Legislator Case Law & Legislation
b7f88c01-b510-441d-99df-8151b9bded2d AI generated

b7f88c01-b510-441d-99df-8151b9bded2d · Vilniaus apygardos teismas

Case Number b7f88c01-b510-441d-99df-8151b9bded2d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-16110-465/2021 pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančio uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Foodout.lt“ ieÅ¡kinį atsakovams M. N. ir V. P. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija nustatė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė BUAB „Foodout.lt“ kreipėsi į teismÄ patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė ieÅ¡kovei iÅ¡ solidarių atsakovų M.

Legislator headnote

AI generated

b7f88c01-b510-441d-99df-8151b9bded2d · Vilniaus apygardos teismas: Atsakovas V. P. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kurį prašė dalyje dėl jam pareikÅ¡tų reikalavimų atmesti. Nurodė, jog ieÅ¡kovės vadovas neturi pareigos faktiniu bÅ«du, kiekvienÄ daiktÄ perduoti naujajam vadovui. Atsakovas V. P. atsakovui M. N. 2018 m. lapkričio 19 d. perdavė įgaliojimus, ieÅ¡kovės patalpų raktus, finansinės atskaitomybės dokumentus ir kitÄ turtÄ , kuris buvo ieÅ¡kovės patalpose bei jį valdė ieÅ¡kovės darbuotojai. Pažymėjo, atsakovas M.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-205-794/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06032-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), RÅ«tos Burdulienės ir Rositos Patackienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo M.

N. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-16110-465/2021 pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančio uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Foodout.lt“ ieÅ¡kinį atsakovams M. N. ir V. P. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija nustatė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė BUAB „Foodout.lt“ kreipėsi į teismÄ patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė ieÅ¡kovei iÅ¡ solidarių atsakovų M.

N. ir V. P. priteisti 8 685,02 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 30 d. nutartimi UAB „Foodout.lt“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė K. S.. Teismas įpareigojo UAB ,,Foodout.lt“ valdymo organus per 10 dienų terminÄ nuo Å¡ios nutarties įsiteisėjimo perduoti bankroto administratoriui K. S. visus įmonės dokumentus ir turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis. Pagal 2019 m. kovo 5 d. Ilgalaikio turto priėmimo perdavimo aktÄ bankroto administratoriui buvo perduota tik dalis ieÅ¡kovės turėto turto. 2019 m. balandžio 4 d. teismas nutarė atstatydinti bankroto administratorių K.

S. iÅ¡ UAB „Foodout.lt“ bankroto administratoriaus pareigų ir paskirti UAB „Foodout.lt“ bankroto administratoriumi UAB „Admivista“ (ankstesnis pavadinimas UAB „J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos“) (toliau - bankroto administratorius). Pagal 2019 m. kovo 5 d. Ilgalaikio turto priėmimo perdavimo aktÄ pirmajam bankroto administratoriui perduotas turtas 2019 m. balandžio 15 d. buvo perduotas naujajam bankroto administratoriui UAB „Admivista“. Bankroto administratorius nustatė, kad buvęs įmonės vadovas M.

N. neperdavė dalies įmonės turto, kurio vertė 8 685,02 Eur. Bankroto administratoriui pareikalavus įmonės vadovÄ perduoti likusį neperduotÄ Ä¯monės turtÄ , pastarasis pateikė atsakymÄ , kad neperduoto turto jis nebuvo gavęs iÅ¡ ankstesnio vadovo V. P., o programinė įranga instaliuota perduotuose kompiuteriuose. Bankroto administratoriui pateikus paklausimÄ prieÅ¡paskutiniam vadovui V. P., Å¡is pripažino, kad bankroto administratoriui neperduotas turtas liko ofiso patalpose, paliktas darbuotojams ar buhalterei, kompiuterį ASUS UX 30 turi jis pats.

3. Papildomai nurodė, kad dalį įmonės turto prieÅ¡paskutinis vadovas V. P. perdavė/paliko paskutiniam vadovui M. N., kuris šį turtÄ perdavė administratoriui. Dėl likusio neperduoto 8 685,02 Eur vertės turto matyti, kad atsakovas V. P. pasiliko sau du įmonės kompiuterius, t. y. kompiuterį ASUS UX430UN-GV037, kurio vertė 595,00 Eur, bei gavo iÅ¡ Estijos kompiuterį DellP2418D LED, kurio vertė 235,39 Eur. Taigi, V. P. ir turėtų atlyginti bankrutuojančiai įmonei Å¡io turto vertę, t. y. 830,39 Eur. Kadangi dėl abiejų įmonei vadovavusių vadovų netinkamų pareigų atlikimo neįmanoma nustatyti, dėl kurio konkrečiai vadovo veiksmų buvo prarastas 7 854,63 Eur (8 685,02 Eur – 830,39 Eur) vertės įmonės turtas ar jo dalis, ieÅ¡kovo nuomone, žalÄ dėl Å¡io turto praradimo turi atlyginti abu vadovai solidariai. Nustačius, kad 830,39 Eur vertės turtÄ sau pasiliko atsakovas V. P., Å¡io turto vertę atitinkanti žala papildomai priteistina iÅ¡ Å¡io vadovo.

4. Atsakovas M. N. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinio reikalavimų jo atžvilgiu netenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ankstesnysis ieÅ¡kovės vadovas V. P. neperdavė naujam vadovui M. N. ieÅ¡kovės turto dalies ir bÅ«tent dėl to Å¡is turtas nebuvo perduotas bankroto administratoriui. Už tinkamÄ ieÅ¡kovės dokumentų ir turto perdavimÄ yra atsakingas ir jį turi įrodyti bÅ«tent ankstesnis, o ne naujasis ieÅ¡kovės vadovas.

Atsakovui M. N. pradėjus eiti vadovo pareigas, jam buvo perduoti ne visi ieÅ¡kovei priklausantys kompiuteriai, taip nurodė ir prieÅ¡paskutinis vadovas V. P.: dalis turto palikta darbuotojams ar buhalterei, o kompiuterį ASUS UX 30 turi jis pats. Programinė įranga yra nematerialus turtas, instaliuotas visuose ieÅ¡kovės kompiuteriuose pagal licencines sutartis, todėl jos neįmanoma perduoti atskirai nuo kompiuterių. Atitinkamai, neperdavus visų kompiuterių, o tik dalį jų, 2019 m. kovo 5 d. turto perdavimo akte programinė įranga buvo pažymėta, kaip neperduota, t. y. jos neperdavimas buvo sÄ lygotas tik tos aplinkybės, kad ne visi kompiuteriai buvo perduoti atsakovui M.

N. ankstesniojo vadovo V. P.. V. P. savo iniciatyva apskritai neatliko jokių aktyvių veiksmų, kad bent dalis ieÅ¡kovės turto bÅ«tų tiesiogiai perduota M. N., nesudarė ir nepasirašė perdavimo akto ar kitokių dokumentų dėl jokios turto dalies. Nepaisant to, M. N. surinkta maksimali kiek buvo įmanoma Bendrovės turto dalis buvo tinkamai perduota bankroto administratoriui pagal 2019 m. kovo 5 d. ilgalaikio turto perdavimo – priėmimo aktÄ . Taigi, iÅ¡saugotos ieÅ¡kovės turto dalies perdavimas pradėjus eiti vadovo pareigas M.

N. vyko ne V. P. iniciatyva ir aktyviais veiksmais, o M. N. pastangomis. M. N. neperduodant dalies ieÅ¡kovės turto bankroto administratoriui, tai negali bÅ«ti laikoma pakankamu prisidėjimu prie žalos atsiradimo, nes žala faktiÅ¡kai buvo materializavusi jau anksčiau, dėl ankstesniojo vadovo V. P. veiksmų. Nenustačius atsakovo M. N. neteisėtų veiksmų, kurie bÅ«tų galėję lemti žalos atsiradimÄ , negalima preziumuoti jo kaltės. Kadangi žala ieÅ¡kovei buvo padaryta savarankiÅ¡kais prieÅ¡paskutinio ieÅ¡kovės vadovo V.

P. veiksmais, atsakovo M. N. vertinimu nėra teisinio pagrindo taikyti atsakovams solidariÄ jÄ civilinę atsakomybę.

5. Atsakovas V. P. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kurį prašė dalyje dėl jam pareikÅ¡tų reikalavimų atmesti. Nurodė, jog ieÅ¡kovės vadovas neturi pareigos faktiniu bÅ«du, kiekvienÄ daiktÄ perduoti naujajam vadovui. Atsakovas V. P. atsakovui M. N. 2018 m. lapkričio 19 d. perdavė įgaliojimus, ieÅ¡kovės patalpų raktus, finansinės atskaitomybės dokumentus ir kitÄ turtÄ , kuris buvo ieÅ¡kovės patalpose bei jį valdė ieÅ¡kovės darbuotojai. Pažymėjo, atsakovas M.

N. vykdė ieÅ¡kovės darbuotojų atleidimÄ , dėl to turėjo pasirÅ«pinti ir iÅ¡reikalauti iÅ¡ darbuotojų ieÅ¡kovės turtÄ . Atsakovas V. P. negalėjo iÅ¡ darbuotojų paimti darbo reikmenų, tokie veiksmai stabdytų ieÅ¡kovės darbÄ ir neabejotinai kenktų ieÅ¡kovės finansinei padėčiai. V. P. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis 2018 m. gruodžio 3 d. pasitraukė iÅ¡ vadovo pareigų, nors jau 2018 m. lapkričio 19 d. neturėjo prieigos prie ieÅ¡kovo sÄ skaitų ir Juridinių asmenų registre įregistruotas vadovo keitimas.

Tai patvirtina įraÅ¡ai juridinių asmenų registre bei 2018 m. gruodžio 5 d. gautas UAB „Foodout.lt“ valdybos posėdžio protokolas. Tokiais veiksmais iÅ¡ V. P. buvo perimamas ieÅ¡kovės turtas ir apribojama galimybė tinkamai vykdyti vadovo pareigas. Pačiai ieÅ¡kovei ir atsakovui M. N. apribojus galimybę atsakovui V. P. tinkamai vykdyti vadovo pareigas, pastarajam apskritai negali kilti atsakomybė už tinkamÄ pareigų nevykdymÄ ir turto neperdavimÄ . V. P. perdavė visÄ turtÄ ir dokumentus, kuriuos turėjo galimybę perduoti atsakovui M.

N.. M. N., nuo pareigų pradžios buvo žinoma ieÅ¡kovės turto sudėtis, jam buvo perduoti visi finansinės atskaitomybės dokumentai, kurie yra laikomi įmonės patalpose ir tvarkomi vyr. buhalterės A. Ž. bei paskirtos finansų vadovės O. S.. Turto ir dokumentų perdavimo momentu M. N. nereiÅ¡kė pretenzijų dėl turto kokybės ar turto trÅ«kumo. Jo elgesys suponuoja iÅ¡vadÄ , jog jis priėmė visÄ finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytÄ turtÄ iÅ¡ atsakovo V. P.. Vienintelis asmuo turėjęs pareigÄ perduoti bankroto administratoriui ieÅ¡kovės turtÄ yra M.

N. turto perdavimo metu ėjęs ieÅ¡kovės vadovo pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad už ieÅ¡kovės turto perdavimÄ buvo atsakingas atsakovas M. N. ir jis pažeidė pareigÄ perduoti turtÄ , atsakomybė kyla tik jam. Atsakovas V. P. pripažino, kad savo žinioje turi du neperduotus kompiuterius ir sutinka atlyginti žalÄ pinigais.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo M. N. 7 854,63 Eur žalos atlyginimÄ ir 5 procentus dydžio metines palÅ«kanas nuo 7 854,63 Eur priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Taip pat priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo V. P. 830,39 Eur žalos atlyginimÄ ir 5 procentus dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

7. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimÄ panaikino ir grÄ Å¾ino bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

8. Vilniaus miesto apylinkės teisme bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo, bylos Å¡alys palaikė savo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir priteisė iÅ¡ atsakovo V. P. 830,39 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas bei 544,50 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų ieÅ¡kovei; priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų V. P. ir M. N. 7 854,63 Eur žalos atlyginimÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas ieÅ¡kovei; priteisė iÅ¡ atsakovo M. N. 445,50 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų ieÅ¡kovei bei priteisė atsakovo M. N. 88,21 Eur žyminį mokestį valstybei.

10. Teismas nustatė, kad bankrutuojančios UAB „Foodout.lt“ valdymo organai buvo įpareigoti per 10 dienų nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Turtas ir dokumentai administratoriui turėjo bÅ«ti perduoti iki 2019 m. vasario 22 d. Taigi paskutinis bendrovės, kuriai iÅ¡kelta bankroto byla, vadovas – atsakovas M. N., privalėjo perduoti bankroto administratoriui bendrovės turtÄ ir dokumentus pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 10 straipsnio 4 dalies 6 punktÄ ir 7 dalies 2 punktÄ , tačiau to nepadarė.

11. Teismas taip pat nustatė, kad byloje abu vadovai, t. y. tiek V. P., tiek M. N. patvirtino, kad turtas, pasikeitus vadovams, nebuvo perduodamas pasiraÅ¡ant priėmimo-perdavimo aktÄ . Atsakovas V. P. – anksčiau ieÅ¡kovo įmonei vadovavęs asmuo nagrinėjamu atveju taip pat yra atsakingas už dokumentų ir turto neperdavimÄ bankroto administratoriui ir Å¡i jo pareiga kildintina iÅ¡ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iÅ¡ specialiųjų Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių ir Buhalterinės apskaitos įstatymų nuostatų.

Kadangi jis netinkamai organizavo įmonės apskaitÄ ir apskaitos dokumentų bei turto iÅ¡saugojimÄ â€“ bankroto administratoriui nepateikti jokie duomenys apie 2019 m. kovo 5 d. fiksuoto ilgalaikio turto judėjimÄ , jo perdavimÄ keičiantis vadovams ir pan. Atsakovas V. P. patvirtino, kad dalis turto likę pas jį (du kompiuteriai). Liudytoja (įmonės vyr. buhalterė) A. Ž. paliudijo, kad įmonei priklausančio turto dalis (kompiuteris Lenovo su programine įranga) yra likusi pas jÄ , jo grÄ Å¾inti įmonei nei vadovai, nei turto surinkimui prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ pasamdytas darbuotojas nepareikalavo.

Liudytoja O. S. (įmonės finansų vadovė) parodė, kad nematė turto perdavimo tarp vadovų dokumentų, atleidus V. P. įmonės turtas dar buvo reikalingas darbo funkcijoms atlikti, V. P. iÅ¡sinešė vienÄ kompiuterį, dalis turto liko įmonės patalpose, kurias darbuotojai turėjo skubiai atlaisvinti patalpų nuomotojo reikalavimu dėl neatsiskaitymo už nuomÄ , dalis turto (kompiuteris Dell) yra likęs pas jÄ , jo iÅ¡ jos grÄ Å¾inti niekas nepareikalavo. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, jog už ieÅ¡kovės veiklos organizavimÄ , finansinę atskaitomybę, bendrovės dokumentų, turto iÅ¡saugojimÄ ir kitų teisės aktuose numatytų pareigų vykdymÄ yra atsakingi abu atsakovai – buvę ieÅ¡kovės įmonės vadovai atliko neteisėtus veiksmus, pasireiÅ¡kusius neperdavimu bankroto administratoriui įmonės turto ir dokumentų per teismo nustatytÄ terminÄ .

12. Teismas nustatė, jog V. P. pripažino, kad jis iki Å¡iol turi šį įmonės turtÄ - Kompiuterį ASUS UX430UN-GV037, kurio vertė 595 Eur, bei gavo iÅ¡ Estijos kompiuterį DellP2418D LED, kurio vertė 235,39 Eur, bei sutinka Å¡ių kompiuterių vertę (iÅ¡ viso 830,39 Eur) sumokėti ieÅ¡kovui, todėl likusi žala sudaro 7 854,63 Eur (8 685,02 Eur – 830,39 Eur). IeÅ¡kovė prašė priteisti tiesioginius nuostolius – turtinį praradimÄ ir jį pagrindžia 2019 m. kovo 5 d. Ilgalaikio turto priėmimo perdavimo aktu. Kadangi kitokių duomenų į bylÄ nebuvo pateikta, todėl teismas konstatavo, kad nurodytas turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, t. y. ieÅ¡kovei buvo padaryta aukščiau nurodyto dydžio žala dėl turto, kuris turėjo bÅ«ti paskutinių bendrovės vadovų žinioje, netekimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

13. Teismui konstatavus neteisėtus atsakovų veiksmus, kurių kiekvienas galėjo bÅ«ti savarankiÅ¡ka žalos atsiradimo priežastis, ir ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ (nuostolius), teismas laikė, kad egzistuoja priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryÅ¡ys, nes tiek atsakovo V. P., tiek atsakovo M. N. pareigos tinkamai perduoti turtÄ bankroto administratoriui nevykdymas turėjo pakankamos įtakos žalai atsirasti, o tinkamas įmonės patikėto turto ir dokumentų tvarkymas bei rÅ«pinimasis tuo, kad Å¡ie bÅ«tų perduoti bankroto administratoriui bÅ«tų leidę iÅ¡vengti žalingų padarinių.

14. Teismui konstatavus neteisėtus buvusių UAB „Foodout.lt“ vadovų M. N. ir V. P. veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ , veikimÄ ), jų kaltė preziumuojama. Teismas vertino, jog atsakovai Å¡ios prezumpcijos nepaneigė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Kadangi atsakovas V. P. sutiko su ieÅ¡kinio reikalavimu dėl 830,39 Eur žalos atlyginimo, teismas sprendė, jog yra pagrindas iÅ¡ atsakovo V. P. ieÅ¡kovei priteisti 830,39 Eur žalos atlyginimÄ .

15. Teismas nenustatė, kad ginčo turtas, kurio vertė 7 854,63 Eur (8 685,02 Eur – 830,39 Eur), yra iÅ¡likęs natÅ«ra. Teismas vertino, jog turto buvimo vieta nežinoma, neįmanoma nustatyti, kurį konkrečiai įmonės turtÄ paliko prieÅ¡paskutinis vadovas V. P. ir kuriuo (kokios vertės) turtu nepasirÅ«pino naujasis vadovas M. N., byloje negalima nustatyti koks konkrečiai tai buvo turtas ir kokia jo vertė, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovų žalos atlyginimÄ pinigais, siekiant kompensuoti prarasto turto vertę pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, teismas laikė pagrįstu bei tenkino pilnai, 7 854,63 Eur žalos atlyginimo priteisiant iÅ¡ atsakovų solidariai.

16. Teismas atmetė atsakovo M. N. atstovės argumentus, susijusius su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu dėl netinkamo atsakovo V. P. procesinio elgesio, kadangi atsakovo V. P. procesinis elgesys (prašymai dėl liudytojų šaukimo, teismo posėdžio atidėjimo) pateisinamas, kaip tinkamas naudojimasis CPK numatytomis gynimosi nuo ieškinio priemonėmis, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nenustatyta, todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos vadovaujantis CPK nuostatomis.

17. Kadangi ieÅ¡kovė pateikdama ieÅ¡kinį, pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl patenkinus ieÅ¡kinį, už kurį mokėtina 195,41 Eur, teismas iÅ¡ atsakovo M. N. priteisė 88,21 Eur žyminio mokesčio, o iÅ¡ atsakovo V. P. priteisė 107,20 Eur (19 Eur + 88,20 Eur) žyminio mokesčio valstybei. Patenkinus ieÅ¡kinį, atsižvelgiant į atsakovų atžvilgiu patenkintus ieÅ¡kinio reikalavimus, iÅ¡ atsakovo M. N. teismas priteisė 445,50 Eur iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ , o iÅ¡ atsakovo V.

P. priteisė 544,50 Eur iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ ieÅ¡kovei. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 22. Atsakovas M. N. (apeliantas) pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimo, kuriuo praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. priimtÄ sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-16110-465/2021 panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atsakovo M. N. atžvilgiu atmesti. Taip pat praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovės bei atsakovo V.

P. bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 22.1. Atsakovo teigimu, teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 6 punktÄ , 7 dalies 2 punktÄ , taip pat kitas teisės normas, reglamentuojančias skirtingais laikotarpiais juridiniam asmeniui vadovavusių vadovų civilinę atsakomybę. Dėl minėtų pažeidimų teismas nukrypo nuo aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos ir priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ . Teismas atsakovo tariamai neteisėtus veiksmus nustatė remdamasis vienintele aplinkybe – Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartimi, kuria buvo iÅ¡kelta ieÅ¡kovės bankroto byla, įsiteisėjo 2019 m. vasario 12 d., todėl ieÅ¡kovės valdymo organai buvo įpareigoti per 10 dienų nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 6 punktÄ , 7 dalies 2 punktÄ .

Atsakovas perdavė ne visÄ ieÅ¡kovės turtÄ ir dokumentus bankroto administratoriui, todėl teismo vertinimu, neva tai vien dėl to galima laikyti, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. Tai yra vienintelis sprendime nurodytas teismo motyvas, kuriuo grindžiami atsakovo neva tai neteisėti veiksmai. 22.2. Teismas netinkamai taikė solidariÄ jÄ atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Teismo iÅ¡vada dėl tariamai neteisėtų atsakovo veiksmų nėra pagrindžiama jokiais objektyviais įrodymais.

Tariamų neteisėtų veiksmų atlikimo faktÄ teismas grindžia vien aplinkybe, kad atsakovas dalies turto neperdavė bankroto administratoriui, nors to padaryti objektyviai negalėjo, kadangi pats jo nebuvo gavęs iÅ¡ ankstesnio vadovo – V. P.. Dėl nurodytos priežasties teismas prezumpcijos Å¡io ginčo atveju negalėjo taikyti. 22.3. Atsakovas nurodo, jog teismas neįsigilino į nagrinėjamo klausimo esmę, neatskleidė visų bylos aplinkybių bei tinkamai nemotyvavo priimto sprendimo. Taip pat teismas nenurodė nei vieno argumento, fakto ar aplinkybės, pagrindžiančios atsakovo neva tai atliktus neteisėtus veiksmus, ypač atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismas prieÅ¡ tai jau pateikė objektyvius argumentus, konstatuodamas, kad atsakovas negali bÅ«ti laikomas atlikusiu neteisėtus veiksmus ir kodėl atsakovo atžvilgiu negali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė.

Nurodytos priežastys lėmė, kad ginčas buvo išspręstas neteisingai, kadangi atsakovui buvo pritaikyta civilinė atsakomybė už ankstesnio vadovo neteisėtus veiksmus, kurias jis viso ieškovės turto neperdavė atsakovui. 22.4. Taip pat atsakovas teigia, jog teismas nemotyvavo nustatyto priežastinio ryšio tarp atsakovo neva tai neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Teismas nenurodė jokių motyvų ar argumentų, kurie patvirtintų, kad atsakovo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimo faktui.

Atsakovui civilinė atsakomybė kilo vien dėl to, kad jis bankroto administratoriui neperdavė turto, kurio nebuvo gavęs iÅ¡ ankstesnio vadovo. Pažymėjo, kad dalį turto V. P. buvo pasisavinęs ir naudojo savo asmeninėms reikmėms, tačiau paklausus, kodėl taip įvyko ir kodėl turtas nebuvo grÄ Å¾intas, paaiÅ¡kinimo pateikti negalėjo. Vien Å¡ios aplinkybės egzistavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad V. P. galimai pasisavino sau ir / ar neatlygintinai perdavė kitiems asmenims ieÅ¡kovės turtÄ , kuris nebuvo perduotas bankroto administratoriui. 22.5.

Atsakovo vertinimu, teismas nemotyvavo taikomos prievolės solidarumo prezumpcijos. Atsakovui nėra aiÅ¡ku, kuo rėmėsi teismas nustatydamas atsakovo tariamai neteisėtų veiksmų faktÄ ir solidarios prievolės taikymo pagrindÄ . Dėl Å¡ių priežasčių sprendime nurodomos teismo iÅ¡vados laikytinos tinkamai nemotyvuotomis. 22.6. Teismas byloje esančius įrodymus įvertino neobjektyviai. Suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų (A. Ž. ir O. S.) parodymai jokių Å¡iai bylai reikÅ¡mingų aplinkybių objektyviai patvirtinti negali.

Teismas atsižvelgęs į Å¡ių liudytojų parodymus ir pateikęs kitokiÄ Å¡ių liudytojų parodymų interpretacijÄ nei ta, kuriÄ buvo pateikęs aukÅ¡tesnės instancijos Vilniaus apygardos teismas, pažeidė CPK 185 straipsnį bei 186 straipsnio 4 dalyje numatytas procesines teisės normas. 22.7. Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nevertino V. P. charakterizuojančių aplinkybių, kurios patvirtina, kad V. P. nesÄ Å¾iningas ir piktnaudžiauja procesu. Dėl Å¡ių priežasčių jis yra kaltas dėl susidariusių bylinėjimosi iÅ¡laidų. 22.8.

Nepaisant to, nors V. P. neįrodė, kad visÄ ieÅ¡kovės turtÄ perdavė atsakovui, civilinė atsakomybė atsakovo atžvilgiu sprendimu buvo vis tiek pritaikyta. Taip pat teismas argumentuoja tik dėl atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygų ir daugiau niekur nemini materialinės atsakomybės. Be to, teismas nedetalizuoja ir nepagrindžia, kokias konkrečias teisės aktų nuostatas pažeidė atsakovas ir V. P., kokiais veiksmais minėti pažeidimai buvo įvykdyti ir kuriam iÅ¡ atsakovų priskiriami.

Teismas, nustatydamas atsakovų solidariÄ jÄ atsakomybę taikė kasacinio teismo praktikÄ , kuria preziumuojamas prievolės solidarumas jeigu, be kita ko, nustatomas atsakovų netinkamas buhalterinės apskaitos organizavimas įmonėje, tačiau nei Å¡ios bylos kontekste nei sprendime nebuvo nagrinėtas ar objektyviai nustatytas netinkamos buhalterinės apskaitos faktas. Teismas nenurodė ir nedetalizavo, kokios Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatos yra pažeidžiamos ir kaip pasireiÅ¡kė Å¡is pažeidimas.

Taigi, sprendimas nėra aiškus, iš sprendimo nėra galimybės suprasti, kokios bylai reikšmingos aplinkybės iš tikrųjų yra nustatytos teismo, o kokios ne.

23. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė BUAB „Foodout.lt“ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 23.1. IeÅ¡kovė nurodo, teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad paskutiniojo vadovo M. N. atsakomybė galėtų kilti pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 6 punktÄ , 7 dalies 2 punkto nuostatas jam neperdavus nemokumo administratoriui dalies turto, o prieÅ¡paskutinio vadovo V.

P. atsakomybė galėtų kilti pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas, jeigu paaiÅ¡kėtų, kad turtas nemokumo administratoriui nebuvo perduotas dėl to, kad jis neįvykdė pareigos tinkamai perduoti turtÄ paskutiniajam vadovui po to, kai baigėsi jo įgaliojimai. 23.2. IeÅ¡kovės teigimu, teismas teisingai nustatė, kad pagal Ä®BÄ® nuostatas pareigÄ nemokumo administratoriui perduoti įmonės turtÄ turi paskutinis vadovas, tačiau tam, kad jam kiltų atsakomybė turi bÅ«ti nustatyta, ar prieÅ¡paskutinis vadovas jam turtÄ perdavė tinkamai.

Pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ nustatytina aplinkybė dėl tinkamo turto perdavimo yra vertinamoji. Nei CPK, nei teismų praktikoje nėra numatyta, kad Å¡i aplinkybė (dėl tinkamo perdavimo) gali bÅ«ti įrodinėjama tik konkrečia įrodinėjimo priemone, pvz. priėmimo-perdavimo aktu, todėl faktÄ dėl tinkamo turto (ne)perdavimo Å¡alys gali įrodinėti ir ginčyti visomis CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas nustatė, kad turtas, pasikeitus vadovams, nebuvo perduodamas pasiraÅ¡ant priėmimo-perdavimo aktÄ , todėl aplinkybė dėl tinkamo turto perdavimo turėjo ir galėjo bÅ«ti įrodinėjama kitomis įrodinėjimo priemonėmis. 23.3.

IeÅ¡kovės vertinimu, tam, kad teismas galėtų nuspręsti, koks turto perdavimas laikytinas tinkamu, buvo svarbu nustatyti perdavimo metu buvusias aplinkybes ir Å¡ių aplinkybių kontekste nuspręsti, ar turtas buvo perduotas, ar tas perdavimas vertintinas kaip tinkamas, ar jis atitinka įstatymų reikalavimus. Å iuo atveju teismas pagrįstai vadovavosi liudytojų, kurie negalėjo patvirtinti ar paneigti konkrečių daiktų perdavimÄ , tačiau labai aiÅ¡kiai nurodė buvus konfliktiÅ¡kai situacijai keičiantis įmonės vadovams, jie taip pat patvirtino, kad išėjus prieÅ¡paskutiniam vadovui iÅ¡ darbo ir atėjus naujajam, darbo priemonės (įmonės turtas) liko įmonėje, jis buvo darbuotojų žinioje, taip pat įmonės patalpose.

Buvę darbuotojai patvirtino, kad patalpų nuomininkui pareikalavus atlaisvinti patalpas, dalis turto ten buvo tiesiog palikta naujojo vadovo (apelianto), dalį turto (kompiuterius) pasiėmė darbuotojai. Priešpaskutinis įmonės vadovas V. P. taip pat nurodė, kad jis atidavė raktus, jam atribotas prisijungimas prie įmonės elektroninio pašto, duomenų bazių. liudytojų ir atsakovo V. P. paaiškinimai patvirtina, kad bankrutuojančios įmonės turto perdavimo tinkamumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, kad jis vyko esant konfliktui, vadovams nebendradarbiaujant.

Suprantama, kad tokiu atveju neįmanoma tikėtis, kad dvi konfliktuojančios pusės sudarys dviÅ¡alį priėmimo perdavimo aktÄ . Tokiomis aplinkybėmis perdavimo tinkamumÄ galima nustatyti tik įvertinus tiek prieÅ¡paskutinio, tiek paskutinio vadovo elgesį ir kiekvieno iÅ¡ jų įtakÄ galutiniam rezultatui – dalies turto praradimui ir jo neperdavimui nemokumo administratoriui. 23.4. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad dėl turto perdavimo esant konfliktui tarp pareigas paliekančio ir į pareigas paskirto vadovo, turto perdavimo tinkamumÄ teismas vertino remdamasis Akcinių bendrovių įstatyme numatytomis pareigomis vadovui.

Ä®vertinęs abiejų vadovų veiksmus pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio nuostatas teismas pagrįstai nusprendė, kad abu atsakovai – buvę ieÅ¡kovo įmonės vadovai atliko neteisėtus veiksmus, pasireiÅ¡kusius neperdavimu bankroto administratoriui įmonės turto ir dokumentų per teismo nustatytÄ terminÄ . 23.5. IeÅ¡kovės teigimu, teismas įsigilino į turto perdavimo metu buvusias aplinkybes, įvertino, kad ne visas turtas perduotas nemokumo administratorius, nes tiek viena, tiek kita konfliktuojanti pusė (tiek V.

P., tiek M. N.) nesielgė taip, kaip iÅ¡ jų kaip iÅ¡ įmonės vadovų reikalauja įstatymai. Teismas aiÅ¡kiai nurodė, kad nepaisant to, kad Ä®BÄ® reikalauja, kad turtÄ nemokumo administratoriui perduotų paskutinis vadovas, prie dalies turto neperdavimo prisidėjo ir prieÅ¡paskutinio vadovo V. P. elgesys. Teismas atsižvelgė į tai, kad turtas nebuvo tinkamai perduotas, tačiau tam turėjo įtakos ir tai, kad jis nebuvo tinkamai priimtas, o paskui ir visa apimtimi iÅ¡saugotas. 23.6. IeÅ¡kovė nurodo, kad V.

P., pabaigęs vadovauti įmonei, turėjo pareigÄ perduoti jo žinioje buvusį turtÄ , turėjo pasirÅ«pinti, kad naujasis vadovas jį perimtų, tačiau to nepadarė tinkamai, nepasirÅ«pino, kad bÅ«tų užfiksuota, koks turtas perduodamas arba koks ir kuriose vietose paliekamas. Svarbu ir tai, kad įmonei pradėjęs vadovauti M. N. taip pat turėjo pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai įmonės atžvilgiu, turėjo reikalauti iÅ¡ ankstesniojo vadovo perduoti turtÄ , nurodyti asmenis, kurie šį turtÄ valdo, pasiimti turtÄ paliekant nuomotas patalpas, tačiau jis to taip pat nepadarė.

Nors teisės aktai iÅ¡ visų vadovų reikalauja lojalumo įmonei, įmonės interesų apsaugos, nei vienas iÅ¡ atsakovų savo pareigų susijusių su įmonės turto iÅ¡saugojimu ir perdavimu neįvykdė – prieÅ¡paskutinis turto tinkamai neperdavė, o paskutinis to nereikalavo, paliktu turtu tinkamai nepasirÅ«pino. Nors bylÄ nagrinėjant teisme nustatyta, kad tam tikrÄ turtÄ prieÅ¡paskutinis vadovas V. P. paliko įmonės patalpose ar pas darbuotojus, o paskutinis vadovas M. N. juo tiesiog nepasirÅ«pino, byloje negalima nustatyti koks konkrečiai tai buvo turtas ir kokia jo vertė.

Kadangi dėl abiejų įmonei vadovavusių vadovų netinkamo pareigų atlikimo neįmanoma nustatyti, dėl kurio konkrečiai vadovo veiksmų buvo prarastas 7 854,63 Eur vertės įmonės turtas ar jo dalis, teismas pagrįstai žalÄ dėl Å¡io turto praradimo priteisė iÅ¡ abiejų vadovų solidariai. 23.7. Teismas aiÅ¡kiai nurodė, kad praÅ¡omos priteisti žalos atsiradimo priežastimi galėjo bÅ«ti tiek vieno, tiek kito vadovo neteisėti veiksmai, konstatavo, kad tiek vienas, tiek kitas vadovas savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo, nurodė, kad tuo atveju, jeigu vadovai savo pareigas bÅ«tų vykdę tinkamai, žalos bÅ«tų galima iÅ¡vengti. 23.8.

IeÅ¡kovės teigimu, negalima sutikti su apeliantu, kad teismas netinkamai taikė CK nuostatas ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl solidariosios atsakomybės. Apeliantas, cituodamas tik dalį teismo motyvų ir praleisdamas pagrindinius argumentus ir pateiktÄ faktų įvertinimÄ , iÅ¡kreipia teismo motyvų ir sprendimų turinį. 23.9. IeÅ¡kovė nesutinka su apelianto teiginiais, kad ginčijamas sprendimas yra netinkamai motyvuotas. IeÅ¡kovė taip pat nesutinka, kad teismas neobjektyviai įvertino įrodymus, t. y. liudytojų paaiÅ¡kinimus, nes vertinimas neatitinka aukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimo.

Å ioje vietoje pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymų neįvertino ir galutinių iÅ¡vadų nepadarė, o grÄ Å¾ino bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs jam pavestus papildomus procesinius veiksmus, įrodymus vertina savarankiÅ¡kai, pagal vidinį įsitikinimÄ , visapusiÅ¡kai įvertinęs bylos faktus. konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

25. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių 27.

Bylos duomenimis nustatyta, ieÅ¡kovui UAB „Foodout.lt“ Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas K. S.. Pagal 2019 m. kovo 5 d. Ilgalaikio turto priėmimo perdavimo aktÄ bankroto administratoriui buvo perduota tik dalis ieÅ¡kovės turėto turto. 2019 m. balandžio 4 d. teismas nutarė atstatydinti bankroto administratorių K. S. iÅ¡ UAB „Foodout.lt“ bankroto administratoriaus pareigų ir paskirti UAB „Foodout.lt“ bankroto administratoriumi UAB „Admivista“.

Bankroto administratorius nustatė, kad buvęs įmonės vadovas M. N. neperdavė dalies įmonės turto, kurio vertė 8 685,02 Eur. Atsakovas V. P. įmonės vadovu buvo nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. lapkričio 19 d. Atsakovas M. N. įmonės vadovu buvo nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki įmonei bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Pagal 2019 m. kovo 5 d. Ilgalaikio turto priėmimo perdavimo aktÄ bankroto administratoriui buvo neperduota dalis įmonės turto, Å¡io turto vertė 8 685,02 Eur.

28. Pažymėtina, jog atsakovas M. N. bÅ«damas ieÅ¡kovės vadovu, 2018 m. lapkričio 26 d. informavo apie susidariusiÄ padėtį ieÅ¡kovės ir vienintelio akcininko valdybos narius, kad bÅ«tų Å¡aukiamas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, siekiant priimti sprendimus ar rasti kitas priemones ieÅ¡kovės tolimesnei veiklai finansuoti, o 2018 m. lapkričio 27 d. gavęs ieÅ¡kovės vienintelio akcininko, SIA „Foodout Group“, atsakymÄ , kuriame buvo nurodyta, kad ieÅ¡kovės vienintelis akcininkas nėra finansiÅ¡kai pajėgus finansuoti ieÅ¡kovės veiklÄ , neturi galimybių padengti susidariusių nuostolių ir (ar) suteikti lėšų, reikalingų atsiskaitymui su kreditoriais, 2018 m. lapkričio 30 d. atsakovas M. N. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

29. Kaip jau buvo minėta, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartimi, kuria buvo iÅ¡kelta ieÅ¡kovės bankroto byla, įsiteisėjo 2019 m. vasario 12 d., todėl ieÅ¡kovės valdymo organai buvo įpareigoti per 10 dienų nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 6 punktÄ , 7 dalies 2 punktÄ .

Atsakovas M. N., bÅ«damas ieÅ¡kovės vadovu, perdavė ne visÄ ieÅ¡kovės turtÄ ir dokumentus bankroto administratoriui. Bankroto administratoriui pareikalavus įmonės vadovÄ perduoti likusį neperduotÄ Ä¯monės turtÄ , pastarasis pateikė atsakymÄ , kad neperduoto turto jis nebuvo gavęs iÅ¡ ankstesnio vadovo V. P., o programinė įranga instaliuota perduotuose kompiuteriuose. Bankroto administratoriui pateikus paklausimÄ prieÅ¡paskutiniam vadovui V. P., Å¡is pripažino, kad bankroto administratoriui neperduotas turtas liko ofiso patalpose, paliktas darbuotojams ar buhalterei, kompiuterį ASUS UX 30 turi jis pats.

30. Taip pat nustatyta, jog dėl neperduoto 8 685,02 Eur vertės turto matyti, kad atsakovas V. P. pasiliko sau du įmonės kompiuterius, t. y. kompiuterį ASUS UX430UN-GV037, kurio vertė 595,00 Eur, bei gavo iš Estijos kompiuterį DellP2418D LED, kurio vertė 235,39 Eur, iš viso 830,39 Eur.

31. IeÅ¡kovės teigimu, dėl abiejų įmonei vadovavusių vadovų netinkamų pareigų atlikimo neįmanoma nustatyti, dėl kurio konkrečiai vadovo veiksmų buvo prarastas 7 854,63 Eur (8 685,02 Eur – 830,39 Eur) vertės įmonės turtas ar jo dalis, todėl žalÄ dėl Å¡io turto praradimo turi atlyginti abu vadovai solidariai. 32. 2020 m. lapkričio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-16784-868/2020 pagal ieÅ¡kovės BUAB „Foodout.lt“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams M.

