2020-03-04 Nr. AB-5249-3-61-3-01122-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-245-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01122-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. M. (Z. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (teisių perėmėjas – Vilniaus pataisos namai) ir Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Z. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. kovo 29 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo įvykdymo: iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), – 600 Eur, iš atsakovo, atstovaujamo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), – 2 000 Eur, iš atsakovo, atstovaujamo Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), – 1 200 Eur.

2. Pareiškėjas tvirtino, kad jis buvo laikomas Ligoninėje 2017 m. balandžio 20–28 d. Atvykus į Ligoninę, iš jo buvo paimti maisto produktai (kava, arbata, šokoladas, riešutai, džiovinti vaisiai, mėsos konservai, sausainiai, saldainiai), nors vėliau tokius pat produktus leista įsigyti iš Ligoninės parduotuvės. Iš pareiškėjo taip pat paimtas lagaminas, nors jis kartu su daiktais neviršijo 10 kg svorio, pareiškėjas turėjo nešiotis daiktus (apatinius, kojines, šliures) permatomame plastikiniame maišelyje. Iš Ligoninės pareiškėjas pervežtas į Lukiškių TI-K, kur buvo laikomas iki 2017 m. gegužės 2 d., nepaisant to, kad būdavo organizuojami tiesioginiai konvojai iš Ligoninės atgal į Alytaus PN. Lukiškių TI-K pareiškėjas 5 paras praleido karantino kameroje, 1 parą – kameroje, taigi jis, net turėdamas sveikatos problemų, buvo laikomas sunkesnėmis nei pataisos įstaigoje (karantino kamerų atžvilgiu – sunkesnėmis nei kalėjimo) režimo sąlygomis. Pareiškėjas buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu negavo Ligoninėje paskirtų vaistų, nors jų vartojimo negalima nutraukti, o grįžus į Alytaus PN minėti vaistai jam pradėti teikti tik 2017 m. gegužės 5 d., tokiu būdu Lukiškių TI-K ir Alytaus PN pažeidė ne tik Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, bet ir Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatas. Pareiškėjas teigė, kad, laikomas tokiomis sąlygomis, jis nerimavo dėl pavojaus savo gyvybei, patyrė didesnius išgyvenimus nei sukelia teisėtas įstaigos elgesys vykdant laisvės atėmimo bausmę, taip pat pažeminimą, miego sutrikimus ir kt.

3. Alytaus pataisos namai, atstovaujantys atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Alytaus PN pabrėžė, jog įstaiga nevykdo nuteistųjų konvojavimo ir nenustato konvojavimo maršruto, pareiškėjo konvojavimą į Ligoninę vykdė Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST). Alytaus PN laikė atmestinais skundo teiginius apie sveikatos sutrikimus dėl netinkamų laikymo sąlygų, nes pareiškėjas laisvės atėmimo bausmės atlikimo Alytaus PN laikotarpiu buvo 5 kartus baustas už narkotikų vartojimą. Pažymėjo, kad pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš atsakovo veiksmų nesuteikiant jam tinkamų gydymo paslaugų, tačiau tokie ginčai nepriskirtini administracinio teismo kompetencijai. Pareiškėjo skundas grindžiamas abstrakčiais teiginiais, jis neįrodė būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

5. Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Lukiškių TI-K paaiškino, kad pareiškėjas, 2017 m. balandžio 28 d. (penktadienį) atvykęs į įstaigą, Suimtųjų ir nuteistųjų, atvykusių į Lukiškių TI-K, adaptacijos anketoje nepažymėjo, jog jam būtina susitikti su Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotoju. Buvimo įstaigoje laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į budintį medicinos personalą dėl sveikatos problemų. Lukiškių TI-K tvirtino, kad pradėjus gydymą vaistais nuo (duomenys neskelbtini) ir vykstant tranzitu, Ligoninė turėjo duoti su medicinine pažyma vaistų nuo (duomenys neskelbtini) bent trims dienoms. Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyboje vaistai nuo (duomenys neskelbtini) užsakomi konkrečiam pacientui, nes įstaigoje nėra vaistinės. Savaitgaliais vaistų užsakymai nėra vykdomi. Lukiškių TI-K vertinimu, pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais, bendro pobūdžio nusiskundimais, o tam tikras suimtųjų / nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjas neįrodė vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti – valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

