b8050fbd-05d2-4435-806f-e2f7aafc2166 · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                                        Civilinės bylos Nr. e2-1058-794/2018                                                    Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01885-2017-7                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1;

                                                    2.6.39.1; 2.6.39.2.5.5(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Giedrei Jegorovaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovės UAB „AKSM Group“ įgaliotam atstovui A. V., atsakovo Ergo Insurence SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , įgaliotam atstovui M.

K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „AKSM Group“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui Ergo Insurence SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ Ä¯vykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo iÅ¡mokos priteisimo, n u s t a t ė : 2018 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus apygardos teisme buvo priimtas ieÅ¡kovės UAB „AKSM Group“ ieÅ¡kinys, kuriuo prašė ieÅ¡kovei priteisti iÅ¡ atsakovės Ergo Group AG, veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialÄ 49.590,10 EUR draudimo iÅ¡mokÄ , Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas.2018 m. spalio 20 d.

Vilniaus apygardos teisme priimtas patikslintas ieÅ¡kovės UAB „AKSM Group“ ieÅ¡kinys atsakovui Ergo Group AG, veikiančiam per Ergo Insurance SE Lietuvos filialÄ , kuriuo praÅ¡oma pripažinti 2016 m. lapkričio 14 d. įvykį, kurio metu dėl puspriekabėje SCHMITZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvykusio gaisro sudegė vežtas krovinys, draudžiamuoju ir iÅ¡ atsakovo priteisti 10.000,00 EUR draudimo iÅ¡mokÄ , Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ir dublike nurodo, kad Ergo Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ ir ieÅ¡kovė UAB „AKSM Group“ sudarė draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios draudimo objektas - krovinių vežėjo automobiliais atsakomybė, numatyta su užsakovu sudarytoje apmokamo vežimo sutartyje, naudojant draudėjui priklausančias transporto priemones skirtas krovinių vežimams. Draudimo sutarties pradžia – 2016 m. sausio 1 d., draudimo sutarties pabaiga 2016 m. gruodžio 31 d.

Draudimo suma – 200.000,00 EUR pretenzijoms dėl žalos kroviniui pagal 1956 m. CMR konvencijÄ ir 10.000,00 EUR krovinio gelbėjimo iÅ¡laidoms. 2016 m. lapkričio 14 d. įvyko įvykis, kai ieÅ¡kovė (vežėjas) transporto priemone DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežė krovinį (Å¡aldytÄ Å¾uvį) marÅ¡rutu Nyderlandai – PrancÅ«zija. Krovinio užsakovas SALM TRANSPORT. Dėl įvykusio gaisro krovinys buvo visiÅ¡kai sugadintas.

Gaisro priežastis – netyčinis užsidegimas. IeÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ su pretenzija dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo. Atsakovas 2017 m. gegužės 3 d. sprendimu įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir nusprendė draudimo iÅ¡mokos nemokėti. IeÅ¡kovės teigimu gaisras kilęs pačioje transporto priemonėje jÄ eksploatuojant yra draudiminis įvykis. PrieÅ¡ingas draudimo sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimas paneigtų ne tik turto draudimo sutarties tikslus, bet ir draudimo sutarties dalyko teisinės apsaugos imperatyvÄ , kylantį iÅ¡ teisėtai sudarytos sutarties įstatyminės galios jos Å¡alims bei įpareigojimo atlikti visa tai, kÄ lemia sutarties esmė ir įstatymai.

