b809ba00-e75f-48d3-a50e-6fb57a272a76 · Å iaulių apygardos teismas

NuorašasNuorašasPranešėja Danutė Burbulienė                                     Civilinė byla Nr. 2S-639-267/2011Teisėja I. N.                                                              Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00730-2011-8 Procesinio sprendimo kategorija 116.10.3; 122.4;               (S)                                              ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S                                            LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 3 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R.

K. atskirÄ jį skundÄ dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutarties panaikinimo, civilinėje byloje Nr. 2-812-476/2011 pagal antstolio Andriaus Bespalovo praÅ¡ymÄ dėl sprendimo vykdymo tvarkos iÅ¡aiÅ¡kinimo, suinteresuoti asmenys J. G., R. K.,            Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė          Raseinių rajono apylinkės teisme 2010-05-21 buvo iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr.2-164-674/2010 dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir patvirtinta Å¡alių pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Sutarties 4 p. Å¡alys susitarė ir nustatė R. K. bendravimo tvarkÄ su vaikais: R. K. bendrauja su vaikais, juos aplankydamas jų gyvenamojoje vietoje vaikams patogiu laiku. R. K. kas antrÄ kiekvieno mėnesio savaitgalį pasiima vaikus A. ir E. pas save. Vaikus pasiima penktadienį 17 val., o parveža sekmadienį iki 17 val. R. K. pasiima vaikus Å¡v. Kalėdų antrÄ dienÄ , Å¡v. Velykų antrÄ dienÄ , pasiimdamas vaikus nuo 11 val. ir parveždamas juos tÄ pačiÄ dienÄ iki 20 val. Vaikų žiemos ir vasaros atostogų metu R.

K. pasiima vaikus pas save atostogoms taip: žiemos atostogų metu – po Naujųjų metų pirmÄ savaitę; vasaros atostogų metu kiekvieno mėnesio antrÄ savaitę. R. K. pasiima vaikus pas save ir bendrauja su vaikais, užtikrindamas jų saugumÄ ir atsižvelgdamas į vaikų interesus. J. K. įsipareigoja netrukdyti R. K. bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime.           PareiÅ¡kėjas antstolis Andrius Bespalovas kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡aiÅ¡kinti sprendimo vykdymo tvarkÄ vykdomojoje byloje Nr. 0025/11/01033, nes jam neaiÅ¡ku kaip toliau vykdyti Raseinių rajono apylinkės teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ (bylos Nr. 2-164-674/2010), iÅ¡duotÄ 2010 m. liepos 9 d.           Suinteresuotas asmuo R.

K. nurodė, kad J. G. nevykdo teismo sprendimo, nuteikia vaikus prieÅ¡ jį ir nuvykus jų pasiimti, vaikai atsisako važiuoti kartu su juo. Prašė, kad vaikams bÅ«tų paskirta psichologinė pagalba. Pripažino, kad sutartyje nėra aptarta sÄ lyga kaip turėtų bÅ«ti elgiamasi kai vaikai atsisako važiuoti pas jį. Pažymėjo, kad mokyklos direktorė neleidžia jam matytis su vaikais pertraukų metu. Norėtų, kad ir Å¡is klausimas bÅ«tų iÅ¡spręstas.           II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė          Raseinių rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-812-476/2011 pagal antstolio Andriaus Bespalovo praÅ¡ymÄ dėl sprendimo vykdymo tvarkos iÅ¡aiÅ¡kinimo nutarė atsisakyti iÅ¡aiÅ¡kinti sprendimÄ ir jo vykdymo tvarkÄ .         Teismas nurodė, kad patvirtintoje sutartyje nebuvo iÅ¡spręstas klausimas, kuriame bÅ«tų numatyta kas turi bÅ«ti daroma, kai vaikai atsisako bendrauti su tėvu ir vykti į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Nusprendė, kad pareiÅ¡kėjo keliamas klausimas peržengia sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo ribas, yra susijęs su papildomomis aplinkybėmis, kurios nebuvo analizuojamos bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės ir tokiu bÅ«du keičia sprendimo turinį. Dėl Å¡ių priežasčių teismas atsisakė aiÅ¡kinti sprendimÄ ir jo vykdymÄ . III. Apeliacinio skundo esmė           Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. K. praÅ¡o panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. civilinėje byloje Nr. 2-812-476/2011 ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.         Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:          1.

Apelianto nuomone, teismas pažeidė prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ .          2. Apelianto nuomone, klausimo iÅ¡sprendimas kaip turėtų bÅ«ti vykdomas teismo sprendimas, jei vaikai atsisako bendrauti su tėvu, nekeičia sprendimo esmės. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai          Atskirasis skundas atmestinas.          Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.          Civilinio proceso ribos apibrėžiamos kaip teisminis procesas ir šio proceso metu priimto teismo sprendimo įvykdymas, jeigu jis yra būtinas.

