į Kybartų KPKP įvažiavo tralas Iveco, į kurį Kybartų KPKP aikštelėje, prieš įvažiuojant į pasienio tikrinimo kanalą, pakrautas lengvasis automobilis Mercedes-Benz. Pareigūnai atliko tik krovininio automobilio Iveco bei su juo vykusių asmenų tikrinimą, tačiau Mercedes-Benz automobilio netikrino. Nustatyta, kad ant automobilio Mercedes-Benz nebuvo pritvirtinti jokie automobilio registracijos numerio ženklai, tačiau A. J. į duomenų bazę įvedė, kad Mercedes-Benz valstybės sieną kirto „būdamas“ su valstybinio numerio ženklais (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į gautą informaciją, buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas pareiškėjo, A. S. ir A. J. atžvilgiu.

19. VSAT Pagėgių rinktinės Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė R. G. pareiškėjui 2017 m. balandžio 25 d. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad 2017 m. vasario 14 d. Kybartų KPKP teritorijoje, kryptyje iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją nebuvo užtikrinta tinkama transporto priemonių kontrolė, neužfiksuoti Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių bei Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Nurodyta, jog nenustatydamas pažeidimų Kybartų KPKP bei neatlikdamas pavestų funkcijų, pareiškėjas galimai padarė tarnybinį nusižengimą bei pažeidė Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 6.2, 6.3, 6.4 6.12 punktų reikalavimus, Darbo instrukcijos (darbo vieta 9) 11.3, 11.5, 18.1, 18.9, 18.11 punktų reikalavimus, Nuostatų 242.3, 242.5 punktų reikalavimus.

20. Pareiškėjas su pranešimu „Dėl tarnybinio nusižengimo“ supažindintas 2017 m. balandžio 26 d., t. y. nepraleidus Tvarkos aprašo 23 punkte nustatyto termino.

21. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl teisės į gynybą, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui įteiktas 2017 m. balandžio 26 d. pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, teismo vertinimu, laikytinas pakankamai aiškiu ir nedviprasmišku – jame nurodytas galimai padaryto nusižengimo laikas, pažeidimo esmė, teisės aktų, kurios galimai buvo pažeistos, nuostatos. Teismas sprendė, jog pradėta tarnybinio patikrinimo procedūra bei pareiškėjui surašytas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas pasinaudojo jam suteikta teise ir 2017 m. balandžio 28 d. pateikė paaiškinimą, kuriame tvirtino tinkamai atlikęs savo pareigas ir tarnybinio nusižengimo nepadaręs.

22. Teismas išanalizavo Tvarkos aprašo 25 ir 26 punktus. Teismas nurodė, kad VSAT Pagėgių rinktinės Štabo bendrųjų reikalų skyriaus Tarnybinio patikrinimo išvada surašyta ir Pagėgių rinktinės vado R. T. patvirtinta 2017 m. gegužės 9 d. Atsižvelgiant į tai, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas gavus VSAT Pagėgių rinktinės Imuniteto poskyrio vyriausiojo tyrėjo N. D. 2017 m. balandžio 19 d. tarnybinį pranešimą Nr. 8-2434, todėl akivaizdu, kad tarnybinis patikrinimas atliktas nepažeidžiant Tvarkos aprašo 25 punkte 30 dienų nustatyto termino.

23. Teismas nurodė, kad VSAT Pagėgių rinktinės vadas 2017 m. gegužės 23 d. priėmė Įsakymą, kuriuo, vadovaudamasis Statuto 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 9 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 16-15(2.8), skyrė VSAT Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniajam specialistui vidaus tarnybos vyresniajam puskarininkiui E. J. tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Esant minėtoms aplinkybėms akivaizdu, kad tarnybinė nuobauda paskirta nepraleidus Tvarkos aprašo 35 punkte nustatyto termino.

24. Teismas išanalizavo Tvarkos aprašo 3 punktą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl tarnybinės atsakomybės skyrimo. Teismas pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjas kaltinamas tuo, kad: 1) nesiėmė priemonių administracinio nusižengimo nustatymui; 2) nefiksavo tarnybinėje dokumentacijoje apie įvykį. Atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, teismas turi nustatyti ir įvertinti ar pareiškėjas padarė minimus pažeidimus.

25. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas yra VSAT Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus jaunesnysis specialistas vidaus tarnybos vyresnysis puskarininkis. Pagal Kybartų užkardos Kybartų KPKP pasienio tikrinimo posto 2017 m. vasario 13 d. tarnybinį žiniaraštį Nr. 20170213-2/3 295-927, pareiškėjas nuo 2017 m. vasario 13 d. 19.30 val. iki 2017 m. vasario 14 d. 8.30 val. vykdė užduotis „Pasienio tikrinimo posto pamainos budėtojas“ ir „Vaizdo ir (ar) signalizacijos sistemos operatorius“.

26. Teismas, remdamasis Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 225 punktu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 3 dalimi, sprendė, jog vairuojama transporto priemonė visais atvejais (išskyrus vienintelį atvejį, kai valstybinio numerio ženklai yra pavogti ir pranešus policijai vykstama juos išsiimti) privalo būti su valstybinio numerio ženklais. Nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad Kybartų KPKP buvo vairuojamas lengvasis automobilis Mercedes-Benz. Tai yra, aptartu atveju buvo galimai daromas administracinis nusižengimas, tačiau pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių administracinio nusižengimo nustatymui.

27. Teismas išanalizavo Nuostatų 242 punktą, 42 punktą, Darbo instrukcijos 11 ir 18 punktus, Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 6 punktą. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas privalėjo tinkamai užtikrinti pasienio teisinį režimą (Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 6.2 punktas), fiksuoti duomenis apie padėtį pasienio kontrolės punkte, pranešti užkardos budėtojui apie ypatingus įvykius, juos registruoti (Nuostatų 242.3 punktas, Darbo instrukcijos 11.3, 18.1 punktai, Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 6.2, 6.4 punktai), teisės aktų pažeidimų atvejais sulaikyti asmenį, prireikus pristatyti į užkardą tolesniam tyrimui (Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 6.3 punktas). Byloje esančiais įrodymais bei bylos šalių paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių administracinio nusižengimo nustatymui, nefiksavo duomenų apie ypatingą padėtį (galimai padarytą administracinį nusižengimą) pasienio kontrolės punkte bei apie įvykį nepranešė užkardos budėtojui. Vadinasi, pareiškėjas tokiu būdu pažeidė Nuostatų 242.3 punktą, Darbo instrukcijos 11.3, 18.1 punktus, Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 6.2, 6.3, 6.4 punktus).

28. Teismas, atsižvelgęs į Nuostatų 242.5 punktą, Darbo instrukcijos 11.5 ir 18 punktus, nurodė, kad pasienio tikrinimo posto budėtojui nustatyta pareiga stebėti pasienio kontrolės punkto teritoriją ir jo prieigas, stebėti, kad transporto priemonės į PKP įvažiuotų ir judėtų teritorijoje pagal nustatytą tvarką. Teismas akcentavo, jog pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu bei Tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo kaltinamas tuo, kad nestebėjo pasienio kontrolės punkto teritorijos ar jos prieigų, tačiau buvo kaltinamas tuo, kad nesiėmė priemonių administracinio nusižengimo nustatymui bei nefiksavo tarnybinėje dokumentacijoje apie šį įvykį. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas nesilaikė Nuostatų 242.5 punkto, Darbo instrukcijos 11.5, 18.9, 18.11 punktų reikalavimų.

29. Byloje taip pat nustatyta, jog pareiškėjas iš pasieniečio A. J. gavęs pranešimą apie į postą atvykusį Kazachstano pilietį automobiliu Mercedes-Benz, iš karto susisiekė su posto pamainos vyresniuoju A. S. ir informavo apie esamą situaciją. Pažymėtina, jog šios aplinkybės neginčija ir atsakovas. Todėl tai įvertinęs, teismas sprendė, jog pareiškėjas nepažeidė Darbo instrukcijos 18.9 punkte nustatytos pareigos vaizdo ir (ar) signalizacijos sistemos operatoriui nedelsiant informuoti pamainos vyresnįjį apie pasienio teisinio režimo pažeidimus.

30. Teismas pažymėjo, jog VSAT Pagėgių rinktinės Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė R. G. pareiškėjui 2017 m. balandžio 25 d. surašytame tarnybiniame pranešime nenurodė, jog pareiškėjas yra kaltinamas tuo, kad pažeidė Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 6.1 punktą. Tačiau nepaisant to, minėto punkto pažeidimas buvo konstatuotas Tarnybinio patikrinimo išvadoje bei skundžiamame įsakyme. Atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjui pranešime dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo buvo nenurodyta, kad jis galimai pažeidė Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 6.1 punktą, tačiau vėliau konstatavus, kad pareiškėjas šį punktą pažeidė, teismas sprendė, jog pareiškėjas prarado galimybę tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. T. y. pateikti paaiškinimus dėl Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 6.1 punkto pažeidimo. Todėl tai įvertinęs, teismas nurodė, kad Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 6.1 punkto pažeidimas šalinamas iš Įsakymo 1.2 punkto.

31. Teismas akcentavo, jog pareiškėjas Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir skundžiamame Įsakyme kaltinamas tuo, kad pažeidė Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 6.12 punktą, kuris iš esmės nustato bendrąsias teises ir pareigas šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui. Taikant tarnybinę atsakomybę būtina individualizuoti kaltę bei nustatyti konkretų pareigūno veikimą (neveikimą) (t. y. tam tikrų konkrečių pareigų, nustatytų teisės aktuose, neatlikimą ar netinkamą atlikimą), priežastinį ryšį tarp neigiamų pasekmių bei veikimo (neveikimo). Vien fakto, kad pareiškėjas neatliko savo pareigų ar jas atliko netinkamai konstatavimo nepakanka, kad pareiškėjas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Todėl teismas Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 6.12 punkto pažeidimą pašalino iš Įsakymo 1.2 punkto.

32. Nagrinėjamoje byloje nustačius, jog pareiškėjas pažeidė Nuostatų 242.3 punktą, Darbo instrukcijos 11.3, 18.1 punktus, Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 6.2, 6.3, 6.4 punktus, tačiau nepažeidė Nuostatų 242.5 punkto, Darbo instrukcijos 11.5, 18.9, 18.11 punktų, Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 6.1, 6.12 punktų, teismas sprendė, kad tarnybinė nuobauda – papeikimas yra adekvati padarytiems teisės aktų pažeidimams. Teismas pažymėjo, jog nors VSAT Pagėgių rinktinės vado 2017 m. gegužės 23 d. Įsakymo 1.2 punktas ir turi tam tikrų trūkumų (nurodytas ne toks įsakymo numeris, kuriuo patvirtinti Nuostatai (vietoje Nr. 4-116 nurodytas Nr. 4-706), tačiau šie trūkumai nėra esminiai, dėl kurių būtų galima panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą įsakymą.

33. Teismas pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies, iš Įsakymo 1.2 punkto šalinant Nuostatų 242.5 punkto, Darbo instrukcijos 11.5, 18.9, 18.11 punktų, Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 6.1, 6.12 punktų pažeidimus.

34. Dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nustačius, kad skundžiamas Įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas iš esmės teisėtas ir pagrįstas bei tarnybinės nuobaudos nepakeitus, todėl spręstina, jog iš esmės buvo atmestas pareiškėjo skundas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį dėl Įsakymo pagrįstumo Nuostatų 242.3 punkto nuostatoms, Darbo instrukcijos 11.3 ir 18.1 punktams bei Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 6.2, 6.3 ir 6.4 punktų nuostatoms.

36. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę ir dėl jos nepasisakė, jog Įsakymu paskirta nuobauda, remiantis Nuostatais, patvirtintais VSAT vado 2012 m. sausio 31 įsakymu Nr. 4-706.

37. Teismas nevertino posto pamainos vyresniojo A. S. atliktų veiksmų ir vertino tik pareiškėjo turimas atlikti funkcijas.

38. Pareiškėjas pažymi, kad pareiškėjo veiksmai neatitinka visų teisės pažeidimo elementų, t. y. neatitinka objektyviosios pusės ir subjektyviosios pusės.

39. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų. Pareiškėjas skunde buvo paaiškinęs kokius veiksmus atliko. Pareiškėjas susisiekė su posto pamainos vyresniuoju A. S., nuvyko į postą ir paaiškino sulaikytam piliečiui apie galimą administracinį nusižengimą, perdavė posto pamainos vyresniajam visus turimus dokumentus.

40. Teismas nevertino fakto, kad pareiškėją ir posto pamainos vyresnįjį A. S. sieja pavaldumo santykiai. Posto pamainos vyresnysis nepateikė jokių nurodymų, susijusių su nagrinėjama situacija ir leido / neprieštaravo, kad pareiškėjas grįžtų į postą toliau vykdyti savo užduoties.

41. Teismas, siekdamas įrodyti visus teisės pažeidimo elementus, pareiškėjo galimai pažeistas teisės aktų nuostatas vertino tik formaliai, pateikiant teisės aktą ir nurodant, kad jis neva pažeistas, bet visiškai nevertino posto pamainos vyresniojo ir pareiškėjo atliktus veiksmus ir nesigilino ir atliekamo darbo specifiką.

42. Teismas klaidingai vertino aplinkybę, kad stebėjimo užduotis buvo pavesta tiesiogiai pareiškėjui. Darbo instrukcijos 18.1 reikalavimų užtikrinimui buvo paskirti du pareigūnai M. B. ir M. K..

43. Atsakovas VSAT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

44. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsakovo atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde neprašo panaikinti Įsakymo 1.2 punkto, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 45. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSAT Pagėgių rinktinės vado 2017 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. TE-164, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, pagrįstumo ir teisėtumo.

46. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

47. Skundžiamame Įsakyme nurodoma, kad pareiškėjas vykdęs užduotis „Pasienio tikrinimo posto budėtojas“, „Vaizdo ir (ar) signalizacijos sistemų operatorius“ 2017 m. vasario 14 d. apie 3.45 val. automobiliui Mercedes-Benz be valstybinio numerio ženklų atvykus į Kybartų KPKP, nesiėmė priemonių administracinio nusižengimo nustatymui, nefiksavo tarnybinėje dokumentacijoje apie įvykį, todėl šiais veiksmais pažeidė Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų VSAT vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-706, 242.3, 242.5 punktus, Kybartų kelio pasienio kontrolės punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijos, patvirtintos VSAT Pagėgių rinktinės vado 2016 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 3-74, 11.3, 11.5, 18.1, 18.9, 18.11 punktus bei Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto VSAT Pagėgių rinktinės vado 2016 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 3-53, 6.1, 6.2 6.3, 6.4, 6.12 punktų reikalavimus (b. l. 9).

48. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos šalių išsakytus argumentus dėl Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, pateiktus įrodymus, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. iš Įsakymo pašalino Nuostatų (teismas patikslino įsakymo numerį - Nr. 4-116) 242.5 punktą, Darbo instrukcijos 11.5, 18.9, 18.11 punktus, Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 6.1, 6.12 punktų pažeidimus.

49. Apeliantas teigia, kad jis nubaustas nepagrįstai. Su apeliacinio skundo argumentais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nesutinka. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013; kt.). Tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą.

50. Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012; kt.). Įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011; kt.).

51. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad valstybės tarnautojams taikant drausminę atsakomybę už neveikimą, kuris pasireiškė teisės aktais nustatytų procesinių veiksmų neatlikimu per nustatytus terminus, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas – pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimas, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti, kaip to reikalauja teisės aktai. Nustatant asmens neveikimo subjektyvų pagrindą, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios: 1) leido asmeniui veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai; arba 2) nepriklausė nuo asmens valios, ir asmuo negalėjo veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; kt.).

52. Valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi nustatant, ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-186/2011; 2011 m. gegužės 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1446/2011; kt.).

53. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes šiam ginčui išnagrinėti. Dėl šio aspekto pažymėtina, jog ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

54. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Įsakymas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas.

55. Nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad į Kybartų KPKP atvyko lengvasis automobilis Mercedes-Benz be valstybinių numerio ženklų. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju buvo daromas akivaizdus ANK 415 straipsnio 3 dalies pažeidimas, kurį pareiškėjas, net ir nebūdamas specialiai supažindintas su ANK pažeidimais, turėjo kompetenciją ir galimybę nustatyti tokio pobūdžio nusižengimą. Atsižvelgiant į pareiškėjo vykdomas funkcijas, konstatuotina, jog jam yra žinoma automobilio valstybinio ženklo (numerio) reikšmė ir būtinumas, kad automobilis būtų su valstybiniu ženklu (numeriu) (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 26 straipsnis).

56. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo (neteko galios nuo 2018 m. sausio 1 d.) 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo aiškiai įtvirtinta, jog VSAT pareigūnas, įgyvendindamas šiame įstatyme nustatytas VSAT funkcijas saugant valstybės sieną ir atliekant pasienio kontrolę, privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam nusikaltimui ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į VSAT ar policijos įstaigos asmenį, padariusį nusikalstamą veiką arba administracinį teisės pažeidimą, ir pranešti apie tai VSAT ar policijos įstaigai. Taigi, pareiškėjo pareiga imtis realių ir efektyvių priemonių administracinio nusižengimo nustatymui yra įtvirtinta įstatymu. Tai, kad apie paminėtą pažeidimą tapo žinoma posto pamainos vyresniajam A. S., aukščiau paminėtos pareiškėjo pareigos nešalina, juolab, kad iš bylos aplinkybių seka, kad pareiškėjui buvo akivaizdu, kad pamainos vyresnysis realių ir efektyvių priemonių administracinio nusižengimo nustatymui nesiėmė.

57. Apeliantas teigia, kad atsakovas rėmėsi jau nebegaliojančiu teisės aktu, kuris savo esme jokių teisinių pasekmių negali sukelti ir dėl to skundžiamas aktas turi būti panaikintas. Apelianto teiginiai atmetami. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad nors VSAT Pagėgių rinktinės vado 2017 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. TE-164 1.2 punktas ir turi tam tikrų trūkumų (nurodytas ne toks įsakymo numeris, kuriuo patvirtinti Nuostatai, t. y. vietoje Nr. 4-116 nurodytas Nr. 4-706), tačiau šie trūkumai nėra esminiai, dėl kurių būtų galima panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą Įsakymą.

58. Apeliantas teigia, kad Darbo instrukcijos 11.3 punkte nurodyta, kad jis privalo rinkti ir fiksuoti duomenis apie padėtį pasienio kontrolės punkte ir periodiškai juos perduoti užkardos budėtojui, nedelsiant pranešti užkardos budėtojui apie ypatingus įvykius; jo nuomone ar įvykis yra ypatingas ar ne sprendžia posto pamainos vyresnysis ir jis duoda nurodymą apie įvykį informuoti užkardos budėtoją, be to tarnyba vyko be įvykių. Tokia apelianto nuomonė nėra pagrįsta vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, todėl teismo atmetama kaip nepagrįsta.

59. Apeliantas teigia, kad Darbo instrukcijos 18.1. punkte nurodyta, kad jis naudodamasis stebėjimo įranga, privalo stebėti ruožą nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos iki Kybartų geležinkelio pasienio kontrolės punkto; stebėti PKP teritoriją ir jo prieigas, atvykstančias ir esančias prie PKP transporto priemones, nedelsiant pranešti užkardos pamainos vyresniajam apie visus pastebėtus įtartinus asmenis, transporto priemones, daiktus ar įvykius stebimoje aplinkoje; apie užfiksuotą pažeidimą bei taikytas priemones pranešti Kybartų KPKP pamainos vyresniajam bei įrašyti į vaizdo ir (ar) signalizacijos darbo apskaitos žurnalą. Darbo instrukcijos 18.1 punkto reikalavimų užtikrinimui posto pamainos vyresniojo buvo paskirti du pareigūnai M. B. ir M. K., kurie pagal 2017 m. vasario 13 d. Kybartų užkardos Kybartų kelio PKP (STS) pasienio tikrinimo posto tarnybinį žiniaraštį Nr. 20170213-2/4 295-928 nuo 2017 m. vasario 13 d., nuo 19.30 val. iki 2017 m. vasario 14 d., 08. 30 val. ir vykdė stebėjimo užduotį (VSSO). Teismas vertina, kad šie apelianto argumentai pagrįsti, tinkamai atsakovo nepaneigti. Todėl teismas šalina iš skundžiamo teismo sprendimo motyvus, kad pareiškėjas pažeidė Darbo instrukcijos 18.1 punktą.

60. Teismo nuomone, pasienio teisinis rėžimas – visuma teisės normų galiojančių pasienio teritorijoje. Normos draudžiančios tam tikrą veiką, kaip vairuoti automobilį be valstybinių ženklų, galioja taip pat ir pasienio teritorijoje. Todėl tinkamai nereaguodamas į daromą pažeidimą pareiškėjas padarė jo paminėto pareigybės aprašymo 6.2 punktą, numatantį, kad jis, siekdamas užtikrinti pasienio teisinį rėžimą, turėjo vykdyti pasienio kontrolės punktų ir pasienio teisinio rėžimo kontrolę priskirtoje užkardos veiklos teritorijoje, taip pat pareigybės aprašymo 6.3 punktą numatantį, kad jis siekdamas užtikrinti teisėtvarką, privalo sulaikyti asmenis, transporto priemones, gabenamus krovinius ir kitas materialines vertybes, pažeidusius pasienio ruožo teisinį rėžimą.

61. Teismas, įvertindamas tai, kad pareigybės aprašymo 6.4 punktas nėra pakankamai konkretus, pritaria apelianto argumentams, kad jis šio pažeidimo nepadarė.

62. Kaltės forma (tyčia) nustatyta tarnybinio patikrinimo metu ir užfiksuota išvadoje (b. l. 58). Vien tik tai, kad teismas to papildomai neaptarė, kai tyčios formos pareiškėjas neginčija, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

63. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, iš esmės teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. J. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:

Pareiškėjo E. J. skundą tenkinti iš dalies.

Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado 2017 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. TE-164 1.2 punkto šalinamas Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-116, 242.5 punkto, Kybartų kelio pasienio kontrolės punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijos, patvirtintos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado 2016 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 3-74, 11.5, 18.1, 18.9, 18.11 punktų, Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado 2016 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 3-53, 6.1, 6.4, 6.12 punktų pažeidimai.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan