2020-04-29 Nr. AB-8821-3-62-3-02109-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. A-652-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02109-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. (S. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. R. (S. R.) skundą atsakovui Kalėjimų departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN) direktoriaus 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. 2-1005 1.2 punktą, kuriuo pareiškėjas perkeltas gyventi iš 1-4 (3) brigados į 12-1 (21) brigadą; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 2S-5712 (toliau – ir skundžiamas Sprendimas).

2. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 23 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. skundą dėl reikalavimo panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymą Nr. 2-1005 „Dėl nuteistųjų skyrimo į būrius“ 1.2 punktą, kuriuo pareiškėjas perkeltas gyventi iš 1-4 (3) brigados į 12-1 (21) brigadą, nutraukė, o 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi administracinę bylą dėl skundo reikalavimo panaikinti Kalėjimų departamento 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 2S-5712 perdavė pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

3. Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Kalėjimų departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 11 d. prašymą, nurodė, jog pareiškėjui atsakymas į jo skundą jau buvo pateiktas Kalėjimų departamento 2016 m. lapkričio 17 d. sprendime Nr. 2S-6050, nors šiame sprendime nėra jokių teiginių apie Pravieniškių PN direktoriaus sprendimą perkelti pareiškėją gyventi į 12 būrio 1 brigadą. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl Kalėjimų departamento 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. 2S-6050 teisėtumo ginčas yra sprendžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose. Pareiškėjas teigė, kad Kalėjimų departamentas, priimdamas 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 2S-6050, negalėjo vadovautis Pravieniškių PN direktoriaus 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 2-1005, kaip nurodyta skundžiamame Sprendime, ir tuo pačiu negalėjo daryti išvados dėl pareiškėjo paskyrimo gyventi į 12 būrio 1 brigadą teisėtumo. Nurodė, kad Kalėjimų departamentas dėl pareiškėjo apgyvendinimo atsakė tik skundžiamame Sprendime. Pareiškėjas siekė, kad būtų apgyvendintas 2 lokalinio sektoriaus 7 būryje, kuriame laisvės atėmimo bausmę atlieka buvę verslininkai, asmenys su aukštuoju išsilavinimu bei atitinkantys pareiškėjo amžių. Be to, kaip nurodė pareiškėjas, šiame būryje yra galimybė dalyvauti socialinio ugdymo centro veikloje, tačiau nei į psichologo rekomendaciją, nei į pareiškėjo išreikštą pageidavimą atsižvelgta nebuvo. Tokiu būdu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 6, 7 ir 65 punktų nuostatos.

4. Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Nurodė, kad pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 11 d. pateiktame skunde dėl 2016 m. rugsėjo 19 d. Pravieniškių PN įsakymo, nebuvo jokių faktinių duomenų ir kitų aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti minėto Pravieniškių PN įsakymo pagrįstumu. Atsakovas paaiškino, kad buvo priimtas sprendimas pareiškėją perkelti iš 1 būrio 4 brigados 3 lovos į 12 būrį 1 brigadą 21 lovą. Toks skirstymas į būrius yra pataisos įstaigų vadovo diskrecijos teisė, kuri nėra absoliuti. Šiuo atveju pataisos įstaigos direktorius, priimdamas įsakymą dėl pareiškėjo skyrimo į kitą būrį, vadovavosi teisės aktuose nustatytais kriterijais ir bendraisiais teisės principais. Skundžiamas Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl Kalėjimų departamento 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. 2S-5712, kuriuo netenkintas pareiškėjo reikalavimas panaikinti Pravieniškių PN direktoriaus įsakymą skirti pareiškėją gyventi į 12 nuteistųjų būrį, teisėtumo ir pagrįstumo. Nesutikimą su skundžiamu Sprendimu, kaip nurodė teismas, pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad atsakovas nei 2016 m. lapkričio 17 d. sprendime Nr. 25-6050, nei skundžiamame Sprendime nepateikė jokių argumentų dėl pareiškėjo perkėlimo gyventi į 12 būrio 1 brigadą.

8. Teismas, iš į bylą pateiktų duomenų nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 11 d. pakartotiniu prašymu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, prašydamas pateikti atsakymą į 2016 m. spalio 19 d. skundo reikalavimą, kuriuo prašoma panaikinti Pravieniškių PN direktoriaus įsakymą dėl jo skyrimo gyventi į 12 būrio 1 brigadą (Pravieniškių PN įsakymo 1.2 punktas). Į pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 11 d. pakartotinį prašymą Kalėjimų departamentas atsakė 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 2S-5712 „Dėl skundo išnagrinėjimo“. Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad Kalėjimų departamentas 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. 2S-6050 jau pateikė pareiškėjui atsakymą į anksčiau pateiktą skundą. Buvo atkreiptas pareiškėjo dėmesys į tai, kad Kalėjimų departamentas, pasisakydamas dėl Pravieniškių PN 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 68-1254 skirtos nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo, rėmėsi Pravieniškių PN direktoriaus 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 2-1005, kurio pareiškėjas nevykdė, todėl Kalėjimų departamento 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimas Nr. 2S-6050 pripažinti, kad 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 68-1254 nuobauda pareiškėjui buvo skirta pagrįstai ir teisėtai, jau savaime suponavo Pravieniškių PN direktoriaus 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. 2-1005 teisėtumą. Atsižvelgiant į tai, Kalėjimų departamentas atskirai nepasisakė dėl Pravieniškių PN direktoriaus 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. 2-1005 panaikinimo.

