Legislator Case Law & Legislation
b80a532d-dd20-42e9-86f6-cf4baaa66d49 AI generated

b80a532d-dd20-42e9-86f6-cf4baaa66d49 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number b80a532d-dd20-42e9-86f6-cf4baaa66d49
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

aptariant, kokie duomenys BPK prasme yra laikomi teisėti, kad juos bÅ«tų galima pripažinti įrodymais, kokias aplinkybes bÅ«tina patikrinti, siekiant padaryti minėtÄ iÅ¡vadÄ , taip pat kada duomenimis, gautais pažeidžiant atitinkamus teisės aktų reikalavimus, galima remtis byloje (apeliacinio skundo 4-5 lapai, t. 12, b.l. 177-178);

Legislator headnote

AI generated

b80a532d-dd20-42e9-86f6-cf4baaa66d49 · Lietuvos apeliacinis teismas: A., 2012 m. liepos 12 d. STT pareigÅ«nas S. P. smulkiai suderino su D. N. pinigų sumas, kurias reikėtų siÅ«lyti apeliantui, nors iki tol pinigų net nebuvo praÅ¡oma, o NVIM dar nebuvo patvirtintas. 2012 m. liepos 13 d. tas pats pareigÅ«nas, susitikęs su D. N., informavo pastarÄ jį, kad STT paslėps restorane “P“ susitikimo metu darytÄ Ä¯raÅ¡Ä , nors byloje bus pateikta tikrovę neatitinkanti informacija, kad tokio įraÅ¡o iÅ¡ viso nebuvo. Be to, pareigÅ«nas S. P. nurodė liudytojui, kad byloje bus užfiksuota, jog R.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-150-150/2016                                                                                           Proceso Nr. 1-07-1-00518-2012-8                                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.2.; 2.1.2.4.; 2.1.7.4.; 2.3.6.7.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,teisėjų Violetos Ražinskaitės ir Lino Šiukštos,dalyvaujant prokurorui Gedgaudui Norkūnui,nuteistajam R.

A.,gynėjui advokatui Romualdui MikliuÅ¡ui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 4 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, R. A. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams.Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi praneÅ¡imÄ ir iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

R. A. nuteistas už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „V (duomenys pakeisti)“ narys, laikotarpiu nuo 2012 m. birželio mėn. iki 2012 m. rugsėjo 27 dienos, veikdamas Vilniaus mieste ir Elektrėnų savivaldybės, Vievio seniūnijos, (duomenys neskelbtini) poilsiavietėje, pasinaudodamas savo tarnyba, įgaliojimais ir pažintimi su UAB “V“ generaliniu direktoriumi V. M., savo naudai tiesiogiai susitarė su akcinės bendrovės (toliau – AB) “U (duomenys pakeisti)“ interesus neoficialiai atstovaujančiu D.

N. priimti ir 2012 m. rugsėjo 27 d., 17.40 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, priėmė iš D. N. 40 000 Lt dydžio kyšį, kurį pastarasis jo nurodymu įdėjo į automobilio „Mercedes Benz E270“, v/n (duomenys neskelbtini), daiktų dėtuvę, pažadėjęs paveikti UAB “V“ ir šios bendrovės generalinį direktorių V. M., kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, o būtent, kad AB “U“ būtų pripažinta laimėtoja UAB “V“ vykdomame viešajame pirkime dėl „(duomenys neskelbtini)“ ir kad V.

M. pasiraÅ¡ytų sutartį su AB “U“ dėl „(duomenys neskelbtini)“.R. A. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 226 straipsnio 4 dalyje. Nuteistasis R. A. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-06-12 nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį neįrodžius, kad jis padarė inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .Nuteistasis nurodo, kad teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, nutylėjo kaltinimui nenaudingas aplinkybes, nepasisakė dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų, dėl neteisėto nusikalstamÄ veikÄ imituojančio modelio (toliau – NVIM) panaudojimo, ignoravo dalį liudytojo D.

N. parodymų, nevertino R. A. gynėjo baigiamojoje kalboje ir apelianto paskutiniame žodyje nurodytų motyvų bei faktų. Be to, teismas, bÅ«damas Å¡aliÅ¡kas, iÅ¡ anksto surašė nuosprendį, taip pažeisdamas baudžiamosios teisės principus bei nuosprendžio suraÅ¡ymo taisykles. R. A. teigimu, dėl minėtų priežasčių buvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ir prokuratÅ«ra neteisėtais bÅ«dais rinko įrodymus, provokavo nuteistÄ jį daryti nusikalstamÄ veikÄ , neteisingai įvertino bylos medžiagÄ , vėliau netinkamai kvalifikavo apelianto padarytus veiksmus bei pritaikė baudžiamosios teisės normas, dėl ko byla nepagrįstai perduota teismui.

Visos aplinkybės, pagrindžiančios neteisėtus pareigÅ«nų veiksmus, buvo smulkiai iÅ¡analizuotos, taip pat aktuali teismų praktika pateikta gynėjo baigiamojoje kalboje. R. A. savo paskutiniame žodyje, iÅ¡dėstytÄ raÅ¡tu, iÅ¡samiai aptarė nagrinėjamÄ situacijÄ , citavo byloje esančius garso įraÅ¡us, pagrindė provokacinių veiksmų padarymÄ prieÅ¡ nuteistÄ jį bei jo kaltės nebuvimÄ . Kita vertus, teismas ignoravo Å¡iuos dokumentus, neatsakydamas nė į vienÄ gynybos pateiktÄ argumentÄ .Pasak apelianto, jam pareikÅ¡tas kaltinimas neatitinka BPK reikalavimų, nes kaltinime yra iÅ¡dėstyti samprotavimai ir teiginiai, nepatvirtinti byloje surinktais leistinais įrodymais, pavyzdžiui, teiginiai „reikalavo, provokavo duoti kyšį“, „susitarė priimti kyšį už pažadÄ paveikti“, „reikalavo ir provokavo D.

N. duoti 5 procentų dydžio kyšį už pažadÄ paveikti <...> V. M.“.Toliau R. A. pasisako dėl byloje neteisėtai atlikto NVIM prieÅ¡ nuteistÄ jį. Tokia iÅ¡vada apeliaciniame skunda daroma:

1) aptariant, kokie duomenys BPK prasme yra laikomi teisėti, kad juos bÅ«tų galima pripažinti įrodymais, kokias aplinkybes bÅ«tina patikrinti, siekiant padaryti minėtÄ iÅ¡vadÄ , taip pat kada duomenimis, gautais pažeidžiant atitinkamus teisės aktų reikalavimus, galima remtis byloje (apeliacinio skundo 4-5 lapai, t. 12, b.l. 177-178);

2) cituojant teismų praktikÄ , kurioje iÅ¡dėstytos NVIM taikymo teisėtumo sÄ lygos, viena iÅ¡ jų – NVIM daro neteisėtÄ Ä¯statyme nustatytų modelio taikymo ribų nepaisymas, provokavimas padaryti nusikaltimÄ ar kitoks piktnaudžiavimas Å¡iuo operatyviniu tyrimo veiksmu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000-05-08 nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-P-6/2008, 2A-P-2-2009, 2K-7-86/2011 ir kt.) (apeliacinio skundo 5-9 lapai, t. 12, b.l. 178-182). Apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju dar iki NVIM sankcionavimo 2012 m. liepos 16 d., Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) pareigÅ«nai aktyviai bendravo su D.

N. ir akivaizdžiai jį skatino provokuoti nuteistÄ jį, kas yra neteisėta. 2012 m. liepos 11 d. susitikimo su STT pareigÅ«nais metu D. N. aiÅ¡kiai nurodė, kad jis savo iniciatyva kreipėsi į R. A. dėl informacijos apie konkursus gavimo ir nebuvo kalbama apie jokį atsiskaitymÄ . Tai patvirtina, kad iki Å¡ios dienos tarp D. N. ir R. A. nevyko konkretus bendravimas, kurį bÅ«tų galima teisine prasme įvardyti kaip rengiamÄ ar jau daromÄ nusikaltimÄ , kas leistų taikyti NVIM. Tuo tarpu STT pareigÅ«nai, piktnaudžiaudami tarnyba ir klastodami ikiteisminio tyrimo dokumentus, dėl minėtos priežasties nuslėpė liudytojo ir apelianto susitikimo restorane “P (duomenys pakeisti)“ tikrÄ sias detales, Å¡io susitikimo įraÅ¡Ä bei suklastojo 2012 m. spalio 22 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ nurodant tikrovę neatitinkančiÄ informacijÄ (t. 1, b.l. 6).

Apeliantas cituoja 2012 m. liepos 11 d. susitikime D. N. ir STT pareigÅ«nų pasakytus teiginius (apeliacinio skundo 9-10 lapai, t. 12, b.l. 182-183) bei konstatuoja, kad susitikimo dalyviai susitarė neteisėtai bendromis pastangomis ateityje daryti provokacinius veiksmus prieÅ¡ nuteistÄ jį, nors tam nebuvo jokio teisinio pagrindo, o D. N. sutiko dalyvauti provokacijoje tikėdamasis STT pagalbos savo baudžiamojoje byloje ir pareigÅ«nai suteikė jam tokiÄ viltį. Šį susitarimÄ taip pat patvirtina prokuroro papildomai į bylÄ pateikti pokalbių įraÅ¡ai.Pasak R.

A., 2012 m. liepos 12 d. STT pareigÅ«nas S. P. smulkiai suderino su D. N. pinigų sumas, kurias reikėtų siÅ«lyti apeliantui, nors iki tol pinigų net nebuvo praÅ¡oma, o NVIM dar nebuvo patvirtintas. 2012 m. liepos 13 d. tas pats pareigÅ«nas, susitikęs su D. N., informavo pastarÄ jį, kad STT paslėps restorane “P“ susitikimo metu darytÄ Ä¯raÅ¡Ä , nors byloje bus pateikta tikrovę neatitinkanti informacija, kad tokio įraÅ¡o iÅ¡ viso nebuvo. Be to, pareigÅ«nas S. P. nurodė liudytojui, kad byloje bus užfiksuota, jog R.

A. per susitikimÄ pasakė, kiek reikės susimokėti. D. N. paprieÅ¡taravus, kad įraÅ¡e Å¡ios informacijos nėra, pareigÅ«nas atsakė, kad niekas nematys, o įraÅ¡as bus paslėptas. Taigi, aptariamo pokalbio metu liudytojui buvo aiÅ¡kiai paaiÅ¡kinta, kaip bus „klastojama“ byla. Nuteistasis teigia, kad 2012 m. liepos 13 d. įraÅ¡as įrodo, jog restorane “P“ pokalbio teiginių, užfiksuotų 2012 m. spalio 22 d. tarnybiniame praneÅ¡ime, apskritai nebuvo. TokiÄ aplinkybę patvirtino D.

N., apklaustas teisme. Jau sankcionavus NVIM, 2012 m. liepos 18 d. pastarasis, susitikęs su R. A., pateikė iÅ¡ anksto dar tų pačių metų liepos 12-13 dienomis paruoÅ¡tÄ lapelį su nurodytomis kyÅ¡io sumomis. Nuteistojo nuomone, visi 2012 m. liepos 11 d. – 2012 m. liepos 18 d. ir vėliau D. N. bei STT pareigÅ«nų padaryti veiksmai yra neteisėti, nes jie prieÅ¡tarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoms taisyklėms, susijusioms su NVIM taikymu. Todėl Å¡ie duomenys yra niekiniai ir jais negali bÅ«ti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.Kitoje apeliacinio skundo dalyje pasisakoma dėl liudytojo D.

N. parodymų ir teigiama, kad kaltinimas byloje iÅ¡ esmės grindžiamas tik Å¡iuo įrodymų Å¡altiniu, o visi kiti įrodymai yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ D. N. parodymų. Liudytojo pokalbių su STT pareigÅ«nais įraÅ¡uose pateikiama jo įvykių ir vertinimų interpretacija. Palyginus ir sugretinus byloje objektyviai nustatytas aplinkybes su D. N. parodymais, matyti, kad Å¡is dažnai sako netiesÄ , siekdamas savanaudiÅ¡kų tikslų, arba interpretuoja įvykius sau palankia linkme. Esant tokiai situacijai, turi bÅ«ti itin atidžiai ir kritiÅ¡kai vertinami liudytojo parodymai, o jais tikėti galima tik tuomet, kai parodymus patvirtina kiti objektyvÅ«s duomenys.

R. A. nėra aiÅ¡ku, dėl kokių priežasčių D. N. nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad D. N. dar ikiteisminiame tyrime ėmė keisti parodymus tuo metu, kai paaiÅ¡kėjo, jog STT pareigÅ«nai neįvykdė liudytojui duotų pažadų ir jo byla buvo perduota į teismÄ . Byloje yra nemažai pokalbių įrašų Å¡ia tema, kas patvirtina, kad D. N. kreipėsi į STT pareigÅ«nus dėl tariamo bendradarbiavimo tik siekdamas, kad dėl jo bÅ«tų nutrauktas ikiteisminis tyrimas.

Liudytojas papasakojo STT pareigÅ«nams savo įvykių versijÄ apie R. A. tariamai neteisėtus reikalavimus, iÅ¡sakytus iki 2012 m. liepos 11 d., nors jokių kitų duomenų dėl tokių aplinkybių nebuvo surinkta. Apklausiamas teisme, D. N. iÅ¡ esmės visiÅ¡kai paneigė savo ankstesnius parodymus nurodydamas, kad apeliantas niekada nereikalavo pinigų iÅ¡ liudytojo, o Å¡is padarė visus veiksmus tik už pažadÄ nutraukti jo bylÄ , instruktuojamas STT pareigÅ«nų. R. A. atkreipia dėmesį, kad D.

N. tariamai proteguojant AB “U“ interesus konkursuose ir siÅ«lant už tai neteisėtÄ atlygį, kiti asmenys, susiję su bendrove, nežinojo apie liudytojo susitikimus su nuteistuoju.Be to, apeliantas nurodo, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, prokuroras buvo neteisus teigdamas, jog D. N. patvirtino savo ankstesnius parodymus, papildomai apklausiamas teisiamajame posėdyje, o jo perskaityti parodymai yra niekiniai. Prokuroras neįvertino, kad D. N. ne tik perskaitė savo parodymus, bet ir komentavo juos, o vėliau atsakė į visų proceso dalyvių klausimus, todėl nebuvo padaryta BPK pažeidimų.