Vykdymo procesas yra civilinio proceso dalis, nes tik įgyvendinus teismo sprendimÄ yra įgyvendinama pažeistų ar ginčijamų teisių ar įstatymo saugomų interesų gynyba. Nors sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstoliai, teismas ir toliau dalyvauja vykdymo procese sprendžiant įvairaus pobÅ«džio procesinius klausimus, taip pat ir su sprendimo ir jo vykdymo iÅ¡aiÅ¡kinimu. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡siaiÅ¡kinta, kad CPK 589 straipsnis, kartu su CPK 278 straipsnio 1 dalimi, kurioje reglamentuotas sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimas, skirti teismo sprendimo trÅ«kumams paÅ¡alinti taip pat tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiÅ¡kumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos antstolės N. Å . pareiÅ¡kimÄ dėl teismo procesinio sprendimo ir jo vykdymo tvarkos iÅ¡aiÅ¡kinimo, byla Nr. 3K-7-242/2009).

Pagal LR CPK 278 straipsnio 1 dalį teismas, priėmęs sprendimÄ (nutartį), dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu arba savo iniciatyva turi teisę iÅ¡aiÅ¡kinti sprendimÄ (nutartį) tais atvejais, kai sprendimas (nutartis) yra neaiÅ¡kus. Vadovaujantis nurodyta nuostata, darytina iÅ¡vada, kad teismo sprendimas (nutartis) gali bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kinamas, jeigu yra neaiÅ¡kiai (nesuprantamai arba nevienareikÅ¡miÅ¡kai suprantamai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to gali kilti keblumų sprendimÄ (nutartį) įvykdyti.

Teismas aiÅ¡kindamas sprendimÄ , negali keisti jo turinio ir esmės ar iÅ¡eiti už byloje, kurioje priimtas aiÅ¡kinamas sprendimas, iÅ¡spręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G., K. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-533/2007). Tokie veiksmai yra negalimi po to, kai teismo sprendimas (nutartis) yra suraÅ¡ytas ir pasiraÅ¡ytas bylÄ nagrinėjusių teisėjų. AiÅ¡kinant LR CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikÅ¡mingi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali bÅ«ti teismo iÅ¡dėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamÄ jį aktÄ , teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad patvirtintoje sutartyje nebuvo iÅ¡spręstas klausimas, kuriame bÅ«tų numatyta kas turi bÅ«ti daroma, kai vaikai atsisako bendrauti su tėvu ir padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo keliamas klausimas peržengia sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo ribas, yra susijęs su papildomomis aplinkybėmis, kurios nebuvo analizuojamos bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės ir tokiu bÅ«du pakeistų įsiteisėjusio sprendimo turinį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada ir konstatuoja, kad praÅ¡omo sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimas iÅ¡eitų už byloje iÅ¡spręstų klausimų ribų ir pakeistų jo turinį.        Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ .         Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir LR CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iÅ¡ pagrindinių Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.

Imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, svarbiausia – vaiko interesai. Europos Žmogaus Teisių Teismas analizuodamas valstybės pozityviÄ sias pareigas, nacionalinės valdžios institucijoms sprendžiant materialiuosius ir procesinius vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo klausimus bei praktiÅ¡kai įgyvendinant teismo priimtus sprendimus, kertiniu atskaitos taÅ¡ku taip pat laiko prioritetinius vaiko interesus. Bet kokia pareiga taikyti prievartos priemones Å¡ioje srityje turi bÅ«ti ribota, nes reikia atsižvelgti į visų suinteresuotų asmenų interesus, teises, ypač – į vaiko geriausius interesus, teises ir laisves pagal Konvencijos 8 straipsnį.

Byloje FUSCA prieÅ¡ RumunijÄ , susijosioje su pareiÅ¡kėjo (tėvo) bendravimo su vaiku teisių įgyvendinimu EŽTT pabrėžė, kad nacionalinių valdžios institucijų pareiga imtis priemonių dėl bendravimo palengvinimo nėra absoliuti. Akcentavo, kad subtiliomis ryÅ¡ių su vaiku atkÅ«rimo aplinkybėmis reikia ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų, įskaitant pareiÅ¡kėjÄ , pastangų.          Antstolis Andrius Bespalovas savo praÅ¡yme nurodė, kad J. G. vykdo teismo sprendimÄ , leidžia vaikus pas tėvÄ , tačiau patys vaikai nenori važiuoti su R.

K. (2 b. l.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas skundžiama nutartimi nebuvo pažeistas. Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo yra tęstinio pobÅ«džio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo sÄ lygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekviena iÅ¡ ginčo Å¡alių turi teisę kreiptis į teismÄ dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.         Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas.

Apelianto atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartį nėra įstatyminio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a : Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                             Danutė Burbulienė Teisėjai                                                                                                  Vytautas Kursevičius                                                                                                                                    Birutė SimonaitienėNuorašas tikrasTeisėja Danutė Burbulienė