9. Teismas, vertindamas skundžiamo Sprendimo turinį VAĮ 8 straipsnio 1 dalies kontekste ir pareiškėjo skundo argumentą, kad atsakovas skundžiamame Sprendime nepateikė jokių argumentų dėl jo pageidavimo būti perkeltam gyventi į 12 būrio 1 brigadą, pažymėjo, jog pareiškėjas pateiktame 2016 m. spalio 14 d. skunde prašė panaikinti Pravieniškių PN direktoriaus įsakymą dėl pareiškėjo apgyvendinimo Pravieniškių PN 3 sektoriaus 12 būryje bei panaikinti Pravieniškių PN direktoriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 68-1254 dėl nuteistojo S. R. nubaudimo. Pakartotiniame 2017 m. rugpjūčio 11 d. prašyme pareiškėjas Kalėjimų departamento prašė pateikti atsakymą į 2016 m. spalio 19 d. skundo Kalėjimų departamentui reikalavimą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Pravieniškių PN direktoriaus įsakymą dėl pareiškėjo apgyvendinimo Pravieniškių PN 3 sektoriaus 12 būryje.

10. Teismas pažymėjo, kad skundžiamame Sprendime pareiškėjui buvo aiškiai atsakyta, jog Kalėjimų departamentas, spręsdamas dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, rėmėsi Pravieniškių PN 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 2-1005 ir paaiškino, kad dėl šio įsakymo teisėtumo nepasisakė tik dėl to, kad išsprendus klausimą dėl nuobaudos skyrimo teisėtumo, tai savaime suponavo ir pastarojo įsakymo teisėtumą. Teismas taip pat pažymėjo, kad skundžiamame Sprendime pareiškėjui buvo paaiškinta, kad 2016 m. lapkričio 17 d. sprendime Nr. 2S-6050 jau buvo pateiktas atsakymas į pirmesnį skundą. Teismas sutiko su atsakovu, kad Pravieniškių PN direktoriaus 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 2-1005, kuriuo pareiškėjas perkeltas gyventi iš 1-4 (3) brigados į 12-1 (21) brigadą, tiek Pravieniškių PN direktoriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 68-1254 pareiškėjui paskirtos nuobaudos už tai, kad jis atsisakė eiti į pataisos įstaigos administracijos paskirtą būrį, yra susiję logine seka. 2016 m. lapkričio 17 d. sprendime Nr. 2S-6050 detaliai išnagrinėtas pareiškėjui paskirtos nuobaudos paskyrimo ir jo perkėlimo (apgyvendinimo) klausimai, tačiau teismas dėl minėto sprendimo plačiau nepasisakė, nes, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Regiono apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I-2809-422/2018 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00348-2018-0) dėl šio Kalėjimų departamento 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. 2S-6050 teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Teismas vertino, kad ginčijamas atsakovo Sprendimas yra pagrįstas surinktų faktų visuma ir jų teisiniu vertinimu. Atliekant atsakovo veiksmų pagrįstumo ir teisėtumo teisminę kontrolę pagal pareiškėjo skundą, nėra teisinių pagrindų pripažinti, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, nesilaikė įstatyme nustatytų reikalavimų – jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, faktinės aplinkybės aptartos aiškiai, įvertinta juridinių faktų visuma, jos susietos su taikomomis teisės normomis, kurių turinys atskleistas, pareiškėjui išaiškinta (nurodyta) Sprendimo apskundimo tvarka, Sprendimas pasirašytas jį priėmusio valstybės tarnautojo (patvirtintas parašu), todėl skundžiamas Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Tai, kad pareiškėjo netenkina atsakovo priimta išvada dėl jam paskirtos nuobaudos ir jo perkėlimo į gyventi į 12 būrio 1 brigadą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas Sprendimas iš esmės yra neteisėtas.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas priėjo prie išvados, kad skundžiamas Sprendimas priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų jo panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad remiantis bylos duomenimis, pareiškėjas yra paleistas į laisvę 2018 m. liepos 21 d., todėl šiai dienai jo keltas ginčas yra praradęs aktualumą.

III. 14. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

15. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, iš esmės rėmėsi tik Kalėjimų departamento paaiškinimais. Pareiškėjas paaiškina, kad Kalėjimų departamento 2016 m. lapkričio 17 d. sprendime Nr. 2S-6050 nėra teiginių nei apie Pravieniškių PN-AK direktoriaus sprendimą perkelti pareiškėją gyventi į 12 būrio 1 brigadą, nei apie Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymą Nr. 2-1005. Taip pat pareiškėjas paaiškina, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama administracinė byla, kurioje prašoma panaikinti 2016 m. rugsėjo 20 d. Pravieniškių PN-AK nutarimą Nr. 68-1254 ir 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 2S-6050, tačiau bylos medžiagoje nėra Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. 2-1005. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas prieina prie išvados, kad Kalėjimų departamentas, priimdamas 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 2S-6059, negalėjo remtis Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 2-1005.

16. Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

17. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, vadovaudamasis teismų praktika priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjus bylos aplinkybes, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Sprendime tinkamai taikytos procesinės ir materialiosios teisės normos, taip pat nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. 2S-5712 teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamas Sprendimas yra aiškus, objektyvus, atitinkantis VAĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, dėl to yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti remiantis pareiškėjo išdėstytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

24. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo S. R. (S. R.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė