b7f8d35077bd11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla N261-1197/2012

Teisminio proceso Nr. 4-05-3-08811-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutarimo R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. G. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad R. G. 2010 m. lapkričio 28 d., apie 19.45 val., Kaune, Savanorių prospekto – Žemaičių gatvės sankryžoje, vairavo automobilį „MB“, persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė gretima eismo juosta važiavusį automobilį, jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Įvykio metu apgadintos transporto priemonės. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 106, 109, 231.1 ir 234 punktų reikalavimus.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 9 d. nutarimu už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų teisės pažeidimų padarymą R. G. skyrė galutinę 3 100 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 25 d. nutartimi panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutarimą ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

II. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 6 d. nutarimu R. G. dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje paskyrė 100 litų bauda, dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi R. G. paskirta galutinė 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Teismas padarė išvadą, kad R. G. kaltę dėl eismo įvykio įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos schema, nuotraukos, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, R. G. paaiškinimas dėl eismo įvykio, liudytojų A. P., D. Z. parodymai, iš kurių matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisykles, sukėlė eismo įvykį, apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą – automobilį Nissan Primera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Kelių eismo taisyklių 109 punktas nustato, kad „persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei“. Pripažintina, kad būtent R. G. veiksmai – persirikiuodamas iš antrosios eismo juostos į pirmąją eismo juostą, nedavė kelio greta važiuojančiai transporto priemonei – sąlygojo eismo įvykio kilimą. Ši jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Teismas pažymėjo, kad sprendžiant, ar R. G. veiksmuose yra pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, būtina nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose buvo tyčia. Nors R. G. teigia nepajutęs kontakto, tačiau iš fotolentelių matyti, jog automobilio Nissan apgadinimai yra žymūs – matyti kontaktas su kito automobilio ratu ir kėbulu, apgadintas automobilio bamperis ir sparnas. Kaip patvirtino liudytojai G. S. ir A. P., kontaktas buvo smūginis, todėl R. G. neabejotinai turėjo pajusti kontaktą. Tokią nuomonę išsakė ir aukščiau minėti liudytojai.

Minėtų įrodymų pagrindu padarius išvadą, jog R. G. pajuto kontaktą tarp automobilių, teismas konstatavo, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, pažeisdamas KET 231.1 punkto reikalavimus. Jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Kaip perteklinę, iš kaltinimo teismas pašalino nuorodą į KET 234 punktą.

R. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

III. Apeliaciniu skundu R. G. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutarimą dalyje, kuria jam paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Apeliaciniame skunde nurodė, kad negali paneigti, kad buvo kilęs eismo įvykis, tačiau tikrai to nepastebėjo ir nepajuto. Paaiškino, kad teismas neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus. Pažymėjo, kad iš transporto priemonių techninės apžiūros duomenų ir fotonuotraukų matyti tai, kad automobilio MB defektas užfiksuotas užpakalinio dešinio sparno gale, o automobilio Nissan Primera priekinio kairio sparno priekinėje dalyje. Tuo tarpu eismo įvykio schemoje automobilio Nissan Primera vairuotojas nubraižė situaciją kuomet automobilis MB dešiniu priekiniu sparnu kontaktuoja su automobilio Nissan Primera kairiu priekiniu sparnu. Apelianto manymu teismas nepašalino ir kitų byloje esančių prieštaravimų.

Pabrėžė, kad veiką kvalifikuojant pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti asmens tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Nagrinėjamu atveju R. G. kaltė nėra įrodyta.

Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. R. G. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto.

Administracinio teisės pažeidimo byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 1), eismo įvykio vietos schemoje užfiksuoto automobilių apgadinimai (b.l. 5), fotonuotraukos (7-12), tarnybiniai pranešimai (13-14), liudytojo A. P. paaiškinimas ir parodymai teismo posėdžio metu patvirtina, jog R. G. 2010 m. lapkričio 28 d., apie 19.45 val., Kaune, Savanorių prospekto – Žemaičių gatvės sankryžoje, vairavo automobilį „MB“, persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė gretima eismo juosta važiavusį automobilį, jį apgadino. Todėl R. G. veiką pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai ir nuobauda paskirta pagrįstai.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymu vertinimu bei prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą dalyje dėl nuobaudos paskyrimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir toje dalyje bylą nutraukti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. G. kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nesivadovavo įrodymų vertinimo nuostatomis.

Šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 25 nutartimi grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nurodė, kad pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje gali būti padarytas tik tyčia, tai yra asmuo, sukėlęs eismo įvykį turi suprasti ir tikslingai siekti už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos pažeisdamas Kelių eismo taisyklių nustatytą tvarką (b.l.64-65).

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, nustatė, kad R. G. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. Teismas tai grindė tuo, kad automobilių susidūrimo padaryti apgadinimai sudaro pagrindą pripažinti, jog R. G. juto kontaktą tarp automobilių. Tokia teismo išvada yra nepagrįstą neginčytinais įrodymais ir negali būti pagrindu pripažinti asmenį kaltu padarius tyčinį pažeidimą. Transporto priemonių techninės apžiūros aktai bei fotonuotraukos patvirtina, kad automobiliai buvo apgadinti nežymiai ir fotonuotraukose matomi tik įbrėžimai automobilių kontakto vietoje (b. l. 17-18). Apgadinimų lokalizacija patvirtina, kad automobilių kontakto metu R. G. vairuojant automobilį greta važiuojantis automobilis buvo apsunkinto matomumo zonoje, nes R. G. kliudė savo automobilio galine šonine dalimi kito automobilio priekio šoninę dalį. Abejotina teismo išvada yra dėl automobilių smūginio kontakto, nes tokie apgadinimai nėra užfiksuoti Transporto priemonių techninės apžiūros aktuose ir Eismo įvykio vietos schemoje. Todėl esant ginčui dėl šios išvados pagrįstumo nepakanka konstatuoti minėtą aplinkybę remiantis vien tik liudytojo G. S. parodymais.

Surinkti įrodymai nepaneigia R. G. gynybinės pozicijos, kad jis susidūrimo nepastebėjo ir jo nesuvokė. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos tyčia, žinodamas apie padarytą pažeidimą. Esant šioms aplinkybėms R. G. apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutarimas dalyje dėl nuobaudos paskyrimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį naikintinas ir byla šioje dalyje nutrauktina, nesant R. G. veikoje pažeidimo, numatyto ATPK 130 starsipnio 1 dalyje sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

R. G. apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutarimą dalyje dėl administracinės nuobaudos paskyrimo R. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį panaikinti ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, nesant R. G. veikoje Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, numatyto, pažeidimo sudėties.

Kitoje dalyje Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Stasys Gagys Virgilijus Valančius