Draudimo sutartyje nustatytÄ prievolę iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ esant draudiminiam įvykiui pažeidė atsakovė. Ji turi įrodyti, kad Å¡i prievolė pažeista ne dėl jos kaltės. Draudiko esminis pagrindas pripažinti įvykį nedraudžiamuoju yra tai, kad puspriekabė įvykio metu buvo eksploatuojama neturint galiojančios techninės apžiÅ«ros kortelės. IeÅ¡kovės teigimu, aplinkybė, kad transporto priemonei neatlikta privalomoji techninė apžiÅ«ra, vertintina kaip savaime nereiÅ¡kianti, jog Å¡i transporto priemonė yra techniÅ¡kai netvarkinga.Atsakovas Ergo Insurence SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ atsiliepimu į ieÅ¡kinį ir tripliku praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodo, jog atsakovui nekyla pareiga atlyginti žalÄ dėl 2016 m. lapkričio 14 d. pervežimo metu, vežant Å¡aldytÄ Å¾uvį marÅ¡rutu Nyderlandai – PrancÅ«zija kilusio gaisro, kuomet buvo sunaikintas krovinys. Atsakovas, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio priežastis ir ar įvykis atitinka draudžiamojo įvykio apibrėžimÄ , atliko tyrimÄ ir nustatė gaisro kilimo priežastį. Remiantis PrancÅ«zijos policijos raporte nurodyta, kad gaisro priežastis yra netyčinis užsidegimas, gaisro židinys yra puspriekabės gale apačioje, galima gaisro priežastis yra perkaitimas ties galine aÅ¡imi.

UAB „Gaisriniai tyrimai“ specialistai nustatė, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis puspriekabės vidurinės aÅ¡ies deÅ¡inės pusės rato stebulės (stabdžių sistemos, guolių) gedimas. Administruojant įvykį, atsakovas nustatė, kad ieÅ¡kovės puspriekabė, kuria buvo vežamas krovinys, įvykio metu buvo techniÅ¡kai netvarkinga – ieÅ¡kovė neturėjo puspriekabės techninės apžiÅ«ros galiojimÄ patvirtinančių dokumentų. Teismo posėdžio metu Å¡alys palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.Dėl bylos teismingumo Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 27 straipsnio 1 punktÄ apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas kuriose ieÅ¡kinio suma didesnė kaip keturiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių eurų, iÅ¡skyrus Å¡eimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. CPK 34 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtÄ bylÄ turi iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui.Nagrinėjamu atveju, teismui priėmus pirminį ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, kurio ieÅ¡kinio suma buvo 49.590,10 EUR, byla buvo teisminga Vilniaus apygardos teismui.

Vėliau ieÅ¡kovei pateikus patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo ieÅ¡kinio suma sumažinta iki 10.000,00 EUR, nors ji tapo teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui, remiantis nurodytomis CPK nuostatomis, Vilniaus apygardos teismas bylÄ iÅ¡ nagrinėjo iÅ¡ esmės (CPK 34 str. 1 d., 30 str. 3 d.).Dėl tinkamo atsakovoRemiantis CPK 45 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti, gali vienos iÅ¡ Å¡alių motyvuotu praÅ¡ymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieÅ¡kovÄ arba atsakovÄ tinkamu ieÅ¡kovu arba atsakovu.IeÅ¡kovė tiek pradiniame, tiek patikslintame ieÅ¡kinyje atsakovu nurodė Vokietijos federacijoje registruotÄ ERGO Group AG, veikiančiÄ per Ergo Insurance SE Lietuvos filialÄ .

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atstovauja tik Estijos Respublikoje registruotai Ergo Insurance SE, o ieÅ¡kovė UAB „AKSM Group“ draudimo sutartį sudarė su Ergo Insurance SE, o ne su ERGO Group AG, todėl abiem Å¡alims neprieÅ¡taraujant, teismas 2018-03-01 žodine nutartimi nutarė atsakovu Å¡ioje byloje laikyti Ergo Insurence SE, veikiantį per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ (CPK 45, 290, 334 str.). IeÅ¡kinys atmestinasBylos duomenimis nustatyta, kad Ergo Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ ir ieÅ¡kovė UAB „AKSM Group“ sudarė draudimo sutartį Nr.710-932-0288351, kurios draudimo objektas - krovinių vežėjo automobiliais atsakomybė, numatyta su užsakovu sudarytoje apmokamo vežimo sutartyje, naudojant draudėjui priklausančias transporto priemones skirtas krovinių vežimams.

Draudimo sutarties pradžia – 2016 m. sausio 1 d., draudimo sutarties pabaiga 2016 m. gruodžio 31 d. Draudimo suma – 200.000,00 EUR pretenzijoms dėl žalos kroviniui pagal 1956 m. CMR konvencijÄ ir 10.000,00 EUR krovinio gelbėjimo iÅ¡laidoms. 2016 m. lapkričio 14 d. įvyko įvykis, kai ieÅ¡kovė (vežėjas) transporto priemone DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežė krovinį (Å¡aldytÄ Å¾uvį) marÅ¡rutu Nyderlandai – PrancÅ«zija.

Krovinio užsakovas SALM TRANSPORT. Dėl įvykusio gaisro krovinys buvo visiÅ¡kai sugadintas. Gaisro priežastis – netyčinis užsidegimas. IeÅ¡kovė 2017 m. liepos 18 d. sumokėjo Sarl Adpl Auto Depannage Poids už krovinio gelbėjimo darbus 21.219,00 EUR pagal pateiktÄ 2016 m. lapkričio 17 d. sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ . IeÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ su pretenzija dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo. Atsakovas 2017 m. gegužės 3 d. sprendimu įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir nusprendė draudimo iÅ¡mokos nemokėti.

Puspriekabė buvo eksploatuojama, neturint galiojančios techninės apžiÅ«ros kortelės, jos techninė apžiÅ«ra galiojo iki 2016-01-24.Dėl įvykio pripažinimo draudžiamuojuÅ ioje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė (draudėja) reiÅ¡kė du reikalavimus: pripažinti įvykį draudžiamuoju įvykiu ir priteisti iÅ¡ atsakovo (draudiko) draudimo iÅ¡mokÄ . Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsniu, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 punktu, 96 straipsniu, draudikui pareiga iÅ¡mokėti draudėjui ar kitam trečiajam asmeniui draudimo iÅ¡mokÄ atsiranda tik įvykus įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytam draudžiamajam įvykiui.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, esant ginčui dėl draudiko pareigos mokėti draudimo iÅ¡mokÄ egzistavimo, paprastai savarankiÅ¡ku reikalavimu turi bÅ«ti pareikÅ¡tas reikalavimas dėl įvykio, kurio metu draudėjas ar kitas trečiasis asmuo patyrė neigiamų turtinių padarinių, pripažinimo draudžiamuoju. Tik pripažinus, kad toks įvykis pagal įstatymÄ ar Å¡alių sudarytÄ draudimo sutartį yra draudžiamasis, gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ir Å¡ios pareigos apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-706/2015).

Ginčas byloje kilęs dėl to, ar įvykis laikytinas (ne) draudžiamuoju pagal tarp Å¡alių sudarytÄ draudimo sutartį. IeÅ¡kovė praÅ¡o 2016 m. lapkričio 14 d. įvykį, kurio metu dėl puspriekabėje SCHMITZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvykusio gaisro sudegė vežtas krovinys, draudžiamuoju ir iÅ¡mokėti 10.000,00 EUR draudimo iÅ¡mokÄ , kuri pagal draudimo sutartį yra maksimali draudimo suma krovinio gelbėjimo iÅ¡laidoms padengti.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnyje numatyta, kad draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, kad draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga, tačiau ji nėra absoliuti – draudikas, prisiimdamas draudimo rizikÄ , nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėmis, tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sÄ lygomis. Draudimo taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2012; 2009-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009; kt.).

Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastÄ , draudimo sutarties apimtis ir ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2013; 2011-06-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2011). Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Jeigu įvykis yra nedraudžiamasis, draudimo įmonė privalo atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikÅ¡minga nustatant įvykio faktÄ , aplinkybes ir pasekmes (Draudimo įstatymo 98 str. 2 d.).

Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau Å¡alys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiÅ¡kiai draudimo sutartyje nustatytų sÄ lygų Å¡is įvykis nelemia draudiko pareigos iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .Å alių sudarytos draudimo sutarties draudimo taisyklių, t. y. Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklių Nr.019, patvirtintų Ergo Insurance SE Lietuvos filialo Generalinio direktoriaus 2014-05-13 įsakymu, 6.1.14 p. nustatyta, jog draudikas neįpareigotas patenkinti pretenzijų kai grubiai pažeidžiama ar nesilaikoma krovinio transportavimo, saugojimo, darbo režimo taisyklių ir kitų reikalavimų, numatytų įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse.

Taisyklių 15.3 punkte numatyta, jog draudėjas privalo naudoti krovinių pervežimams tinkamas transporto priemones.Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 2 dalis nurodo, kad dalyvauti vieÅ¡ajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiÅ«ra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimÄ nuvykti į transporto priemonių techninės apžiÅ«ros įmonę privalomosios techninės apžiÅ«ros atlikti) ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu vieÅ¡ajame eisme susijusius mokesčius.

Å i teisės norma yra imperatyvi, vadinasi transporto priemonė, neturinti galiojančios privalomos techninės apžiÅ«ros, neturi teisėto pagrindo dalyvauti vieÅ¡ajame eisme. 2009 m. spalio 1 d. Europos parlamento ir tarybos reglamento (EB) Nr.1071/2009, nustatančio bendrÄ sias profesines vežimo keliu transportu veiklos sÄ lygų taisykles ir panaikinančio Tarybos direktyvÄ 96/26/EB 3 straipsnio b) dalis nustato, kad įmonės, kurios verčiasi profesine vežimo keliu transporto veikla, turi bÅ«ti nepriekaiÅ¡tingos reputacijos.

Viena iÅ¡ Reglamento 6 straipsnyje nurodytų sÄ lygų, susijusių su nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimu, yra sÄ lyga, kad transporto įmonei nebÅ«tų bus taikyta sankcija už sunkų bendrijos taisyklių pažeidimÄ , susijusi su technine komercinių transporto priemonių bÅ«kle keliuose, įskaitant privalomÄ techninę priežiÅ«rÄ . Kelių eismo taisyklių 15 p. numato, kad draudžiama vairuoti techniÅ¡kai netvarkingÄ , transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančiÄ transporto priemonę.

PrieÅ¡ pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga.Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovės transporto priemonė (puspriekabė) dalyvavo eisme, neturėdama galiojančios privalomos techninės apžiÅ«ros ir tos aplinkybės neginčija. IeÅ¡kovės puspriekabė buvo eksploatuojama neturint galiojančios techninės apžiÅ«ros kortelės, jos techninė apžiÅ«ra galiojo iki 2016-01-24. Tai suteikia atsakovei teisę atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nes ieÅ¡kovė eksploatavo transporto priemonę, neturėdamas teisėto pagrindo jÄ eksploatuoti.IeÅ¡kovė teigia, kad nepažeidė puspriekabės eksploatavimo taisyklių, nes dėl krovinių užsakymų gausos, nebuvo galimybės puspriekabę atgabenti į LietuvÄ , dėl to puspriekabės techninė bÅ«klė buvo apžiÅ«rima užsienio Å¡alių servisuose.

Teismas su Å¡iais ieÅ¡kovės argumentais nesutinka. Pirmiausia, ieÅ¡kovė nurodydama, jog buvo tikrinama puspriekabės techninė bÅ«klė užsienyje, jokių rodymų, patvirtinančių Å¡iÄ aplinkybę, nepateikia (CPK 178 str.). Tačiau net ir esant tokiems duomenims, teismo vertinimu, tai niekaip nepaÅ¡alino ieÅ¡kovės pareigos atlikti privalomÄ puspriekabės techninę apžiÅ«rÄ teisės aktų nustatyta tvarka ir turėti galiojančiÄ techninės apžiÅ«ros kortelę.Sutiktina su ieÅ¡kovės argumentu, kad neatlikta transporto priemonės techninė apžiÅ«ra savaime nereiÅ¡kia, jog draudikas visais atvejais turi teisę atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Teismo vertinimu, draudikui sprendžiant dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, bÅ«tina nustatyti kokiÄ Ä¯takÄ turėjo eismo įvykiui, tai, jog nebuvo laiku atlikta techninė apžiÅ«ra. Nagrinėjamu atveju, svarbi įvykio kilimo priežastis. Ekspertizės ataskaitoje nurodyta, jog transporto priemonės gaisro kilimo priežastis buvo mechaninė, gaisras kilo puspriekabės centrinėje deÅ¡inėje aÅ¡yje stabdžiuose. Akivaizdu, jog tokio pobÅ«džio gedimai (stabdžių sistemose), ieÅ¡kovei atlikus privalomÄ techninę apžiÅ«rÄ bÅ«tų aptikti ir sutvarkyti.

