2021-01-20 Nr. CB-641-2-68-3-35423-2018-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-70

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35423-2018-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės–Balynienės, Danguolės Bublienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2021 m. sausio 6 d. gautu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Projektų Valdymo Kompanija“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 8 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Projektų Valdymo Kompanija“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Projektų Valdymo Kompanija“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Baltijos futbolo infrastruktūra“ dėl skolos priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde teigiama, kad sprendimai yra nepagrįsti, nes paremti klaidingu ginčo sutarties teisiniu kvalifikavimu, t. y. padarytas materialinės teisės normų pažeidimai kvalifikuojant teisinius santykius ir papildomą susitarimą pripažįstant prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Kasatorės manymu, tarp šalių buvo sudaryta ne statinio projektavimo valdymo/pavedimo sutartis, o atlygintinų paslaugų teikimo sutartis ir kasatorė veikė kaip savarankiška atlygintinų paslaugų teikimo sutarties šalis, o ne atstovė (įgaliotinė) pagal pavedimo sutartį. Pripažinus ginčo sutartį atlygintinų paslaugų teikimo sutartimi, nebeliktų pagrindo papildomą susitarimą pripažinti prieštaraujančiu imperatyviai įstatymo normai, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Pirma, ginčo sutartis yra atlygintinų paslaugų teikimo, o ne statinio projektavimo valdymo/pavedimo sutartis, nes joje nėra nuostatos, kad kasatorė veiks ar atliks tam tikrus teisinius veiksmus su trečiosiomis šalimis atsakovės vardu ir lėšomis (pavedimo santykių esmė). Šalys aiškiai susitarė, kad kasatorė teiks paslaugas atsakovei (atlygintinų paslaugų teikimo santykių esmė). Antra, ginčo sutartis yra atlygintinų paslaugų sutartis, nes jos pagrindu kasatorei nebuvo išduotas įgaliojimas veikti atsakovės vardu. Trečia, ginčo sutartis yra atlygintinų paslaugų sutartis, nes visos neigiamos pasekmės dėl įsipareigojimų iš kasatorės vardu sudarytų sutarčių su trečiaisiais asmenimis kiltų pačiai kasatorei, o ne atsakovei. Teismai nepagrįstai imperatyvia teises norma pripažino Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktą (dėl statinio projektavimo organizavimo būdo). O papildomą susitarimą, vertinant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.760 straipsnio 1 dalies nuostatos aspektu, pripažino kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ir gerai moralei.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, nespręstinas prašymas dėl skundžiamo procesinio sprendimo vykdymo stabdymo; grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti už ieškovę žyminį mokestį sumokėjusiam A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 720 Eur (septynių šimtų dvidešimties eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. sausio 4 d. Swedbank banke.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė–Balynienė

Danguolė Bublienė

Dalia Vasarienė