7. Laisvės atėmimo vietų ligoninė, atstovaujanti atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

8. Ligoninė teigė, kad Perduotų saugoti ir turimų daiktų kvite Nr. PS-4787 užfiksuoti asmeniniai pareiškėjo daiktai, paimti iš jo saugojimui, bei daiktai, kuriuos jis pasiėmė su savimi į gydomąjį skyrių, pareiškėjas šiame kvite pasirašė, jokių pretenzijų neišreiškė. Kvite nurodoma, kad perduoti saugojimui du krepšiai („tašės“) su asmeniniais daiktais, bet neužfiksuotas nei skunde minimas lagaminas, nei maisto produktai. Ligoninė akcentavo, kad pareiškėjo nurodomi maisto produktai draudžiami turėti su savimi pacientams, kurių gydymosi Ligoninėje trukmė neviršija 60 dienų, be to, pareiškėjas nesikreipė į įstaigos administraciją dėl pastarųjų daiktų paėmimo. Ligoninės nuomone, nurodymas asmeninius daiktus susidėti į maišelius nelaikytinas neteisėtais veiksmais. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas maršrutais, patvirtintais VST vado 2016 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 47V-712 (toliau – ir Įsakymas), ginčui aktualiu laikotarpiu tiesioginiai konvojavimo maršrutai Alytaus PN – Ligoninė (Pravieniškės) ir Ligoninės (Pravieniškės) – Alytaus PN nebuvo numatyti. Nuteistieji į Ligoninę buvo konvojuojami per Kauno tardymo izoliatorių, o iš Ligoninės į Alytaus PN – per Lukiškių TI-K. Ligoninė nurodė, kad Lukiškių TI-K pareiškėjo atžvilgiu vykdė ne laikymą kalėjimo režimu, o tardymo izoliatoriaus funkciją, nes pareiškėjas per Lukiškių TI-K buvo grąžinamas į savo laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietą. Nuteistojo teisinis statusas dėl jo grąžinimo į pataisos namus tranzitu per tardymo izoliatorių nesikeičia. Be to, pareiškėjas šiuo aspektu tik deklaratyviai cituoja Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, tačiau aiškiai neįvardija, kaip buvo apribotos jo turimos bendrosios ir specialiosios teisės. Ligoninė dėl pareiškėjo teiginių apie nutrauktą medikamentinį gydymą pažymi, jog ginčai dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų teismingi bendrosios kompetencijos teismams. Ligoninės vertinimu, jos darbuotojai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o pareiškėjo argumentai apie tariamai patirtą žalą apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 20 d. sprendimu nutraukė administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo Z. M. skundo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Alytaus pataisos namų galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, likusią skundo dalį atmetė.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 19 d. buvo konvojuotas iš Alytaus PN į Ligoninę, kur atvyko 2017 m. balandžio 20 d., išvyko 2017 m. balandžio 28 d. Pareiškėjo konvojavimas buvo vykdomas remiantis VST vado 2016 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 47V-712 patvirtintais sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų asmenų konvojavimo planinio konvojaus maršrutais, kuriame numatyta, kad planiniu konvojumi į Ligoninę konvojuojama per Kauno TI, o iš Ligoninės į Alytaus PN – per Lukiškių TI-K. Taigi, pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai iš Alytaus PN į Ligoninę ir atgal buvo konvojuotas per Kauno TI ir Lukiškių TI-K. Kadangi atsakovo atstovai – Alytaus PN, Lukiškių TI-K ir Ligoninė – nėra konvojavimą vykdantys ar maršrutus organizuojantys viešojo administravimo subjektai, o byloje nėra duomenų, kad šios įstaigos būtų atlikusios neteisėtus veiksmus rengiant ir teikiant dokumentus dėl pareiškėjo konvojavimo, pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamai organizuoto konvojavimo atmestos.

11. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas, teigdamas, jog Kauno TI ir Lukiškių TI-K buvo kalinamas sunkesnėmis sąlygomis, lyginant su kalinimu pataisos įstaigoje, kur nuteistieji turi daugiau teisių, šio argumento nedetalizavo, t. y. konkrečiai nenurodė, kokios jo teisės, kurias įtvirtina Bausmių vykdymo kodekso 73–75 straipsniai, buvo pažeistos. Vien pareiškėjo subjektyvi nuomone nėra pagrindas neturtinei žalai konstatuoti.

12. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo pretenzijų dėl Ligoninėje paimtų daiktų pagrįstumo, nurodė, jog iš byloje esančio 2017 m. balandžio 20 d. perduotų saugoti ir turimų daiktų kvito Nr. PS-4787 matyti, kad saugojimui buvo perduoti šie pareiškėjo daiktai: TV „Samsung“ ir pultas, cigaretės, žiebtuvėlis, ausinės, kelnės, „viršus“, krepšys („tašė“) su asmeniniais daiktais, krepšys („tašė“) su asmeniniais daiktais. Pareiškėjo turimi daiktai yra: atmintinė, apatiniai, kojinės, marškinėliai, sportiniai batai („kedai“). Pareiškėjui išvykstant iš Ligoninės, 2017 m. balandžio 28 d. buvo atlikta jo asmens krata ir daiktų patikrinimas, surašant suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolą Nr. PS-5147, kuriame nurodyta, jog asmens kratos ir daiktų patikrinimo metu niekas nebuvo paimta, pareiškėjas pretenzijų neturėjo. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas, atvykęs į Ligoninę, būtų turėjęs lagaminą, taip pat maisto produktus: kavą, arbatą, šokoladą, riešutus, džiovintus vaisius, mėsos konservus, sausainius, saldainius, kuriuos, jo teigimu, įstaiga iš jo neteisėtai paėmė. Pareiškėjas 2017 m. balandžio 20–28 d. nesikreipė į Ligoninės administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų. Taigi, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti Ligoninės administracijos neteisėtus veiksmus nagrinėtu aspektu.

13. Teismas padarė išvadą, jog nėra vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti – neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

14. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą kildino ir iš netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, t. y. Lukiškių TI-K 2017 m. balandžio 28 d. –gegužės 2 d. ir Alytaus PN 2017 m. gegužės 2–5 d., kuomet pareiškėjas negavo jam paskirtų retrovirusinių vaistų. Kadangi reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų (nutraukto medikamentinio gydymo) nenagrinėtinas administracinių teismų, ši administracinės bylos dalis pripažinta nutrauktina, pasiūlant pareiškėjui kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

III. 15. Pareiškėjas Z. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimą, atnaujinti bylos nagrinėjimą dalyje dėl pareiškėjui nesuteiktų medicininių paslaugų bei tenkinti skundo dalį dėl nepagrįsto nukreipimo į tardymo izoliatorius.

16. Pareiškėjo nuomone, jo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl Lukiškių TI-K ir Alytaus PN neteisėtų veiksmų – būtinų vaistų neskyrimo – nagrinėtinas administraciniame teisme, nes tai nėra reikalavimas atlyginti žalą, padarytą sveikatai. Pareiškėjas pakartoja, jog Ligoninė, turėdama galimybę konvojuoti pareiškėją tiesiogiai į Alytaus PN, nepagrįstai konvojavo jį į Lukiškių TI-K, kur jis turėjo atlikinėti bausmę uždaro režimo sąlygomis. Alytaus PN taip pat turėjo galimybę konvojuoti pareiškėją tiesiogiai į Ligoninę, tačiau jis nepagrįstai buvo konvojuojamas per Kauno TI, kur taip pat buvo laikomas griežtesnėmis sąlygomis.

17. Alytaus pataisos namai, atstovaujantys atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18. Alytaus PN pakartoja savo poziciją, kad pareiškėjo argumentai nedetalizuoti, jis neįrodė patirtos žalos.

19. Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20. Lukiškių TI-K pakartoja, kad pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, neįrodytos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos. Mano, kad apeliacinis skundas grindžiamas ne įrodymais, o samprotavimais.

21. Laisvės atėmimo vietų ligoninė, atstovaujanti atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. Ligoninė pritaria priimtam teismo sprendimui, mano, kad pareiškėjas nepateikė nesutikimo su teismo sprendimu motyvų. Ligoninė pakartoja, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas VST vado patvirtintais konvojavimo maršrutais. Pareiškėjo teisinė padėtis dėl grąžinimo į pataisos įstaigą tranzitu per tardymo izoliatorių nepasikeitė. Pareiškėjas nedetalizavo savo teiginių, jog nuteistieji pataisos namuose turi daugiau teisių, nepaaiškino, kaip ginčui aktualiu laikotarpiu realiai buvo apribotos jo bendrosios ir specialiosios teisės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų konvojavimo ir laikymo sąlygų Ligoninėje, Lukiškių TI-K bei Alytaus PN neužtikrinimu pareiškėjui laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 19 d. iki 2017 m. gegužės 5 d., atlyginimo priteisimo.

24. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovų veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo teiginius apie buvimo Ligoninėje ir Lukiškių TI-K, konvojavimo į Ligoninę ir iš jos aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų motyvais, kad pareiškėjo teiginiai apie Alytaus PN ir Ligoninės neteisėtus veiksmus vykdant jo konvojavimą yra atmestini, pretenzijos dėl Ligoninėje kratos metu paimtų daiktų (lagamino, maisto produktų) neatitinka byloje esančių rašytinių dokumentų, o nusiskundimai dėl griežtesnių bausmės atlikimo sąlygų būnant Lukiškių TI-K yra nekonkretūs ir subjektyvūs, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, teismas nepagrįstai nutraukė administracinę bylą dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, susijusį su tuo, kad Lukiškių TI-K ir Alytaus PN neišdavė jam skirtų vaistų. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl vaistų neišdavimo nenagrinėtinas administraciniame teisme, taip pat su išvada, jog Alytaus PN ir Ligoninė nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, pareiškėjo konvojavimą organizuodamos tranzitu per tardymo izoliatorius. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, ir sutikdama su dauguma pirmosios instancijos teismo išvadų, pripažįsta tikslinga tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.

27. Pareiškėjas tvirtina, kad Alytaus PN turėjo galimybę pareiškėją konvojuoti tiesiogiai į Ligoninę, o Ligoninė – pareiškėją konvojuoti tiesiogiai į Alytaus PN, tačiau nepagrįstai to nepadarė, dėl ko pareiškėjui kilo neigiamos pasekmės – jis, vykdamas tranzitu per tardymo izoliatorius, buvo laikomas griežtesnėmis sąlygomis nei pataisos namuose. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo pretenzijas šiuo aspektu, nustatęs, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo konvojuojamas vadovaujantis VST vado 2016 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 47V-712 (b. l. 89–91) patvirtintais sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų asmenų konvojavimo planinio konvojaus maršrutais, kad Alytaus PN, Lukiškių TI-K ir Ligoninė nėra konvojavimą vykdantys ar maršrutus organizuojantys viešojo administravimo subjektai, bei kad byloje nėra duomenų, jog Alytaus PN, Lukiškių TI-K ir Ligoninės administracija būtų atlikusi neteisėtus veiksmus rengiant ir teikiant dokumentus dėl pareiškėjo konvojavimo.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtai įsitikinęs, kad jo konvojavimas į ir iš Ligoninės atitinkamai iš ir į Alytaus PN galėjo būti vykdomas tiesiogiai, be tranzito, tačiau nepateikia jokių tokio įsitikinimo teisėtumą ir pagrįstumą patvirtinančių argumentų. Pareiškėjas nurodo, jog jį konvojavo atitinkamai Alytaus PN ir Ligoninė, nepaisydamas ir nepasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo aiškiai nurodytos aplinkybės, kad jo konvojavimą vykdė VST, remdamasi VST vado Įsakymu patvirtintais konvojavimo maršrutais. Nors pareiškėjas skunde užsimena, jog konvojavimas vykdomas tiesiogiai iš Ligoninės į Alytaus PN (ir atvirkščiai), jis jokių konkrečių to atvejų neįvardijo, taip pat nepaaiškino, ar turi omenyje planinį konvojų, ar kitos rūšies konvojų.

29. Teisėjų kolegija, ištyrusi Įsakymo nuostatas, nenustatė, kad jame būtų numatytas tiesioginis konvojavimo maršrutas iš Alytaus PN į Ligoninę ir atvirkščiai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo konvojavimas iš Alytaus PN į Ligoninę prasidėjo 2017 m. balandžio 19 d. (trečiadienį), todėl jis pagrįstai buvo pirmiausiai pristatytas į Kauno TI (Įsakymo 1.2.4 p.), o kadangi konvojavimas iš Kauno TI į Ligoninę numatytas pirmadieniais ir ketvirtadieniais (Įsakymo 1.2.2 p.), pareiškėjas į Ligoninę pristatytas kitą dieną – 2017 m. balandžio 20 d. (ketvirtadienį). Pareiškėjo konvojavimas iš Ligoninės atgal į Alytaus PN prasidėjo 2017 m. balandžio 28 d. (penktadienį), todėl jis pirmiausiai pristatytas į Lukiškių TI-K (Įsakymo 1.2.7 p.). Pareiškėjas į Alytaus PN pervežtas 2017 m. gegužės 2 d. (antradienį), t. y. artimiausiu konvojumi (Įsakymo 1.1.3 p.). Pareiškėjas nenurodė jokių savo ypatumų (pvz., sunkios sveikatos būklės) ar kitų aplinkybių, dėl kurių jis negalėjo būti pervežamas planiniu konvojumi. Taigi, pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pagrįstai nekonstatavo pažeidimo.

