b7fc4583-e297-4833-9bea-bcb61a5ac11f · Vilniaus apygardos teismas

Adm                                     Adm. byla Nr. ATP-82-200/2013         Teisminio proceso Nr. 4-03-3-02720-2012-6 Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 45.4.4; 45.4.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2013 m. sausio 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos Ž.

V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimo, kuriuo Ž. V. už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 2 d., nubausta 150 Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d., nubausta 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams; vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams,n u s t a t ė :Ž.

V. pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. teismo nubausta už tai, kad ji 2012 m. gegužės 22 d. apie 11:00 val., Vingrių g. 5, Vilniuje, vairavo automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbulomis buvo neatidi, nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kliudė stovintį automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, bÅ«dama susijusi su eismo įvykiu, kuriuo metu nukentėjusiajam padaryta tik turtinė žala, nedelsiant neiÅ¡kvietė policijos į eismo įvykio vietÄ ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino pažeisdama KET reikalavimus.

Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132, 234 p. reikalavimus. Administracinėn atsakomybėn patraukta Ž. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o jÄ iÅ¡teisinti dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo; tuo atveju, jei teismas pripažintų jÄ kalta ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymu, praÅ¡o sumažinti jai skirtÄ nuobaudÄ , kadangi ji neadekvati padarytam pažeidimui. Nurodo, kad pasitraukimas iÅ¡ įvykio vietos – tyčinė veika, t. y. kai pažeidėjas, suprasdamas, kad sukėlė eismo įvykį, tyčia pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos.

Tuo tarpu apeliantė nepajuto, kad važiuodama atbuline eiga atsitrenkė į kitÄ maÅ¡inÄ , kadangi smÅ«gis buvo nestiprus, be to, ji garsiai klausėsi įjungtos muzikos. Kad smÅ«gis buvo nestiprus patvirtina nedidelis automobilio sugadinimas – pažeistas tik buferio pavirÅ¡inis dažų sluoksnis (lakas), buferis nesideformavo, tvirtinimo vietos nepažeistos, jokių kitų buferio ar automobilio pažeidimų nebuvo padaryta. Abiejų automobilių kontaktinės vietos susilietimo metu – plastmasė, vadinasi, transporto priemonių susidÅ«rimas buvo menkas ir netriukÅ¡mingas.

Ä®vykio metu buvo iÅ¡lipusi iÅ¡ maÅ¡inos, norėdama įvertinti atstumÄ tarp automobilių. Supratusi, kad įsiparkuoti vietos neužteks, apeliantė sėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo. Jokių automobilių pažeidimų ji nepastebėjo, nes jie nebuvo akivaizdÅ«s, automobiliai buvo padengti purvo sluoksniu. Be to, apeliantė jų detaliai ir neapžiÅ«rinėjo, nes jokio smÅ«gio nebuvo pajutusi. Nurodo, kad jos veikoje nebuvo tyčios, t. y. apeliantė nežinojo, jog buvo sukėlusi eismo įvykį.

Apeliantė taip pat nurodo, kad padarytas eismo įvykis sukėlė nedidelę turtinę žalÄ , dėl kurios nukentėjusioji pretenzijų nepareiÅ¡kė, Å¡iÄ Å¾alÄ jau atlygino privalomasis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas. Taip pat apeliantė praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad ji niekada nebuvo bausta nei administracine, nei baudžiamÄ ja tvarka, sužinojusi, kad galimai padarė eismo įvykį, nuvyko į įvykio vietÄ ir ten susitiko su nukentėjusiÄ ja, kelių policijos pareigÅ«nais, siÅ«lė atlyginti padarytus nuostolius, neneigė, kad dalyvavo eismo įvykyje ir galimai jį sukėlė, dėl ko gailisi.

Taip pat praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jos darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu: pagal verslo liudijimÄ apeliantė dirba drabužių dizainere, vairuotojo teisės jai bÅ«tinos, nes kasdien turi atsivežti audinių, kitų siuvimo reikmenų, susitikti su klientais įvairiose miesto vietose, pristatyti savo drabužius į prekyvietes. Ilgalaikis vairavimo teisės atėmimas sužlugdytų apeliantės smulkųjį verslÄ , kadangi samdyti vežėjų ji neįstengtų finansiÅ¡kai.

Atsižvelgdama į visa tai, praÅ¡o skirti jai sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus atitinkančiÄ nuobaudÄ , jei teismas pripažintų jÄ kalta. Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.  Dėl ATPK 130 str. 1 d.Ž. V. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Dėl Ž. V. padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., ginčo nėra, tačiau apeliantė ginčija pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo faktÄ , nesant jos veiksmuose kaltės. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

IÅ¡ Å¡io straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.          ATPK 130 str. 1 d. numato, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudÄ vairuotojams nuo trijų tÅ«kstančių iki keturių tÅ«kstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudÄ nuo keturių tÅ«kstančių iki penkių tÅ«kstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areÅ¡tÄ nuo dvideÅ¡imties iki trisdeÅ¡imties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.        Byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktÄ , jog Ž.

V. 2012 m. gegužės 22 d. apie 11:00 val., Vingrių g. 5, Vilniuje, vairuodama automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbulomis buvo neatidi, nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kliudė stovintį automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, bÅ«dama susijusi su eismo įvykiu, kurio metu nukentėjusiajam padaryta tik turtinė žala, nedelsiant neiÅ¡kvietė policijos į eismo įvykio vietÄ ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino pažeisdama KET 234 p., kuris nustato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai.

Teismų praktika numato, kad baudžiant asmenį pagal ATPK 130 str. 1 d. už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, bÅ«tina nustatyti, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus iÅ¡vengti atsakomybės, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Kaip minėta, byloje dėl to, kad apeliantė sukėlė eismo įvykį, ginčo nėra. K. Z. paaiÅ¡kinime policijai (b. l.

18) ir liudytoja apklausta pirmosios instancijos teisme (b. l. 36-37) nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, t. y. kad 2012 m. birželio mėnesio pradžioje su kolege K. N. stovėjo aikÅ¡telėje Å¡alia Vingrių g. 5 namo. Atbulas iÅ¡važiavo mėlynos spalvos automobilis Ford. IÅ¡ vienos ir iÅ¡ kitos pusės buvo sustatyti automobiliai. Apsisukinėdamas atbuline eiga, automobilis Ford atsitrenkė į juodÄ BMW markės automobilį. Mergina iÅ¡ Ford automobilio iÅ¡lipo, pasižiÅ«rėjo į automobilius, atsisėdo atgal ir iÅ¡važiavo.

Visa tai matė gal kokių 3 metrų atstumu, nes stovėjo pavėsyje maždaug prieÅ¡ BMW automobilį, į kurį buvo atsitrenkta. Kažkiek matėsi, kad Ford automobilis kairės pusės galiniu bamperiu trenkėsi į automobilį BMW ir girdėjosi bumbtelėjimas, kaip plastmasė trinasi su plastmase. Automobilio BMW signalizacija nesuveikė. Galvojo, kad Ford vairuotoja pastatys automobilį toliau ir ateis į eismo įvykio vietÄ pasižiÅ«rėti, bet ji pasuko į deÅ¡inę ir iÅ¡važiavo. KÄ Ford vairuotoja apžiÅ«rinėjo, nežino, ji žiÅ«rinėjo į vienÄ ir kitÄ automobilį, kur buvo nukreiptas Ford vairuotojos žvilgsnis nematė.

Kai Ford vairuotoja iÅ¡važiavo, buvo priėjusi prie BMW ir matė, kad buvo nubrozdintas jo galinis deÅ¡inės pusės bamperis. Kartu su K. Z. nagrinėjamÄ pažeidimÄ tiesiogiai ir betarpiÅ¡kai mačiusi K. N. teismo posėdžio metu iÅ¡ esmės nurodė tokias pačias įvykio aplinkybes kaip ir K. Z. (b. l. 45-46). Å ių asmenų dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimÄ teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiÅ¡kai, neprieÅ¡taringai, todėl teismas netikėti Å¡iomis aplinkybėmis neturi pagrindo.

Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti asmenys bÅ«tų Å¡aliÅ¡ki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį nebÅ«to pažeidimo padarymu, duoti apie jÄ melagingus paaiÅ¡kinimus. Vertinant administracinėn atsakomybėn patrauktos Ž. V. parodymus, matyti, kad ji tiek paaiÅ¡kinime policijos pareigÅ«nams (b. l. 15), tiek apklausta pirmosios instancijos teisme (b. l. 35-36) neigė padariusi administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d., nurodė, kad gegužės 22 d. apie 12:00 val. vairavo Ford Focus, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) registruotÄ A. Č. vardu. Nuvažiavo į Vingrių gatvėje esančiÄ stovėjimo aikÅ¡telę, bet kadangi ten nebuvo vietos, tai atbuline eiga iÅ¡važinėjo iÅ¡ aikÅ¡telės. Prie įsukimo iÅ¡lipo pažiÅ«rėti kiek gali važiuoti, kur gali sukinėtis. Ä®vertino, kad gali pavažiuoti atbuliniu, nes iki kito automobilio buvo koks pusmetris. Koks buvo tarpas tarp automobilių nepamena, mano, kad žingsnis. Atsisėdo į automobilį Ford, pavažiavo atgal ir iÅ¡važiavo.

Kiek tiksliai aikštelėje buvo automobilių pasakyti negali. Atgal į aikštelę grįžo gal po poros valandų, kai apie įvykį jai pranešė policija. Stovėjimo aikštelėje stovėjo BMW, jo šonas buvo apdaužytas. Ant automobilio Ford matė apgadinimus, buvo įbrėžtas šonas, truputį buvo įbrėžtas bamperis. Sutinka, kad galėjo būti susidūrimo garsas, bet negirdėjo, nes automobilyje garsiai grojo muzika. Jei būtų pajutusi, kad trinktelėjo į automobilį, tai nebūtų iš įvykio vietos pasišalinusi.

Teigia, kad po įvykio buvo iÅ¡lipusi tik pažiÅ«rėti koks atstumas iki kito automobilio. Pripažįsta, kad sugadino kitÄ automobilį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiÅ¡kai vertino tokius jos teiginius kaip siekimÄ iÅ¡vengti administracinės atsakomybės.   Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akte užfiksuoti Ž. V. įvykio metu vairuoto automobilio Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai: nubrozdintas galinis bamperis kairėje pusėje (b. l. 17). Prie Å¡io akto pridėtose fotolentelėse (b. l. 19-21) matyti, kad automobiliui Ford Focus, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nubrozdintas galinis bamperis kairėje pusėje (b. l. 19), automobiliui BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nubrozdintas galinis bamperis deÅ¡inėje pusėje (b. l. 21). Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, įvertinus užfiksuotus automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidimus (b. l. 20, 21): nubrozdintas galinis bamperis deÅ¡inėje pusėje; automobilio Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimus (b. l. 17, 19): nubrozdintas galinis bamperis kairėje pusėje, eismo įvykio schemÄ (b. l.

8) bei teismo posėdžio metu nustatytÄ automobilių susidÅ«rimo mechanizmÄ matyti, kad transporto priemonių apgadinimų vietos ir aukščiai atitinka. IÅ¡ Å¡ių automobilių pažeidimų galima spręsti, kad smÅ«gis tarp automobilių buvo gana stiprus, Ž. V. neabejotinai turėjo jį pajusti ir iÅ¡girsti, nes įvykį tiesiogiai mačiusios liudytojos K. Z. ir K. N. patvirtino, kad automobilių susidÅ«rimo garsÄ jos girdėjo bÅ«damos nedideliu atstumu. VisiÅ¡kai nelogiÅ¡ka, kad asmuo, bÅ«damas nedideliu atstumu, aiÅ¡kiai girdėjo susidÅ«rimo garsÄ , o Ž.

V. automobilių susidÅ«rimo nepajuto. Ž. V. pozicija, kad ji nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., vertinama kritiÅ¡kai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, nes jÄ paneigia anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad Ž. V. pažeidimas, numatytas ATPK 130 str. 1 d., yra visiÅ¡kai įrodytas. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimas Å¡ioje dalyje paliekamas nepakeistu. Dėl nuobaudos Å¡velninimo.Skunde nurodoma, kad, jei teismas pripažintų Ž.

V. kalta ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymu, ji praÅ¡o sumažinti jai skirtÄ nuobaudÄ , kadangi ji neadekvati padarytam pažeidimui. Nurodo, kad ilgalaikis vairavimo teisės atėmimas sužlugdytų apeliantės smulkųjį verslÄ , kadangi samdyti vežėjų ji neįstengtų finansiÅ¡kai.ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio pažeidimo padarymas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo vieno Å¡imto iki dviejų Å¡imtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudÄ nuo vieno tÅ«kstančio iki dviejų tÅ«kstančių litų.ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio pažeidimo padarymas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo trijų tÅ«kstančių iki keturių tÅ«kstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudÄ nuo keturių tÅ«kstančių iki penkių tÅ«kstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areÅ¡tÄ nuo dvideÅ¡imties iki trisdeÅ¡imties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Nagrinėjamu atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vairuotojams yra privaloma nuobauda, todėl, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs apeliantę kalta padarius pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d., negalėjo neskirti Å¡ios nuobaudos. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrÄ sias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimÄ yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytÄ teisės pažeidimÄ , nustatytose ribose, tiksliai laikantis Å¡io kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiÅ¡kia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas);

įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimÄ , turi bÅ«ti iÅ¡laikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant bÅ«tų iÅ¡vengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis Å¡iuo principu įstatymais asmens teisės gali bÅ«ti apribotos tik tiek, kiek yra bÅ«tina vieÅ¡iesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo bÅ«ti protingas santykis; Å¡iam tikslui pasiekti gali bÅ«ti nustatytos tokios priemonės, kurios bÅ«tų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu bÅ«tina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai).

Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimÄ â€“ tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).          Skirdamas nuobaudÄ pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobÅ«dį, į pažeidėjos asmenybę, kuri dirba, administracine tvarka nebausta, į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra ir Ž.

V. už padarytus administracinius teisės pažeidimus paskyrė ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijose numatytos baudos vidurkį su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams (nuobaudos vidurkis). Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas skirdamas nuobaudÄ nepakankamai įvertino Ž. V. asmenybę ir paskyrė neproporcingas nuobaudas. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis sukėlė nedidelę turtinę žalÄ , kuriÄ atlygino privalomasis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas, kad Ž.

V. nebausta administracine tvarka(b. l. 22), neteista, kad jos darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu (b. l. 58), daroma išvada, kad ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti Ž. V. paskiriant ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijose numatytas minimalias nuobaudas, todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimas šioje dalyje keistinas.   Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 6 p.,n u t a r i a:Ž.

V. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimÄ :

1) panaikinti nutarimo dalį, kuria Ž. V. už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymÄ paskirta 150 litų dydžio bauda,2) panaikinti nutarimo dalį, kuria Ž. V. už Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymÄ paskirta 3500 litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams,3) panaikinti nutarimo dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. Ž. V. skirta galutinė nuobauda – 3500 litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams,4) Ž.

V. už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymÄ paskirti 100 litų dydžio baudÄ , 5) Ž. V. už Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymÄ paskirti 3000 litų dydžio baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,6) vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. Ž. V. paskirti galutinę nuobaudÄ â€“ 3000 litų dydžio baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.KitÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ .

Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                 Angelė Ikasalienė