2023-03-08 Nr. AB-5353-3-61-3-00935-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-213-629/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00935-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Y. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Yaroslav Smyrnov (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 23S7943 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo Sprendimo priėmimo dienos 3 metus. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą iki bus priimtas teismo sprendimas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 10 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas ta pačia nutartimi priėmė pareiškėjo skundą.

Teismas nurodė, jog pareiškėjo argumentai, kad jis netenka visų teisių ir garantijų, kurios jam buvo suteiktos, turint teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje pagrindą ar, kad pareiškėjas praras privalomų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą nėra susietas su prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemone. Sprendimas niekaip neapriboja pareiškėjo minimų teisių ar garantijų.

Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai dėl galimos žalos yra deklaratyvūs, grindžiami hipotetinio pobūdžio prielaidomis, be to Sprendime nekalbama apie pareiškėjo išsiuntimą, todėl argumentai nelaikytini pakankamu pagrindu taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pažymėtina ir tai, jog į bylą nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo teiginius dėl sveikatos problemų ar, kad pareiškėjas yra vienintelis šeimos maitintojas bei išlaikytojas.

Teismas pažymėjo, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalis). Taigi, ši nutartis pareiškėjui neužkerta kelio, situacijai pasikeitus, pakartotinai pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 10 d. nutarties dalį ir priimti naują sprendimą – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog pareiškėjo argumentai nėra deklaratyvūs, hipotetiniai ar nepagrįsti, žala yra patiriama jau šiandien, dar didesnės žalos pavojus ateityje yra realus, o nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, padaryta didelė žala bus neatitaisoma nei civilinių teisių gynimo būdais, nei jokiais kitais būdais. Susidaro tokia situacija, kad pareiškėjas negali teisėtai atvykti ne tik į Lietuvos Respubliką, bet ir į kitas valstybes bei kreiptis jose dėl prieglobsčio ir / ar papildomos apsaugos jam, kaip karo pabėgėliui, suteikimo, negali pasinaudoti visomis teisėmis bei galimybėmis tarp jų ir teise dirbti, nes atvykti į nurodytas valstybes jam yra draudžiama net 3 metams. Pareiškėjui teisėtai atvykti draudžiama, o jam atvykstant neteisėtai, nors jis ir bėgtų nuo karo, pažeis teisės aktus ir taps neteisėtu migrantu, kas prieštarauja teisingumo, protingumo principams, atsižvelgiant į šiandieninę politinę situaciją bei vykstantį karą (duomenys neskelbtini). Sprendimas, kurio vykdymas yra nesustabdytas, turi tiesioginę neigiamą įtaką pareiškėjo padėčiai tiek Lietuvos Respublikoje, tiek ir Europos Sąjungos valstybėse, į kurias atvykti pareiškėjui uždrausta.

Uždraudus pareiškėjui atvykti ne tik į Lietuvos Respubliką, bet ir į Europos Sąjungos valstybes, jis neturi kitos išeities kaip tik grįžti į karo alinamą (duomenys neskelbtini), kurioje kasdien kyla grėsmė taikių gyventojų sveikatai ir gyvybei, kur nėra jokių pajamų šaltinių. Dėl minėtų priežasčių tiek pareiškėjui, tiek jo sutuoktinei bei vaikams kils sunkių, neatitaisomų, netgi galimai tragiškų padarinių ir visa tai dėl vienintelio pareiškėjo atsakymo į netinkamai suformuluotą klausimyno klausimą.

Jau šiandien pareiškėjas negali teisėtai turėti gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, ar gauti teisėtų pajamų, kad galėtų išgyventi. Tai reiškia, kad net jei valstybės institucijos ir nevykdytų pareiškėjo sulaikymo ir deportacijos, žymi žala kasdien patiriama, ir tokios žalos paskui bus neįmanoma atitaisyti nei civiliniais ieškiniais, nei jokiais kitais būdais. Pareiškėjas, net ir be priverstinio deportavimo, būdamas be pajamų ir gyvenamosios vietos gali tiesiog pats būti priverstas išvykti į sau nesaugią karo zoną, kur jo sveikatai bei gyvybei kyla realus pavojus. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas bet kuriuo momentu be jokių tarpinių sprendimų ar įspėjimų gali būti sulaikomas ir prievarta deportuojamas. Tai nėra hipotetinė grėsmė, nes būtent tokius veiksmus su pareiškėjo padėtyje esančiais užsieniečiais numato Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas).

Visuotinai žinoma, kad Ukrainos Respublikoje vyksta karas ir Rusijos Federacijos okupacinės pajėgos naudoja neteisėtas karines priemones prieš civilius gyventojus. (duomenys neskelbtini) pakankamai nehipotetiškai rodo, kad jis yra savo šeimos maitintojas. Pareiškėjas dėl karo situacijos neturėjo galimybių iš (duomenys neskelbtini) gauti, išversti ir pateikti dokumentus dėl sveikatos priežiūros (ir receptinių vaistų) reikalaujančios jo paties sveikatos būklės, tačiau pateikė įrodymą, kad jis buvo pripažintas netinkamu (duomenys neskelbtini), o tai vėl gi pakankamai tiesiogiai rodo, kad su pareiškėjo sveikatos būkle yra problemų.

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti.

VSD pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir objektyviai įvertino visas ginčo aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Pritaria pirmosios instancijos teismui, jog pareiškėjo argumentai dėl galimos žalos yra deklaratyvūs, grindžiami hipotetinio pobūdžio prielaidomis ir nėra pateikta jokių pagrįstų argumentų bei duomenų, kurie būtų pagrindas šią išvadą pakeisti.

Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Migracijos departamentas pažymi, kad pareiškėjo argumentai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra abstraktūs ir nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl nėra pakankami reikalavimo užtikrinimo priemonei pritaikyti. Pareiškėjas savo skunde tikėtinai nepagrindė skundo reikalavimo pagrįstumo. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, įvertinus pareiškėjo individualią situaciją ir kompetentingos institucijos išvadą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Sprendime yra aiškiai išdėstyti motyvai. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, jis nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, pažeidė teisės aktų reikalavimus, o vien pareiškėjo subjektyvi nuomonė, kad jis nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, savaime nesudaro pagrindo prielaidai, kad jos skundas yra pagrįstas. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad, panaikinus jam išduotą leidimą laikinai gyventi, jis netenka teisių ir garantijų, kurios jam buvo suteiktos, turint leidimą laikinai gyventi, Sprendimas buvo priimtas tuo pagrindu, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018, 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-624/2021). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo Sprendimo priėmimo, taip pat įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo Sprendimo priėmimo dienos 3 metus. Sprendime nurodoma, kad Migracijos departamentas 2023 m. sausio 12 d. gavo VSD raštą Nr. 18-416, kuriame nurodyta, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, pareiškėjas, deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainos Respubliką ir jos teritorijų okupacijai. Pasak VSD, tai rodo, kad asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo teismo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo individualaus teisės akto, galiojimo laikiną sustabdymą, t. y. laikinai stabdyti Sprendimo galiojimą.

Kaip minėta aukščiau, ABTĮ įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas, kitaip tariant prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumas. Antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos padarymo rizika.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-212-822/2023).

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomoms reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos. Pareiškėjo argumentai, jog negali teisėtai atvykti ne tik į Lietuvos Respubliką, bet ir į kitas valstybes, savaime nereiškia, kad pareiškėjui bus padaryta žala. Pareiškėjo argumentas dėl sunkios sveikatos būklės yra nepagrįstas duomenimis, todėl atmestinas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį ir kitus bylos duomenis, konstatuoja, jog pareiškėjo tvirtinimas, kad jis bus išsiųstas į (duomenys neskelbtini), yra hipotetinio pobūdžio. Be kita ko, šioje administracinėje byloje (nagrinėjimo iš esmės metu) yra sprendžiama dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir įspėjimo įvedimo į Šengeno informacinę sistemą teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. kovo 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-193-821/2023 sprendė dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės (Migracijos departamento 2023 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. 23S7015, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi laikino sustabdymo iki bus priimtas teismo sprendimas) taikymo. Minėtoje byloje spręsta, ar pagrįstas pareiškėjo argumentas, kad jis gali būti išsiųstas į (duomenys neskelbtini) ir nurodyta, kad išsiuntimas į (duomenys neskelbtini) yra hiopotetinio pobūdžio – byloje nėra duomenų apie kompetentingos institucijos priimtą sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Taigi, šioje byloje netgi nėra aktualus nagrinėjimas dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę, nes klausimai dėl kurių bus sprendžiama iš esmės, nėra susiję su pareiškėjo išsiuntimu į kilmės valstybę.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, nėra sprendžiama dėl individualaus administracinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Šis klausimas bus išspręstas nagrinėjant bylą iš esmės.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo bus ginamos prevenciškai, ir nebūtų proporcingas, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Y. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Milda Vainienė