30. Teisėjų kolegija pastebi, kad ginčo situacija skiriasi nuo, pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. A-1239-756/2019 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis), administracinėje byloje Nr. A-2733-624/2019 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis) ir administracinėje byloje Nr. A-388-442/2020 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis) susiklosčiusios situacijos, kuriose esant tapačioms aplinkybėms konstatuotas Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimas („Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, jeigu to reikia siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais“), kadangi pastarosiose bylose konvojavimas buvo atliekamas vadovaujantis vėlesniais – VST vado 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 47VC-498 patvirtintais – planinių konvojų maršrutais, kuriuose jau buvo numatyta galimybė asmenis iš Ligoninės į Alytaus PN pervežti tiesiogiai.

31. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nutraukti administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos, susijusios su medikamentų neišdavimu Lukiškių TI-K ir Alytaus PN, atlyginimą teisėjų kolegija pažymi, jog ginčai dėl sveikatos priežiūros paslaugų (teikimo) kokybės nėra administracinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo nagrinėjimo dalykas. Teisinius santykius dėl iš sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kilusios žalos atlyginimo reguliuoja civilinės teisės normos, todėl ginčai dėl žalos, patirtos dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų net ir įkalinimo įstaigoje, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1162-525/2018).

32. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde nekėlė ginčo dėl jam teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų (teikimo) kokybės ar tuo jam padarytos žalos. Pareiškėjas tvirtino, jog tranzito laikotarpiu Lukiškių TI-K (2017 m. balandžio 28 d. – gegužės 2 d.) ir pirmąsias dienas grįžus į Alytaus PN (2017 m. gegužės 2–5 d.) jam nebuvo išduodami Ligoninėje 2017 m. balandžio 26–27 d. paskirti vaistai. Priešingai nei pripažino pirmosios instancijos teismas, tęstinis gydymas pareiškėjui nebuvo nutrauktas, o tik laikinai nevyko dėl to, kad pataisos įstaigos neišdavė pareiškėjui sveikatos priežiūros specialistų paskirtų medikamentų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės gali būti administracinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo nagrinėjimo dalyku. Tokio pobūdžio administracinėje byloje gali būti tiriama, be kita ko, ar pataisos įstaigos tinkamai vykdė pareigą aprūpinti darbo priemonėmis bei ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus savo medicinos punktą bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas, ar pataisos įstaigos tinkamai vykdė pareigą bendradarbiauti viena su kita ir su konvojaus įstaiga, taip pat ar buvo laikomasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių 73 punkto reikalavimų.

33. Pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012, 2016 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2646-662/2016). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišnagrinėjo dalies esminių pareiškėjo argumentų ir ginčo aplinkybių, galinčių turėti reikšmės bylai teisingai išspręsti, t. y. nustatyti, ar yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgdama į tai, kad dėl tirtinų aplinkybių byla turi būti nagrinėjama naujais aspektais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje panaikinti ir bylos dalį dėl neturtinės žalos, galbūt patirtos pareiškėjui nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. neišduodant paskirtų medikamentų, atlyginimo priteisimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

34. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl nepagrįstai nutraukė administracinės bylos dalį dėl neturtinės žalos, galbūt patirtos pareiškėjui nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. neišduodant paskirtų medikamentų, atlyginimo priteisimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies panaikinamas, perduodant administracinę bylą šioje dalyje nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Z. M. (Z. M.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimo dalį, kurioje administracinės bylos dalis dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti neturtinės žalos, patirtos dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Alytaus pataisos namų galbūt neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. neišduodant pareiškėjui paskirtų medikamentų, atlyginimą nutraukta, panaikinti ir perduoti bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė