Legislator Case Law & Legislation
b80d0b84-7ecb-482d-9147-4b6c7b5add09 AI generated

b80d0b84-7ecb-482d-9147-4b6c7b5add09 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number b80d0b84-7ecb-482d-9147-4b6c7b5add09
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

P., VšĮ „Humana people to people Baltic“, dėl žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė:I. Ginčo esmė ieÅ¡kovas UAB „IN Transportas“ 2010-11-10 kreipėsi į Vilniaus m. 2-Ä jį apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu (t. 1, b.l. 1-4) ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Keramita“ 16 226 Lt dydžio nuostolius, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo tos dienos, kai vežėjui raÅ¡tu buvo pateiktas reikalavimas (2010-08-20) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

b80d0b84-7ecb-482d-9147-4b6c7b5add09 · Vilniaus apygardos teismas: Teismas ypatingai rėmėsi trečiojo asmens VšĮ „Humana People to People Baltic“ darbuotojos atstovės G. M. paaiÅ¡kinimais ir liudytojos R. S. parodymais, kurie neva patvirtina, kad atsakovas atvežė ne tÄ krovinį, kuris buvo pakrautas Norvegijoje, ir padarė gavėjui žala. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl CMR konvencijos 30 str. 1 d. nuostatos taikymo. Teismas taip pat nepagrįstai pripažino, kad atsakovas pažeidė pervežimo sutartį, neinformavo ieÅ¡kovo apie sustojimÄ Panevėžio m., kur buvo tvarkomas automobilis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-2246-464/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-11515-2010-3Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.1.; 60.;61.;114.4.; 114.5. (S)  VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUOVS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Keramita“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal UAB „IN Transportas“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Keramita“, tretieji asmenys D.

P., VšĮ „Humana people to people Baltic“, dėl žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė:I. Ginčo esmė ieÅ¡kovas UAB „IN Transportas“ 2010-11-10 kreipėsi į Vilniaus m. 2-Ä jį apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu (t. 1, b.l. 1-4) ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Keramita“ 16 226 Lt dydžio nuostolius, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo tos dienos, kai vežėjui raÅ¡tu buvo pateiktas reikalavimas (2010-08-20) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad tarp ieÅ¡kovo (ekspeditoriaus) ir atsakovo (vežėjo) 2010-08-09 buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis Nr. F2010 08 09/F1978, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo pervežti krovinį (16 000 kg dėvėtų rÅ«bų) iÅ¡ Norvegijos į LietuvÄ . Krovinys buvo pristatytas gavėjui – VÄ® „Humana People to People Baltic“ 2010-08-19 apie 15 val. Gavėjui, pradrėjusiam 2010-08-20 apžiÅ«rėti gautÄ krovinį, paaiÅ¡kėjo, jog prekės yra ne tos, kurios buvo pakrautos Norvegijoje, be to, prekių kiekis buvo mažesnis.

Krovinio gavėjas dėl krovinio praradimo patyrė 16 226 Lt žalÄ , kuriÄ jam atlygino ieÅ¡kovas. Atitinkamai ir atsakovui buvo pateikta pretenzija dėl žalos atlyginimo.Atsakovas UAB „Keramita“ atsiliepimu (t. 1, b.l. 118-121) prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovo pateikti įrodymai nepagrindė žalos padarymo fakto, nėra pateiktų įrodymų, kokios prekės buvo pakrautos Norvegijoje (nėra prekių apraÅ¡ymo), neaiÅ¡ku, koks buvo tikslus pakrautų ir iÅ¡krautų prekių svorio skirtumas.

Krovinys Norvegijoje nebuvo sveriamas, jo pakrauta tiek, kiek tilpo į automobilį. Krovinio gavėjas nereiškė pretenzijų vežėjui iškrovimo metu. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad krovinio gavėjas patyrė būtent 16 226 Lt nuostolių. Todėl ieškovas pretenzijas turėtų reikšti ne atsakovui, o krovinio siuntėjui.Tretysis asmuo VšĮ „Humana People to People Baltic“ atsiliepimu (t. 1, b.l. 128-129) prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad pirko dėvėtus drabužius iš Norvegijos įmonės Foreningen UFF-Butikkene i Norge, Farexvn, Linderberg, 2016 Frogner, Norvegija.

VšĮ „Humana People to People Baltic“ yra sudariusi sutartį su ieÅ¡kovu UAB „IN Transportas“, pagal Å¡iÄ sutartį 2010-08-16 Norvegijoje buvo pakrautos prekės į atsakovui UAB „Keramita“ priklausantį krovininį automobilį Volvo su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BC700. Automobilį vairavo trečiasis asmuo D. P.. Minėtas krovinys atvyko į LietuvÄ 20010-08-19, apie 12.30 val. automobilis iÅ¡važiavo iÅ¡ muitinės Sausupio g. 15, Vilniuje, kur muitinės tarpininkas nuėmė plombÄ ir patikrino krovinį.

Tačiau automobilis į VšĮ „Humana People to People Baltic“ priklausantį sandėlį (duomenys neskelbtini) atvyko tik apie 15 val. 2010-08-20 pradėjus rūšiuoti gautas prekes nustatyta, kad jos buvo su lietuviÅ¡komis etiketėmis, kuriose buvo įraÅ¡as: „Dėvėti drabužiai ir avalynė Dezinfekuota (14000 kg) naudojant metilo bromido dujas pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ INS Nr. 0800042 2008 03 19“. Be to, drabužiai buvo akivaizdžiai iÅ¡rūšiuoti, kas nebÅ«dinga iÅ¡ Norvegijos gaunamoms prekėms.

Todėl įtaria, kad prekės buvo sukeistos. Dėl to patyrė 16 226 Lt žalÄ . Vilniaus m. 2 policijos komisariatas atsisakė dėl Å¡io įvykio pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Nuostolius, pateikdamas kreditinę sÄ skaitÄ 16 226 Lt sumai, jam kompensavo ieÅ¡kovas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2012-02-06 sprendimu (t. 1, b.l. 193-198) ieÅ¡kinį patenkino ir priteisė ieÅ¡kovui UAB „IN Transportas“ iÅ¡ atsakovo UAB „Keramita“ 16 226 Lt žalai atlyginti, 5 proc. dydžio palÅ«kanas nuo priteistos sumos (16 226 Lt) nuo tos dienos, kai atsakovui raÅ¡tu pateikta pretenzija (2010-08-20) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, priteisė 3987 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, taip pat priteisė iÅ¡ atsakovo 59,22 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Teismas nustatė, jog tarp šalių kilo ginčas dėl ekspeditorius (ieškovo) reikalavimo regreso teise priteisti patirtus nuostolius, kuriuos jis atlygino krovinio gavėjui (trečiajam asmeniui), kildinamus iš prarasto (sukeisto) krovinio, kurį vežėjas (atsakovas) buvo įsipareigojęs tinkamai pristatyti. Ieškovas veikė kaip vežėjas CMR konvencijos prasme, todėl ginčo santykiams taikytina CMR konvencija. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai tikėtinai pagrindžia aplinkybę, kad atsakovo gabentas krovinys (dėvėti drabužiai) jų pristatymo gavėjui VšĮ „Humana People to People Baltic“ metu neatitiko siuntėjo pakrautų Norvegijoje prekių.

Atsakovas nenuginčijo savo kaltės prezumpcijos, nustatytos CMR konvencijoje ar įrašų krovinio dokumentuose apie pakrautÄ jų kiekį (16 000 kg.), pastabų dėl krovinio bÅ«klės bei pakuotės, kitų trÅ«kumų važtaraÅ¡tyje neaptarė, todėl nesvarbi aplinkybė, kokiu bÅ«du krovinys buvo prarastas - to įrodinėti nereikia. IÅ¡ trečiojo asmens D. P. parodymų teismas nustatė, jog atsakovo atstovas nepavėlavo pristatyti krovinio, tačiau nukrypo nuo marÅ¡ruto, t.y. su neiÅ¡krautu kroviniu buvo sustojęs Panevėžyje bei nenustatytoje vietoje tvarkė automobilį, apie kÄ ieÅ¡kovui nepranešė.

IÅ¡krovimas vyko 2010-08-20 nedalyvaujant vežėjui, tÄ pačiÄ dienÄ buvo pareikÅ¡tos pretenzijos ir ieÅ¡kovui, ir atsakovui (vežėjui), ieÅ¡kovo atstovas buvo nuvykęs apžiÅ«rėti iÅ¡krautų prekių ir pripažino, kad pristatytos ne tos prekės. Teismas sprendė, kad nuostoliai nebuvo akivaizdÅ«s, jie nebuvo realiai pastebimi iÅ¡ pirmo žvilgsnio prekių iÅ¡krovimo metu, jie paaiÅ¡kėjo tik iÅ¡krovus ir iÅ¡pakavus prekes, kai buvo pradėta jas rūšiuoti. Taigi Å¡iuo atveju CMR konvencijos 30 str. 1 d. nuostata netaikoma.

Nuostolių dydis apskaičiuotas nenukrypstant nuo CMR konvencijos 23 str. 1 d. reikalavimų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas UAB „Keramita“ 2012-03-07 apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 1-6) praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012-02-06 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, taip pat netinkamai vertino bylos įrodymus, remdamasis tik atsakovo bei trečiojo asmens pateiktais įrodymais ir tik jais grįsdamas savo sprendimÄ .

Teismas ypatingai rėmėsi trečiojo asmens VšĮ „Humana People to People Baltic“ darbuotojos atstovės G. M. paaiÅ¡kinimais ir liudytojos R. S. parodymais, kurie neva patvirtina, kad atsakovas atvežė ne tÄ krovinį, kuris buvo pakrautas Norvegijoje, ir padarė gavėjui žala. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl CMR konvencijos 30 str. 1 d. nuostatos taikymo. Teismas taip pat nepagrįstai pripažino, kad atsakovas pažeidė pervežimo sutartį, neinformavo ieÅ¡kovo apie sustojimÄ Panevėžio m., kur buvo tvarkomas automobilis.

Sustojimas Panevėžyje, atsakovo įmonės buveinėje, buvo pakeliui iš Latvijos, sustojimo tikslas- perduoti dokumentus ir jis tetruko 15 min. Automobilis sugedo teritorijoje, kurioje buvo atliekama krovinio muitinės procedūra. Nei vienu iš šių atvejų krovinys negalėjo būti sukeistas.Teismo išvada, kad atsakovas prarado krovinį arba jis buvo sukeistas prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir paremta tik prielaidomis. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta galimo krovinio sukeitimo aplinkybės, nei laikas, nei vieta, nei tai padarę ar galėję padaryti asmenis.

Krovinys siuntėjo yra plombuojamas, o atplombuojamas kroviniui atvykus pas gavėjÄ bei atliekant muitinės procedÅ«rÄ . Byloje nėra jokių įrodymų, kad krovinio plomba buvo pažeista. PrieÅ¡ingai, byloje nustatyta, kad krovinys atvyko pas jo gavėjÄ užplombuotas, krovinio gavėjas, atvykus kroviniui, iÅ¡siuntė automobilį pas muitinės tarpininkÄ - UAB „Lasaltė“, kur buvo atliktos krovinio muitinės procedÅ«ros ir jas atliko su trečiuoju asmeniu VšĮ „Humana People to People Baltic“ susijęs UAB „Lasatė“ darbuotojas A.

S.. Teismas klaidingai įvertino įrodymus, kuriais rėmėsi atsakovas. Byloje yra Å¡alių neginčytas įrodymas - CMR važtaraÅ¡tis, kuriame nurodyta, kad krovinys jo gavėjui - VšĮ „Humana People to People Baltic“ pristatytas 2010-08-19. Aplinkybė, kad gavėjas krovinį iÅ¡krovė per ilgesnį terminÄ , nesuteikia gavėjui teisės nesilaikyti CMR konvencijoje nustatytų taisyklių. Krovinio CMR važtaraÅ¡tį dalyje apie krovinio priėmimÄ užpildė tretysis asmuo VšĮ „Humana People to People Baltic“.

Byloje nustatyta, kad įraÅ¡as krovinio važtaraÅ¡tyje padarytas 2010-08-19, todėl Å¡is faktas byloje laikytinas prima facie įrodymu dėl krovinio perėjimo gavėjo dispozicijon. Bet kokios pretenzijos dėl krovinio turi bÅ«ti reiÅ¡kiamos tÄ pačiÄ dienÄ . Pretenzija ieÅ¡kovui pareikÅ¡ta 2010-08-20, t.y. praėjus vienai dienai, o pretenzija vežėjui - atsakovui - tuo metu visai nepateikta. Be to, iÅ¡ pretenzijose iÅ¡dėstytų aplinkybių laikytina, kad krovinio trÅ«kumai yra esminiai ir akivaizdÅ«s, t.y. pristatytos ne tos prekės, kurios pakrautos siuntėjo, neatitinka prekių įpakavimas, neatitinka prekių svoris.

Taigi krovinio gavėjas turėjo pareikÅ¡ti pretenzijas vežėjui krovinio priėmimo metu dėl netinkamo įpakavimo ir 20 proc. krovinio svorio trÅ«kumo. Visos Å¡ios aplinkybės leidžia teigti, kad krovinio gavėjas priėmė tokį krovinį ir tokios bÅ«klės, kaip nurodyta CMR važtaraÅ¡tyje. Byloje tretysis asmuo VšĮ „Humana People to People Baltic“ nuostolių atsiradimÄ Ä¯rodinėjo vien liudytojų parodymais. Tačiau tretysis asmuo nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie galėjo vertinami Å¡iame ginče kaip įrodantys atsakovo kaltę dėl prekių sukeitimo ar praradimo.

Krovinys nebuvo nufotografuotas, nebuvo apžiÅ«rėtas, nėra jokio krovinio apžiÅ«ros akto, liudijančio apie nurodytus neva tai krovinio trukumus (atgabentos ne tos prekės, kurios turėjo bÅ«ti). Vežėjas nebuvo pakviestas pas krovinio gavėjÄ , siekiant jam sudaryti galimybę susipažinti su krovinio trÅ«kumais. Krovinys buvo padėvėti rÅ«bai (taip nurodyta važtaraÅ¡tyje), o tai prekės, kurios neturi konkretaus apibÅ«dinimo, žymėjimo, kitokių ypatumų, pagal kuriuos galima tokias prekes individualizuoti.

Visi duomenys apie krovinį, jo kiekį, įpakavimÄ , kiti apibÅ«dinantys krovinį duomenys yra fiksuojami bÅ«tent važtaraÅ¡tyje (CMR konvencijos 6 str.). IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas atvežė ne dėvėtus rÅ«bus, o kitokias prekes. Vien ieÅ¡kovo nuorodos iÅ¡ VšĮ „Humana People to People Baltic“ pretenzijų, kad prekių (rÅ«bų) neatitikimÄ siųstoms įrodo ant kai kurių rÅ«bų rastos lietuviÅ¡kos etiketės, nepatvirtina jų įvykusio ar galimo sukeitimo.

Pažymi, kad krovinio gavėjas jam pristatytÄ krovinį priėmė ir gautas prekes atidavė į savo prekybos tinklÄ . IeÅ¡kovas UAB „IN Transportas“ 2012-04-03 atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (t. 2, b.l. 13-17) praÅ¡o šį skundÄ atmesti ir palikti nepakeistÄ Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012-02-06 sprendimÄ , priteisti jam bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovo nuomone, teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡analizavo bylos faktines aplinkybes, jas tinkamai ir teisingai nustatė, vadovaudamasis įrodymų vertinimo tikimybių pusiausvyros principu, teisingai įvertino visus byloje esančius įrodymus, todėl teismo sprendimas teisėtas.

Atsakovas deklaratyviai nurodo, jog CMR krovinio važtaraštyje nebuvo konkretizuotas krovinio prekių aprašymas, nenurodytas įpakavimo būdas, kiti požymiai ar ypatumai, todėl krovinio gavėjo nurodyti krovinio trūkumai laikytini nepagrįstais. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, jog atsakovas prieš priimdamas pervežti krovinį miegojo, nematė krovinio pakrovimo momento, jo nestebėjo, pats užpildė krovinio vežimo važtaraštį, nenurodė jame jokių pastabų dėl krovinio vietų skaičiaus, svorio, pakuotės ir kt.

Todėl galiojant vežėjo atsakomybės už krovinio praradimÄ prezumpcijai, jis ir atsako už visus patirtus nuotolius, atsiradusius pervežimo metu. Atsakovo atsakomybės dėl krovinio praradimo faktÄ taip pat patvirtino ir tai, jog jo darbuotojas, tretysis asmuo D. P., ne iÅ¡ karto nurodė faktinę aplinkybę, jog pastarasis krovinio vežimo metu buvo užsukęs į ofisÄ , esantį Panevėžyje. Å iÄ faktinę aplinkybę tretysis asmuo atskleidė tik teisminio nagrinėjimo metu. Be to, teisme apklausti liudytojai patvirtino ir tai, jog jau buvo pradėję ieÅ¡koti Å¡io krovinio, kadangi vežėjas užtruko atvykti į krovinio iÅ¡krovimo vietÄ , dėl ko krovinys buvo iÅ¡kraunamas sekančiÄ dienÄ po jo atvežimo.

Apie tokį nukrypimÄ nuo kurso atsakovas niekaip neinformavo ieÅ¡kovo. IeÅ¡kovas neprivalo įrodyti, kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo galimai sukeistas ar kitaip prarastas krovinys. Tretysis asmuo VšĮ „Humana People to Peolpe Baltic“ yra ne pelno organizacija, užsiimanti labdaros projektų rėmimu, todėl Å¡io bylos dalyvio nurodomomis aplinkybėmis teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti ar vertinti kritiÅ¡kai. Pirmojo instancijos teismo iÅ¡vada dėl CMR 30 str. nagrinėjamu atveju netaikymo, yra teisinga, teisėta ir pagrįsta.

Nuostolių dydis buvo įrodytas tinkamais ir pakankamais įrodymais, kurie jokiu bÅ«du neapsiriboja tik liudytojų paaiÅ¡kinimais. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti labai detalÅ«s paskaičiavimai dėl atsiradusių nuostolių, kurių atsakovas iÅ¡ esmės nekvestionavo. Tretysis asmuo VšĮ „Humana People to Peolpe Baltic“ 2012-04-04 atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (t. 2, b.l. 19-24) praÅ¡o Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012-02-06 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Sutinka su ieÅ¡kovu, jog teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl CMR konvencijos 30 str. 1 d. nuostatos.

Gautas krovinys nebuvo akivaizdžiai sugadintas ir nuostoliai negalėjo bÅ«ti akivaizdžiai matomi, kadangi buvo gauti tos pačios rūšies daiktai - dėvėti drabužiai, supakuoti į maiÅ¡us. Kad gautos prekės yra ne tos kokybės, kokios buvo iÅ¡siųstos krovinio siuntėjo - Foreningen UFF-Butikkene i Norge - buvo nustatyta 2010-03-20, tÄ pačiÄ dienÄ , kai gautas krovinys, Å¡ias prekes iÅ¡pakavus ir pradėjus jas rūšiuoti. Pastebėjus, kad gautas ne tas krovinys, buvo nedelsiant informuotas vežėjas, t.y. ieÅ¡kovas UAB „IN Transportas“.

IeÅ¡kovo atstovas atvyko į VšĮ „Humana People to People Baltic“ sandėlį ir įsitikino, kad krovinys sukeistas - buvo gauti, tikėtina, Lietuvoje iÅ¡rūšiuoti dėvėti drabužiai su lietuviÅ¡komis etiketėmis. IÅ¡ Norvegijos siuntėjo Foreningen UFF-Butikkene i Norge gaunami dėvėti drabužiai nėra rūšiuojami, VšĮ „Humana People to People Baltic“ partneriai Norvegijoje neturi tam skirtų rūšiavimo patalpų ir rūšiavimo paslaugų neteikia. VšĮ „Humana People to People Baltic“ nupirktus dėvėtus rÅ«bus rūšiuoja ir parduoda per mažmeninės prekybos tinklÄ , iÅ¡ Å¡ios prekybos gautas pajamas skirdama įvairiems projektams, padedantiems stiprinti sveikatÄ , Å¡viestis, lavintis ir saugoti aplinkÄ .

Dėvėtų rÅ«bų rinkoje prekės yra skirstomos į „originalÄ â€œ (dar vadinamÄ â€žÅ¡eimyniniais maiÅ¡eliais“) ir rūšiuotas prekes. Rūšiuotos prekės savo ruoÅ¡tu skiriamos į daugybę kategorijų, o taip pat gali bÅ«ti iÅ¡rūšiuotos pagal pirkėjo užsakymÄ . Prekės, gautos 2010-03-20, buvo akivaizdžiai ne tos, kurias VšĮ „Humana People to People Baltic“ perka iÅ¡ Foreningen UFF-Butikkene i Norge - iÅ¡rūšiuotos, prastos kokybės ir su lietuviÅ¡komis etiketėmis.

Bylos nagrinėjimo metu D. P. pripažino, kad transporto priemonė buvo užplombuota, tačiau į iÅ¡krovimo vietÄ atvyko be plombų. Jis 12.30 vai. iÅ¡vyko iÅ¡ muitinės Sausupio g. 15, Vilniuje, ir tik 15 val., jau su atplombuotu kroviniu, atvyko į VšĮ „Humana People to People Baltic“ rūšiavimo centrÄ . Atsakovas taip pat klaidingai teigia, jog teismas nustatė, kad krovinys buvo pristatytas 2010-08-19. Krovinys buvo iÅ¡krautas tik 2010-08-20, kÄ patvirtina byloje esantys D. P., R. S. parodymai.

Tretysis asmuo D. P. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas, ar egzistuoja apelianto civilinės atsakomybės, ieÅ¡kovo kildinamos iÅ¡ vežimo sutarties, taikymo prielaidos. Kadangi apeliantas siekia iÅ¡skirtinai savo interesų gynimo, todėl pagrindo nagrinėjant apeliacinį skundÄ peržengti jo ribas nėra. Kolegija taip pat nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Dauguma atsakovo apeliacinio skundo argumentų yra susiję su įrodymų nepakankamumu bei jų vertinimo problema. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , nepagrįstai rėmėsi iÅ¡skirtinai ieÅ¡kovo ir jo iniciatyva apklaustos liudytojos pateiktais paaiÅ¡kinimais dėl žalos trečiajam asmeniui padarymo, pristačius ne tÄ krovinį, kuris buvo siuntėjo pakrautas, nors jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis žalos atsiradimas apskritai nebuvo užfiksuotas.

Teismo sprendimas dėl įrodymų nepakankamumo gali bÅ«ti panaikinamas, kai apeliantas įrodo, kad nebuvo įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima padaryti iÅ¡vadÄ dėl fakto tikrumo ar netikrumo. Kolegija su tokia apelianto procesine pozicija sutinka, pripažindama, kai netinkamas įrodinėjimo instituto taikymas Å¡ioje byloje lėmė neteisingų teismo iÅ¡vadų dėl ginčo dalyko susiformavimÄ (CPK 185 str.). Tokiu atveju sprendimas panaikintinas ir ginčas iÅ¡spręstinas prieÅ¡ingai - ieÅ¡kinys atmetamas (CPK 329 str. 1 d.).

Rungimosi principas reikalauja, kad Å¡alys leistinų įrodinėjimo priemonių pagalba įrodytų aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12 str.). Ä®rodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Kitaip tariant, teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiÅ¡kia tuo, kad jis tiria ir vertina Å¡alių pateiktus įrodymus ir jų visumos pagrindu daro iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais. Todėl teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu - kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Nagrinėjamos bylos atveju sprendžiant dėl apelianto sutartinės atsakomybės taikymo ir jo pareigos kompensuoti ieÅ¡kovo trečiajam asmeniui sumokėtÄ 16 226 Lt sumÄ (t.1, b.l. 106, 146) buvimo, teismas įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo bei įrodymų, kaip visumos, įvertinimo taisykles pažeidė.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kinio reikalavimai kildinami iÅ¡ Å¡alių 2010-08-09 sudarytos Krovinio pervežimo sutarties (t.1, b.l. 5, 6, 155-156), pagal kuriÄ krovinys - dėvetų drabužių siunta - bÅ«vo gabenama iÅ¡ Norvegijos, Moelv m. krovinio gavėjui (trečiajam asmeniui) į LietuvÄ , Vilniaus m. Krovinių pervežimo tarptautiniais marÅ¡rutais kelių transportu procedÅ«ras reglamentuoja CMR konvencija, kuri taikytina ir Å¡iam vežimui. Save ieÅ¡kovas įvardija ekspeditoriumi, atlyginusiu trečiajam asmeniui prarasto krovinio vertę, t.y. trečiojo asmens negautÄ naudÄ , realizuojant menkesnės vertės (jau iÅ¡rūšiuotÄ ) krovinį (t.1, b.l. 107, trečiojo asmens atstovės paaiÅ¡kinimai, t.1, b.l. 182-185, liudytojos R.

S. paaiÅ¡kinimai, t.1, b.l. 185-187). Pažymėtina, kad įvertinti paties ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens sutartinių santykių turinio, ieÅ¡kovo atsakomybės trečiajam asmeniui ar kitų sutartinių sÄ lygų bei jų įvykdymo (pavyzdžiui, apmokėjimo už vežimÄ ), Å¡iuo atveju negalima, nes į bylÄ nepateikta judviejų sudaryta sutartis. Tačiau jeigu asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietÄ , bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme.

Be to, netgi tuo atveju, kai ekspeditorius prisiima atsakomybę už visÄ pervežimo organizavimÄ , tačiau be atskiro nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį, jis taip pat laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme.Taigi ekspeditorius, gaunantis atlyginimÄ už visÄ konkretų pervežimÄ , yra vežėjas pagal CMR konvencijÄ , nebent sutartyje su siuntėju bÅ«tų nurodyta, kad jis atlieka tik ekspedijavimo paslaugas. Todėl ieÅ¡kovas, neįrodžius prieÅ¡ingo, pagal CMR konvencijÄ taip pat pripažintnas vežėju.

Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju vežimÄ vykdė du vežėjai, aptartinos prielaidos CMR konvencijos 37 str. taikymui dėl krovinio dalies praradimo ir/ar jo sugadinimo. Apeliantas tokiÄ aplinkybę, kad pargabeno ne tÄ krovinį, kuris jam buvo pakrautas siuntėjo, kategoriÅ¡kai neigia, taip pat nepripažįsta, kad bÅ«tų sudaręs sÄ lygas kroviniui Lietuvoje apkeisti. Ir nors pats ieÅ¡kovas, atsakingu (kaltu) už žalos padarymÄ asmeniu laikydamas bÅ«tent apeliantÄ ir pareikÅ¡damas jam regresinį reikalavimÄ pagal CMR kovencijos 37 str.

„a“ p., nuostolių krovinio gavėjui,trečiajam asmeniui VšĮ „Humana People to Peolpe Baltic“, padarymo faktÄ pripažįsta, toks jo pripažinimas ir geranoriÅ¡kas 2010-09-08 trečiojo asmens pretenzijos patenkinimas (t.1, b.l. 10, 12, 106, 146) apelianto tiesiogiai nesaisto. CMR konvencijos 39 str. 1 d. nurodoma, kad vežėjas, kuriam pagal Konvencijos 37 str. ir 38 str. pateikiamas regresinis ieÅ¡kinys dėl nuostolių atlyginimo, neturi teisės ginčyti kito vežėjo atlikto mokėjimo pagrįstumo tik tuomet, kada žalos atlyginimo dydį nustato teismas ir jis buvo reikiamai informuotas apie tokį teismo procesÄ ir galėjo jame dalyvauti.

Taigi minėta teisės norma aiÅ¡kintina taip, kad toks vežėjas teisme gali pareikÅ¡ti savo atsikirtimus tiek dėl žalos padarymo fakto, tiek dėl jos dydžio, nepaisant vieno iÅ¡ kelių vežėjų atlikto krovinio gavėjo naudai mokėjimo, taipm pat gali ginčyti ir savo kaltę. Neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktÄ bei dydį, taip pat priežastinį ryšį tarp kurių nors neteisėtų veiksmų bei atsiradusių padarinių, privalo įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 12 str., 178 str.).

Tokiu atveju tik nustačius neteisėtus veiksmus, nulėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , apelianto kaltė bÅ«tų preziumuojama ir Å¡iÄ prezumpcija jam tektų nuginčyti. Å ioje vietoje pasisakytina ir dėl CMR konvencijos 30 str. nurodytos pretenzijos (reklamacijos) teisinės reikÅ¡mės. Net ir nepareiÅ¡kus tokios reklamacijos raÅ¡tu, ji netenka tik prima facie įrodomosios reikÅ¡mės, patvirtinančios prekių siuntos gavimÄ tokios bÅ«klės, kokia nurodyta važtaraÅ¡tyje, tačiau jos nepareiÅ¡kimas vežėjui, vykdžiusiam pervežimÄ , ar jo vairuotojui krovinio priėmimo metu nekliudo reikÅ¡ti reikalavimo teisme dėl žalos atlyginimo ir įrodinėti žalos padarymÄ .

Taigi Å¡iame kontekste ir įvertintina, ar byloje esančių įrodymų pakako žalos padarymo faktui bei dydžiui nustatyti bei apelianto civilinei atsakomybei taikyti.   Pagrindinis vežėjo atsakomybės principas pagal CMR konvencijÄ yra toks, kad vežėjas atsako už jo žinioje esantį krovinį nuo priėmimo vežti momento iki jo perdavimo gavėjui (Konvencijos 17 str. 1 d.). Krovinio perdavimu gavėjui laikytinas momentas, kai krovinio gavėjas laisva valia priima krovinį valdyti ir pasiraÅ¡o važtaraÅ¡tyje, taigi nuo paraÅ¡o važtaraÅ¡tyje atsiradimo momento vežėjas nutraukia krovinio priežiÅ«rÄ bei saugojimÄ .

CMR konvencijoje galioja prezumpcija, nustatanti, kad jeigu gavėjas priima krovinį neįvertindamas kartu su vežėju jo bÅ«klės arba nepareikÅ¡damas jam pretenzijų dėl dalies krovinio praradimo ar sugadinimo, iki bus įrodyta prieÅ¡ingai manoma, kad gavėjas priėmė krovinį važtaraÅ¡tyje nurodytos bÅ«klės (Konvencijos 30 str. 1 d.). Apeliantas važtaraÅ¡tyje nurodytÄ 16 000 kg krovinį (devėtus drabužius) perdavė jo gavėjui, trečiajam asmeniui VšĮ „Humana People to Peolpe Baltic“, pasiraÅ¡ytinai 2010-08-19 (b.l. 6), apie 15 val. (liudytojos R.

S. paaiÅ¡kinimai, t.1, b.l. 185). Liudytoja neprisiminė, ar krovinio iÅ¡krovimas tÄ dienÄ prasidėjo, tačiau patvirtino, kad tam yra bÅ«tinos 3-4 valandos, todėl krovinys iÅ¡krautas tik kitÄ dienÄ - 2010-08-20. Liudytoja pripažino ir tokiÄ aplinkybę, kad apeliantui priklausantis krovininis automobilis buvo paliktas trečiojo asmens teritorijoje, Å¡alia rūšiavimo centro. Tokiu atveju, kolegijos nuomone, pačiam krovinio gavėjui atiteko pareiga arba jį iÅ¡krauti, juolab, kad atsižvelgiant į metų laikÄ (ilgos dienos, ilgÄ laikÄ Å¡viesu) bei valandÄ , kada krovinys pristatytas gavėjui ir jo pasiraÅ¡ytinai priimtas, buvo galima tai padaryti tÄ pačiÄ dienÄ , arba pasirÅ«pinti krovinio saugumu, eliminuojant galimybę tretiesiems asmenims įtakoti krovinio asortimentÄ bei kiekį.

Saugojimo pareiga, kaip minėta, pasiraÅ¡ytinai patvirtinus krovinio gavimÄ , perėjo trečiajam asmeniui. Be to, ieÅ¡kovas ar tretysis asmuo neįvardijo, kur ir kada (kuriuo momentu) galėjo bÅ«ti krovinys sukeistas, jeigu ne gavėjo tertorijoje per naktį, kai jo saugomu turėjo rÅ«pintis gavėjas. Tokia aplinkybė yra teisiÅ¡kai reikÅ¡inga, nes yra tvirtinama, kad krovinys buvo pakrautas reikiamo asortimento, o sukeistas jau Lietuvoje. IeÅ¡kovas nesiėmė Å¡ioje situacijoje bÅ«tent jam tenkančios įrodinėjimo pareigos ir pagal tachometro duomenis neanalizavo nei vežėjo marÅ¡ruto, bei galimų jo prastovų laiko.

IeÅ¡kovas nepaneigė ir trečiojo asmens, vairuotojo D. P., teiginių, kad Å¡is savo darbovietės buveinėje Panevėžio m., esančioje pakeliui į krovinio pristatymo vietÄ , teužtruko vos keliolika minučių, o sugedęs krovininis automobilis stovėjo muitinės teritorijoje, kur tai taip ilgai neužsibuvo. Aptariamos faktinės aplinkybės yra itin svarbios tuo aspektu, kad devėtų drabužių kroviniui iÅ¡krauti, pasak liudytojos R. S., buvo bÅ«tinos net keturios valandos, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pakrauti kitÄ tokio paties svorio krovinį (užpildyti pilnai transporto priemonę) reikėtų antra tiek laiko.

PanaÅ¡iai laiko sÄ naudas pakrovimui apibÅ«dino ir tretysis asmuo vairuotojas D. P., nurodęs kiek žmonių per naktį krovė krovinį Norvegijoje į jo vairuojamÄ transporto priemonę. Kita vertus, į bylÄ nebuvo pateikta ir visiÅ¡kai jokių objektyvių duomenų apie realiai įvykusį prekių sukeitimÄ â€“ fotonuotraukų su, kaip teigiama, jau iÅ¡rūšiuotais Å¡eimyniniais maiÅ¡ais ir lietuviÅ¡komis etikėtemis, antstolio suraÅ¡yto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų atliktos krovinio ar įvykio apžiÅ«ros protokolų ir pan.

Vadinasi, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodytas nei žalos padarymo faktas, nei aplinkybės, kuriomis ji galėjo būti padaryta (CPK 177 str., 178 str.). Vežėjo veiksmai dėl šiame sprendime jau nurodytų motyvų nėra susiję su krovinio sugadinimu (jo vertės sumažėjimu) ir nėra net tikėtino priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir vien ieškovo bei trečiojo asmens ir jo darbuotojų teiginais įrodinėjamos žalos. Tokių aplinkybių ieškovas neįrodė ir krovinio gavėjo, perėmusio šį krovinį savo dispozicijon, kaltės prezumpcijos, numatytos Konvencijos 17 str. 1 d., nepaneigė.

Kolegijos vertinimu, esant dėl to Å¡alių ginču, vien suinteresuotų Å¡io ginčo baigtimi asmenų teiginiais grįstų paaiÅ¡kinimų apie žalos padarymÄ , reikalaujant jÄ priteisti iÅ¡ apelianto, akivaizdžiai nepakanka, nes tokie teiginiai, priimant domėn ir krovinio perkrovimui bÅ«tinÄ pakankamai ilgÄ laikÄ , neįrodo apelianto atsakomybės tuo metu, kai už krovinio saugumÄ buvo atsakingas vežėjas. Nagrinėjamos bylos atveju didesnė tikimybė, kad jeigu žala ieÅ¡kovui ir buvo padaryta, tai ji atsirado tuomet, kai už krovinio saugumÄ buvo atsakingas ne vežėjas (apelianto bendrovė), o pats krovinio gavėjas (ieÅ¡kovas).

Kadangi jokiais patikimais įrodymais byloje nebuvo nustatytas ir trečiojo asmens vairuotojo D. P. veiksmų neteisėtumas ar jo dalyvavimas kuriose nors neteisėtose procedÅ«rose, apelianto pareiga atlyginti žalÄ net ir pagrindus jos atsiradimÄ (realumÄ ) reikiamomis įrodinėjimo priemonėmis, Å¡iuo konkrečiu atveju neatsirastų ir kaip darbdaviui.Nenustatčius byloje žalos padarymo fakto ir visiÅ¡kai jokių galimo jos atsiradimo aplinkybių, žalos dydžio nustatymo klausimai tampa teisiÅ¡kai neaktualÅ«s. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad žalos dydis Å¡ioje byloje taip pat buvo grindžiamas ydingais kriterijais (t.1, b.l. 107).

Vežėjo atsakomybės pagrindai ir krovinio įvertinimo bÅ«dai, nustatant kompensavimo ribas, įtvirtinti CMR konvencijos 23 str. Krovinio sugadinimo atveju vežėjas privalėtų kompensuoti krovinio vertės sumažėjimÄ . CMR konvencijoje nepateikta krovinio sugadinimo sÄ voka. Paprastai krovinio sugadinimu pripažįstamas bet koks krovinio fizinės bÅ«klės pasikeitimas, kuris sumažina krovinio vertę, o ieÅ¡kovas ir grindžia prekių asortimento sukeitimÄ bÅ«tent krovinio mažesniu vertingumu.

Krovinio (jo dalies) sugadinimas reiÅ¡kia tokios krovinio dalies neatgabenimÄ (neperdavimÄ ) jo gavėjui. Tokiu atveju, remiantis CMR konvencijos nuostatomis, krovinio vertė nustatoma pagal krovinio priėmimo vietos ir laiko kainas, o žala krovinio sugadinimo atveju yra lygi krovinio nuvertėjimo sumai, paskaičiuotai pagal Konvencijos 23 str. 1, 2, 4 p. nustatytas taisykles (CMR konvencijos 25 str. 1 p.). Todėl žalos skaičiavimai galėjo bÅ«ti atliekami remiantis pirkimo dokumentuose (Invoice) įvardinta krovinio verte – 0,495 eurai už kilogramÄ svorio (t.1, b.l. 156), jÄ taikant sugadinto krovinio daliai (krovinio svorio skirtumui).

Pastebėtina, kad pateiktas į bylÄ pirkimų dokumento vertimas (t.1, b.l. 155) netikslus, jame nurodoma prekės vieneto kaina, o ne svorio kilogramo kaina eurais, kas prieÅ¡tarauja pačiame Invoice nurodytiems duomenims. Be to, tarp Å¡alių nekilo ginčo dėl to, kad, pakraunat krovinį Norvegijoje, jis nebuvo sveriamas, o svorį savo nuožiÅ«ra įrašė vairuotojas, tretysis asmuo D. P. (t.1, b.l. 175, 178, 181,182,186). Tokiu atveju remtis krovinio važtaraÅ¡tyje (CMR) įvardintu 16 000 kg svoriu ir pagal jį priteisti negautÄ (sumažėjusiÄ ) iÅ¡ pardavimų trečiojo asmens naudÄ (b.l. 107) nebuvo teisinių prielaidų, nes pagal KonvencijÄ tokio pobÅ«džio nuostokliai, kaip pajamų iÅ¡ pardavimų praradimas ar sumažėjimas, nėra kompensuojami (23 str. 4 p., 25 str. l p.).

Apeliacinį skundÄ patenkinus ir priėmus naujÄ sprendimÄ , pakeistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų Å¡alims paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Apelianto naudai priteistinos turėtos 2000 Lt (t.1, b.l. 166-168) teisinės pagalbos pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidos. GinÄÄ laimėjusiai Å¡aliai gali bÅ«ti kompensuojamos ne didesnės su atstovavimu susijusios iÅ¡laidos, nei nustatytos Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85.

Atsižvelgiant į rengtų procesinių dokumentų skaičių (praÅ¡ymas dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimas, praÅ¡ymas dėl praleisto termino atstatymo, atsiliepimas į ieÅ¡kinį), į teismo posėdžių trukmę ir Rekomendacijų 7 p., 8.2. p., 8.4. p., 8.16. p., 8.18. p., 9 p., bei vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. , 98 str. nuostatomis, apelianto turėtų iÅ¡laidų dydis Å¡iuos kriterijus atitinka. Taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovo apelianto naudai priteistinos 487 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidos už apeliacinio proceso iniciavimÄ (t.2, b.l. 7) (CPK 93 str. 3 d.). Apeliacinės instancijos teisme turėtų atstovavimo iÅ¡laidų faktÄ bei dydį patvirtinančių dokumentų apeliantas nepateikė, todėl Å¡ių iÅ¡laidų kompensavimo jam klausimas nekyla.

IÅ¡ ieÅ¡kovo valstybės naudai priteistinos ir procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) iÅ¡laidos, t.y. 59,22 Lt pirmosios instancijos teisme, bei 6,20 Lt - apeliacinės instancijos teisme (t.2, b.l. 33), iÅ¡ viso 65,42 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).                                                          Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., kolegija n u s p r e n d ė: Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ UAB „IN Transportas“ 2000 (du tÅ«kstančius litų) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidų ir 487 (keturis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynis) litus bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų UAB „Keramita“ naudai.Priteisti iÅ¡ UAB „IN Transportas“ 65 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis) litus 42 centus procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose valstybės naudai. Teisėjai                                                                                           Romualda Janovičienė                                                                                                         Dalia Kačinskienė Dainius Rinkevičius