Pabrėžiama, kad paskutinėje liudytojo apklausoje teisme jis patvirtino pirmÄ kartÄ duotus (perskaitytus) parodymus Å¡ioje baudžiamojo proceso stadijoje. Prokuroras, savo baigiamojoje kalboje komentuodamas D. N. parodymus, citavo BK 226 straipsnio 6 dalį, numatančiÄ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šį straipsnį sÄ lygas, bei nurodė, kad kai D. N. kreipėsi į STT, jis jau buvo pasiÅ«lęs apeliantui kyšį, t. y. iki to momento iÅ¡ liudytojo nebuvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį, todėl D.

N. už savo veiksmus turėjo atsakyti pagal BK 226 straipsnio 1 dalį. R. A. akcentuoja, kad taip teigdamas pats prokuroras pripažino faktÄ , jog apeliantas nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, kurie leistų dėl jo taikyti NVIM. Taip pat prokuroras baigiamojoje kalboje klaidino teismÄ nurodydamas, kad nuteistasis reikalavo iÅ¡ D. N. ir provokavo jį duoti 5 procentus konkursinio pasiÅ«lymo vertės dydžio kyšį, nors bÅ«tent liudytojas padarė Å¡iuos provokacinius veiksmus.R. A. apibendrina, kad dėl aptartų aplinkybių D.

N. yra nepatikimas liudytojas, todėl priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, negalima buvo remtis jo parodymais, tuo labiau kad skundžiamame nuosprendyje nurodyti tik ikiteisminio tyrimo metu D. N. duoti parodymai, nors bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, Å¡io liudytojo parodymai keitėsi. Teismas neargumentavo, dėl kokių priežasčių nėra remiamasi D. N. parodymais, duotais teismui, kurie pagal BPK turi didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę.Paskutinėje apeliacinio skundo dalyje teigiama, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.

Tokia iÅ¡vada visų pirma argumentuojama tuo, kad nuo bylos baigimo nagrinėti pirmosios instancijos teisme iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo praėjo itin trumpas laiko tarpas, t. y. bylos nagrinėjimas buvo baigtas 2015 m. birželio 12 d., po 11 val., o skundžiamas nuosprendis paskelbtas tos pačios dienos 14.30 val. Nuteistasis, cituodamas BPK 302 straipsnio 4 dalies nuostatas, tvirtina, kad 10 lapų apimties skundžiamas nuosprendis buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ anksto konstatavus jo kaltę. Teismas per porÄ valandų negalėjo iÅ¡analizuoti R.

A. paskutiniame žodyje pasakytų teiginių bei suraÅ¡yti minėtos apimties baigiamÄ jį procesinį dokumentÄ , jame nepasisakyta dėl jokio motyvo, iÅ¡dėstyto gynėjo baigiamojoje kalboje ar nuteistojo paskutiniame žodyje, kurie buvo pateikti raÅ¡tu. R. A. manymu, teismas neabejotinai pažeidė nekaltumo prezumpcijos, proceso teisingumo (sÄ Å¾iningumo) principus, kurie aptariami apeliacinio skundo 15-16 lapuose (t. 12, b.l. 188-189), o Å¡is baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas yra esminis, nes turėjo įtakos priimant teisingÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ sprendimÄ .

Apeliantas taip pat sieja teismo Å¡aliÅ¡kumÄ su tuo, kad teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes tinkamai neiÅ¡analizavo visų byloje surinktų įrodymų, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp jų, atskirais atvejais iÅ¡kraipė įrodymų turinį, iÅ¡ esmės nenurodė jokių įtikinamų motyvų, kodėl vadovavosi vienais įrodymais ir atmetė kitus.IÅ¡dėstęs visus argumentus, R. A. teigia, kad skundžiamas nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas ir dėl jo priimtas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.

Teismo posėdyje bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistasis R. A. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras prašė nuteistojo R. A. apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo R. A. apeliacinis skundas atmetamas. Dėl R. A. nuteisimo pagal BK 226 straipsnio 4 dalį Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. PrieÅ¡ingai nei teigia R. A. apeliaciniame skunde, apygardos teismas iÅ¡ esmės įvertino byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo iÅ¡vadas, iÅ¡dėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė pakankama įrodymų visumos analize.Byloje nustatyta, kad atlikus kratÄ R.

A. priklausančiame automobilyje „Mercedes Benz E270“, v/n (duomenys neskelbtini), transporto priemonės daiktų dėtuvėje aptikta 40 000 Lt (t. 1, b.l. 66-67). Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija Å¡ios aplinkybės, tačiau didžiausiÄ dėmesio dalį skiria byloje atliktam operatyviniam tyrimui ir NVIM taikymo neteisėtumui.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ teismas, nagrinėjantis bylÄ , kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimÄ , privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus:

1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti;

2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatyme (toliau – Operatyvinės veiklos įstatymas) nustatytos tvarkos;

3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimÄ , patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais. Teismas, nagrinėjantis bylÄ , turi patikrinti ne tik tai, ar operatyvinė informacija pasitvirtino, bet ir tai, ar operatyvinis tyrimas pradėtas pagrįstai bei teisėtai, nes tik teisėtu bÅ«du surinkti duomenys gali bÅ«ti įrodymais (BPK 20 straipsnio 4 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-343/2010, 2K-557/2012). Teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti yra:

1) apygardų teismų pirmininkų ar šių teismų baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų motyvuotos nutartys arba 2) generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotųjų sankcionuoti operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-343/2010, 2K-315/2013).

Faktinis operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindas nustatytas Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnyje. Baudžiamosiose bylose dažniausiai tenka tikrinti, ar buvo operatyvinio tyrimo pagrindas, nurodytas Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 punkte: nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamÄ , daromÄ ar padarytÄ labai sunkų ar sunkų nusikaltimÄ arba apie Å¡iame punkte iÅ¡vardintus apysunkius nusikaltimus, arba apie nusikaltimÄ rengiantį, darantį ar padariusį asmenį.

Taigi, faktinis operatyvinio tyrimo pagrindas – tai tam tikra informacija. Faktinį operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindÄ teismas turi tikrinti atlikdamas Lietuvos Respublikos BPK numatytus veiksmus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-313/2010, 2K-413/2011).IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus (toliau – Operatyvinės veiklos skyrius) vyriausiojo specialisto R. G. 2012 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. S8-14-645 buvo pradėta operatyvinio tyrimo byla dėl R.

A. ir D. N.. Šiame procesiniame dokumente teigiama, kad nusikalstamų veikų požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamus, daromus ar padarytus minėtų asmenų nusikaltimus, nustatytus BK 225 straipsnio 3 dalyje, BK 226 straipsnio 3 dalyje, BK 227 straipsnio 3 dalyje, BK 228 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje (t. 12, b.l. 203). Informacijos turėjimas apie tokius nusikaltimus pateko į Operatyvinės veiklos įstatymo, kurio redakcija galiojo nuo 2012 m. balandžio 7 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., 9 straipsnio 1 punkto turinį.

Operatyvinio veiklos skyriaus vyriausiųjų specialistų 2012 m. balandžio 18 d., 2012 m. gegužės 17 d. ir 2012 m. birželio 22 d. praneÅ¡imuose apie gautÄ informacijÄ užfiksuota, kad operatyvinės veiklos subjektas disponavo tam tikra informacija dėl R. A. galimai neteisėtų veiksmų (t. 11, b.l. 175-177). Paskutiniame Operatyvinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto praneÅ¡ime apie gautÄ informacijÄ nurodytos tam tikros aplinkybės, susijusios su UAB „V“ paskelbtais vieÅ¡aisiais pirkimų konkursais dėl vandentiekio, nuotekų tinklų įrengimo ar modernizavimo keturiose skirtingose Lietuvos vietovėse.

Atkreiptinas dėmesys, kad tame pačiame dokumente minimas ir vieÅ¡ojo pirkimo konkursas dėl „(duomenys neskelbtini)“ (t. 11, b.l. 177). Tai taip pat iÅ¡dėstyta 2012 m. birželio 26 d. pažymoje dėl gautos informacijos (t. 12, b.l. 205-206). BÅ«tent Å¡is vieÅ¡ojo konkurso pirkimas yra inkriminuotas R. A.. Teisėjų kolegija, susipažinusi su iÅ¡slaptintų praneÅ¡imų apie gautÄ informacijÄ turiniu, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pirminės informacijos pakako pradėti operatyvinį tyrimÄ dėl apelianto.

Å iame kontekste pasakytina, kad Å iaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartimi Nr. 234 KF leista dėl nuteistojo panaudoti technines priemones specialia tvarka ir taikyti kitokio pobÅ«džio operatyvinius veiksmus (t. 5, b.l. 113-114). Nėra pagrindo abejoti, kad teisėjas, priėmęs pastarÄ jÄ nutartį, susipažino su jam pateiktais operatyviais duomenimis ir įvertino juos kaip pakankamus leisti taikyti operatyvinius veiksmus, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ ir dėl operatyvinio tyrimo pradėjimo pagrįstumo.Byloje nustatyta, kad atliekant operatyvinį tyrimÄ , buvo taikytas NVIM, kurį 2012 m. liepos 16 d. sankcionavo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras I.

M. pagal STT Vilniaus valdybos virÅ¡ininko teikimÄ . Pagal NVIM, nusikalstamas veikas leista imituoti D. N.. Teikime įvardytas asmuo (R. A.), prieÅ¡ kurį buvo galima atlikti slapto pobÅ«džio operatyvinį veiksmÄ , NVIM ribos, trukmė (t. 5, b.l. 109-110). Å is procesinis dokumentas sudarė teisinį pagrindÄ atlikti operatyvinį veiksmÄ prieÅ¡ R. A..Kita vertus, net ir esant tokioms aplinkybėms, bÅ«tina įvertinti, ar R. A. nebuvo provokuojamas nusikalsti. Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad operatyvinės veiklos subjektams draudžiama provokuoti asmenis padaryti nusikalstamas veikas.

Provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamÄ veikÄ apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamÄ veikÄ , kurios prieÅ¡ tai neketino padaryti. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nevieÅ¡o pobÅ«džio tyrimo veiksmai turi bÅ«ti atliekami iÅ¡ esmės pasyviu bÅ«du, t. y. asmuo, atliekantis NVI veiksmus pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ (BPK 159 straipsnio 3 dalis) ar veikiantis pagal NVIM, naudojamÄ pagal tuo metu galiojusį Operatyvinės veiklos įstatymÄ , negali skatinti, įtikinėti ar kitokiais veiksmais kurstyti asmenį padaryti konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , kad provokavimo faktas turi bÅ«ti konstatuojamas, kai iÅ¡tirtos bylos aplinkybės leidžia, t. y. jomis remiantis galima padaryti iÅ¡vadÄ , jog atitinkama nusikalstama veika nebÅ«tų buvusi padaryta be valstybės pareigÅ«nų įsikiÅ¡imo.

IÅ¡vada, kad valstybės pareigÅ«nai skatina asmenis daryti nusikalstamas veikas, gali bÅ«ti daroma ne tik tada, kai nustatoma, jog asmenys, prieÅ¡ kuriuos atliekami nevieÅ¡o pobÅ«džio veiksmai, buvo tiesiogiai įtikinėjami, raginami atlikti prieÅ¡ingus teisei veiksmus, bet ir tada, kai pareigÅ«nų elgesys nebuvo vien pasyvus ir iÅ¡ jo buvo galima spręsti, kad ilgesnį laikÄ trunkantys pareigÅ«nų veiksmai turėjo esminę įtakÄ asmenų, prieÅ¡ kuriuos buvo taikomos nevieÅ¡o pobÅ«džio priemonės, veiksmams.

Provokacija pripažįstama ir tada, kai asmuo nesirengė daryti nusikaltimo, o teisėsaugos pareigÅ«nai sukurstė jį padaryti nusikaltimÄ , t. y. kai nusikaltimo be teisėsaugos pareigÅ«nų žinios nebÅ«tų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-P-6/2008, 2A-P-2/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-315/2009, 2K-192/2010, 2K-7-86/2011, 2K-238-139/2015 ir kt.). Be to, sprendžiant klausimÄ , buvo ar nebuvo asmuo provokuojamas padaryti nusikalstamÄ veikÄ , turėtų bÅ«ti atsižvelgiama ne tik į NVIM dalyvių veikimo bÅ«dÄ realizuojant NVIM (t. y.

į tai, ar buvo asmens spaudimas, skatinimas, kurstymas, įtikinėjimas ir pan. padaryti konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ ), bet ir į tai, ar buvo pagrindas įtarti asmenį iki NVIM taikymo darant nusikalstamÄ veikÄ ar rengiantis jÄ daryti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas, Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2008 m. vasario 5 d. sprendimas Ramanauskas prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 74420/01 ir kt.).Remiantis byloje surinktais patikimais duomenimis, pirmasis D.

N., bÅ«simo NVIM dalyvio, susitikimas su STT pareigÅ«nais įvyko 2012 m. liepos 11 d., kurio iniciatorius buvo pats D. N.. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti analizuojant prie STT Vilniaus valdybos 2014 m. sausio 22 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-2 pridėtÄ minėtos dienos pokalbio stenogramÄ (t. 11, b.l. 91-105), iÅ¡ kurios matyti, kad pokalbio dalyviai prisistatė vienas kitam, D. N. iÅ¡dėstė aplinkybes, kad jis neoficialiai atstovavo AB „U“, kuri dalyvavo UAB „V“ organizuotuose viešųjų pirkimų konkursuose, ir bendravo su R.

A. dėl D. N. atstovaujamai bendrovei palankaus rezultato. Byloje nenustatyta, kad nuteistasis inkriminuotu laikotarpiu užėmė kokias nors pareigas UAB „V“, susijusias su vieÅ¡aisiais pirkimais. Esant tokiai situacijai, abejotinas apelianto elgesys, kad jis bendravo su AB „U“ neoficialiu atstovu D. N. minėtu klausimu nesant jokio suinteresuotumo. Nėra duomenų, kad pastarasis užmezgė kontaktÄ su R. A. STT pareigÅ«nų iniciatyva. Analizuojant 2012 m. liepos 11 d. pokalbio turinį, nenustatyta, kad STT pareigÅ«nai uždavinėjo D.

N. atsakymus menančius klausimus, darė spaudimÄ jam, kad Å¡is dalyvautų atliekant NVIM. D. N. aptariamame pokalbyje teigė, kad R. A. neužsiminė apie pinigų sumÄ , kuriÄ norėtų gauti (t. 11, b.l. 98). Kita vertus, pats D. N. papasakojo STT pareigÅ«nams, kad jis, bendraudamas su R. A., prašė nuteistojo įvardyti, kiek reikėtų pinigų, kad atstovaujama bendrovė bÅ«tų konkurse, pavyzdžiui, pirma. D. N. pažadėjo nelikti skolingas (t. 11, b.l. 102). Vėlesnė nagrinėjimo įvykio eiga leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis bendravo su D.

N. ne dėl draugiÅ¡kų santykių ar norėjo padėti jam turėdamas altruistinių tikslų. Be to, dar iki STT pareigÅ«nų bendravimo su D. N. operatyvinėje byloje buvo tam tikros informacijos, kad R. A. veda derybas su potencialiais viešųjų pirkimų konkursų laimėtojais ir galimai derina neteisėto atlygio dydį (t. 11, b.l. 177). R. A. apeliaciniame skunde iÅ¡ konteksto cituoja 2012 m. liepos 11 d. pokalbio dalyvių atskirus teiginius (apeliacinio skundo 9-10 lapai), teigdamas, kad D. N. ir STT pareigÅ«nai susitarė neteisėtomis neteisėtai bendromis pastangomis ateityje daryti provokacinius veiksmus prieÅ¡ nuteistÄ jį.

Atkreiptinas dėmesys, kad vienas iÅ¡ pareigÅ«nų uždavė D. N. klausimÄ â€žo sutiktum sužaist dabar?“ ne iÅ¡ karto, o iÅ¡klausęs tam tikras jo papasakotas aplinkybes dėl R. A. galimai neteisėtos veikos. Kitas pareigÅ«nas nurodė, kad „<...> turbÅ«t buvo Å¡ioks toks tarimasis. <....> mes irgi Å¡iek tiek žinom <...> (t. 11, b.l. 96). Kaip minėta, anksčiau aptartų praneÅ¡imų apie gautÄ informacijÄ turinys patvirtina dėl gautos tam tikros informacijos, susijusios su nuteistojo neteisėtais veiksmais.

Ä®vertinus visas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareigÅ«nai, tik įvertinę D. N. papasakotas aplinkybes ir turimÄ informacijÄ , nusprendė pasiteirauti D. N. dėl Å¡io sutikimo dalyvauti NVIM. Tai nėra laikytina bandymu paveikti D. N., kad Å¡is iÅ¡provokuotų R. A..Nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja, kad STT pareigÅ«nai, piktnaudžiaudami tarnyba ir klastodami ikiteisminio tyrimo dokumentus, nuslėpė liudytojo ir apelianto susitikimo restorane “P“ tikrÄ sias detales, Å¡io susitikimo įraÅ¡Ä bei suklastojo 2012 m. spalio 22 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ nurodant tikrovę neatitinkančiÄ informacijÄ (t. 1, b.l. 6).

Visų pirma pasakytina, kad apygardos teismas, pripažindamas R. A. kaltu pagal inkriminuotÄ BK straipsnį, nesirėmė 2012 m. spalio 22 d. tarnybiniu praneÅ¡imu. Å is dokumentas nėra laikytinas įrodymu, nes jame užfiksuotos aplinkybės iÅ¡ kitų duomenų Å¡altinių. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo perklausytas iÅ¡ STT Vilniaus valdybos gautas garso įraÅ¡as, padarytas 2012 m. liepos 2 d. restorane “P“ (t. 12, b.l. 111), tačiau nenustatyta, kad jame užfiksuotos kokios nors reikÅ¡mingos aplinkybės. Tai užfiksuota ir 2014 m. lapkričio 24 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-131 (t. 12, b.l. 19-20).

Å iame kontekste pastebėtina, kad D. N. dar 2012 m. liepos 11 d. pokalbio metu papasakojo STT pareigÅ«nams, kad R. A. iniciatyva jie nuėjo į restoranÄ â€œP“, kur nuteistasis iÅ¡sitraukė lapelį, anksčiau paduotÄ D. N., su įmonių eiliÅ¡kumu ir kalbėjo apie Å¡io atstovaujamos bendrovės vietas viešųjų pirkimų konkursuose (t. 11, b.l. 97). Niekuo nepagrįsta R. A. apeliaciniame skunde pateikta STT pareigÅ«no S. P. ir D. N. 2012 m. liepos 13 d. pokalbio interpretacija, kad pareigÅ«nas informavo D.

N., kad STT paslėps restorane “P“ susitikimo metu darytÄ Ä¯raÅ¡Ä , o byloje bus pateikta tikrovę neatitinkanti informacija, kad tokio įraÅ¡o iÅ¡ viso nebuvo, be to, byloje bus melagingai užfiksuota, jog R. A. per susitikimÄ pasakė, kiek reikės susimokėti (t. 11, b.l. 107-110). R. A. pateikia tik savo subjektyviÄ nuomonę, kad STT pareigÅ«nai Å¡ioje byloje padarė nusikalstamus veiksmus, juolab nenustatyta, kad nuteistasis kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl STT pareigÅ«nų galimo piktnaudžiavimo ar kitų galimai nusikalstamų veikų padarymo.2012 m. liepos 12 d. pokalbio stenograma tarp STT pareigÅ«no S. P. ir D.

N. patvirtina, kad jie aptarė situacijÄ , jei R. A. teirausis dėl avanso gavimo. IÅ¡ tikrųjų Å¡is pokalbis nėra korektiÅ¡kas, nes dar nebuvo sankcionuotas NVIM. Kita vertus, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad D. N., iki 2012 m. liepos 16 d., t. y. iki NVIM sankcionavimo, bendraudamas su R. A., užsiminė jam apie kokias nors pinigų sumas. Be to, minėtas STT pareigÅ«nas ne kartÄ kategoriÅ¡kai nurodė, kad D. N. nesiÅ«lytų pirmas pinigų nuteistajam, nes tai gali bÅ«ti vertinama kaip provokacija.

Tai, kad abu pokalbio dalyviai apsikeitė nuomonėmis dėl avanso dydžio, nelaikytina, kad STT pareigÅ«nas S. P. neteisėtai rengėsi per D. N. daryti aktyvius veiksmus prieÅ¡ nuteistÄ jį (t. 11, b.l. 105-107).Byloje yra užfiksuotas D. N. ir R. A. 2012 m. liepos 12 d. pokalbis Å¡alia (duomenys neskelbtini) partijos Vilniaus miesto skyriaus patalpų (t. 4, b.l. 169-170). 2012 m. rugsėjo 3 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-8 užfiksuota, kad Å¡io pokalbio metu buvo panaudotas buitinis garsÄ Ä¯raÅ¡antis įrenginys remiantis Å iaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartimi Nr. 234KF.

Pažymėtina, kad pastarÄ ja nutartimi nebuvo leista fiksuoti R. A. pokalbių su trečiuoju asmeniu, Å¡iam duodant garso įraÅ¡ymo įrangÄ (t. 5, b.l. 113-114). Todėl pripažintina, kad toks byloje esantis D. N. ir R. A. pokalbis yra gautas neleistinu bÅ«du ir juo vadovautis nustatant bylai reikÅ¡mingas aplinkybes nėra teisinio pagrindo. Kita vertus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ir be Å¡io pokalbio operatyviniame tyrime buvo surinkta pakankamai duomenų, leidusių taikyti NVIM prieÅ¡ R. A., t. y. ne tik raÅ¡ytiniuose dokumentuose užfiksuota informacija, bet ir D.

N. 2012 m. liepos 11 d. papasakotos aplinkybės STT pareigÅ«nams.Byloje yra pateiktas tarp STT pareigÅ«no S. P. ir D. N. 2012 m. liepos 13 d. įvykęs pokalbis dėl tolesnio bendravimo su R. A. (t. 11, b.l. 107-110), tačiau pastebėtina, kad iki NVIM modelio sankcionavimo daugiau D. N. ir R. A. susitikimų neįvyko. Todėl vien Å¡is pokalbis savaime nedaro slapto pobÅ«džio operatyvinio tyrimo veiksmo neteisėto. Naujas D. N. susitikimas su R. A. įvyko 2012 m. liepos 18 d., kai D. N. perdavė nuteistajam lapÄ su viešųjų pirkimų konkursų dalyviais, jų preliminariomis vietomis, o ties AB “U“ padaryti įraÅ¡ai su pinigų sumomis (t. 4, b.l. 171-174).

Pažymėtina, kad analizuojant STT pareigÅ«no S. P. ir D. N. 2012 m. liepos 17 d. pokalbio turinį, matyti, kad bÅ«tent Å¡iÄ dienÄ , o ne dar 2012 m. liepos 12-13 dienomis, kaip teigia nuteistasis, buvo paruoÅ¡tas lapas su nurodytomis pinigų sumomis (t. 11, b.l. 111-113).D. N. taip pat bendravo su R. A. 2012 m. liepos 23 d., 2012 m. rugpjūčio 1, 6 ir 9 d., 2012 m. rugsėjo 6, 8, 13, 21, 23 ir 27 d. (t. 4, b.l. 175-191, t. 5, b.l. 39-49, 93). Analizuojant operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų turinį, matyti, kad D.

N. nesiėmė iniciatyvos siÅ«lyti nuteistajam pinigų. Be to, R. A. per visus pokalbius nė karto nenurodė, kad jis nebenori bendrauti su D. N.. PrieÅ¡ingai, pats apeliantas pasakydavo, kada D. N. turėtų susitikti su juo, nes situacija dėl viešųjų pirkimų konkursų rezultatų dar neaiÅ¡ki, pavyzdžiui, 2012 m. liepos 23 d., 2012 m. rugpjūčio 1, 6 d. pokalbiai, t. 4, b.l. 175-176, 178-180, 182-183. R. A. 2012 m. rugsėjo 21 d. pokalbyje paklausė D. N., ar „jÅ«s norite ten dirbti“ (t. 5, b.l. 42-43), kas rodo, kad nuteistajam buvo įdomu, ar AB “U“ vis dar suinteresuota laimėti konkursÄ .

Pastebėtina, kad visuose užfiksuotuose pokalbiuose R. A. minimaliai ir užmaskuotai ne prie paÅ¡alinių žmonių ir nuoÅ¡alesnėse vietose kalba su D. N. apie viešųjų pirkimų konkursus. Toks nuteistojo, iÅ¡ tiesų nesusijusio su jokių nusikalstamų veiksmų padarymu, elgesys yra nelogiÅ¡kas.R. A., 2012 m. rugsėjo 27 d. susitikęs su D. N., informavo jį, kad „dabar jau viskÄ Å¾inau. Kaip ir tvarkoj lyg tai <...>. Tiktai reikia pasiÅ¡nekėti apie detales“. Po to, nuteistasis paklausė D.

N. „benefisas koksai? <...> „Litų? Tu viskÄ Å¾inai“. Taigi, R. A., sužinojęs, kad AB „U“ priimtas palankus sprendimas, pradėjo D. N. teirautis dėl atlygio. Pastarajam pasakius, kad siÅ«lo 40 000 Lt („sorakovnikÄ â€œ), apeliantas atsakė „<...> pas daktarę eik su... <...> Tu juokauji?“. Ä®vertinus visÄ nagrinėjimo eigÄ , nėra abejonių, kad D. N. pasiÅ«lyta pinigų suma netenkino R. A.. Jis nurodė, kad „<...> reikalas toks, kad iki pasiraÅ¡ymo reikia kažkÄ nuveikti“.

D. N. pasiÅ«lius atiduoti 40 000 Lt, R. A. sutiko, jo automobilis buvo atrakintas ir D. N. padėjo pinigus į transporto priemonės daiktų dėtuvę (t. 5, b.l. 46-49). Å io pokalbio turinys paneigia R. A. teisiamajame posėdyje duotus parodymus, kad jis nežinojo, kad D. N. padėjo pinigus į nuteistojo automobilio vidų, o pinigai turėjo bÅ«ti skirti kaip parama partijai rinkimuose (t. 12, b.l. 102-108). Akivaizdu, kad D. N., norėdamas paremti partijÄ , pervestų pinigus į partijos banko sÄ skaitÄ arba oficialiai duotų juos partijos bÅ«stinėje, kad pinigai bÅ«tų apskaityti.

Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas pokalbis vyko Å¡alia (duomenys neskelbtini) partijos bÅ«stinės.Anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad operatyvinis tyrimas prieÅ¡ R. A. buvo pradėtas, taip pat nusikalstamÄ veikÄ imituojantys veiksmai atlikti turint duomenų apie jo galimai daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 226 straipsnio 4 dalyje. Taigi, nusikaltimas, dėl kurio nuteistas R. A., buvo pradėtas ir tęsiamas be teisėsaugos institucijų įsikiÅ¡imo, apeliantas nebuvo skatinamas padaryti nusikalstamų veiksmų, kurių pats neketino daryti, o jo tyčia prekiauti poveikiu susiformavo savarankiÅ¡kai.

Konstatuotina, kad taikant NVIM, buvo prisijungta prie galimai daromos nusikalstamos veikos, o ne provokuojama nuteistÄ jį nusikalsti. Tokios iÅ¡vados nepaneigia baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens apeliaciniame skunde deklaratyviai cituojama teismų praktika dėl NVIM teisėtumo sÄ lygų ir provokacijos iÅ¡aiÅ¡kinimo.R. A. apeliaciniame skunde skiria didelį dėmesį D. N. parodymams. IÅ¡ tiesų Å¡io liudytojo parodymai yra svarbus įrodymų Å¡altinis byloje. Jis, 2012 m. rugsėjo 28 d. apklausiamas ikiteisminiame tyrime, davė iÅ¡samius parodymus apie bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.

D. N. patvirtino, kad jis neprovokavo nuteistojo nusikalsti (t. 8, b.l. 65-69, 70-74). D. N. su 2013 m. kovo 29 d. praÅ¡ymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorÄ teigdamas, kad STT sÄ moningai siekė, kad apeliantas bÅ«tų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, be to, D. N. sutiko bendradarbiauti norėdamas, kad jo baudžiamoji byla bÅ«tų nutraukta, tačiau tai nebuvo padaryta (t. 10, b.l. 13-14). Visų pirma pasakytina, kad byloje surinkti įrodymai paneigia D. N. teiginį, kad STT inicijavo, jog R.

A. bÅ«tų iÅ¡provokuotas nusikalsti. Be to, ikiteisminiame tyrime sprendimÄ dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo priima prokuroras, o ne ikiteisminio tyrimo įstaiga, todėl D. N. manymas, kad dėl liudytojo bendradarbiavimo su STT Å¡ioje byloje jam neabejotinai bus priimtas palankus sprendimas ikiteisminiame tyrime, yra nelogiÅ¡kas. Akivaizdu, kad D. N. iÅ¡ pykčio surašė aptariamÄ praÅ¡ymÄ , tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad jo veiksmai operatyvinio proceso metu buvo neteisėti ir nepatikimi. Be to, iÅ¡ 2013 m. kovo 5 d. pokalbio su STT pareigÅ«nais matyti, kad D.

N. užsiminė, kad jam buvo siÅ«loma paraÅ¡yti, kad R. A. buvo iÅ¡provokuotas nusikalsti (t. 11, b.l. 137-162). Liudytojas 2013 m. balandžio 11 d. papasakojo, kad jo vardu suraÅ¡ytas 2013 m. kovo 29 d. praÅ¡ymas buvo parengtas ne D. N. iniciatyva (t. 11, b.l. 181-188). BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, D. N. pateikė dar vienÄ 2013 m. gruodžio 4 d. praÅ¡ymÄ su dar detalesnėmis aplinkybėmis, kuriomis grindžiamas neva R. A. provokavimo faktas (t. 10, b.l. 197-200). Nagrinėjamu atveju nenustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių D.

N. savo pirmame praÅ¡yme turėjo nutylėti daugumÄ aplinkybių, kurios iÅ¡dėstytos 2013 m. gruodžio 4 d. praÅ¡yme. Ä®vertinus anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus, 2013 m. gruodžio 4 d. praÅ¡ymas taip pat vertintinas kaip nepagrįstas bandymas padėti R. A. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.D. N. buvo kelis kartus apklaustas teisiamuosiuose posėdžiuose pirmosios instancijos teisme (t. 12, b.l. 45-49, 57-58, 74-78, 83). Liudytojas 2013 m. gruodžio 6 d. teigė, kad jis susitikdavo su R. A. tik tada, kai liepdavo STT pareigÅ«nai, S. P. pažadėjo, kad bus susitarta dėl bylos nutraukimo (t. 12, b.l. 45-49), tačiau tokių D.

N. parodymų nepatvirtina byloje esantys objektyvÅ«s įrodymai. PrieÅ¡ingai, kaip minėta, pats R. A. atskirais atvejais nurodydavo D. N. susitikimo dienÄ . Pasak D. N., jis pradėjo susitikti su R. A. jau liudytojui bendradarbiaujant su STT gal nuo 2012 m. gegužės mėn., tačiau anksčiau aptartas 2012 m. liepos 11 d. pokalbio tarp D. N. ir STT pareigÅ«nų turinys paneigia Å¡iÄ liudytojo versijÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad D. N., 2014 m. rugsėjo 29 d. duodamas parodymus, nurodė, kad 2012 m. liepos 11 d. susitikime jis susipažino su STT pareigÅ«nais (t. 12, b.l. 74-78), kas atitinka tikrovę.

TokiÄ aplinkybę patvirtino ir liudytojas S. P., apklaustas teisiamajame posėdyje (t. 12, b.l. 77-78). Nors liudytojas teigė, kad jis, bÅ«damas restorane “P“ su R. A., darė garso įraÅ¡Ä STT pareigÅ«no S. P. iniciatyva, tačiau pastebėtina, kad Å¡is D. N. ir R. A. pokalbis įvyko 2012 m. liepos 2 d., t. y. dar iki liudytojo susipažinimo su STT pareigÅ«nais. Todėl akivaizdu, kad liudytojas 2012 m. liepos 2 d. negalėjo daryti garso įraÅ¡o STT iniciatyva. D. N. 2014 m. rugsėjo 29 d. teisiamajame posėdyje taip pat nurodė, kad jis užrašė ant lapelio pinigų sumas, liudytojui ne kartÄ buvo pasakyta nedaryti provokacijų prieÅ¡ R.

A.. Taigi, D. N. parodymai bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme yra gana prieÅ¡taringi. Nagrinėjamu atveju liudytojo parodymai reikÅ¡mingi nustatant bylai reikÅ¡mingas aplinkybes tik ta dalimi, kuri atitinka objektyvius byloje surinktus įrodymus.Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas įvertinti D. N. parodymų patikimumÄ , dar kartÄ jį apklausė. Liudytojas patvirtino, kad jo parodymai, 2012 m. rugsėjo 28 d. duoti ikiteisminiame tyrime, yra teisingi, STT pareigÅ«nai nedarė jam jokio spaudimo. Liudytojas neprovokavo R.

A. nusikalsti. To reikalavo ir STT pareigūnai. Nebuvo kalbama, kad pinigai, kurie buvo palikti nuteistojo automobilyje, turėjo būti skirti partijai paremti. Liudytojo rašytiniuose prašymuose nurodytos kitokios aplinkybės yra neteisinga įvykių interpretacija (t. 13, b.l. 44-53). Būtent šie D. N. parodymai, kurie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, laikytini teisingais, kuriais galima remtis nustatant bylai reikšmingas aplinkybes.Pasak R. A., nėra aišku, dėl kokių priežasčių D.

N. ikiteisminiame tyrime nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo. BPK 164 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminį tyrimÄ organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. BÅ«tent jis sprendžia dėl ikiteisminio tyrimo krypties, atskirų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo bÅ«tinumo. Nors ikiteisminiame tyrime D. N. nedavė parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jo parodymai, duoti baudžiamajame procese, apskritai nėra reikÅ¡mingi. Asmuo gali dėl įvairių priežasčių kreiptis į STT pareigÅ«nus teigdamas, kad buvo daroma nusikalstama veika.

D. N., iÅ¡ tiesų turėjo interesÄ , kad jam bÅ«tų nutrauktas ikiteisminis tyrimas kitoje byloje, kita vertus, kaip minėta, STT pareigÅ«nai nedavė ir objektyviai negalėjo duoti tokios garantijos liudytojui. Todėl D. N. bendravimas su STT pareigÅ«nais Å¡iuo klausimu neturi įtakos pripažinti liudytojo parodymų kaip nepatikimų. R. A. nepagrįstai netiki D. N. papasakotų aplinkybių STT pareigÅ«nams 2012 m. liepos 11 d. susitikimo metu tikrumu. Pažymėtina, kad byloje užfiksuoti D. N. ir R. A. pokalbiai patvirtina, kad nuteistasis žinojo susitikimų su D.

N. priežastį, t. y. aptarti viešųjų pirkimų konkursų rezultatus. Be to, pokalbio dalyviai, kalbėdami užmaskuotai ir minimaliai, suprato pokalbių temÄ . Akivaizdu, kad prieÅ¡ tai nebendravęs su D. N. R. A. nežinotų užmaskuotų ir minimalių pokalbių temos. Atsižvelgiant į tai, net ir nesant jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių D. N. papasakotas aplinkybes STT pareigÅ«nams per 2012 m. liepos 11 d. susitikimÄ , tai nereiÅ¡kia, kad Å¡ios aplinkybės neatitinka tikrovės. Nuteistasis taip pat akcentuoja tÄ aplinkybę, kad su AB “U“ susiję asmenys, nežinojo apie tai, kad D.

N. protegavo bendrovę viešųjų pirkimų konkursuose ir siÅ«lė už tai neteisėtÄ atlygį. AB „U“ darbuotojams, pripažinus tokiÄ aplinkybę, bÅ«tų sprendžiamas jų baudžiamosios atsakomybės klausimas, todėl nėra abejonių, kad jiems nebuvo naudinga nurodyti tokiÄ aplinkybę. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad D. N. neoficialiai atstovavo AB „U“, o R. A. žinojo tai.Nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad apygardos teismas rėmėsi tik D.

N. ikiteisminiame tyrime duotais parodymais. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nors nedetaliai, bet buvo analizuoti ir nuteistojo parodymai, duoti bylos teisminiame procese (skundžiamo nuosprendžio 8 lapas, t. 12, b.l. 168). Å iame kontekste pažymėtina, kad R. A. kaltė padarius BK 226 straipsnio 4 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ yra grindžiama ne tik D. N. parodymais, bet ir kitais byloje surinktais įrodymais, patvirtinančių dalį liudytojų nurodytų aplinkybių.Pasak apelianto, jam pareikÅ¡tas kaltinimas neatitinka BPK reikalavimų, nes kaltinime yra iÅ¡dėstyti samprotavimai ir teiginiai, nepatvirtinti byloje surinktais leistinais įrodymais, pavyzdžiui, teiginiai „reikalavo, provokavo duoti kyšį“, „susitarė priimti kyšį už pažadÄ paveikti“, „reikalavo ir provokavo D.

N. duoti 5 procentų dydžio kyšį už pažadÄ paveikti <...> V. M.“. Atkreiptinas dėmesys, kad R. A. nebuvo pripažintas kaltu už reikalavimÄ ir provokavimÄ duoti kyšį, o vien tam tikrų kaltinimo aplinkybių nepasitvirtinimas savaime neįrodo, kad likusi kaltinimo dalis yra neįrodyta byloje surinktais įrodymais.Visuma anksčiau aptartų įrodymų patvirtina, kad R. A. susitarė su D. N. priimti kyšį pažadėjęs paveikti UAB “V“ ir Å¡ios bendrovės generalinį direktorių V.

M., kad Å¡ie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. AB “U“ bÅ«tų pripažinta laimėtoja UAB “V“ vykdomame vieÅ¡ajame pirkime dėl „(duomenys neskelbtini)“ ir kad V. M. pasiraÅ¡ytų sutartį su AB “U“ dėl „(duomenys neskelbtini)“. R. A. skundžiamame nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis priėmė kyšį. Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 226 straipsnio 4 dalį kaip prekyba poveikiu. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad nuteistajam nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.Remiantis tuo, kas nustatyta, naikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį R.

A. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo R. A. apeliaciniame skunde nepagrįstai abejoja apygardos teismo neÅ¡aliÅ¡kumu. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ abejonę dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-414/2010, 2K-306-895/2016, EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 42095/98, 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieÅ¡ MaltÄ , peticijos Nr. 17056/06).

Å aliÅ¡ku turėtų bÅ«ti pripažįstamas teismas, kai bylÄ iÅ¡nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje iÅ¡vardytų priežasčių. Nuteistasis grindžia apygardos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ dviem argumentais, t. y. greitu skundžiamo nuosprendžio paskelbimu po bylos iÅ¡nagrinėjimo ir netinkamu byloje surinktų įrodymų vertinimu. IÅ¡ 2015 m. birželio 12 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad Å¡iÄ dienÄ , 10 val., buvo pradėtas teisiamasis posėdis ir iÅ¡klausytas R.

A. paskutinis žodis. Byla baigta nagrinėti 10.55 val. TÄ pačiÄ dienÄ , 14.30 val., buvo paskelbtas skundžiamas nuosprendis (t. 12, b.l. 160). IÅ¡ tikrųjų nuo bylos nagrinėjimo pabaigos iki procesinio dokumento paskelbimo byloje praėjo neilgas laikas. Kita vertus, nagrinėjamu atveju bÅ«tina įvertinti suraÅ¡yto Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžio turinį. Å is dokumentas yra deÅ¡imties lapų (t. 12, b.l. 161-170). DidžiÄ jÄ skundžiamo nuosprendžio dalį sudaro nusikaltimo padarymo aplinkybių ir byloje iÅ¡tirtų įrodymų iÅ¡dėstymas (1-8 lapai).

Mažiau nei viename procesinio dokumento lape apraÅ¡yti motyvai dėl R. A. nuteisimo pagal BK 226 straipsnio 4 dalį, be to, jame dar cituojama teismų praktika dėl provokacijos iÅ¡aiÅ¡kinimo. LikusiÄ skundžiamo nuosprendžio dalį sudaro teismo iÅ¡vados dėl dalies nuteistajam pareikÅ¡to kaltinimo aplinkybių nepasitvirtinimo ir jų paÅ¡alinimo iÅ¡ kaltinimo, taip pat bausmės skyrimo motyvai (9 lapas). Taigi, suraÅ¡ytas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendis nėra didelės apimties, jame nepateikti itin detalÅ«s motyvai dėl R.

A. pareikšto kaltinimo. Todėl nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, kad aptariamas procesinis dokumentas buvo surašytas iš anksto konstatavus jo kaltę, laikytinas tik prielaida. Pažymėtina, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai nereikalauja, kad teismo galutiniame procesiniame dokumente būtų pasisakyta dėl kaltinamojo gynėjo baigiamojoje kalboje ar nuteistojo paskutiniame žodyje išdėstytų argumentų, kuriais išsakoma proceso dalyvių nuomonė dėl byloje ištirtų įrodymų ir kitų klausimų.

Be to, sužinoję apie skundžiamo nuosprendžio paskelbimo laikÄ , R. A. ar jo gynėjas nekėlė teisėjos Å¡aliÅ¡kumo klausimo. Darytina iÅ¡vada, kad vien tai, kad apygardos teismas paskelbė nuosprendį tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo iÅ¡klausytas apelianto paskutinis žodis, savaime nepatvirtina teismo Å¡aliÅ¡kumo ir nepagrindžia apelianto nekaltumo prezumpcijos, proceso teisingumo (sÄ Å¾iningumo) principų pažeidimo. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313/2013).Taip pat nepagrįstas R.

A. bendro pobÅ«džio teiginys, kad apygardos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ Ä¯rodo tai, kad buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, t. y. skundžiamame nuosprendyje tinkamai neiÅ¡analizuoti visi byloje surinkti įrodymai, nepaÅ¡alinti prieÅ¡taravimai tarp jų, atskirais atvejais iÅ¡kraipytas įrodymų turinys, iÅ¡ esmės nenurodyta jokių įtikinamų motyvų, kodėl vadovautasi vienais įrodymais ir atmesti kiti. Pažymėtina, kad vien nuteistajam nepalankus byloje surinktų įrodymų vertinimas skundžiamame nuosprendyje nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad apygardos teismas tendencingai iÅ¡nagrinėjo bylÄ ir turėjo iÅ¡ anksto susiformavusiÄ nuomonę.

Teismo, kaip institucijos, vykdančios teisingumÄ , iÅ¡skirtinė kompetencija yra neÅ¡aliÅ¡kai, pagal savo vidinį įsitikinimÄ Ä¯vertinti byloje surinktus įrodymus, nežiÅ«rint į tai, kokia yra baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens ir kitų proceso dalyvių nuomonė. Be to, kiekvienas teisėjas turi savo savarankiÅ¡kÄ procesinių dokumentų suraÅ¡ymo ir juose pateikiamos argumentacijos iÅ¡dėstymo stilių. Nuteistojo subjektyvaus pobÅ«džio vertinimas, kad skundžiamas nuosprendis yra nemotyvuotas ir prieÅ¡taringas, atmetamas kaip savaime neįrodantis teismo Å¡aliÅ¡kumo.

Å iame kontekste pasakytina, kad apeliacinio proceso paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai (nutartys), todėl apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , tiksliai laikydamasis apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-561/2014).

Baudžiamojo proceso įstatyme apeliacinės instancijos teismui, nustačius, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, suteikta pakankamai procesinių galimybių iÅ¡taisyti ankstesnėje baudžiamojo proceso stadijoje padarytas klaidas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo R. A. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                                  RÅ«ta Mickevičienė Teisėjai                                                                                                               Violeta Ražinskaitė                                                                                                                             Linas Å iukÅ¡ta