Todėl ieÅ¡kovė, nevykdanti teisės aktų imperatyvių reikalavimų atlikti privalomÄ techninę apžiÅ«rÄ , elgėsi savo rizika, todėl turi prisiimti iÅ¡ to kylančias neigiamas pasekmes. Nagrinėjamu atveju svarbu ir ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovė nesilaikė teisės aktų reikalavimo atlikti privalomÄ techninę apžiÅ«rÄ gana ilgÄ laikÄ . Kaip minėta, įvykis įvyko 2016 m. lapkričio 14 d., o techninė apžiÅ«ra baigėsi 2016 m. sausio 24 d. Taigi, ieÅ¡kovės pažeidimas tęsėsi net 11 mėnesių, todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo argumentais, kad ieÅ¡kovė, ilgÄ laikÄ neatlikdama privalomos techninės apžiÅ«ros grubiai pažeidė ir nesilaikė krovinio transportavimo reikalavimų, numatytų įstatymuose, kas vadovaujantis Å¡alių sudarytos draudimo sutarties taisyklėmis, suteikia teisę draudikui įvykį laikyti nedraudžiamuoju ir atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ (Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklių Nr.019 6 p.).

IeÅ¡kovės nurodomos aplinkybės, dėl krovinių gausos, laikos stokos techninei apžiÅ«rai atlikti ir kitos panaÅ¡ios aplinkybės, teismo manymu neturi jokios teisinės reikÅ¡mės, kadangi Å¡ios ir kitos panaÅ¡ios aplinkybės nėra svarbios ir nepaÅ¡alina draudėjo pareigų ir jo atsakomybės įvykus įvykiui.Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, jog atsakovas (draudikas) įrodė aplinkybes, atleidžiančias jį nuo pareigos iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys pripažinti įvykį draudžiamuoju atmestinas kaip nepagrįstas.

Kadangi atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju įvykiu, savaime netenkinamas ir ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti draudimo iÅ¡mokÄ . (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis, CK 6.987, 6.1014 straipsniai).Teismas pažymi, jog pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai, įstatymas priskiria juos pareiÅ¡kusioms Å¡alims (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovei) (CPK 12 str., 42 str., 178 str.). Ä®vertinus visas aplinkybes, teisinį reglamentavimÄ , formuojamÄ teismų praktikÄ , konstatuotina, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikÅ¡mės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymoPagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinys atmestas, tačiau atsakovas Ergo Insurence SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 3,00 EUR (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2011 m. lapkričio 7 d. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).Nustatyta, kad ieškovė UAB „AKSM Group“ pateikdama pirminį ieškinį, 2017-08-25 mokėjimo nurodymu Nr. 491 (Swedbank AB) buvo sumokėjusi 969,00 EUR žyminį mokestį.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu sumažino ieÅ¡kinio reikalavimus iki 10.000,00 EUR ir Å¡ioje byloje mokėtinas žyminis mokestis yra tik 225,00 EUR, todėl ieÅ¡kovei grÄ Å¾intinas 744,00 EUR permokėtas žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 80 str. 7 d., 87 str. 1 d. 1 p.).Teismas iÅ¡aiÅ¡kina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos Å¡alys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti jÄ teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui.

Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtÄ sprendimÄ ir bylÄ nutraukia, grÄ Å¾inant 75 % sumokėto žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Ä®siteisėjusius teismo sprendimui, Å¡alys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 str., 1.137 str., 6.145 str. - 6.153 str., CPK 7 str., 8 str., 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 150 str. 2 d., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kovės UAB „AKSM Group“ ieÅ¡kinį atmesti.GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei UAB „AKSM Group“ 744,00 EUR (septyni Å¡imtai keturiasdeÅ¡imt keturi eurai 00 ct) žyminį mokestį, sumokėtÄ 2017-08-25 mokėjimo nurodymu Nr. 491 (Swedbank AB).Teismas iÅ¡aiÅ¡kina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos Å¡alys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti jÄ teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui.

Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtÄ sprendimÄ ir bylÄ nutraukia, grÄ Å¾inant 75 % žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Ä®siteisėjusius teismo sprendimui, Å¡alys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (LR CK 1.5 str., 1.137 str., 6.145 str. - 6.153 str., CPK 7 str., 8 str., 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 150 str. 2 d., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str.).Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėjas                                                                              Vaclovas Paulikas