N. ir V. P. dėl žalos atlyginimo. Teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo M. N. 7 854,63 Eur žalos atlyginimÄ bei priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo V. P. 830,39 Eur žalos atlyginimÄ . 33. 2020 m. gruodžio 7 d. atsakovas pateikė apeliacinį skundÄ dėl 2020 m. lapkričio 6 d. teismo sprendimo panaikinimo ir 2021 m. balandžio 15 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį kuria pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ panaikino ir perdavė Å¡iam teismui bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teismas nurodė, jog tuo atveju, kai sprendžiama dėl skirtingais laikotarpiais vadovavusių asmenų civilinės atsakomybės, yra bÅ«tina nustatyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas kiekvienam iÅ¡ vadovų. Jei nenustatomos visos vieno iÅ¡ vadovų civilinės atsakomybės sÄ lygos, jam civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiÅ¡kindamas ir taikydamas ginčui aktualias teisės normas bei nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos skundžiamu sprendimu apeliantui neteisėtai pritaikė civilinę atsakomybę už ankstesnio vadovo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ .

Taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismui padarius nepagrįstas iÅ¡vadas dėl turto perdavimo tarp buvusių vadovų, buvo neatskleista bylos esmė ir netinkamai įvertintos aplinkybės, susijusios ne tik su atsakovo M. N. civiline atsakomybe, bet ir su kito atsakovo atsakomybe. Dėl vėlesnio įmonės vadovo civilinės atsakomybės 34. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Bendrovės vadovas, siejamas su bendrovė fiduciariniais ryÅ¡iais, todėl privalo Å¡iuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros, valdant įmonę, laikytis įstatymų reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje tokio pobÅ«džio bylose pasisakoma, kad iÅ¡ pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015, 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-687/2019).

35. Pažymėtina, kad nuo tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai, laikytis bendrųjų ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas valdant įmonę. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013).

36. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas atsakovo M. N. neteisėtus veiksmus nustatė remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartimi, kuria UAB „Foodout.lt“ iÅ¡kelta bankroto byla (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, civilinė byla Nr. eB2-2378-567/2019). Bankrutuojančios UAB „Foodout.lt“ valdymo organai buvo įpareigoti per 10 dienų nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartis įsiteisėjo 2019 m. vasario 12 d., todėl turtas ir dokumentai administratoriui turėjo bÅ«ti perduoti iki 2019 m. vasario 22 d. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad paskutinis bendrovės, kuriai iÅ¡kelta bankroto byla, vadovas – atsakovas M. N., privalėjo perduoti bankroto administratoriui bendrovės turtÄ ir dokumentus pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 6 punktÄ ir 7 dalies 2 punktÄ , tačiau to nepadarė, dėl ko konstatuotini jo neteisėti veiksmai.

37. Vadovaujantis ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 6 punktu ir 7 dalies 2 punktu, pareigÄ perduoti įmonės dokumentus ir turtÄ bankroto administratoriui turi paskutinis bendrovės vadovas. Remiantis kasacinio praktika, Å¡ios teisės normos pažeidimas gali bÅ«ti laikomas civilinės atsakomybės teisiniu pagrindu tik tais atvejais, kai paskutiniajam bendrovės vadovui ankstesni bendrovės vadovai buvo tinkamai perdavę visus bendrovės dokumentus ir turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013).

38. Tais atvejais, kai paskutiniajam vadovui ankstesni vadovai nėra tinkamai perdavę visų bendrovės dokumentų ir turto, siekiant užtikrinti bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių interesus, civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma ankstesniems bendrovės vadovams bendrais pagrindais už netinkamÄ Ä¯monės dokumentų ir turto perdavimÄ naujajam bendrovės vadovui. BÅ«tent taip užtikrinama, kad naujajam bendrovės vadovui nebÅ«tų taikoma atsakomybė už ankstesnių vadovų veiksmais padarytÄ Å¾alÄ .

39. Tuo atveju, kai sprendžiama dėl skirtingais laikotarpiais vadovavusių asmenų civilinės atsakomybės, yra bÅ«tina nustatyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas kiekvienam iÅ¡ vadovų. Jei nenustatomos visos vieno iÅ¡ vadovų civilinės atsakomybės sÄ lygos, jam civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma.

40. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, kai pirmasis vadovas neįrodo, kad įmonės turtÄ tinkamai perdavė naujajam vadovui, negali bÅ«ti tenkinamas bankroto administratoriaus reikalavimas priteisti žalÄ solidariai iÅ¡ skirtingais laikotarpiais dirbusių vadovų. Tokiu atveju, kai ankstesnis bendrovės vadovas neįrodo, kad bendrovės turtÄ perdavė vėlesniam vadovui, bankroto administratoriaus reikalavimai atsakovo atžvilgiu turėtų bÅ«ti atmesti (LAT 2016 m. lapkričio 23 d. bendrovės valdymo organų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo LAT praktikoje apžvalgÄ , LAT 2013 m. sausio 18 d. nutartį byloje Nr. 3K‑3‑137/2013).

41. Nagrinėjamu atveju matyti, jog atsakovas V. P. viso ginčo nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad tinkamai perdavė atsakovui M. N. visÄ ieÅ¡kovės turtÄ (CPK 178 straipsnis). Be to, tai patvirtina ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog Å¡iuo atveju neįmanoma nustatyti, kurį konkretų ieÅ¡kovės turtÄ atsakovui M. N. perdavė V. P.. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas M. N. bÅ«damas ieÅ¡kovės vadovu nuo 2018 m. lapkričio 19 d., 2018 m. lapkričio 26 d. informavo apie susidariusiÄ padėtį ieÅ¡kovės ir vienintelio akcininko valdybos narius, kad bÅ«tų Å¡aukiamas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, siekiant priimti sprendimus ar rasti kitas priemones ieÅ¡kovės tolimesnei veiklai finansuoti, o 2018 m. lapkričio 27 d. gavęs ieÅ¡kovės vienintelio akcininko, SIA „Foodout Group“, atsakymÄ , kuriame buvo nurodyta, kad ieÅ¡kovės vienintelis akcininkas nėra finansiÅ¡kai pajėgus finansuoti ieÅ¡kovės veiklÄ , neturi galimybių padengti susidariusių nuostolių ir (ar) suteikti lėšų, reikalingų atsiskaitymui su kreditoriais, 2018 m. lapkričio 30 d. atsakovas M.

N. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Atsižvelgiant į tai matyti, jog atsakovas M. N. nuo 2018 m. lapkričio 19 d. tapęs ieÅ¡kovės vadovu, nuosekliai ir per trumpÄ laikotarpį atliko visus įmanomus veiksmus, siekiant pagerinti ieÅ¡kovės veiklÄ , o gavęs minėtÄ vienintelio akcininko atsakymÄ , nedelsiant kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ dėl ieÅ¡kovės bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

42. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

43. Pažymėtina, jog nors pirmosios instancijos teismas nurodė minėtÄ kasacinio teismo praktikÄ , kurioje suformuota taisyklė, kad civilinė atsakomybė vėlesniam vadovui taikoma tik tuo atveju, jeigu ankstesnis vadovas įrodo, jog visÄ turtÄ perdavė vėlesniam vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013), tačiau Å¡ia praktika nesivadovavo, t. y. pirmosios instancijos teismas pripažino, kad V. P. neįrodė, kad tinkamai perdavė visÄ turtÄ atsakovui M.

N.. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovui M. N. pritaikė civilinę atsakomybę už ankstesnio vadovo atsakovo V. P. atliktus neteisėtus veiksmus. Dėl atsakovų solidariosios atsakomybės 44. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovų solidariÄ atsakomybę, vadovavosi kasacinio teismo praktika. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tam tikrais atvejais dėl skirtingais laikotarpiais dirbusių vadovų neteisėtų veiksmų negalima nustatyti, kuri žalos dalis priskirtina kiekvienam iÅ¡ jų (alternatyviųjų priežasčių atvejis).

Tokiu atveju kasacinis teismas nustatė iÅ¡imtį iÅ¡ bendrosios ieÅ¡kovo įrodinėjimo pareigos taisyklės, nurodančios, kad ieÅ¡kovas turi įrodyti teisinį priežastinį ryšį tarp atsakovų veiksmų ir žalos, ir preziumavo prievolės solidarumÄ â€“ jei dėl atsakovų netinkamo buhalterinės apskaitos organizavimo įmonėje negalima nustatyti, kuri žalos kreditoriams dalis priskirtina kiekvienam iÅ¡ jų, įsigalioja bendra deliktinės prievolės solidarumo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

Taigi, pirmosios instancijos teismas Å¡io ginčo atveju pritaikė minėtÄ prezumpcijÄ , nurodydamas, kad atsakovai savo bendrais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymÄ (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas).

45. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog minėta 2015 m. liepos 3 d. kasacinio teismo praktikoje taip pat nustatyta, kad prezumpcija negalima, jei neaišku, ar atsakovas iš viso atliko neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

46. Pažymėtina, kad atsakovo M. N. neteisėtų veiksmų atlikimo faktÄ pirmosios instancijos teismas grindžia vien aplinkybe, kad atsakovas dalies turto neperdavė bankroto administratoriui, nors to padaryti objektyviai negalėjo, kadangi pats jo nebuvo gavęs iÅ¡ ankstesnio vadovo – V. P.. Kaip jau buvo minėta, įrodyti viso turto perdavimo naujajam vadovui faktÄ , vadovaujantis ginčui aktualia teismų praktika, teko ankstesniam vadovui, t. y. V. P.. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl atsakovo M.

N. neteisėtų veiksmų nėra pagrindžiama jokiais objektyviais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas M. N. Å¡iuo atveju neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir pirmosios instancijos teismas minėtos prezumpcijos Å¡iuo atveju negalėjo taikyti. Dėl procesinės bylos baigties 47. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas iÅ¡vadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas ir teismų praktikÄ , teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ teismo sprendimÄ iÅ¡ esmės teisingai atskleidė bylos esmę, teisingai įvertino civilinės atsakomybės sÄ lygas reglamentuojančias teisės normas, tačiau spręsdamas dėl vėlesnio įmonės vadovo civilinės atsakomybės, nesirėmė aktualia kasacinio teismo praktika ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, t. y. už ankstesnio vadovo V.

P. atliktus neteisėtus veiksmus civilinę atsakomybę nepagrįstai pritaikė vėlesniam vadovui M. N., kuris jokių neteisėtų veiksmų Å¡iuo atveju neatliko. Esant Å¡ioms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo tenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dalyje dėl 7 854,63 Eur žalos atlyginimo priteisimo ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų solidariai keistinas, priteisiant ieÅ¡kovei BUAB „Foodout.lt“ iÅ¡ atsakovo V. P. 7 854,63 Eur žalos atlyginimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl ieškovei priteistinos iš atsakovo V. P. 830,39 Eur dydžio žalos atlyginimo paliekamas nepakeistas, tai iš viso ieškovei iš atsakovo V. P. priteistinas 8 685,02 Eur dydžio žalos atlyginimas (7 854,63 Eur + 830,39 Eur).

48. Kiti Å¡alių argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme 49. IeÅ¡kovė pateikdama ieÅ¡kinį, pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl pirmosios instancijos teismui tenkinus ieÅ¡kinį, už kurį mokėtina 195,41 Eur, iÅ¡ atsakovo M. N. priteisė 88,21 Eur žyminio mokesčio, o iÅ¡ atsakovo V. P. priteisė 107,20 Eur (19,00 Eur + 88,20 Eur) žyminio mokesčio valstybei (CPK 96 straipsnis, 80 straipsnis).

50. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė patyrė 990,00 Eur iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ , todėl pirmosios instancijos teismui tenkinus ieÅ¡kinį, atsižvelgiant į atsakovų atžvilgiu patenkintus ieÅ¡kinio reikalavimus, iÅ¡ atsakovo M. N. priteisė 445,50 Eur iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ , o iÅ¡ atsakovo V. P. priteisė 544,50 Eur iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ ieÅ¡kovės naudai (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

51. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , perskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

52. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje dėl ieÅ¡kovei priteistinos žalos atlyginimo solidariai iÅ¡ atsakovų, priteisiant ieÅ¡kovei tik iÅ¡ atsakovo V. P. 7 854,63 Eur dydžio žalos atlyginimÄ , t. y. ieÅ¡kinį atsakovo M. N. atžvilgiu atmetus, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo V. P. priteistinos visos ieÅ¡kovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, t. y. 990,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ bei 195,41 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 96 straipsnis, 98 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 53. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

54. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas M. N. už apeliacinį skundÄ sumokėjo 177,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog praÅ¡o jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas jam priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės BUAB „Foodout.lt“ bei atsakovo V. P.. Atsižvelgus į tai, kad Å¡iuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, atsakovo M. N. apeliacinis skundas iÅ¡ esmės tenkinamas, atsakovas M. N. turi teisę į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , todėl už apeliacinio skundo parengimÄ atsakovui M. N. priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovės BUAB „Foodout.lt“ 177,00 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

55. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

56. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Atsakovo M. N. apeliacinį skundÄ tenkinti. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovei BUAB „Foodout.lt“ iÅ¡ atsakovo V.

P. 8 685,02 Eur (aÅ¡tuoni tÅ«kstančiai Å¡eÅ¡i Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penki eurai 02 ct) žalos atlyginimÄ , 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ (8 685,02 Eur) sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bei 990,00 Eur (devynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo V. P., 195,41 Eur (vieno Å¡imto devyniasdeÅ¡imt penkių eurų 41 ct) žyminį mokestį.“.

Priteisti atsakovui M. N. iš ieškovės BUAB „Foodout.lt“ 177,00 Eur (vieno šimto septyniasdešimt septynių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Vaclovas Paulikas Rūta Burdulienė Rosita Patackienė