b80979ff-782f-474d-8823-ff1ea4862832 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1990-243/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01176-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 4 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai DamaÅ¡ienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas R. M. skunde nurodo, jog nuo 2015-04-03 iki 2015-04-15 ir nuo 2015-06-09 iki 2015-06-16 buvo laikomas Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje sÄ lygomis, neatitinkančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų ir higienos normų, prilystančiomis žmogaus kankinimui.

PareiÅ¡kėjo teigimu, kamerose, kuriose buvo laikomas, vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko minimalaus ploto reikalavimų, jos buvo perpildytos, Å¡altos, drėgnos, neįrengti sanitariniai mazgai, todėl negalėjo naudotis tualetu, nestebimas pareigÅ«nų. Teigia, jog dėl tokių jo laikymo areÅ¡tinėje sÄ lygų, jis patyrė pažeminimÄ , nepatogumus, dvasinius ir emocinius sukrėtimus. PraÅ¡o iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu iÅ¡ dalies sutinka su pareiÅ¡kėjo skundu.

Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas laikytas Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje atskirais laikotarpiais nuo 2015-04-04 iki 2015-06-16, ir jo laikymo sÄ lygos 11 dienų neatitiko Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu nustatyto laikomam asmeniui tenkančio 3,6 kv.m. minimalaus ploto reikalavimo.

Pažymi, jog vienam asmeniui tenkantis plotas svyravo nuo 3,28 kv.m. iki 3,54 kv.m. todėl pažeidimas buvo nežymus, kitus higienos normų reikalavimus areÅ¡tinės kameros atitiko ir pareiÅ¡kėjo teiginiai nepagrįsti. Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas nėra reiÅ¡kęs skundų dėl jo laikymo sÄ lygų. Argumentuoja, jog neturtinės žalos atlyginimo pinigais priteisimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das ir nagrinėjamu atveju pakankama satisfakcija turėtų bÅ«ti pripažinimas, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis (b.l. 10-13).

Teismas konstatuoja:nagrinėjamos bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, CK 6.271 straipsnio pagrindu.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

Vienas jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina). Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.). Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti – prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai jÄ Ä¯vykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neteisėtumas, kaip vieÅ¡osios atsakomybės kilimo sÄ lyga, galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl Å¡ios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Europos Žmogaus Teisių Teismas, vertindamas įkalinimo sÄ lygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos, įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klę ir kt.

Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

PareiÅ¡kėjas, jo teigimu, patirtÄ neturtinę žalÄ laikotarpiu nuo 2015-04-04 iki 2015-06-16 kildina iÅ¡ to, jog jo laikymo Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje metu jam nebuvo užtikrinti minimalaus ploto ir higienos normų reikalavimai. PareiÅ¡kėjo teiginius dėl areÅ¡tinės kamerų neatitikties higienos normoms paneigia byloje esantys įrodymai. IÅ¡ byloje pateikto Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015-04-13 patikrinimo akto Nr. K3-98 matyti, kad 2015-03-30 atliktas areÅ¡tinės kamerų Nr. 3, 4, 5, 15, 23, 25, 34, 35, 38 ir 39 patikrinimas ir jo metu nenustatyta dirbtinės apÅ¡vietos, oro temperatÅ«ros, oro judrumo, santykinės drėgmės reikalavimų neatitikimų (b.l. 25-28).

Patikrinimo aktu taip pat konstatuota, jog lovų čiužiniai nesuplyšę, Å¡varÅ«s, kamerose įrengta mechaninė iÅ¡traukiamoji ventiliacija, kameros ir jų įrenginiai Å¡varÅ«s, pasivaikščiojimo kiemai iÅ¡valyti, atliekamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimas, buitinių parazitų nepastebėta, laikomi asmenys kartÄ per savaitę turi teisę nusiprausti duÅ¡e pagal teisės aktų reikalavimus. Nors patikrinimas atliktas 2015-03-30, o pareiÅ¡kėjas areÅ¡tinėje laikytas nuo 2015-04-04 iki 2015-06-16, teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad sÄ lygos kamerose, kuriose buvo atliktas patikrinimas (Nr. 3, 4, 5, 15, 23, 25, 34, 35, 38 ir 39), ir kuriose laikytas pareiÅ¡kėjas (iÅ¡ patikrintų kamerų – kameros Nr.

4) galėjo iÅ¡ esmės pasikeisti. PareiÅ¡kėjui akcentuojant, jog kamerose neįrengti uždari sanitariniai mazgai, pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37:2009 20 punktÄ policijos areÅ¡tinės kameroje turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. IÅ¡ atsakovės atsiliepimo matyti, jog kamerose laikantis Å¡io reikalavimo ir yra įrengti sanitariniai mazgai, todėl pareiÅ¡kėjas neturi teisės reikalauti iÅ¡skirtinių sÄ lygų.

Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, ypač atsižvelgiant į tai, jog atsakovė pripažino pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ minimalaus ploto reikalavimo aspektu. Klaipėdos apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos biuro virÅ¡ininko 2015-08-13 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyti pareiÅ¡kėjo laikymo areÅ¡tinėje atskiri laikotarpiai, kamerų, kuriose jis buvo laikomas, numeriai, plotai ir laikomų asmenų skaičius (b.l. 14-15). Atsakovei pripažįstant, jog 11 dienų pareiÅ¡kėjas laikytas kamerose, kuriose sÄ lygos neatitiko Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu nustatyto laikomam asmeniui tenkančio 3,6 kv.m. minimalaus ploto reikalavimo, pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti vadovaujamasi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punktu, kuriame nustatyta, kad asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv.m.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatyta, kad turi bÅ«ti vadovaujamasi Taisyklėmis, kai sprendžiama dėl kalinimo sÄ lygų policijos areÅ¡tinėse atitikties teisės aktams. Ä®sakymas taikomas tik tais atvejais, kai asmuo yra kalinamas ar atlieka areÅ¡to bausmę įstaigoje, patenkančioje į Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kompetencijÄ , tačiau kai asmuo yra sulaikomas policijos įstaigoje, yra taikomos Taisyklės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-678-442/2015; 2015-07-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015; 2015-09-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2711-520/2015).

IÅ¡ minėto tarnybinio praneÅ¡imo ir prie jo pridėto asmens paskirstymo į kameras iÅ¡raÅ¡o duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2015-04-04 iki 2015-04-08 buvo vienas laikytas kameroje Nr. 6, plotas 8,27 kv.m., t.y. nepažeidžiant minimalaus ploto reikalavimo vienam asmeniui, nuo 2015-04-08 iki 2015-04-16 kameroje Nr. 14, kurios plotas 6,56 kv.m., pareiÅ¡kėjas laikytas su dar dviem asmenimis, o nuo 2015-06-09 iki 2015-06-10 toje pačioje kameroje jis laikytas su dar trimis asmenimis; nuo 2015-06-10 iki 2015-06-14 kameroje Nr. 4, kurios plotas 14,15 kv.m., pareiÅ¡kėjas laikytas su dar penkiais asmenimis, o nuo 2015-06-14 iki 2015-06-16 toje pačioje kameroje – su Å¡eÅ¡iais asmenimis, t.y. nurodytais laikotarpiais pareiÅ¡kėjas laikytas kamerose pažeidžiant 5 kv.m. minimalaus ploto vienam asmeniui reikalavimÄ , iÅ¡ viso 15 parų.

Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis. Toks pažeidimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinamas kaip kalinimas nepriimtinomis sÄ lygomis, dėl ko pareiÅ¡kėjas patiria neturtinę žalÄ CK 6.250 straipsnio 1 dalies požiÅ«riu (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009, A-801-442/2015, kt.). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog dėl minimalaus ploto reikalavimų pažeidimų asmuo neabejotinai patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Tačiau naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad abstraktÅ«s teiginiai, kuriuose pažodžiui pakartotas CK pateiktas neturtinės žalos apibrėžimas, negali bÅ«ti pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent tas asmuo patyrė itin didelę neturtinę žalÄ , kuri patiriama individualiai (žr. 2015-09-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2185-520/2015).

PareiÅ¡kėjas skunde prašė, kad jam bÅ«tų priteistas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nenurodė konkrečių kriterijų ar aplinkybių, pagal kurias apskaičiavo priteistinos sumos dydį, nepateikė įrodymų, kuriais remiantis turėtų bÅ«ti konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas patyrė bÅ«tent tokio dydžio neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjo skundas paraÅ¡ytas pagal Å¡ablonÄ , kuriame pakartoti CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyti neturtinės žalos elementai. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė individualių aplinkybių, kaip neturtinė žala pasireiÅ¡kė bÅ«tent jam.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva: teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2015-09-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2029-624/2015 ir kt.).Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Neturtinės žalos prigimtis apsprendžia ribotas galimybes jos dydį apskaičiuoti itin tiksliai, grÄ Å¾inti nukentėjusįjį į buvusiÄ padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentÄ .

Neturtinės žalos dydį teismas nustato atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingus kriterijus, taip pat į kitus kriterijus, kuriuos teismas pripažįsta svarbiais. Vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , teismai atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtinta 800 Lt, 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718 – 850 Lt, 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 – 1 000 Lt, o 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 – 1 035 Lt nuo 2014 m. spalio 1 d. ir 300 Eur nuo 2015 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga); pragyvenimo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015) ir į teismų analogiÅ¡kose savo pobÅ«džiu bylose priteistų lėšų neturtinei žalai atlyginti dydžius, nes tik taip gali bÅ«ti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai.Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, įvertinus nurodyto pažeidimo trukmę, pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo nedidelį mastÄ , teismo prerogatyvÄ Ä¯vertinti neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, tai, kad nėra duomenų, jog tokiu bÅ«du atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o pareiÅ¡kėjas nenurodė, kaip konkrečiai pasireiÅ¡kė jo patirta neturtinė žala, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniÅ¡kai apie 3-6 Eur už vienÄ pažeidimo parÄ , nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015 ir kt.), konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju teisingas ir proporcingas pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis yra po 5 Eur už kiekvienÄ pareiÅ¡kėjo laikymo netinkamomis sÄ lygomis parÄ Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje.

PareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTÄ® 88 straipsnio 5 punktu. PareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteistinas 75 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais, n u s p r e n d ė :patenkinti iÅ¡ dalies pareiÅ¡kėjo R. M.skundÄ , priteisti pareiÅ¡kėjui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 75 Eur (septyniasdeÅ¡imt penki eurai) neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atmesti skundÄ kitoje dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                                                 Vida Stonkuvienė